Byla P-261-105-13
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant E. Š., A. S. ir V. M., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) 2008 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu patikslintu skundu prašė:

51) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir atsakovas) organizuoti V. M. gyvenamojo namo, esančio Blindžių g. 23, Vilniuje, rekonstrukcijos metu atliktų savavališkų statybos darbų patikrinimą, siekiant patvirtinti pareiškėjos 2008 m. sausio 15 d. pakartotiniame skunde, adresuotame VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, ir šiame patikslintame prašyme nurodytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normų pažeidimus. Patikrinimo išvadą pateikti pareiškėjai per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

62) vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti atsakovą per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti V. M. likviduoti savavališkos statybos padarinius, atsiradusius rekonstruojant gyvenamąjį namą, esantį Blindžių g. 23, Vilniuje;

73) atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą skundui paduoti dėl atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo ir minėtą aktą panaikinti.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi (I t., b. l. 212-214) atsisakė atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl minėto akto panaikinimo. Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo priimti.

9Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu. Nukreipė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir Tvarka) 23 punktą, kuriame įtvirtinta, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti data laikoma akto surašymo data, bei 24 punktą, nustatantį, kad, pasirašius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, statytojas (užsakovas) privalo statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre [6.11] ir jį naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog pareiškėja teigė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 apskundimo terminas skaičiuotinas nuo jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. 2007 m. birželio 21 d.

10Atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjos pateikto patikslinto skundo matyti, jog ji dar 2007 m. gegužės mėnesį žinojo apie statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 surašymą, o apie jo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sužinojo 2007 m. lapkričio 12 d. Taip pat akcentavo, kad pareiškėja patikslintą skundą pateikė 2008 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo minėto akto surašymo bei pusei metų nuo sužinojimo apie tai, kad minėtas aktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

11Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos skundo padavimo teismui termino pradžia sietina su sužinojimo apie ginčijamo akto surašymą momentu, t. y. terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo šią aplinkybę.

12Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis, dėl ko terminas skundui dalyje dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo paduoti neatnaujintinas ir reikalavimas dėl minėto akto panaikinimo atsisakytinas priimti.

13Pareiškėja atskiruoju skundu (II t., b. l. 1-6) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti 1 mėnesio terminą skundui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo pateikti.

14II.

15Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi (II t., b. l. 21-25) pareiškėjos D. S. atskirasis skundas atmestas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis palikta nepakeista.

16Teismas nustatė, kad pareiškėja teigia, jog su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 turiniu ji susipažino 2007 m. gegužės pradžioje, kai V. M. jai pateikė šį aktą pasirašyti (pavyzdžiui, I t., b. l. 3-6; 40-49; 145-146; 147-156; II t., b. l. 1-6). Byloje yra pareiškėjos pateikta minėto akto, kuriame yra įrašas „2007-05-14”, kopija (I t., b. l. 178). Todėl darė prielaidą, kad pareiškėjos minimas susipažinimo su minėto akto turiniu laikas yra 2007 m. gegužės 14 d., kas iš esmės atitinka bylos medžiagą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad su reikalavimu dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo pareiškėja į teismą kreipėsi 2008 m. gegužės 21 d.

17Remdamasis Tvarkos 23 ir 24 punktais. Tvarkos 23 punktais (2005 m. gruodžio 12 d. redakcija) teismas pažymėjo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas neprivalėjo būti įteiktas pareiškėjai. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tais atvejais, kai teisės aktai nenustato, jog atitinkamas dokumentas turi būti įteiktas asmeniui, terminas tokiam asmeniui su skundu kreiptis į teismą dėl tokio dokumento užginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo susipažino su tokio dokumento turiniu (pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-268/2008, 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-339/2008). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja visą laiką teigė, jog su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 turiniu susipažino 2007 m. gegužės pradžioje (byloje buvo nustatyta, kad 2007 m. gegužės 14 d.), teismas nusprendė, kad terminas skundui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-866 panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2007 m. gegužės 14 d.

