Byla 2-6767-323/2012
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. Ž. priešieškinį ieškovei S. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovei S. G., jos atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovei J. Ž., jos atstovams A. E., advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei, vertėjai Virginijai Narmontaitei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. Ž. priešieškinį ieškovei S. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovės 89700,00 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2009 m. atsakovė iš ieškovės nuolat skolindavosi įvairias pinigų sumas, kurių sutartu laiku negrąžindavo. Todėl šalys sutarė pasirašyti vieną dokumentą, kuriame būtų įrašyta visa atsakovės pasiskolinta suma. Tokiu būdu atsakovė pagal 2011-07-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį besąlygiškai įsipareigojo iki 2011-12-15 sumokėti ieškovei 26000,00 EUR, kas pagal oficialų euro ir lito kursą sudaro 89700,00 Lt. Nurodė, kad skola nurodytu terminu grąžinta nebuvo. Paaiškino, jog atsakovė su ieškove nebendradarbiauja ir gera valia skolos negrąžina (b. l. 2-3).

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad skolą ieškovei grąžino, šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2012-04-26 teismui pateiktas prašymas nutraukti civilinę bylą (b. l. 20).

4Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašo teismo pripažinti 2011-07-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu. Nurodė, kad 2009 m. pasiskolino iš ieškovės 14000,00 Lt. Tuo tarpu ieškovė, žinodama apie sunkią atsakovės materialinę padėtį, jos skolas bankui ir kitiems kreditoriams, naudodama ekonominį ir psichologinį spaudimą, reikalavo pasirašyti vekselius vis didesnėms sumoms ir 14000,00 Lt skolą padidino iki 89000,00 Lt sumos bei privertė šiai sumai pasirašyti vekselį. Paaiškino, kad 2011-07-15 vekselis buvo surašytas atsakovės ranka, tačiau vekselio apmokėjimo terminą po vekselio pasirašymo ieškovė įrašė savo ranka. Taip pat nurodė, kad ieškovė praleido vekselio padavimo apmokėti terminą, todėl jo pagrindu nebegali būti reikalaujama išieškoti skolą (b. l. 51-55).

5Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašo teismo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, kad ji skolinga ieškovei ne 89000 Lt, o 14000 Lt yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės bei turėtų būti vertintini kaip bandymas išvengti prievolės vykdymo. Juolab, kad atsakovė nenurodo, kuo pasireiškė jos valios trūkumai ir kaip ieškovė įtakojo atsakovės valią pasirašyti ginčo vekselį. Taip pat paaiškino, jog 2012-04-26 teismui pateiktas prašymas atšaukti civilinę bylą negali būti laikomas pakvitavimu už atiduotą skolą, kadangi šį prašymą surašė atsakovė savo ranka, ieškovė jį pasirašė neskaičiusi, nes turi ribotas lietuvių kalbos žinias, be to tokį prašymą laikė bylos baigimu taikos sutartimi, kuomet atsakovė skolą mokės dalimis. Pripažino, kad 2011-07-15 vekselyje nurodytą prievolės įvykdymo datą įrašė vėliau savo ranka, tačiau laiko, kad šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos (b. l. 81-82).

6Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pinigus atsakovei skolino kaip gerai pažįstamai, kuria pasitikėjo. Paaiškino, kad atsakovė pinigus nuolat skolindavosi nuo 2009 m. ir kiekvieną kartą perrašydavo vekselį didesnei sumai. Į 2011-07-15 vekselį įrašyta 26 000 EUR suma, kuri gauta sudėjus visas skolas nuo 2009 m. Pripažino, jog atsiskaitymo terminą į vekselį įrašė savo ranka, kadangi žodžiu sutartu terminu atsakovė skolos negražindavo, vis prašydavo jį pratęsti. Taip pat nurodė, kad 26 000 EUR skolos atsakovė iki šiol nėra grąžinusi, o 2012-04-26 teismui pateiktą prašymą dėl bylos nutraukimo surašė atsakovė savo ranka, ji prašymą pasirašė neskaičiusi ir buvo suklaidinta dėl jo turinio.

