Byla A-557-415/2018
Dėl nutarimo pakeitimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dostalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dostalita“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dostalita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2016 m. vasario 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. sausio 21 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-16/16 (toliau – ir Nutarimas) dalį dėl 1 000 Eur baudos ir skirti mažesnę baudą, negu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda, t. y. 200 Eur arba mažesnę baudą, galutinės baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių lygiomis dalimis.

62. Pareiškėjo vertinimu, jam skirta ekonominė sankcija – 1 000 Eur bauda – yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjas pripažino, kad jis pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, teigė nuoširdžiai besigailintis ir sutiko prisiimti kilusias neigiamas teisines pasekmes, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, aplinkybes, kad pažeidimą padarė ne Bendrovės vadovai, o pardavėjos, pareiškėjas nekliudė tirti pažeidimą, nėra duomenų apie tai, kad pažeidimu būtų sukeltos neigiamos pasekmės visuomenei, patikrinimo metu buvo parduotas vienas putojančio vyno „Alita saldus“ alkoholinio gėrimo butelis, kainuojantis vos 8 Eur (itin silpnos alkoholio kiekio koncentracijos), kas patvirtina pažeidimo mažareikšmiškumą, paskirta bauda turėtų būti mažinama. Pareiškėjas paaiškino, jog, paskyrus baudą, Bendrovės baro prekybos apyvarta ženkliai sumažėjo, nes, nenorėdama pažeisti prekybos alkoholiu įstatymų, ji griežtai laikėsi visų reikalavimų. Be to, Marijampolės savivaldybės taryba 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-12 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Dostalita“ bare, esančiame ( - )“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1-12) nuo 2016 m. kovo 15 d. apribojo Bendrovės mažmeninės prekybos laiką ir uždraudė nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiauti alkoholiniais gėrimais. Dėl šio sprendimo nuo 2016 m. kovo 15 d. Bendrovės veikla bus stabdoma ir baras nebedirbs, taigi, Bendrovė nebeturės pajamų, nes šis baras buvo ir yra vienintelė Bendrovės veikla, iš kurios ji turėjo pajamų; kitų veiklų Bendrovė nevykdo ir neplanuoja vykdyti. Paskirta bauda Bendrovei finansiškai yra labai didelė, nedelsdama ją sumokėjusi Bendrovė turėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus (darbo užmokesčio mokėjimą, atsiskaitymą su tiekėjais, kitų privalomų mokesčių mokėjimą), visiškai neturėtų apyvartinių lėšų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog pažeidimas padarytas pakartotinai per 2 metus, savaime nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ši sudėtis įtraukta į Įstatymo 34 straipsnio 3 dalį kaip kvalifikuotas pažeidimas, todėl nebuvo pagrindo skirti didesnę baudą negu Įstatymo 34 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali 579 Eur nuobauda. Skirtos sankcijos tikslai, kurių siekė atsakovas, priimdamas Nutarimą, yra viešosios tvarkos saugumas ir teisės aktų laikymosi užtikrinimas, jie iš esmės buvo pasiekti Bendrovei apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

  1. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
  2. Atsakovas pabrėžė, kad Bendrovė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą padarė pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo (Departamento 2014 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. ATK.2-04/14, 2015 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. ATK2-129/15, 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. ATK2-164/15). Departamentas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Nustatyta, kad Bendrovė Įstatymo pažeidimo tyrimui netrukdė, tai laikyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau Bendrovės darbuotojai alkoholinį gėrimą pardavė neatidarytoje pakuotėje, nurodė pirkėjui nusipirktą alkoholinį gėrimą slėpti po drabužiais. Taip pat atsižvelgta į pareiškėją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kad jis sistemiškai pažeidinėja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, parduodamas alkoholinius gėrimus gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse išsinešimui. Atsakovo nuomone, Bendrovei buvo skirta tinkama ekonominė sankcija, o baudos sumažinimas prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems tikslams, be to, prašymas sumažinti paskirtą ekonominę sankciją yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nenurodytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu gali būti mažinama ekonominė sankcija. Privalo būti užtikrintas bausmės neišvengiamumo principas. Negalima nepaisyti įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos Bendrovės veiklai – tai natūralu. Realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją tiek pažeidėjo, tiek kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Atsakovas taip pat tvirtinto, kad pareiškėjo prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis yra atmestinas, nes bauda buvo skirta institucijos nutarimu, o ne priteista teismo sprendimu. Be to, tokiu būdu nebūtų užtikrinamas šios pažeidimų prevencijos priemonės efektyvumas, kadangi dalimis sumokama simbolinė suma į valstybės biudžetą nepasiektų baudos skyrimui keliamų tikslų. Baudų mokėjimo išdėstymo / atidėjimo klausimas gali būti sprendžiamas tik jeigu įmonė nutarimo neįvykdo geruoju (Įstatymo 40 str.).