18Teisėjų kolegija vertino, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis su skundu į teismą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo, nepripažintinos svarbiomis, kadangi jos yra subjektyvaus pobūdžio. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėja per visą laiką, kurį susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, galėjo kreiptis į teismą – objektyvių kliūčių tam nebuvo, be to, ji pati pasirinko tokį jos galimai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi tokio pobūdžio ginčams nagrinėti ikiteisminė tvarka nenumatyta. Pažymėta, jog pagal Tvarkos 23 punktą statinio pripažinimo tinkamu naudoti data laikoma akto pasirašymo data, todėl pareiškėjos teiginiai, esą ji maniusi, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-866 be jos parašo bus niekinis, dėl ko ji nesikreipė į teismą ginčydama minėtą aktą, laikyti nepagrįstais ir svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą su skundu kreiptis į teismą nelaikyti. Kaip svarbios priežasties atnaujinti praleistą terminą teismas taip pat nelaikė pareiškėjos nurodyto neva pagrįsto lūkesčio, kad V. M. elgsis protingai ir pašalins, jos manymu, padarytus teisės aktų pažeidimus.

19Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pripažįsta, jog terminą apskųsti minėtą aktą praleido, tačiau laikosi pozicijos, kad jis turi būti skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. 2007 m. birželio 21 d. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsniu, teisėjų kolegija pabrėžė, jog netgi ir tuo atveju, jeigu terminas skundui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo paduoti būtų skaičiuojamas nuo 2007 m. birželio 21 d., jis vis tiek yra ženkliai praleistas (11 mėnesių), be to, jo atnaujinti dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi (II t., b. l. 148-149) bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: E. Š., A. S. ir V. M.) perdavė nagrinėti Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui.

21III.

22Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. vasario 19 d. gautas pareiškėjos D. S. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

23Nurodo, kad administracinių teismų 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 27 d. nutartys pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio l dalį, 26, 36 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies l punktą, 16 straipsnio l dalį, 37 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 3 dalį, 101 straipsnio l dalies l punktą, 105-106 straipsnius, kurie nenumato jokio mišraus proceso ir tokio proceso taisyklių, be to, pažeidžia ieškovų konstitucines teises ir teisėtus lūkesčius, kad byla bus išnagrinėta laikantis įstatymų, betarpiškumo, žodiškumo ir bylos koncentruotumo principų ir nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.

24Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, savo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylą perdavęs nagrinėti Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui, pats pripažino, kad administraciniai teismai, išnagrinėdami jiems neteismingą bylą, pažeidė ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį. Pagal ABTĮ 34 straipsnį administracinis teismas bylos nenagrinėja, o motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu paaiškėja, kad byla nepriskirtina tam teismui ir, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalimi, bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. Todėl teigia, jog jos prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo turėjo teisę išnagrinėti tik bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos terminais. Administraciniai teismai nagrinėjamojoje byloje sukūrė situaciją, kai dalį pareikštų reikalavimų išnagrinėjo administraciniai teismai, o kitą dalį byloje pareikštų reikalavimų, motyvuodami, kad tai yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, formaliai perdavė bendrosios kompetencijos teismams.

25Administraciniai teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009, 2008 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, 2002 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2002 suformuotą praktiką. Remiantis šiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir patį aktą turėjo teisę išnagrinėti tik bendrosios kompetencijos teismas, kuriam pagal teismingumą ir buvo perduota civilinė byla, o ne Vilniaus apygardos administracinis teismas. Rūšinio teismingumo pažeidimas, vertintinas kaip absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris negali būti pripažintas formaliu net tada, kai jis nedaro įtakos materialiam bylos rezultatui, nes vien jo egzistavimas reiškia, kad tinkamo proceso iš viso nebuvo, tai yra buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą. Esant rūšinio teismingumo pažeidimui preziumuojamas viešojo intereso pažeidimas ir kartu jo gynimo būtinumas, todėl visų instancijų teismai turėjo būti aktyvesni spręsdami rūšinio teismingumo pažeidimo pašalinimą

26Pareiškėja pažymi, kad iš karto nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo ar per vienerių metų terminą į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinę bylą perdavus nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pagal teismingumą, pareiškėja savo ieškinio reikalavimuose prašė, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas ieškovų prašymus civilinėje byloje laikyti negaliojančiomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį (priimtas, pažeidžiant rūšinį teismingumą), vadovautųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe ir tiesiogiai taikytų Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio, garantuojančio teisę į nuosavybę, nuostatas.

27Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-175-728/2011 (buvusi administracinė byla Nr. 1-3133-171/2008) 2011 m. gegužės 20 d. teismo sprendimu ir 2011 m. birželio 17 d. papildomu teismo sprendimu bylą dalyje, dėl pareiškėjos ieškinio reikalavimų – administracinių teismų nutartis laikyti negaliojančiomis, nutraukė CPK 293 straipsnio l dalies l punkto pagrindu. Teismas motyvavo, kad bendrosios kompetencijos teismui įstatymas nesuteikia teisės revizuoti įsiteisėjusius administracinio teismo sprendimus. Vilniaus apygardos teismas (kaip apeliacinės instancijos teismas) 2012 m. spalio 17 d. nutartyje motyvavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su įsiteisėjusiu administracinių teismų procesinių sprendimų revizija. Teismas paaiškino, kad ieškovai manydami, jog administraciniai teismai jų reikalavimus išsprendė iš esmės pažeidžiant teisinį reguliavimą ar jų teises, gali reikšti prašymą Lietuvos administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008 ABTĮ 158 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013 m. sausio 17 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos kasaciniame skunde nepateikta motyvuotų teisinių argumentų, kurie pagrįstų jame nurodomų statinio statybą rekonstrukciją reglamentuojančių teisės normų pažeidimų atitiktį CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytiems kriterijams, nesuformuluota teismų praktikai reikšminga teisės problema, kuri šioje byloje būtų esminė, galėjusi lemti neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus ne tik šiai konkrečiai bylai, bet ir vieningos teismų praktikos formavimo požiūriu.

28Paaiškina, kad tik gavusi minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį sužinojo, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėjamojoje civilinėje byloje nenagrinės rūšinio teismingumo pažeidimo ir todėl būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Atrankos teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį, pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2013 m. sausio 17 d.

29Pareiškėja pažymi, jog praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo paduoti tik dėl paties Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų ir dėl V. M., kaip bendrasavininko, nepranešimo apie 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto esminį pataisymą 2007 m. birželio mėn. Nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo, kad administraciniai teismai skundui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo paduoti, neteisingai skaičiavo termino pradžią nuo 2007 m. gegužės 14 d., kai dar nebuvo užbaigta ginčijamo akto įforminimo procedūra, be to, aktas buvo negaliojantis mažiausiai iki 2007 m. birželio mėn. 1 d. Šį faktą patvirtina tokie faktai: 1) akto nebuvo pasirašiusi pareiškėja, nors pastaroji akte buvo įrašyta kaip statytoja, ant akto nėra žymos Kultūros vertybių paveldo specialistų; 2) Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registras 2007 m. birželio 1 d. sprendimu dėl 2007 m. balandžio 17 d. akte neaptartų akto taisymų atsisakė įregistruoti V. M. rekonstruotus statinius pateikto 2007 m. balandžio 17 d. akto pagrindu; 3) Statybos priežiūros departamento pareigūnė V. G. apytiksliai 2007 m. birželio mėn. viduryje, jau po pareiškėjos 2007 m. gegužės 14 d. atsisakymo pasirašyti aktą ir po komisijos narių akto pasirašymo, pareiškėjai, kaip statytojai, nieko nepranešusi, vienasmeniškai akte ištaisė senus įrašus naujais (visiškai priešingais), išbraukė iš akto D. S. ir E. Š. pavardes kaip statytojų, išbraukė gyvenamojo namo butų skaičius 3 ir įrašė, kad namas vieno buto, padarė ir kitus pataisymus. Tik po esminių akto pataisymų V. M. atsirado teisė pataisyto akto pagrindu rekonstruotą ginčo koridorių 2007 m. birželio 21 d. įregistruoti viešame registre savo nuosavybės teisėmis, kaip vienintelio statytojo.