7Teismo posėdžio metu atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad pasiskolino iš ieškovės iš viso 14 000 Lt (2009-11-09 – 8000 Lt, 2010-01-28 – 6000 Lt). Abu kartus buvo pasirašyti vekseliai. Paaiškino, kad vekseliuose nurodytais terminais skolų grąžinti negalėjo, prašė ieškovės terminą pratęsti arba sudaryti sutartį dėl skolos grąžinimo dalimis. Tačiau ieškovė nesutiko, grasino, kad kreipsis į antstolį bei reikalavo, kad pasirašytų naują vekselį. Nurodė, kad ieškovė nuolat skambindavo, grasindavo, reikalavo parduoti visą turtą, todėl ji neatlaikė psichologinio spaudimo, jautėsi palaužta ir pasirašė 2011-07-15 vekselį 26 000 EUR sumai, nors tokių pinigų negavo. Nurodė, kad pasirašant ginčo vekselį, ieškovė teigė nereikalausianti vekselyje nurodytos sumos, o tik tą, kurią ji realiai pasiskolino, t.y. 14000 Lt. Taip pat nurodė, kad 2012-04-26 grąžino ieškovei 14 000 Lt, dėl šios priežasties atėjo į teismą ir kartu su ieškove parašė prašymą dėl bylos nutraukimo. Paaiškino, jog prašymo tekstą diktavo ieškovė, o ji rašė savo ranka.

8Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2011-07-15 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo iki 2011-12-15 besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 26 000 EUR (b. l. 5).

10Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal šio straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Tačiau Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vekselio išrašymas, minėta, yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tuo tarpu vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, kadangi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, jog šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, todėl vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 311/2008). Asmuo, kuris yra skolininkas pagal paprastąjį vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog vekselio įgijėjas tyčia veikė skolininko nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Taigi ieškovė, kaip vekselio turėtoja, laikytina sąžininga vekselio savininke, kol neįrodyta priešingai, o pareiga įrodyti, kad nebuvo reikalavimo teisės pagal vekselį atsiradimo pagrindo ar kad vekselis negalioja, kyla atsakovei, kaip vekselio davėjai. Dėl to įrodinėjimo pareiga, atsakovei prašant pripažinti 2011-07-15 vekselį negaliojančiu, pasiskirsto taip, kad atsakovė privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, arba kad vekselis negalioja (CK 1.105 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str., CPK 12, 178 str.).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovė yra tiesioginiai vekselio teisinio santykio dalyviai. Atsakovė yra vekselio davėja, o ieškovė – ginčo vekselio pirmoji įgijėja ir turėtoja. Atsakovė prašo teismo pripažinti vekselį negaliojančiu, remdamasi CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą esant psichologiniam ir ekonominiam ieškovės spaudimui (b.l. 53). Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, atsakovė, ginčydama 2011-07-15 vekselį vienu iš bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų, turi pareigą įrodyti, kad ieškovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių atsakovė buvo paskatinta sudaryti sandorį – pasirašyti ginčijamą vekselį. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji buvo priversta pasirašyti ginčo vekselį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu būtų naudojusi prievartą, grasinimus ar spaudimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė, įvertindama tai, kad, kaip nurodo, ieškovė nuolat skambindavo, grasindama ir reikalaudama pasirašyti naują vekselį (b. l. 53), būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovės grasinimų iki vekselio pasirašymo. Be to, laikytina, kad atsakovė, pasirašiusi ginčo vekselį, kurio išrašymas neatitiko vidinės atsakovės valios, jai, kaip teigia, esant paveiktai ieškovės grasinimų ir spaudimo, ir kuris pasirašytas 2011-07-15, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį. Tačiau šiuo atveju atsakovė į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi tik 2012 m. kovo mėn., t.y. daugiau nei po pusės metų nuo vekselio išrašymo. Laikytina, kad toks atsakovės elgesys neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgsenos, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovė, ginčydama vekselį, siekia išvengti atsakomybės. Be to, 2012-10-08 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pasirašydama ginčo vekselį, suprato, kad vekselį pasirašo 26000 EUR sumai, tačiau patikėjo ieškovės patikinimu, kad pastaroji nereikalaus visos sumos, ir grąžinti reikės tik 14000 Lt. Pažymėtina, kad motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, į atsakovės –vekselio davėjos- elgseną, kuri teigia, kad vekselio išrašymas neatitiko jos valios, tačiau vekselio ne tik neginčijo iškart jį pasirašius, bet jo neginčijo daugiau negu pusę metų, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad vekselio išrašymas neatitiko jos valios, o vien atsakovės paaiškinimų nepakanka jos atsikirtimams įrodyti, kadangi atsakovė yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jos paaiškinimai yra subjektyvūs, darytina išvada, kad 2011-07-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovė išrašė laisva valia, vekselio išrašymas atitinka atsakovės vidinę valią, todėl 2011-07-15 paprastasis neprotestuotinas vekselis laikytinas galiojančiu, o atsakovės priešieškinys atmestinas.

12Vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 77 str.). Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl būtinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laiką, taip pat siekiant sudaryti sąlygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti bei vekselio turėtojui tinkamai įgyvendinti protesto teisę, vekselio neapmokėjus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

13Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje reglamentuota, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai vekselyje įrašyta sąlyga „gražinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas privalo panešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba nepamokėtas per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis). Kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-314/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011).

14Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas 2011-07-15, jame nurodyta, jog atsiskaitymo data yra 2011-12-15 (b. l. 5). Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-07-15 paprastasis neprotestuotinas vekselis atsakovei apmokėti pateiktas nebuvo, taigi ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir tokiu būdu neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2009; kt.), t.y. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo galimybės išieškoti skolą iš vekselį išdavusio asmens ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šalių ginčas kyla iš paskolos teisinių santykių. Paskolos sutartis yra realinė sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo pinigų (daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teisėjų kolegijos 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010). Tačiau atsižvelgiant į vekselio specifiškumą ir jo turėtojo sąžiningumo prezumpciją, nagrinėjamu atveju būtent atsakovė privalo įrodyti, kad ji ginčo pinigų sumos negavo, ar gavo mažesnę, ar kad paskolą grąžino. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neneigė, kad skolinosi iš ieškovės pinigus, tačiau nurodo, kad pasiskolino ne 26 000 EUR, bet 14 000 Lt. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad gavo mažesnę sumą, nei nurodyta 2011-07-15 vekselyje, paties ginčo vekselio nenuginčijo, nepaneigė sąžiningo vekselio turėtojo prezumcijos (CPK 177 str., 178 str., 185 str.), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o atsakovė įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą grąžinti ieškovei. Atsakovė išrašė ir besąlygiškai įsipareigojo grąžinti ieškovei 26 000 EUR, todėl šią prievolę atsakovė turi vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 str.). Atmestinas atsakovės argumentas, kad 2012-04-26 teismui ieškovės pateiktas prašymas nutraukti bylą, kadangi atsakovė grąžino skolą, turi būti laikomas pakvitavimu ir įrodo skolos grąžinimo faktą. 2012-10-08 teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad reikalaujamos 89 700 Lt skolos ieškovei negrąžino, teigia grąžinusi 14000 Lt, taip pat pripažino, kad prašymą savo ranka surašė pati, o ieškovė jį tik pasirašė. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad jokių pinigų iš atsakovės negavo, pasirašė suklaidinta atsakovės, kuri nurodė kitą prašymo turinį, kad skolos mokėjimas išdėstomas dalimis, o kadangi nemoka lietuviškai skaityti pasitikėjo ir pasirašė. Vertinant šias aplinkybes, teismas pažymi, kad šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pripažino, kad jų santykiai yra konfliktiški, todėl vertintina kritiškai, kad atsakovė, geranoriškai įvykdžiusi prievolę, nepareikalavo, kad ieškovė grąžintų vekselio originalą ir atžymėtų apie prievolės įvykdymą. Vidutiniškai protingas, apdairus žmogus, įvykdęs skolinį įsipareigojimą, reikalautų prievolės įvykdymo fakto patvirtinimo, o ne pasikliautų prašymo teismui surašymu. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovė, turėdama reikalavimo teisę į 89700 Lt skolą, priimtų 14000 Lt ir atsisakytų nuo likusios reikalavimo dalies. Maža to, įvertintina ir tai, kad atsakovė, kaip teigia, 2012-04-26 visiškai atsiskaičiusi su ieškove, 2012-06-15 reiškia priešieškinį dėl vekselio nuginčijimo (b.l. 34). Asmuo, įvykdęs prievolę pagal ginčo vekselį ir neturėdamas skolinių įsipareigojimų, neginčytų paties vekselio galiojimo. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; kt.). Konstatuotina, kad pateikti ir surinkti byloje įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovė skolos pagal 2011-07-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį negrąžino ir neįrodė paskolos grąžinimo fakto. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybių visetą, remdamasis tikėtinumo taisykle, daro išvadą, kad ieškovės pateikti ir atsakovės nenuginčyti įrodymai sąlygoja didesnę tikimybę buvus tarp šalių paskoliniams santykiams ir atsakovei gavus 26000 EUR (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti pagal vekselį perduotus ir iki šiol pagal pareikalavimą negrąžintus pinigus, t.y. vekselyje nurodytą 26000 EUR sumą yra pagrįstas ir tenkintinas. Esant aplinkybėms, kad vekselio valiuta – eurai, o ieškovė prašo skolą priteisti litais (CK 6.36 str. 3 d.) bei, kad oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už eurą (Pinigų įstatymo 4 str. 1 d., 2 d., Lietuvos banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso“ 1 p.), kas sudarytų 89772,80 Lt, į tai, kad ieškovė prašo priteisti 89700,00 Lt skolos ir teismas negali nukrypti nuo reikalavimo ribų, ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 89700,00 Lt skola.

15Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

16Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2691,00 Lt žyminis mokestis bei 3065 Lt (1190 Lt + 1875 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 1190 Lt suma išleista už ieškinio surašymą 2009 m. dėl skolos iš atsakovės išieškojimo (b. l. 3). Pažymėtina, kad šaliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju 1190 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis patirta treji metai iki ginčo vekselio ir jo pagrindu prievolinių santykių atsiradimo, todėl šios išlaidos niekaip negalėjo būti patirtos už byloje esančio 2012-04-16 ieškinio surašymą, iš šią išlaidų dalį pagrindžiančių duomenų neaišku, ar 2009 m. pradėtame rašyti ieškinyje skolininkė yra atsakovė, todėl 1190 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis kaip nesusijusi su nagrinėjama byla nepriteistina. Atsižlegiant į tai, kad likusi 1875 Lt dalis prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2691,00 Lt žyminio mokesčio ir 1875,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 4566 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

17Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

20Priteisti ieškovei S. G. iš atsakovės J. Ž. 89700,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 89700,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4566,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

212012-04-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad skolą ieškovei... 4. Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašo teismo pripažinti... 5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašo teismo... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti,... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti,... 8. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2011-07-15 pasirašė paprastąjį... 10. Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovė yra tiesioginiai vekselio teisinio... 12. Vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė (Įsakomųjų ir paprastųjų... 13. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje reglamentuota,... 14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo... 15. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5... 16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 17. Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus Klaipėdos miesto... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 19. ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.... 20. Priteisti ieškovei S. G. iš atsakovės J. Ž. 89700,00 Lt skolos, 5 procentų... 21. 2012-04-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...