7II.

8

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dostalita“ skundą atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2013 m. liepos 5 d. UAB „Dostalita“ išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. LA-627 (18.2.) bare, esančiame ( - ).
  3. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) pareigūnai 2015 m. gruodžio 18 d. apie 23.00 val. minėtame bare atliko kontrolinį pirkimą, kurio metu barmenė D. S. kontrolinį pirkimą vykdžiusiam pareigūnui už 8 Eur pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą butelį putojančio vyno „Alita Saldus“, kurio neatidarė, jokios taros gerti gėrimą vietoje nepadavė, neįspėjo, jog įsigytą alkoholį reikia vartoti vietoje, paprašė pirkėjo alkoholio butelį įsidėti į striukę, pirkėjas tai padarė ir išėjo su buteliu striukėje iš baro; barmenė, po 5–10 min. į barą užėjus Marijampolės AVPK pareigūnams, neneigė pardavusi minėtą alkoholinį gėrimą, nurodė, kad butelio neatidarė ir nepasakė alkoholį vartoti vietoje. D. S. 2015 m. gruodžio 18 d. paaiškinime, be kita ko, pripažino žinojusi, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, nes yra bausta už tokį patį pažeidimą, sutiko su pažeidimu ir nurodė, kad labai gailisi.
  4. Bendrovės direktorė 2016 m. sausio 18 d. paaiškiname nurodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimas buvo padarytas dėl pardavėjos D. S. neatsakingumo, kad pastaruoju metu jaučiamas neskaidrus konkurentų veikimas, kad Bendrovės direktorė galutinai nusprendė, jog tokios prekybos paskirties baro veiklą baigs ir alkoholiniais gėrimais po 22 val. nebeprekiaus, taip pat prašė suprasti jos rūpestį ir skirti kuo mažesnę baudą (galbūt netaikyti ekonominių sankcijų), nes Bendrovė finansiškai neišgalės jos sumokėti, nurodė, kad dėl susidariusios padėties gailisi.
  5. Departamentas skundžiamame 2016 m. sausio 21 d. nutarime konstatavo, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, kai 2015 m. gruodžio 18 d. 23.00–23.35 val. Bendrovei priklausančiame bare, esančiame ( - ), Bendrovės darbuotoja D. S., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą butelį putojančio vyno „Alita Saldus“, ir atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė pažeidimą padarė pakartotinai per 2 metus (Departamento nutarimai Nr. ATK2-04/14, Nr. ATK2-129/15, Nr. ATK2-164/15), kad Bendrovė tyrimui netrukdė, bet sistemiškai pažeidinėja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, parduodama alkoholinius gėrimus gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse išsinešimui, už padarytą pažeidimą Bendrovei skyrė 1 000 Eur baudą.
  6. Marijampolės savivaldybės taryba 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-12 nuo 2016 m. kovo 15 d. apribojo Bendrovės mažmeninės prekybos laiką bare, esančiame ( - ), ir uždraudė nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiauti alkoholiniais gėrimais.
  7. Remiantis Bendrovės 2016 m. vasario 24 d. pažyma apie pajamas Nr. 1, Bendrovės pardavimai sudarė: 2015 m. rugpjūčio mėn. – 10 902 Eur, 2015 m. rugsėjo mėn. – 5 524 Eur, 2015 m. spalio mėn. – 4 751 Eur, 2015 m. lapkričio mėn. – 4 816 Eur, 2015 m. gruodžio mėn. – 6 561 Eur, 2016 m. sausio mėn. – 3 557 Eur, 2016 m. vasario mėn. – 2 388 Eur.
  8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl padaryto pažeidimo teisinio kvalifikavimo. Už šį pažeidimą gali būti skirta minimali 579 Eur bauda. Teismo vertinimu, Bendrovės finansinė padėtis nėra itin bloga, o konstatuotu pažeidimu yra padaryta žala viešajai tvarkai, bet to, pažeidimas pakartotinis, gana įžūlus (pardavėja patarė pirkėjui butelį neštis striukėje), o pareiškėjo bendradarbiavimą tiriant pažeidimą atsakovas įvertino paskirdamas mažesnę negu vidurkis baudą. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas tinkamai vertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė administracinę diskreciją, paskirdamas mažesnę negu nuobaudos vidurkis baudą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, sušvelninti jam skirtą baudą arba ją išdėstyti.