30Be to, pareiškėja 2007 m. lapkričio 12 d. iš Nekilnojamojo turto registro gautos pažymos sužinojo, kad V. M. 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)114-866, pagrindu viešame registre 2007 m. birželio 21 d. įregistravo savo nuosavybės teises į rekonstruotą koridorių 1-15, todėl šio akto apskundimo terminas prasidėjo 2007 m. lapkričio 12 d. ir baigėsi 2007 m. gruodžio 11 d. Nekilnojamojo turto registras atsisakė supažindinti pareiškėją su V. M. rekonstrukcija susijusiais ir Nekilnojamojo turto registre V. M. vardu esančiais dokumentais: Nekilnojamojo turto registro 2007 m. kovo 9 d. išvada dėl V. M. prašymo atlikti išankstinę (pakartotinę) patikrą, 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, V. M. 2007 m. gegužės 23 d. prašymu dėl rekonstruotos namo dalies registracijos ir Nekilnojamojo turto registro 2007 m. birželio 1 d. sprendimu. Tokiu būdu pareiškėja neturėjo galimybių prašyti teismo panaikinti VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, nes neturėjo pakankamai nepaneigiamų rašytinių įrodymų apie V. M. rekonstrukcijos metu padarytus Statybos įstatymo normų pažeidimus. Pagrindinis dokumentas, įrodantis V. M. statybos normų galimus pažeidimus buvo ir yra gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu V. M. buvo išduoti statybos leidimai ir kurį Kultūros vertybių apsaugos departamentas pateikė civilinėje byloje tik 2009 m. lapkričio 18 d. (I t., b. l. 88,105; III t., b. l. 220).

31VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento pareigūnai iš viso neatsakydami arba laiku nepateikdami atsakymų į pareiškėjos nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki 2008 m. vasario 19 d. (iš viso septynis) teiktus prašymus ir skundus, pažeidė jos teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 33 str. 2 d.).

32V. M. į administracinę bylą tarp kitų dokumentų, kartu su 2008 m. balandžio 9 d. atsiliepimu į pareiškėjos skundą pateikė 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir 1996 m. birželio 11 d. statybos leidimo Nr. R96-215 nuorašus (I t., b. l. 88, 90). 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte, kurį pareiškėjai 2007 m. gegužės 14 d. davė pasirašyti V. M. (I t., b. l. 178) ir V. M. į administracinę bylą kartu su 2008 m. balandžio 9 d. atsiliepimu pateiktame 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte (I t., b. l. 90) buvo aiškūs skirtumai. Tačiau ir po 2008 m. balandžio 9 d. pareiškėja neturėjo pakankamai įrodymų kreiptis į administracinį teismą dėl 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, nes nei V. M., nei VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas nepateikė rekonstrukcijos projekto, pagal kurį komisija, 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažindama V. M. rekonstruotas patalpas privalėjo patikrinti, ar patalpų rekonstrukcija atitinka rekonstrukcijos projekto sprendinius.

33D. S. buvo pagrįstai įsitikinusi, kad be jos, kaip bendrasavininkės, parašo ant 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, ginčo koridoriaus registracija viešame registre negalima, nes nebaigta statinio pripažinimo procedūra. Tokio pareiškėjos įsitikinimo pagrįstumą patvirtina ir jau minėtas akto taisymas ir Nekilnojamojo turto registro 2007 m. birželio 1 d. sprendimas. Pareiškėja nežinojo, kad 2007 m. balandžio 17 d. akte pakeistas gyvenamojo namo statusas iš daugiabučio į vieno buto ir D. S. pavardė išbraukta iš akto kaip statytojos, todėl atsirado V. M. teisė ginčo koridorių įregistruoti V. M. teisėmis kaip vienintelio statytojo.

34Nurodytos aplinkybės, anot pareiškėjos, įrodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3133-171/2008, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nepagrįstai motyvavo, kad pareiškėjos skundo padavimo termino pradžia sietina su sužinojimu apie ginčijamo akto surašymą, t. y. skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2007 m. gegužės 14 d., nors 2007 m. gegužės 14 d. dar buvo negaliojantis pats 2007 m. balandžio 17 d. aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008 taip pat nepagrįstai motyvavo, kad terminas skundui dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo paduoti turi būti skaičiuotinas nuo 2007 m gegužės 14 d. Administraciniai teismai nepagrįstai nepripažino atsakovų veiksmų neteisėtais dėl reikalaujamų dokumentų nepateikimo ir nevertino jų kaip tęstinio pažeidimo, todėl nepagrįstai procesiniam reikalavimui atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą dėl 200 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies taisyklės.

