Byla 2-357-378/2008

1Kauno apygardos teismo teisėja Gražina Davidonienė, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui A. P. , ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovams K. T. , J. K. , atsakovų atstovui advokatui Domui Pakėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams K. T. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovų K. T. ir J. K. priešieškinį dėl avanso įskaitymo į baudą ir

Nustatė

3Ieškovas A. P. pareiškė ieškinį atsakovams K. T. ir J. K. dėl 600 000 Lt nuostolių atlyginimo.

4Ieškovas nurodė, kad 2006-12-08 tarp šalių buvo sudaryta avansinė sutartis (b.l.9-10), pagal kurią atsakovai (pardavėjai) įsipareigojo parduoti ieškovui (pirkėjui) UAB „Liuga“ 80 proc. (2144) akcijų, kiekvienas po 40 proc. (po 1072) akcijų už bendrą 4 000 000 Lt kainą. Sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovams 200 000 Lt avansą - kiekvienam po 100 000 Lt, ką patvirtina įrašas sutartyje (b.l.10). Pagrindinė sutartis pas notarą turėjo būti sudaryta iki 2007-03-01. Ieškovas nurodė, jog jis ne kartą kreipėsi į atsakovus, prašydamas sudaryti sutartį, tačiau atsakovai sutarties sudarymą vilkino, sutarties įforminimą vis atidėliojo. Ieškovas taip pat siuntė atsakovams pranešimus per notarų kontorą, pranešdamas, kad atsakovai iki 2007-06-15 privalo atvykti į Kauno m. 18-ąjį notarų biurą, pateikti visus reikalingus dokumentus ir pasirašyti pagrindinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, informavo atsakovus, jog, jiems neatvykus, 2006-12-08 sutartis neteks galios ir ieškovas neturėsiu prievolės pirkti iš atsakovų nurodytas akcijas, kiekvienas iš atsakovų privalės ieškovui sumokėti po 200 000 Lt baudą bei grąžinti ieškovui jo sumokėtą 200 000 Lt avansą. Tačiau atsakovai pas notarą nepasirodė, todėl pagrindinė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir vadovaudamasis 2006-12-08 sutarties 7 ir 9 punktais, ieškovas iš atsakovų prašė priteisti 600 000 Lt nuostolių (200 000 Lt baudą ir 400 000 Lt dvigubą avanso sumą), kuriuos jis patyrė, atsakovams nepagrįstai atsisakius vykdyti pagrindinę sutartį.

5Atsakovas K. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

6Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pagrindinė sutartis iki 2007-03-01 nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas vengė sutarties įforminimo, atidėliojo susitikimo ir sutarties pasirašymo terminą, dėl sutarties sudarymo į atsakovą kreipėsi tik 2007-05-30, t.y. pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, todėl toks ieškovo reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas ir atsakovai nebeturėjo prievolės sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi 2006-12-08 avansinės sutarties 10 punktas nustato, jog, pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, sumokėtas avansas lieka pardavėjams ir jis negrąžinamas, ieškovo sumokėtas avansas teisėtai atiteko atsakovui. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad avansinės sutarties 7 punktas yra niekinis ir negalioja, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normomis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti. Atsakovo nuomone, sankcija grąžinti dvigubą avansą negali būti taikoma, kadangi įstatymai nenustato prievolės grąžinti dvigubą avanso sumą, be to, dėl sutarties neįvykdymo šalys susitarė taikyti baudą. Atsakovas taip pat nurodė, jog dėl dvigubos avanso sumos su ieškovu tartasi nebuvo, sutarties projektą parengė ieškovo samdyta advokatė, atsakovai nemanė, kad ieškovas gali jų atžvilgiu nesąžiningai pasielgti, todėl neatkreipė dėmesio į akivaizdžiai nesąžiningą sutarties 7 punkto nuostatą.

7Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

8Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškinio argumentas, jog ieškovas daugelį kartų kreipėsi į atsakovus, prašydamas sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovai sutarties sudarymą vilkino ir sutarties įforminimą vis atidėliojo, yra visiškai nepagrįstas, kadangi patys atsakovai nuolat mėgino susisiekti su ieškovu ir išsiaiškinti, kada bus sudaryta pagrindinė sutartis ir kada atsakovai gaus pinigus. Atsakovas nurodė, kad pats ieškovas pažeidė avansinės sutarties 8 punktą, kadangi iki 2007-03-01 nesikreipė į atsakovus dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nepervedė sutartyje nurodytų pinigų (sutarties kainos) nei į atsakovų, nei į notaro depozitinę sąskaitą, todėl akivaizdu, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Dėl šios priežasties, vadovaudamiesi CK 6.309 str. 2 p. ir avansinės sutarties 6 p., atsakovai laikė, jog avansu sumokėtos lėšoms ieškovui neturėtų būti grąžinamos. Apie tai atsakovai informavo ieškovą, atsakydami į ieškovo pranešimą atsakovams atvykti pas notarą 2007-06-15.

9Bylos nagrinėjimo teisme ieškovas buvo pakeitęs ieškinio dalyką ir patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus sudaryti su juo akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (b.l.104). Vėliau ieškovas prašė bylą nagrinėti pagal pirminį ieškinį (b.l.121).

10Nagrinėjant bylą teisme šalys palaikė savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovų priešieškinys atmestinas.

12Nustatyta, kad ieškovas A. P. ir atsakovai K. T. ir J. K. 2006 m. gruodžio 06 d. sudarė avansinę akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 1 punktu atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui 80 procentų akcijų – 2144 akcijas už bendrą 4 000 000 (keturių milijonų) litų sumą (b.l.9). Atsakovai šia sutartimi prisiėmė prievolę parengti visus akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui reikalingus dokumentus ir sudaryti parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2007-03-01 (sutarties 3 punktas). Ieškovas sumokėjo atsakovams 200 000 litų avansą kiekvienam atsakovui po 100 000 litų, šią savo prievolę jis įvykdė sutarties pasirašymo metu (b.l.10). Šalys taip pat susitarė, kad pardavėjams atsisakius parduoti šios sutarties 1 punkte nurodytą turtą jie sumoka pirkėjui, t.y. ieškovui dvigubą avanso sumą 400 000 litų ir 200 000 litų baudą. Pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, šalių susitarimu, sumokėtas avansas lieka pardavėjams ir negrąžinamas.

13Teismas konstatuoja, jog šalių sudarytoji sutartis vertintina kaip preliminarioji sutartis (CK 6.165 straipsnis). CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.

14Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Visas šias sąlygas šalių pasirašytoji sutartis atitinka.

15Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių sudarytoji preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, t.y. šalys pagrindinės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė.

16Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmių. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį užtikrinimui bei civilinės atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą taikymui. Nagrinėdamas šią bylą teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose.

17Sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai, sudarant jiems sutartis. Iki sutarčių sudarymo civilinių santykių subjektams tenka vis dažniau ilgai derėtis dėl jų sąlygų. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m.lapkričio 06 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006, konstatavo, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

18Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai); jie galioja be išlygų visais prievolinių santykių raidos etapais, gali kisti nebent jų turinys. Prievolės vykdymas yra prievolės šalių tikslų įgyvendinimas. Sąžiningumo prievoliniuose santykiuose reikalavimas reiškia pareigą vykdant prievolę būti pakankamai apdairiam ir rūpestingam, kad būtų pasiektas tikslas – prievolė tinkamai įvykdyta.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-304/2007, konstatavo, kad kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006.). Tokiais atvejais svarbu nustatyti netesybų, sutartų preliminariojoje sutartyje, bei nuostolių atlyginimo santykį.

20Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šalių susitarimuose, taip pat ir preliminarioje sutartyje, numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

21Šioje byloje šalys susitarė dėl 200 000 litų baudos ir dvigubos avanso sumos sumokėjimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl teismas pripažįsta tinkamu ikisutartiniu susitarimu nustatytų netesybų kvalifikavimu, kad tai – įskaitinės netesybos (200 000 litų). Tokiu būdu, šioje byloje būtina nustatyti ar yra pagrindas šias netesybas baudos forma priteisti, t.y. byloje surinktų įrodymų analizės būdu nustatyti ar pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės.

22Kreipdamasis į teismą ieškovas nurodė, jog jis daug kartų kreipėsi į atsakovus dėl sutarties sudarymo, tačiau pastarieji vis atidėliojo sutarties įforminimą. Kaip jau minėta, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, susitarė dėl tam tikrų savo įsipareigojimų apimties. Atsakovai prisiėmė prievolę parengti visus būtinus sutarties sudarymui dokumentus. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovai pripažino, kad jie turėjo parengti pačią sutartį, gauti trečiojo akcininko bei savo žmonų sutikimus akcijų pardavimui (b.l.141 antroji pusė). Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo kitų asmenų nuosavybėn ypatumus reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis. Sutinkamai su šio straipsnio 1 dalimi, apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis nei 14 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo bendrovės pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos (Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 3 dalis). Atsakovai pripažino, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu UAB “Liuga” buvo trys akcininkai. Teismas konstatuoja, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jie būtų įvykdę minėtus Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio reikalavimus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad atsakovai jokių dokumentų, reikalingų pagrindinės sutarties sudarymui, apskritai nerengė. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįvykdė preliminariosios sutarties 3 punktu prisiimto įsipareigojimo parengti visus akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, dėl ko pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo nemokumo, kaip neįrodytus jokiais įrodymais. Atsakovai nagrinėjant bylą teisme paaiškino, kad jų nedomino kokiu būdu ieškovas sunokės už parduodamas akcijas. Tai, kad ieškovas ketino vykdyti savo įsipareigojimus patvirtina jau pats avanso – 200 000 litų sumokėjimo faktas. Apklaustas liudytojas R. Š. patvirtino, jog jis dalyvavo šalims pasirašant preliminariąją sutartį, kad atsakovai turėjo informuoti ieškovą, kada bus galima sudaryti pagrindinę sutartį, kad buvo susitarta, jog sutartis bus sudaroma notarine, o ne paprasta rašytine forma. (b.l.144). Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad ieškovas ne kartą lankėsi pas atsakovus dėl sandorio sudarymo, tačiau pastarieji sutarties pasirašymą vilkino, kadangi ėmė keisti sandorio kainą, jam žinoma, kad susirado kitus pirkėjus. Atsakovų liudytoja L. T. , dirbanti UAB “Liuga” buhaltere, parodė, kad jai apie akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą bei apie preliminarąją sutartį iki 2007 m. balandžio mėnesio apkritai nieko nebuvo žinoma, ji žinojo tik apie galimą pastatų pardavimą (b.l.145). Teismas konstatuoja, jog šie įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovai preliminariosios sutarties vykdyti neketino, dokumentų pagrindinės sutarties sudarymui neparengė, nors tai buvo jų tiesioginė prievolė pagal preliminariąją sutartį, nors buvo gavę iš ieškovo 200 000 litų avansą. Toks atsakovų elgesys prieštarauja Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pažymėtina tai, kad atsakovai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrįstų byloje surinktais įrodymais, kurios leistų pagrįstai manyti, jog iki preliminarioje sutartyje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino egzistavo kokios nors objektyvios priežastys, kliudžiusios pirkimo – pardavimo sandorį sudaryti.

23Kaip jau yra nustatyta, šalys susitarė dėl įskaitinių netesybų – baudos, nustatė jų dydį – 200 000 litų.

24Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti sutarties netesybas – baudą, yra pagrįstas ir įrodytas. Kolegija konstatuoja, jog remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į turto vertę (4 milijonai litų), šalių nustatytų netesybų – baudos dydis 200 000 Lt nėra neprotingai didelis. Sudarydamas preliminarią sutartį ir sumokėdamas atsakovams avansą, ieškovas pagrįstai tikėjosi už sutartą kainą įsigyti pageidaujamą turtą. Dėl kaltų atsakovų veiksmų šie ieškovo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina sutartimi šalių nustatyta bauda (CK 6.73 straipsnis).

25Ieškovas taip pat prašo priteisti jam jo sumokėtą avansą. Avansas, kaip teisinė sąvoka, Civiliniame kodekse nėra atskleista. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad ieškovo sumokėti 200 000 tūkstančių litų bus įskaityti į parduodamo turto (akcijų) kainą (sutarties 2 punktas). Taigi, ši suma laikytina avansu. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Nustatyta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį buvo perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje J. P. v. G. J., V. J., Nr. 3K-3-124/2006). Todėl ieškovui iš atsakovų priteistina jo sumokėta avanso suma 200 000 Lt. Tačiau netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti dvigubą avanso sumą, kadangi tai reikštų dvigubas netesybas, kas neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų.

26Nustačius, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, atsakovų priešieškinys negali būti tenkinamas dėl jau aukščiau nurodytų motyvų.

27Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovų priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93 str.).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais

Nutarė

29Ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti ieškovui A. P. , a.k. ( - ) , po 200 000 (du šimtus tūkstančių) litų iš atsakovų K. T. , a.k. ( - ) ir J. K. , a.k( - ) avanso ir baudos.

31Priešieškinį atmesti.

32Priteisti ieškovui A. P. , a.k. ( - ) , iš atsakovų K. T. , a.k. ( - ) ir J. K. , a.k( - ) po 5000 (penkis tūkstančius) litų žyminio mokesčio.

33Priteisti iš atsakovų po 18 litų pašto išlaidų valstybei.

34Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Gražina Davidonienė, sekretoriaujant Daivai... 3. Ieškovas A. P. pareiškė ieškinį atsakovams K. T. ir J. K. dėl 600 000 Lt... 4. Ieškovas nurodė, kad 2006-12-08 tarp šalių buvo sudaryta avansinė sutartis... 5. Atsakovas K. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 6. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pagrindinė sutartis iki 2007-03-01 nebuvo... 7. Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 8. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškinio argumentas, jog ieškovas daugelį... 9. Bylos nagrinėjimo teisme ieškovas buvo pakeitęs ieškinio dalyką ir... 10. Nagrinėjant bylą teisme šalys palaikė savo poziciją, išdėstytą... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovų priešieškinys atmestinas.... 12. Nustatyta, kad ieškovas A. P. ir atsakovai K. T. ir J. K. 2006 m. gruodžio 06... 13. Teismas konstatuoja, jog šalių sudarytoji sutartis vertintina kaip... 14. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą... 15. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių sudarytoji preliminarioji sutartis... 16. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl preliminariosios... 17. Sudėtingėjant civilinei apyvartai, sudėtingėja ir jos dalyvių santykiai,... 18. Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 20. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus... 21. Šioje byloje šalys susitarė dėl 200 000 litų baudos ir dvigubos avanso... 22. Kreipdamasis į teismą ieškovas nurodė, jog jis daug kartų kreipėsi į... 23. Kaip jau yra nustatyta, šalys susitarė dėl įskaitinių netesybų –... 24. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog... 25. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam jo sumokėtą avansą. Avansas, kaip... 26. Nustačius, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės,... 27. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovų priteistinos jo... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268-270... 29. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti ieškovui A. P. , a.k. ( - ) , po 200 000 (du šimtus tūkstančių)... 31. Priešieškinį atmesti.... 32. Priteisti ieškovui A. P. , a.k. ( - ) , iš atsakovų K. T. , a.k. ( - ) ir J.... 33. Priteisti iš atsakovų po 18 litų pašto išlaidų valstybei.... 34. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...