9III.

10

  1. Pareiškėjas UAB „Dostalita“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti, sumažinant baudos dydį ir išdėstant jos vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.
  2. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas neįvertino, kad administracinės nuobaudos tikslai teismo sprendimo priėmimo dieną jau buvo pasiekti. Bendrovė pakeitė veiklos tikslus, 2016 m. balandžio 13 d. pakeistas Bendrovės vadovas, 2016 m. balandžio 20 d. veikla perkelta iš Marijampolės į Klaipėdą. Visa ši informacija savalaikiai buvo įregistruota viešuosiuose registruose. Bendrovė visiškai atsisakė mažmeninės prakybos alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas jo neinformavo apie posėdį viešai nurodytu adresu, todėl jis neturėjo galimybės pateikti papildomus dokumentus, galinčius turėti reikšmės sprendimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
  3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
  4. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų nepateikė. Atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareiškėjui skirtos 1 000 Eur baudos proporcingumo nustatytam Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimui, kurio pareiškėjas neginčija, detaliai išanalizavo nustatyto pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo elgesį pažeidimo tyrimo metu, Bendrovės finansinę padėtį, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo argumentų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant teisinį ir faktinį pagrindą sumažinti pareiškėjui skirtos baudos dydį iki 200 Eur ar mažiau ir galutinės baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes ir pritaikė administracinę diskreciją, paskirdamas mažesnę negu vidurkis baudą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto pažeidimo aplinkybių vertinimo, tačiau pažymi, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiuo metu administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, o pareiškėjas nebuvo informuotas apie posėdį viešai deklaruotu Bendrovės adresu, todėl neturėjo galimybės pateikti papildomus duomenis, galinčius turėti reikšmės sprendimui. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime plačiau nepasisakė dėl galimybės baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl pareiškėjui skirtos baudos dydžio, dėl galimybės skirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis bei dėl galimybės pareiškėjui dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pateikti papildomus duomenis.
  3. Konkretaus baudos už Įstatymo pažeidimus dydžio nustatymo taisyklės yra nurodytos šio įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje. Todėl, sprendžiant pareiškėjui skirtos baudos dydžio teisingumo klausimą, yra būtina vadovautis šia specialiąja teisės norma. Pagal ją, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo; jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad joje yra įtvirtinta taisyklė, jog už Įstatymo pažeidimą yra skiriamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, jeigu nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Padaryto pažeidimo pobūdis yra reikšmingas tik konkretaus baudos dydžio pasirinkimui, kai tokios aplinkybės yra nustatomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-180/2014).
  4. Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo 144 Eur iki 579 Eur bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 Eur iki 1 448 Eur bauda. Šiuo atveju už pakartotinai padarytą pažeidimą Bendrovei galimos skirti baudos vidurkis yra 1 013,50 Eur.
  5. Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
  6. Skundžiamame nutarime (b. l. 6–9) tai, kad Bendrovė netrukdė tyrimui, pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau atsižvelgta ir į Bendrovę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kad ji sistemiškai pažeidinėja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, be to, Bendrovė alkoholinį gėrimą pardavė neatidarytoje pakuotėje ir nurodė pirkėjui nusipirktą alkoholinį gėrimą slėpti po drabužiais. Taigi, Nutarime Bendrovės atžvilgiu buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena Bendrovę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Atsižvelgiant į ankščiau aptartą Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą baudos vidurkio skyrimo taisyklę, darytina išvada, kad atsakovo pareiškėjui skirta bauda – 1 000 Eur, kuri yra nežymiai mažesnė už galimos skirti baudos vidurkį, atitinka minėtas baudos skyrimo taisykles ir, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvati pareiškėjo padarytam pakartotiniam Įstatymo pažeidimui, nėra akivaizdžiai per didelė.