35Pareiškėja tai pat nurodo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 1-3133-171/2008 paduoti prasidėjo nuo 2008 m. birželio 27 d., o pasibaigė: trijų mėnesių terminas – 2008 m. rugsėjo 27 d., vienerių metų terminas – 2009 m. birželio 27 d., o penkerių metų terminas prašymui paduoti pasibaigs 2013 m. birželio 27 d. Visas administracinėje byloje proceso atnaujinimo nustatytas terminas praėjo bylą nagrinėjant įvairių instancijų teismuose. Be to, pareiškėja ilgą laiką susirašinėjo su VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentu, kuris nepateikė jokių prašomų dokumentų, netenkino prašymų. Taip pat terminui įtakos tyrėjo V. M. inicijuota administracinio teisės pažeidimo teisena pareiškėjos atžvilgiu, kuri truko nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2008 m. gegužės 21 d.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašo jo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-371/2008.

37Nurodo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P492-86/2012, 2009 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P442-16/2009), teigia, jog pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo baigiamojo teismo procesinio sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties įsiteisėjimo (2008 m. birželio 27 d.) (ABTĮ 152 str.). Būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo dieną 2008 m. birželio 27 d. pareiškėja turėjo galimybę įvertinti minėtą nutartį jos atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), taip pat nustatyti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo padaryti esminiai teisės normų taikymo pažeidimai (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tik 2013 m. vasario 19 d. ir tokiu būdu labai ženkliai (daugiau kaip 4,5 metų) praleido trijų mėnesių tokio prašymo padavimo terminą (ABTĮ 156 str. 1 d.).

38Pareiškėjos argumentas, kad trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1130-115/2012 įsiteisėjimo ar nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties (Nr. 3P-64/2013) atsisakyti priimti pareiškėjos kasacinį skundą civilinėje byloje priėmimo, nepagrįstas, kadangi pareiškėjos paminėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimas, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi. Ta aplinkybė, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. (kuris anksčiau praktikavo kaip advokatas) ilgą laiką savo teises gynė netinkamu būdu, negali būti pagrįstas pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

39Pareiškėja prašyme nenurodė jokių pagrįstų argumentų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Pareiškėja, vardydama tariamus teisės aktų pažeidimus, nurodo procesinės teisės, bet ne materialiosios teisės normų pažeidimus. ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl procesinės teisės normos pažeidimo, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-75/2013). Be to, pareiškėja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo ne administracinių teismų, o bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ nenustato pareigos administracines bylas nagrinėjančiam teismui vadovautis bendrosios kompetencijos teismų suformuluotomis taisyklėmis (ABTĮ 16 str. 1 d.). Be to, pareiškėjos nurodytose bendros kompetencijos teismų nutartys buvo priimtos visiškai skirtingų faktinių aplinkybių kontekste.

40Pareiškėja nepagrįstai prašyme dėl proceso atnaujinimo iš naujo nurodo bei kartoja faktines bylos aplinkybes, kurios buvo įvertintos ir išnagrinėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartyje. Taip pat pareiškėja nurodo aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisėmis į atskirą įėjimą 1-15 (3,40 kv. m.; pareiškėjos skunde atskiro įėjimo/koridoriaus plotas nurodomas - 3,72 kv. m.). Įėjimo nuosavybės ir naudojimo klausimas buvo išspręstas galutiniu teismo sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (šiuo metu – Vilniaus miesto apylinkės teismas) civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjos prašymą palaiko jį ir nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes bei argumentus.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

45Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

46Taigi, ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir apibrėžtą laiko tarpą, per kurį galima kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą administracinėje byloje, o teismas, nagrinėjantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, patikrina tik, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

47ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

48Šiuo atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakius atnaujinti praleistą terminą skundui dėl atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo paduoti ir atsisakius priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl minėto akto panaikinimo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. galutine ir neskundžiama nutartimi šią Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikus nepakeista, pareiškėja sužinojo, jog jos teisės ir interesai dėl galimai neteisėto atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo administraciniame teisme nebus ginamos. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2008 m. birželio 27 d. Todėl pareiškėja savo teises ir interesus galėjo ginti paduodama prašymą atnaujinti procesą iki 2008 m. rugsėjo 27 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos (VI t., b. l. 1-14), prašymą atnaujinti procesą pareiškėja padavė tik 2013 m. vasario 19 d., t. y. praleidusi įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto trijų mėnesių termino, be to, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra naikinamasis, o jis teismo negali būti atnaujintas.

49Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos tikėjimasis, kad bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami jos ieškinį civiline tvarka, išspręs klausimą dėl atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-866 panaikinimo, nepaneigia objektyvios aplinkybės, jog pareiškėja jau 2008 m. rugsėjo 27 d. sužinojo, jog tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas nebus nagrinėjamas administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi bendrosios kompetencijos teismai negalėjo nesiremti, kadangi ji buvo galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjusi, o įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d., ABTĮ 14 str.). Tokiu būdu, tik ABTĮ numatyta proceso atnaujinimo galimybe pareiškėja galėjo bandyti pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį, tačiau šią galimybę įgyvendino nesilaikiusi ABTĮ nustatytos proceso atnaujinimo procedūros.

50Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Ši pareiga proceso atnaujinimo instituto atžvilgiu ypač svarbi, kadangi įsiteisėję teismų sprendimai yra vykdomi ir sukelia teisines pasekmes ne tik proceso šalims, bet jas gali sukelti ir kitiems asmenims. Dėl to teisinių santykių stabilumo principas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo metu reikalauja preciziškai laikytis ABTĮ nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų.

51Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ir negali būti atnaujintas (ABTĮ 156 str. 1 ir 2 d.), vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jei jis pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino arba teismas šį terminą, esant pagrindui, atnaujina. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti ir nenagrinėja iš esmės pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą kitais, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais, pagrindais pagrįstumo.

52Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytus terminus, todėl netenkintinas.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

54pareiškėjos D. S. prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant E. Š., A. S. ir V. M., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) 2008 m. gegužės 21 d.... 5. 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 6. 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies... 7. 3) atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą skundui paduoti dėl atsakovo 2007... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi (I... 9. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių... 10. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjos pateikto patikslinto skundo... 11. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos skundo... 12. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas... 13. Pareiškėja atskiruoju skundu (II t., b. l. 1-6) prašė panaikinti Vilniaus... 14. II.... 15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi... 16. Teismas nustatė, kad pareiškėja teigia, jog su statinio pripažinimo tinkamu... 17. Remdamasis Tvarkos 23 ir 24 punktais. Tvarkos 23 punktais (2005 m. gruodžio 12... 18. Teisėjų kolegija vertino, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl... 19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pripažįsta, jog terminą... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi... 21. III.... 22. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. vasario 19 d. gautas... 23. Nurodo, kad administracinių teismų 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m.... 24. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, savo 2008 m. lapkričio... 25. Administraciniai teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 26. Pareiškėja pažymi, kad iš karto nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį... 27. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.... 28. Paaiškina, kad tik gavusi minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 29. Pareiškėja pažymi, jog praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl 2007 m.... 30. Be to, pareiškėja 2007 m. lapkričio 12 d. iš Nekilnojamojo turto registro... 31. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento pareigūnai... 32. V. M. į administracinę bylą tarp kitų dokumentų, kartu su 2008 m.... 33. D. S. buvo pagrįstai įsitikinusi, kad be jos, kaip bendrasavininkės, parašo... 34. Nurodytos aplinkybės, anot pareiškėjos, įrodo, kad Vilniaus apygardos... 35. Pareiškėja tai pat nurodo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą... 37. Nurodo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą... 38. Pareiškėjos argumentas, kad trijų mėnesių terminas turi būti... 39. Pareiškėja prašyme nenurodė jokių pagrįstų argumentų ar motyvų, kurie... 40. Pareiškėja nepagrįstai prašyme dėl proceso atnaujinimo iš naujo nurodo... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjos prašymą... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.... 45. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo... 46. Taigi, ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir... 47. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo... 48. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. gegužės 26... 49. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos tikėjimasis, kad bendrosios... 50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra... 51. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso... 52. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 54. pareiškėjos D. S. prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą... 55. Nutartis neskundžiama....