  7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas alkoholio pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyviųjų teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Kitaip tariant, skiriamos baudos dydis turi būti susijęs su visų nurodytų tikslų siekimu. Be to, nustatant baudos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Priešingas aiškinimas ne tik nebūtų suderinamas su ekonominių sankcijų, skiriamų už Įstatyme įtvirtintų draudimų pažeidimą, prigimtimi, bet ir pažeistų teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., 2016 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016).
  8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad administracinės nuobaudos tikslai teismo sprendimo priėmimo dieną jau buvo pasiekti, ir šiuos teiginius sieja su tuo, kad Bendrovė iš esmės pakeitė savo veiklos tikslus (visiškai atsisakė mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais), vadovą ir veiklos vykdymo vietą. Pareiškėjas jokių pastarąsias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ar platesnių paaiškinimų nepateikė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Aplinkybė, kad, užfiksavus pakartotinį Įstatymo reikalavimų pažeidimą ir Bendrovei skyrus sankciją, Bendrovė veiklos, už kuriai nustatytų reikalavimų pažeidimą jai buvo skirta sankcija, galbūt nusprendė nebevykdyti, savaime nesudaro pagrindo panaikinti skirtą sankciją. Skirtos sankcijos panaikinimas vien dėl to, kad ūkio subjektas pakeitė vykdomą veiklą, tokiam ūkio subjektui sudarytų sąlygas nesąžiningai išvengti teisinės atsakomybės ir kitiems ūkio subjektams, kurių atžvilgiu buvo ar bus konstatuoti panašaus pobūdžio teisės normų pažeidimai, sukurtų lūkestį, kad ir jie, tam tikra apimtimi pakeitę vykdomą veiklą, galės išvengti teisinės atsakomybės. Tokia situacija būtų nesuderinama su anksčiau aptarta baudos paskirtimi ir Įstatymo tikslais, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra atmestini. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo reikalavimo sumažinti baudos dydį.
  9. Baudos už Įstatymo pažeidimą išieškojimo laike klausimas yra sureglamentuotas pačiame šiame įstatyme – 40 straipsnyje. Pagal šią teisės normą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai šio įstatymo pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą (1 d.), nesumokėtas baudas išieško antstoliai, vykdydami pateiktus šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytus institucijų nutarimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (2 d.). Toks baudos sumokėjimo reglamentavimas suponuoja išvadą, kad administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl paskirtos baudos dydžio, neturi teisinio pagrindo atidėti ar išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui spręsti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą teismui suteikia teisę atidėti ar išdėstyti tik teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą, teismas neturi teisės atidėti ar išdėstyti kompetentingos institucijos sprendimu skirtą baudą ar kitą sankciją. Todėl pareiškėjo prašymas galutinės baudos mokėjimą išdėstyti yra atmestinas.
  10. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (146 str. 1 d.), išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas. Vienas jų – kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (146 str. 2 d. 7 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atliko laiką ir vietą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 1 d.), bei kuriais užtikrinama asmens teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.
  11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas jo neinformavo apie posėdį viešai deklaruotu Bendrovės adresu, todėl jis neturėjo galimybės pateikti papildomus dokumentus, galinčius turėti reikšmės teismo sprendimui. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo šaukimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. rugpjūčio 29 d., adresu ( - ). (išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, b. l. 57), t. y. pareiškėjo skunde nurodytu Bendrovės adresu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vėliau būtų prašęs teismo procesinius dokumentus siųsti kokiu nors kitu adresu, informavęs apie Bendrovės buveinės vietos pasikeitimą ar kitokias galbūt svarbias aplinkybes. Teismo šaukimo, kuriame nurodoma 2016 m. spalio 20 d. 9 val. 5 min. atvykti į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir kuriame yra prierašas apie atsiliepimo į skundą įteikimą, gavimą 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytinai patvirtino D. S., vadybininkė (šaukimas, b. l. 57), kuri ir pasirašė nagrinėjamą pareiškėjo skundą kaip Bendrovės direktorė. Iš 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad D. S. šiame teismo posėdyje dalyvavo, tačiau, kadangi ji teismo posėdžio metu nurodė Bendrovėje nebedirbanti ir nebeturinti jos akcijų, neturinti įgaliojimų atstovauti Bendrovę, ji nelaikyta pareiškėjo atstove. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdyje pareiškėjas oficialiai nebuvo atstovaujamas, bet nenustatė pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti, nes, jo vertinimu, skundas yra aiškus. D. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Bendrovė anksčiau buvo registruota adresu ( - ). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, laikytini nepagrįstais.
  12. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad į teismo posėdį atvyko netinkamas pareiškėjo atstovas, ir nusprendęs šio teismo posėdžio neatidėti, nevisiškai užtikrino pareiškėjo procesines teises, apeliacinės instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nusprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimą atidėti 2018 m. rugsėjo 5 d. 11 val. Lietuvos vyriausiasis teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui, adresu ( - ), t. y. apeliaciniame skunde nurodytu Bendrovės adresu, išsiuntė teismo pranešimą apie 2018 m. rugsėjo 5 d. 11 val. įvyksiantį teismo posėdį (2018 m. rugpjūčio 24 d. raštas „Dėl nutarties siuntimo“, b. l. 84; 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo pranešimas, b. l. 85–86). 2018 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grįžo neatplėštas vokas, kuriame pareiškėjui buvo siųstas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, adresu ( - ) (vokas, b. l. 87). Ant voko yra pašto žyma, kad šiuo adresu neįrengta / netvarkinga pašto dėžutė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. pakartotinai pareiškėjui išsiuntė atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą ir teismo pranešimą apie 2018 m. rugsėjo 5 d. 11 val. įvyksiantį teismo posėdį, adresu ( - ), t. y. Juridinių asmenų registre įregistruotu Bendrovės buveinės adresu. AB „Lietuvos paštas“ Siuntų paieškos sistemoje pagal registruotos siuntos numerį nurodyta, kad siunta – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. laiškas – buvo įteikta gavėjui 2018 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2018 m. rugsėjo 5 d. 11 val. teismo posėdį.
  13. Kadangi nei pareiškėjo, nei atsakovo atstovai į 2018 m. rugsėjo 5 d. 11 val. teismo posėdį neatvyko, bylą nuspręsta toliau nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
  14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardijo jokių dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės teismo sprendimui ir kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, bei kartu su apeliaciniu skundu jokių priedų nepateikė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus žodžiu, teikti prašymus, papildomus dokumentus, pasinaudoti kitomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis proceso šalių teisėmis, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo ir nenurodė jokių kliūčių šiomis teisėmis pasinaudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatidėti 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio, nors jame pareiškėjas nebuvo atstovaujamas, iš esmės pažeidė pareiškėjo procesines teises ir sudarė prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovė neturėjo galimybės pateikti papildomus duomenis, galinčius turėti reikšmės teismo sprendimui, yra atmetami.
  15. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o nustatyti proceso teisės normų pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, juolab kad šie trūkumai buvo pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

15Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dostalita“ apeliacinį skundą atmesti.

16Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai