Byla 2A-27-555/2015
Dėl universiteto rektoriaus įsakymo ir universiteto senato nutarimų panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovui P. B., jo atstovui advokatui V. A., atsakovės Viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto atstovui advokatui T. B., tretiesiems asmenims R. J. B., Z. M. ir jos atstovui advokatui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. B. ir trečiojo asmens R. J. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2558-773/2014 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetas, tretiesiems asmenims Z. M., R. J. B. dėl universiteto rektoriaus įsakymo ir universiteto senato nutarimų panaikinimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas (KTU) 2002 m. birželio 26 d. ieškovui P. B. daktaro diplomu suteikė daktaro mokslo laipsnį už fizikos darbą „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“, apgintą 2002 m. gegužės 3 d. Atsakovės VšĮ Kauno technologijos universiteto rektorius P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu „Dėl P. B. suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo“ nusprendė atšaukti P. B. mokslo daktaro laipsnį, suteiktą daktaro diplomu DA013195. Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punktu, atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 25 d. Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, nustatančias, kad P. B., rengdamas Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“, iš esmės nusižengė moksliniam sąžiningumui.

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. balandžio 30 d. KTU rektoriaus prof. habil. dr. P. B. įsakymą Nr. A-364 dėl P. B., daktaro mokslo laipsnio atšaukimo; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 89 „Dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo ir pavedimo jai ištirti, ar nepažeistas akademinio sąžiningumo principas“; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. V3-S-18 „Dėl senato 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo ir pavedimo jai ištirti, ar nepažeistas akademinio sąžiningumo principas“ dalinio pakeitimo“; 4) pripažinti negaliojančiomis 2012 m. balandžio 25 d. KTU sudarytos fizikos mokslų srities fizikos krypties ekspertų (gynimo grupės) išvadas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, trečiajam asmeniui Z. M. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei 101,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Teismas grąžino ieškovui 876,73 Lt iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos.

8Teismas konstatavo, kad teisės aktai nustatė teisinį reglamentavimą, kad mokslo laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį (įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius) kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas. Teismas pažymėjo, kad universiteto teisė atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį yra savarankiška, tuo universitetas atlieka vidinės mokslininkų rengimo kokybės kontrolės funkciją ir inter alia įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje aukštosioms mokykloms suteiktą autonomiją.

9Pasisakydamas dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) sudarymo teisėtumo ir kompetencijos teismas pažymėjo, kad Mokslo doktorantūros nuostatai nenumato specialios procedūros, kuri būtų privaloma universitetui, realizuojant teisę atšaukti mokslo laipsnį. Teismas pažymėjo, kad universiteto pareiga atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį, kai tokį įpareigojimą priima Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, veikdamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio pagrindu, neriboja universiteto savarankiškos teisės atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį pagal Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punkto nuostatas. Teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus apie tai, kad sudarant ekspertų grupę (gynimo tarybą) buvo vadovaujamasi analogijos principu: Kauno technologijos universiteto Senatas dalyvavo sudarant Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupę (gynimo tarybą) ir suteikė jai įgaliojimus, nes įprastai Senatas dalyvauja doktorantūros organų sudarymo procedūrose. Teismas pažymėjo, kad tokia Kauno technologijos universiteto Senato kompetencija sudaryti ekspertų grupę (gynimo tarybą) atitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. XI-1194 patvirtinto Kauno technologijos universiteto statuto 38 punkte nustatytoms Senato, kaip kolegialaus universiteto akademinių reikalų valdymo organo, funkcijoms. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas sprendė, kad Kauno technologijos universiteto senatas 2011 m. gruodžio 21 d. priimdamas nutarimą Nr. 89 ir vėliau jį pakeisdamas 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. V3-S-18, kuriais buvo sudaryta Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupė (gynimo taryba) ir pavesta jai ištirti, ar nepažeistas mokslinio sąžiningumo principas rengiant P. B. Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją lyginant ją su kitų mokslininkų disertacijomis bei lyginant su užsakomųjų darbų ataskaitomis ir balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo veikė savo kompetencijos ribose, savo įgaliojimų neviršijo (lot. ultra vires).

10Teismas, spręsdamas, ar Kauno technologijos universiteto Senato parinkti ekspertai buvo kompetentingi spręsti jiems pavestus klausimus, įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ekspertų kandidatūros buvo parinktos vadovaujantis analogiškais principais, kaip ir daktaro laipsnio disertacijos gynimo tarybos narių kandidatūros, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo P. B. disertacija pagal savo turinį yra keleto mokslo krypčių sandūroje, o artimiausias šiai disertacijai mokslas – medžiagotyra, teismas nustatė, kad parinkti ekspertai atsižvelgiant į jų kompetenciją. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovei, nesant detalaus mokslo laipsnio atšaukimo procedūros reglamentavimo, buvo būtina organizuoti skaidrų ir kvalifikuotą galimo mokslinio nesąžiningumo įvertinimą, suteikiant ekspertų grupei teisę profesionaliai pateikti rekomendaciją dėl mokslo laipsnio atšaukimo ar neatšaukimo. Teismui, išanalizavus visus aukščiau pateiktus įrodymus, nebuvo pagrindo abejoti Kauno technologijos universiteto Senato sudarytos ekspertų grupės (gynimo tarybos) teisėtumu ir kompetencija. Visa tai teismui leido spręsti, kad pagal susiklosčiusią situaciją atsakovė ėmėsi pakankamų procedūrų išspręsti klausimus dėl galimo mokslinio nesąžiningumo fakto išsamaus ištyrimo. Teismas pažymėjo, kad tai, jog skundžiamame nutarime buvo naudojamas „akademinio sąžiningumo“ terminas, nors ekspertų grupės (gynimo tarybos) buvo tirta ir išvadose pasisakyta dėl „mokslinio nesąžiningumo“, neturi teisinės reikšmės vertinant šių nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, nes Mokslo doktorantūros nuostatų 42.1 punkte nustačius teisinį reglamentavimą, kad mokslo laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas, ekspertų grupė (gynimo taryba) pagrįstai tyrė ir išvadas teikė dėl šio fakto buvimo.

11Teismas, aiškindamas teisės normą, numatančią mokslo laipsnį suteikusiam universitetui teisę atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas, išaiškino paties mokslinio nesąžiningumo sąvoką. Teismas pažymėjo, kad sąžiningumo principas įtvirtintas Civiliniame kodekse, ir nors jis nebuvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 patvirtintų Doktorantūros nuostatų redakcijoje, galiojusioje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimant 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 561, jo turinys iš esmės buvo įtvirtintas Doktorantūros nuostatų III ir IV skyriuose, numatančiuose reikalavimus daktaro disertacijai ir nustatančiuose daktaro disertacijos gynimo procedūrą.

12Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno technologijos universiteto senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas ir Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. A-364 „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“ teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, o taip pat pačių šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis) ir teismo paskirtos ekspertizės išvadas (CPK 218 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) nusprendė, kad P. B. pažeidė mokslinio sąžiningumo principą, todėl jam suteiktas mokslo daktaro laipsnis atšauktinas. Teismas nurodė, kad aprašomojoje išvadų dalyje ekspertų grupė vienabalsiai sutarė, jog vadovausis visuotinai pripažįstamu principu, jog mokslinis nesąžiningumas konstatuojamas visuomet, kai svetimi mokslo rezultatai yra pateikiami kaip savi, ir nurodė, kad mokslo rezultato galėjimas būti autorinės teisės objektu, ar nebuvimas juo, nėra reikšmingas mokslinio sąžiningumo prasme, t. y. svetimo rezultato pateikimo kaip savo. Ekspertų grupė (gynimo taryba), išanalizavusi galiojusius 2001 m. liepos 11 d. redakcijos Doktorantūros nuostatus ir nuo 2010 m. gegužės 12 d. galiojančius Mokslo doktorantūros nuostatus, konstatavo, kad jie abu kelia reikalavimą pagrįsti darbo originalumą, darbo naujumą, o taip pat atskleisti atliktų tyrimų santykį su kitų tyrėjų duomenimis; daktaro disertacija turi leisti neabejotinai nustatyti jo autoriaus savarankišką indėlį į mokslą, ir įvertinti, ar toks indėlis yra pakankamas daktaro laipsniui suteikti. Ekspertų grupė (gynimo taryba) pažymėjo, kad nusižengiant moksliniam sąžiningumui (pateikiant svetimus duomenis kaip savus) yra neabejotinai pažeidžiamas darbo originalumas ir naujumas, o taip pat nuslepiamas mokslo rezultatų santykis su kitų tyrėjų gautais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad ekspertų grupės (gynimo tarybos) nurodytas mokslinio nesąžiningumo turinys iš esmės atitinka mokslinio nesąžiningumo sąvoką ir jo pasireiškimo būdus. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog Kauno technologijos universiteto Senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas į vientisą dokumentą surašė advokatas T. B., neturi teisinės reikšmės vertinant šių išvadų pagrįstumą, nes išvados yra padarytos remiantis ekspertų grupės (gynimo tarybos) narių mokslinėmis žiniomis ir jose išreikšta mokslininkų-ekspertų valia, tuo tarpu tai, kad ši valia būtų neteisėtai įtakota ir neatitinkanti tikrosios ekspertų grupės (gynimo tarybos) narių valios, byloje nėra pateikta įrodymų (CPK 178 straipsnis).

13Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintoje disertacijoje „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“ grafikų (paveikslėlių) panaudojimo vertinimo mokslinio sąžiningumo aspektu, ištyrė ekspertų grupės išvadų motyvuojamąją dalį, kurios 1 punkte nustatyta, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) įsitikino, jog yra 16 kartų nustatyti P. B. disertacijos elementų sutapimai su kitomis nagrinėjamomis disertacijomis, nepateikiant nuorodų į jas, o 11 kartų P. B. disertacijos elementai nors ir sutampa su kitų lyginamųjų disertacijų elementais, tačiau taip pat sutampa ir su P. B. pateikto literatūros sąrašo straipsnių elementais. Ekspertų grupė (gynimo taryba) nustatė daugkartinius ieškovo disertacijos elementų sutapimus su kitomis nagrinėjamomis disertacijomis, nepateikiant nuorodų į jas. Ekspertų grupė taip pat nustatė atskirą grupę ieškovo disertacijoje nurodytų elementų sutapimą su kitų lyginamų disertacijų elementais, kurie taip pat sutampa ir su P. B. pateikto literatūros sąrašo straipsnių elementais. Tai, kad ieškovo disertacijoje buvo be nuorodų į šaltinį pateikti grafikai ir lentelės iš Z. M., A. A., V. D. ir J. G. disertacijų, ir šie grafikai bei lentelės sutampa, patvirtina byloje pateikta šių duomenų lyginamoji analizė.

14Teismas įvertino, kad ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadų motyvuojamosios dalies 5 punkte nustatyta, jog P. B. savo disertacijoje pateikė mokslo rezultatus, išreikštus grafikais, nors nebuvo jų autorius, ir nepateikė citavimo nuorodų į tikruosius autorius; tai yra tiesioginis autoriaus garantijos pažeidimas (dokumentas, nurodytas aprašomosios dalies 7 punkte); iš minėtų grafikų pateikimo formos neįmanoma suprasti, kad jie yra ne P. B. atliktų eksperimentų rezultatai; be to, atsižvelgiant į tai, kad P. B. yra prof. R. B. sūnus, o pastarasis buvo minėtų mokslininkų grupės vadovas, ekspertų grupė sprendė, kad P. B. negalėjo nežinoti, jog skelbia ne savo, bet V. D., J. G., A. A. mokslo rezultatus. Ekspertų grupė (gynimo taryba) išvadų motyvuojamosios dalies 7 punkte įvertindama KPI Mašinų gamybos fakultete vykdytų užsakomųjų darbų ataskaitų (parengtos 1984 m. – 1985 m., vadovas prof. R. B.) reikšmę pažymėjo, kad istoriškai vertinant užsakomųjų darbų ataskaitų formavimą, galima išskirti tam tikrą laikotarpį, kurio metu aiškus užsakomųjų darbų vykdytojų V. D., J. G., A. A., Z. M., A. B., Z. V., R. B. indėlis į šių ataskaitų rengimą nebuvo konkrečiai apibrėžtas, tačiau neabejotinai šie asmenys savo indėlį žinojo, tuo tarpu P. B. nedalyvavo užsakomųjų darbų ataskaitų rengime; tokiu būdu, naudodamas mokslo rezultatus, gautus kaip užsakomųjų darbų ataskaitų pasekmė, jis privalėjo aiškiai nurodyti šių duomenų gavėjus (autorius).

15Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas su apgintų daktaro disertacijų autoriais J. G., V. D., A. J. M., A. B., A. A. dar 1999 metais sudarė Autorines sutartis dėl daktaro disertacijų autorinės teisės dalykų (brėžinių, iliustracijų, matematinių formulių, eksperimento bei skaičiavimo rezultatų) perdavimo pasinaudoti vystant mokslo – tyrimo darbus, kuriomis ieškovas P. B., kaip teisių perėmėjas, įgijo teisę šiuos duomenis cituoti, disponuoti nekeisdamas arba perdirbdamas, o taip pat išversdamas į kitas kalbas, ruošiant mokslo straipsnius, darant pranešimus mokslo konferencijose, analizuojant, apibendrinant bei palyginant rezultatus su kitų autorių darbais ir skelbiant mokslo – tyrimo darbus. Teismas įvertino ekspertų grupės (gynimo tarybos) nario liudytoju apklaustu G. L. parodymus, kad ieškovo disertacijos tekste duomenys pateikti taip, lyg tai būtų autoriaus darbas, ieškovas suasmenino kitų mokslininkų rezultatus, tuo tarpu darbe turėjo būti nurodyti pradiniai šaltiniai. Teismas taip pat įvertino ekspertų grupės (gynimo tarybos) nario liudytoju apklausto R. M. parodymus, kuris nurodė, kad palaiko visas ekspertų grupės padarytas išvadas, ir atsakydamas į ieškovo klausimus pažymėjo, jog disertacijoje ieškovas turėjo aptarti kitų disertacijas ir nurodyti, kokias padarė naujas išvadas, turėjo cituoti, aptarti, palyginti ir daryti tyrimus. Ekspertų grupės (gynimo tarybos) narys liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad išvadas visiškai palaiko, pažymėjo, kad ieškovas niekur nenurodė, kad brėžinys yra paimtas iš duomenų bazės, ieškovas savo disertacijoje sudėjo kitų mokslininkų gautus duomenis ir to nenurodė, tuo tarpu ekspertų grupė nustatė, jog brėžiniai buvo ankstesnėse disertacijose, juos palygino ir konstatavo, kad 50 proc. brėžinių buvo ankstesnėse 20 metų iki P. B. disertacijos gynimo apgintose kitų asmenų disertacijose. Liudytojas nurodė, kad jei iš ieškovo P. B. disertacijos būtų išimta tai, kas yra atlikta ne ieškovo, o kitų, neliktų didžiosios dalies disertacijos. Visi šie mokslininkų ekspertų parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai teismo vertinimu patvirtina, kad disertacijų grafikuose (paveikslėliuose) yra užfiksuoti duomenys yra moksliniai, jie sudaryti atskirų mokslininkų grupės tiriant polimerus, juose kaip mokslo rezultatai užfiksuoti polimerų savybės įvairiomis sąlygomis, ir tai visiškai paneigia ieškovo argumentus, kad grafikus sudaryti nereikalauja intelekto. Taip pat teismas laikė nepagrįstu ir ieškovo argumentą, kad brėžinio negalima priskirti konkrečiam asmeniui ir tai nėra autorių teisių objektas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) konkrečiai nustatė, kuriose mokslininkų darbuose buvo paskelbti ieškovo panaudoti grafikai, kaip mokslo rezultatai, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą autorių teisių objektai yra rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai).

16Teismas, vertindamas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, kuriomis konstatuotas mokslinio nesąžiningumo faktas ieškovui pateikiant kitų mokslininkų mokslo rezultatus, išreikštus grafikais, nepateikiant citavimo nuorodų į tikruosius autorius, įvertino ieškovo argumentus, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) nesigilino į pirminius grafikų atsiradimo šaltinius, nes charakteringi brėžiniai disertacijai ruošti jam buvo pateikti iš Deformuojamų kūnų katedroje sukurtos duomenų bazės, visi brėžiniai identifikuoti katedroje vykdytų ūkiskaitinių sutarčių numeriais. Teismas įvertino ir trečiojo asmens R. J. B. argumentus ir paaiškinimus, kad ieškovui rengiant publikacijas jis pats pateikė dalį brėžinių, brėžiniai buvo iš 1983 m. KTU Medžiagų atsparumo katedroje paskelbtos habilitacinės disertacijos, kuriai buvo suteiktas grifas „Tarnybiniam naudojimui“, kas apribojo joje esančios medžiagos citavimą P. B. su bendraautoriais skelbiamose publikacijose. Teismas, vertindamas šiuos ieškovo ir trečiojo asmens argumentus pažymėjo, kad visos mokslininkų Z. M., A. A., V. D., J. G. disertacijos yra viešos ir buvo prieinamos ieškovui, todėl nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti citatas, nurodant į mokslinius rezultatus (duomenis), esančias šiose disertacijose. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ekspertų grupės (gynimo tarybos) išanalizuoti grafikai, kaip moksliniai rezultatai, yra paimti iš trečiojo asmens R. B. disertacijos, ir kad šioje disertacijoje esančių duomenų negalima cituoti dėl grifo „Tarnybiniam naudojimui“, todėl kaip neįrodyti atmesti ir šie ieškovo argumentai (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus šalių argumentus ir įrodymus dėl grafikų (paveikslėlių) naudojimo P. B. disertacijoje mokslinio sąžiningumo, taip pat įvertino ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties pagrindu atliktos ekspertizės išvadas, padarytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. sausio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1850(13). Teismas įvertino byloje pateiktą įrodymą – Kauno A. S. politechnikos instituto ir R. B. 1984 m. sausio 2 d. sudarytą Mokslinio tyrimo darbams vykdyti sutartį, pagal kurią institutas pavedė, o R. B. apsiėmė vadovauti ir vykdyti mokslinio tyrimo darbus pagal ūkiskaitinę 1984 m. sausio 2 d. sutartį Nr. P-4533 pavadinimu „Šilumai atsparių polimerų perdirbimo technologijos optimizavimas ir savybių prognozavimas“, pagal kurią sutarties vadovas parenka sutarčiai vykdyti mokslinius darbuotojus, pagalbinį personalą bei studentus ir pasirašo su jais individualias sutartis darbams vykdyti, o darbų rezultatą perduoda užsakovui. Teismas vertino, kad šie įrodymai patvirtina, jog atskiri mokslininkai Z. M., A. A., V. D., J. G. ir kt., kuriems vadovavo trečiasis asmuo R. B., tyrė šilumai atsparius polimerus, ir savo mokslinius rezultatus (duomenis) ir išvadas perdavė užsakovui bei vėliau juos panaudojo savo disertacijoms rengti. Toks mokslinių rezultatų surinkimo būdas neatleido ieškovo, kaip atidaus ir rūpestingo mokslininko, rengiančio disertaciją mokslo daktaro laipsniui gauti, nuo pareigos surasti priimtiną formą ir pateikti citatas, nurodant mokslinių rezultatų autorius ir šaltinius (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo disertacijoje naudojamų grafikų (paveikslėlių) panaudojimo mokslinio sąžiningumo aspektu, taip pat įvertino liudytojais apklaustų doktorantūros komiteto narių prof. habil. dr. A. Ž., prof. habil. dr. A. G., prof. habil. dr. L. P. ir oficialaus oponento prof. habil. dr. J. D., kurie dalyvavo ieškovo disertacijos gynime 2002 m. gegužės 3 d., teisme apklaustų liudytojais, parodymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad visi nurodyti doktorantūros komiteto nariai apklausti teismo posėdžio metu nepatvirtino žinoję, kad ieškovas nedarė grafikuose nurodytų eksperimentų ir jie iš esmės laikėsi mokslinio sąžiningumo prezumpcijos. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar disertacija atitinka Mokslo doktorantūros nuostatų keliamus reikalavimus darbo originalumui ir naujumui, o taip pat ar atskleistas doktoranto atliktų tyrimų santykis su kitų tyrėjų duomenimis ir koks disertacijos autoriaus savarankiškas indėlis į mokslą, bei įvertinti, ar toks indėlis yra pakankamas daktaro laipsniui suteikti, doktorantūros komiteto nariai, oponentai turėjo atidžiai aiškintis, kam priklauso grafikų (paveikslėlių) autorystė, o ne vertinti vien bendrą įspūdį apie disertaciją.

17Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo disertacijoje naudojamų grafikų (paveikslėlių) panaudojimo mokslinio sąžiningumo aspektu, taip pat ištyrė Kauno technologijos universiteto fizinių mokslų krypties doktoranto P. B. disertacijos gynimo viešojo posėdžio, įvykusio 2002 m. gegužės 3 d., protokolą bei prie jo esančią oficialaus disertacijos oponento prof. habil. dr. J. D. recenziją. Teismas įvertino ir doktorantūros komiteto narių prof. habil. dr. K. R., prof. habil. dr. L. P., prof. habil. dr. A. Ž. pasisakymus ir atkreipė dėmesį, kad šiuose doktorantūros komiteto narių pasisakymuose vertinant ieškovo disertaciją, nėra įvertinami grafikų (paveikslų) įtaka darbo originalumui ir naujumui, neatskleista, koks yra kitų mokslininkų indėlis ir kokios konkrečiai ginamos disertacijos išvados yra originalios.

18Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo disertacijoje naudojamų grafikų (paveikslėlių) mokslinio sąžiningumo, taip pat ištyrė ir civilinėje byloje pateiktą pačią ieškovo Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją. Teismas pažymėjo, kad disertacijoje išdėstytu mokslinių rezultatų (duomenų), atvaizduotų grafikuose (paveiksluose) būdu ieškovas grafikus objektyviai panaudojo kaip savus, nes skaitant disertaciją susidaro įspūdis, kad šie moksliniai rezultatai yra gauti paties disertanto mokslinių tyrimų metu. Teismas, įvertinęs byloje esančius aukščiau ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, darė išvadą, kad ieškovas Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintoje disertacijoje „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“ naudojo kitų mokslininkų mokslinius rezultatus (duomenis) ir padarytas mokslines išvadas, kurie atvaizduoti 58 grafikuose (paveiksluose) iš 119, prie šių grafikų nenurodant nei citatos į kitų mokslininkų disertacijas ar mokslinius straipsnius, kuriose jie buvo, nei į asmeniškai gautą duomenų bazę. Teismas konstatavo, kad toks ieškovo netinkamas elgesys mokslo srityje pažeidė mokslininko etiką mokslinio tyrimo metu, ir tai kitiems mokslininkams objektyviai nulėmė klaidingą mokslinio darbo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, jų atitikmenį moksliniam darbui keliamiems esminiams reikalavimams. Teismas nustatė, kad ieškovas šiuos grafikus (paveikslėlius) objektyviai panaudojo kaip savus, nes, kaip minėta, nei disertacijos dalyje „Bendra darbo charakteristika“, nei kitose disertacijos dalyse, nei prie pačių grafikų (paveikslėlių) nebuvo nurodyta, kad yra naudojami moksliniai rezultatai (duomenys), gauti kitų mokslininkų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pasirinktas tyrimo metodas, apibendrinant kitų mokslininkų padarytas mokslines išvadas, naudojant jų mokslo kūriniuose esančius mokslinius rezultatus (duomenis), reikalavo iš P. B., kaip disertanto, ypatingai atidaus, rūpestingo ir tikslaus citatų nurodymo į kitų mokslininkų mokslinius straipsnius ar disertacijas, o tuos duomenis kaip duomenų bazės suvestinę gavus iš mokslo įstaigos – tinkama ir priimtina forma nurodyti ir šį šaltinį. Teismas įvertino, kad ieškovo apgintoje disertacijoje panaudotų kitų mokslininkų mokslinių išvadų ir duomenų kiekis yra didelis, tuo tarpu ieškovo atlikta savarankiška jų interpretacija nepaneigia mokslininko pareigos pateikti tikslias citatas, nurodant panaudotų kitų mokslininkų mokslinių rezultatų (duomenų) ir išvadų šaltinius, nes tik taip disertacijos gynimas, kaip mokslininkų diskusija, galėtų būti laikoma sąžininga. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvados, kuriomis konstatuotas mokslinio nesąžiningumo faktas ieškovui P. B. pateikiant kitų mokslininkų mokslo rezultatus (duomenis), išreikštus grafikais, kaip savus, nepateikiant citavimo nuorodų į kitų mokslininkų disertacijas ar mokslinius straipsnius, kuriose jie buvo, nei į asmeniškai gautą duomenų bazę, yra visiškai pagrįstos, mokslinio sąžiningumo pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laikė, kad ekspertų grupė (gynimo taryba) 2012 m. balandžio 25 d. išvadų 2 punktu turėjo faktinį pagrindą spręsti, kad P. B. suteiktas mokslo laipsnis atšauktinas, nes tam buvo pakankamai nustatytų duomenų, patvirtinančių mokslinio nesąžiningumo faktą (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42.1. papunktis).

19Teismas, spręsdamas, ar Kauno technologijos universiteto rektorius P. B., gavęs ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas, 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-364 „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“ pagrįstai atšaukė P. B. mokslo daktaro laipsnį, suteiktą daktaro diplomu DA013195, įvertino tai, kad šis universiteto rektoriaus sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pagrįstas mokslininkų ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, kurios buvo priimtos vieningai visų penkių ekspertų grupės narių. Teismas atsižvelgė į Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 17 d. posėdžio protokole užfiksuotą eksperto prof. R. M. nuomonę, kad P. B. ne tik disertacija, bet ir straipsniai pažeidžia mokslinio sąžiningumo principą, nes yra daugybinis panaudojimas anksčiau skelbtos medžiagos; jei iš disertacijos išmestų kitų naudotą medžiagą, t. y. IV ir VI skyrius ir sutraukus V skyrių, beveik nieko neliktų; mokslinio sąžiningumo principas yra pažeistas visuose disertacijos skyriuose, daugybinis svetimo medžiagos panaudojimas, kaip savos, t. y. tyčinis veiksmas; P. B. indėlis į mokslą yra labai mažas. Posėdžio metu ekspertas prof. A. K. nurodė, kad mokslinio sąžiningumo principas yra pažeistas, nes P. B. paėmė eksperimentinius rezultatus, atliktus kitų autorių, disertacijos naujumo yra tik 1/3, o iš 6 išvadų tik 4 ir iš dalies 6 išvados originalios. Ekspertas prof. G. L. posėdžio metu pažymėjo, kad P. B. indėlis į darbą yra mažas, labai blogai, kad nėra citavimo, kas leido pasisavinti svetimus rezultatus, tuo tarpu ekspertų grupės pirmininkas dr. R. L., nors ir abejojo, kad mokslinis nesąžiningumas savo apimtimi paneigia P. B. disertacijos originalumą, tačiau pažymėjo, kad P. B. disertacijoje mokslinio nesąžiningumo atvejai akivaizdžiai identifikuoti. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo mokslinio nesąžiningumo fakto apimties, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas 2002 m. kovo 25 d. Autoriaus garantijoje nurodė, kad kitų asmenų mokslinio indėlio į parengtą daktaro disertaciją nėra, tuo tarpu civilinėje byloje yra nustatytas ieškovo didelės apimties kitų mokslininkų mokslo rezultatų (duomenų) panaudojimas. Be to, Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadų 10 punkte pažymėta, kad ieškovo disertacija nei apimtimi, nei naujumu, nei darbo išvadų reikšmingumu netenkina disertaciniams darbams keliamų reikalavimų. Ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadų 4 punkte yra sulygintos ieškovo disertacijos išvados su kitų mokslininkų A. A., J. G., V. D. disertacijų išvadomis, kuriose nurodyta, kad pirma ieškovo disertacijos išvada nėra nauja, nes nustatytas priklausomybes stebėjo A. A. ir J. G., antra išvada nėra nauja, nes analogiškos išvados yra A. A. ir V. D. disertacijose, visais trimis atvejais kalbant apie tą patį reiškinį – kelių stikliškojo būvio sričių su skirtingais relaksacijos greičiais atsiradimą, trečia išvada sutampa su V. D. šešta išvada, ketvirta išvada yra originali P. B., penkta išvada yra grindžiama A. A. ir V. D. išvadomis, tuo tarpu šešta ieškovo P. B. disertacijos išvada yra analogiška A. A. disertacijos antro skyriaus trečiai išvadai bei penkto skyriaus išvadai, ši išvada apibendrina eksperimentų rezultatus, kurie yra A. A., J. G. ir V. D. disertacijose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių šias ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl ieškovo disertacijos naujumo (CPK 178 straipsnis).

20Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Kauno technologijos universiteto rektorius P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-364 „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“ pagrįstai atšaukė P. B. mokslo daktaro laipsnį, suteiktą daktaro diplomu DA013195. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. XI-1194 patvirtinto Kauno technologijos universiteto statuto 54 punktą rektorius yra vienasmenis universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja, turi aukščiausius ir plačiausius įgaliojimus, nes pagal statuto 55 punkto 25 papunktį atlieka kitas teisės aktuose ir statute jam nustatytas funkcijas, taip pat tokias funkcijas, kurios nėra tiesiogiai priskirtos Tarybos ar Senato kompetencijai. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir į tai, kad nei Kauno technologijos universiteto statutu, nei kitu teisės aktu mokslo daktaro laipsnio atšaukimas nebuvo pavestas universiteto Tarybos ar Senato kompetencijai, esant ekspertų grupės (gynimo tarybos) sprendimui dėl P. B. suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo, Kauno technologijos universiteto rektorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo. Teismo vertinimu, šios civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. sprendimas atšaukti P. B. suteiktą mokslo daktaro laipsnį atitiko proporcingumo principą, nes nustačius didelės apimties mokslinio nesąžiningumo faktą mokslo daktaro laipsnio disertacijos rengimo metu, toks asmuo negali išlaikyti šio mokslo laipsnio, nes tuo būtų klaidinama visuomenė dėl mokslinių asmens rezultatų ir gebėjimų, nesilaikoma mokslinės ir akademinės etikos principų, sudaromos sąlygos mokslo sistemos stagnacijai ir tuo pačiu diskredituojama visa valstybės mokslo sistema. Teismas pažymėjo, kad atšaukdamas ieškovo mokslo daktaro laipsnį universitetas pagrįstai įgyvendino vidinės mokslininkų rengimo kokybės kontrolės funkciją.

21III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

22Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, tenkinti prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, iškviesti ir apklausti ekspertus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo „pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punkte nustatant galimybę peržiūrėti iki šių nuostatų apgintas disertacijas ir galimybę atšaukti suteiktą mokslinį laipsnį nėra reglamentuota ir prieita vieningos nuomonės, bei apibrėžta kas yra „mokslinis nesąžiningumas“. Apelianto vertinimu jo veiksmai rašant disertaciją negali vertinami nesąžiningais, nes ekspertų grupė (gynimo taryba) atliko disertacijos vertinimą galiojant kitiems teisės aktams, nei tuo metu, kai buvo rašoma disertacija. Vadovaudamasis tuo metu galiojusiu, 1997 m. kovo 5 d. Kauno technologijos universiteto Senato patvirtintomis Doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnio teikimo nuostatų 5.3.17 punktu numatė, kad daktaro asmens byloje turi būti autoriaus (disertanto) garantija dėl ginamo darbo savarankiškumo. Mokslo doktorantūros nuostatų 34 punkte nurodyta, kad nustačius mokslinio nesąžiningumo faktą (plagiatą ar panašiai), disertacija negali būti ginama. Teismas neįvertino, kad tuometinis doktorantūros komitetas nenustatė ieškovo veiksmuose mokslinio nesąžiningumo ir leido disertaciją gintis. Teisėsaugos institucijos galimą autorystės pasisavino faktą paneigė.

24Apelianto vertinimu, Kauno technologijos universiteto rektoriaus priimtas įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi jis priimtas, nesivadovaujant mokslo doktorantūros nuostatuose numatytos tvarkos. 2010 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 43 punktas numato, kad mokslo laipsnį suteikęs universitetas atšaukia sprendimą suteikti mokslo laipsnį kai - Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą. Tačiau tokio kontrolieriaus institucijos „įpareigojančio sprendimo“ KTU nebuvo gavęs, nes į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių turintys teisę kreiptys asmenys nesikreipė. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus funkcijos tobulinti aukštojo mokslo kokybę.

25Apelianto vertinimu, KTU ir Puslaidininkių Fizikos institutas 2002 m. gegužės 3 d. suteikęs P. B. mokslo daktaro laipsnį, 2012 m. balandžio 30 d. atšaukė jį, neturėdamas daktaro laipsnio atšaukimo reglamento. Apelianto vertinimu aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai turi būti derinami, aukštųjų mokyklų autonomija turi būti derinama su jų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei (Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai). Dėl to, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, valstybė neatleidžiama nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, todėl aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama, priešingai, dėl to, kad yra susijusi su inter alia konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima, tokia išvada darytina ir iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.

26Ieškovas mano, kad KTU rektorius, vykdydamas mokslo daktaro laipsnio atšaukimą, neįvertino fakto, kad tuo metu Puslaidininkių fizikos institutas buvo nustojęs veikti. Tuo atveju, remiantis Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 punktu 44 nustatoma, kad „suteikto mokslo laipsnio pripažinimo negaliojančiu sprendžia Lietuvos mokslų taryba“. KTU, sudarydami ekspertų grupę (gynimo taryba) spręsti mokslo daktaro laipsnio atšaukimą, pažeidė šią nuostatą. Ieškovas pažymi, kad teismas nepagrįstai remiasi 2011 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 9 patvirtinto Kauno technologijos universiteto mokslo krypties doktorantūros reglamento 3 punkto nuostata, kad Senatas suderinęs su Lietuvos mokslo taryba, sudaro ir tvirtina mokslo krypties doktorantūros komitetą, todėl ekspertų grupė nebuvo reikalinga, nes tuo metu KTU jau buvo sudarytas minėtas komitetas. Teisę sudaryti mokslo krypties tarybą turėjo tik KTU veikiantis fizinių mokslų fizikos krypties doktorantūros komitetas. Doktorantūros gynimo tarybos sudaryti nubuvo būtinybės, nes ieškovas jau buvau apsigynęs daktaro disertaciją. Sudaryta fizinių mokslų fizikos krypties ekspertų grupė (gynimo taryba) apjungė dvi skirtingas funkcijas, kurios negali būti tapatinamos ir teismas tuo klausimu nepasisakė. Ekspertų grupei (gynimo tarybai) buvo pavesta: „balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo“. Net trys, šios fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos), atstovai nėra nurodytos mokslų srities specialistai: pirmininkas dr. R. L. yra medžiagotyros ir mašinų gamybos inžinerijos specialistas, prof. R. V. - elektros inžinerijos ir ekologijos bei evoliucinės biologijos specialistas, prof. habil. dr. R. M. - chemikas polimerininkas. Tokios sudėties ekspertų grupė (gynimo taryba) pati nusprendė, kad ji yra kompetentinga nagrinėti disertaciją mokslinio sąžiningumo prasme. Be to, ekspertas prof. R. V. nedalyvavo (buvo išvykęs į JAV) svarbiuose ekspertų posėdžiuose. Esminius paaiškinimus dėl disertacijų pirminių grafinės medžiagos šaltinių pateikė prof. habil. dr. R. B. ir jo vadovauti disertantai doc. dr. A. M., dr. A. B., doc. dr. J. G. ir dr. V. D., o taip pat prof. habil. dr. A. G.. Bet tai nesutrukdė prof. R. V., net nežinant disertacijos rengimo aplinkybių, pirminių grafinės dalies šaltinių, neįsigilinus iš esmės į visas aplinkybes patvirtinti iš anksto numatytą teiginį dėl sąžiningumo pažeidimo. Ekspertams yra keliami specialūs reikalavimai: turėti patvirtintą specialų liudijimą ar pažymėjimą, kad asmuo yra ekspertas, privalo turėti pasirašytas nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumo pasižadėjimą (www.tzz.1t/e/ekspertas). Deja, ekspertų grupės nariai R. L. ir G. L., bei R. V. tokių reikalavimų neatitiko ir byloje tokių įrodymų nėra. Apelianto nuomone ekspertai pateikė paviršutiniškas ir tendencingas išvadas. Ekspertų grupė (gynimo taryba) ir teismas nesivadovavo teisingumo institucijų sprendimais, kuriuose neginčijamai nustatyta, kad darbuose autorystės teisių pasisavinimo faktų nėra ir nėra nusikaltimo sudėties numatytos BK 191 str.

27Apeliantas pažymi, kad teismas sprendime neatribojo „mokslinio nesąžiningumo“ nuo „akademinio nesąžiningumo“, sprendime nevertino kokie reikalavimai buvo keliami „moksliniam sąžiningumui“ 2002 m. ir dabar. Disertacija buvo parengta laikantis visų reikalavimų numatytų doktorantūros reglamente. Naujai priimti įstatymai neturi grįžtamosios galios. Apelianto nuomone, teismas nepilnai ištyrė byloje surinktą medžiagą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad KTU fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) posėdžio 2012 m. kovo 6 d. protokole Nr. V 18-1, posėdžio 2012 m. balandžio 10 d. protokole Nr. V 18-2, bei posėdžio 2012 m. balandžio 17 d. protokole Nr. V 18-3 nors ir buvo į dienotvarkę įtraukti klausimai, jie svartyti, tačiau daugumoje po svarstymo nebuvo priimti nutarimai svarstytais klausimais. Be to apeliantas nesutinka su teismo sprendime išsakyta pozicija dėl advokato parengto sprendimo projekto. Adv. T. B. parengtas ekspertų grupės sprendimo projektas yra niekinis ir negali būti vertinamas, kaip ekspertų išvada. 2011 m. gegužės 18 d. KTU Senato nutarimu Nr. 28 patvirtino Kauno technologijos universiteto Senato darbo reglamentą. Šio darbo reglamento 21 punkte yra nurodyta, kad Senato darbui organizuoti ir dokumentacijai tvarkyti skiriamas Senato administratorius, kuris atlieka su tuo susijusius pavedimus. Čia nėra nurodyta, kad jo funkcijas atlieka advokatas.

28Ieškovas pažymėjo, kad rašydamas daktaro disertaciją, teisėtai naudojosi pateiktais duomenų bazės paveikslėliais kaip pradiniais duomenimis. Jis negalėjęs pažeisti tokių paveikslėlių citavimo taisyklių, kurios nebuvo reglamentuotos 1997 metais KTU doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnio teikimo nuostatuose. Citavimas universitete nebuvo reglamentuotas, todėl kiekvienas mokslininkas turėjo savo poziciją dėl citavimo. Apeliantas rėmęsis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimais. Duomenų bazė buvo ne viešas dokumentas ir joje buvo ne rezultatai, o medžiagų savybės, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo Z. M. suklaidino teismą, ir teismas jais vadovaudamasis priėmė nepagrįstą sprendimą. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 5 d. yra pasakyta, kad cituoti galima tik iš viešai išleisto ar paskelbto kūrinio. Negalima cituoti iš nepaskelbtų kūrinių (perduotų susipažinti, išleistų tarnybiniam naudojimui, esančių neviešuose saugyklose). Tai apribojo visos duomenų bazės citavimą disertacijose, bet nevaržė atskirus paveikslėlius, naudoti rengiant straipsnius ir juos cituoti. Apeliantas pabrėžia, kad 2014 m. sausio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikta komisinė kompleksinė mokslinė teismo fizikos-inžinerijos-medžiagotyros ekspertizė civilinėje byloje 2-457-773/2013 nustatė, jog, visų ekspertams suformuluotų klausimų nėra galimybės tinkamai išspręsti praėjus daugiau nei 10 metų po disertacijos gynimo. Ar disertacija yra savarankiškai padarytas, unikalus, originalus, visus daktaro disertacijos reikalavimus atitinkantis darbas įvertinti savo laiku galėjo tiktai disertacijos gynimo taryba. Esant prieštaravimams ieškovas teismo prašė iškviesti apklausai ekspertus, tačiau šį prašymą teismas atmetė.

29Be to, apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikęs prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punkto nuostata, kad mokslo laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį tiek, kiek joje nustatyta <... įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius)...> ir kai nėra teisės aktuose apibrėžtos „mokslinio nesąžiningumo fakto“ (42.1.p.) sąvokos ir tiek kiek iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktas mokslo daktaro laipsnis yra suteiktas pažeidus šiuos nuostatus (42.2. p.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“ 29 straipsniui, 42 straipsnio 1 dalies nuostatai „...mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi...“, konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio nuostatas. Teismas šį prašymą atmetė nurodydamas, kad „nėra pagrindo manyti, kad mokslo doktorantūros nuostatų 42 punkto nuostatos prieštarauja Konstitucijai ar įstatymui“. Nesutikdamas su toki nutartimi, apeliantas pakartotinai prašo tenkinti prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

30Trečiasis asmuo R. J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai.

31Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik KTU ekspertų (gynimo grupės) formaliai 2012 m. balandžio 25 d. padarytomis išvadomis parašytoms teisininko T. B., ignoravo teisėsaugos institucijų sprendimus, Lietuvos teismo ekspertizės 2014 m. sausio 29 d. ekspertizės aktą, kuriame pabrėžtas esminis doktorantūros komiteto vaidmuo sprendžiant daktaro disertacijos mokslinio lygio klausimus. Apelianto vertinimu teismas neteisingai interpretavo pradinius duomenis - medžiagų savybes, išreikštas paveikslėlių forma, kurie P. B. buvo pateikti rengiant daktaro disertaciją. Priskirti tokius paveikslėlius – medžiagų savybes be jų interpretacijos „mokslo tyrimo rezultatams“ kaip „mokslo kūriniams“, kurie yra autorių teisių objektai, yra nelogiška ir neteisinga. Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 str., 1 d. 1 p. „mokslo tyrimo rezultatai nėra žmogaus kūrybos veiklos rezultatas, nes jie nepriklauso nuo žmogaus intelekto, yra ne sukuriami o atrandami asmens tiriamojo darbo dėka“. Tą konstatavo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartyje. Trečiojo asmens nuomone P. B. pateikti paveikslėliai atspindi medžiagų savybes, kurios nustatomos bandymo įrengimų pagalba, bet ne sukuriamos mokslinio darbo metu ir negali būti priskiriamos kuriam nors konkrečiam asmeniui. Tokie paveikslėliai be jų interpretacijos savaime reikšmės neturi. P. B., rengdamas daktaro disertaciją, vadovavosi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas ignoravo daktaro mokslo laipsnio teikimo reikalavimus, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą bei teisėsaugos institucijų sprendimus, kuriuose konstatuota, kad P. B. kitų autorių mokslinių darbų autorystės nepasisavino. Tai, kad rengdamas daktaro disertaciją P. B. naudojosi duomenų bazės rezultatais, bet ne kitų autorių disertacijomis, patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2014 m. sausio 29 d. ekspertizės akte. P. B. kitų autorių Z. M., Z. V., A. A., J. G. ir V. D. disertacijomis nesinaudojo, todėl ir neprivalėjo jas cituoti. Sukurta duomenų bazė, kurios autoriumi yra trečiasis asmuo, buvo naudojama rengiant net aštuonias disertacijas. Dėl rezultatų panaudojimo strateginės paskirties objektuose duomenų bazė buvo ne viešas dokumentas. Tai apribojo visos duomenų bazės citavimą disertacijose, bet nevaržė atskirus rezultatus naudoti rengiant straipsnius ir juos cituoti, ką ir darė ieškovas. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2014 m. sausio 29 d. ekspertizės akte konstatavo: „Disertacijoje pateikti polimerų fiziką ir polimerų mechaniką jungiantys bruožai nagrinėjant karščiui atsparių polimerų stiprumines ir relaksacines savybes, sukurti savybių įvertinimo modeliai neabejotinai turi neginčijamą mokslinę ir praktinę vertę iki šių dienų.“‚ esminiai P. B. disertacijos išvadų skirtumai lyginant su kitų disertantų išvadomis „pasireiškė plačios gamos skirtingos struktūros karščiui atsparių polimerų relaksacinių savybių nagrinėjimu ir jų priklausomybės nuo polimero molekulinės struktūros“; „karščiui atsparių polimerų mechaninei elgsenai tirti sukurtas padidinto tikslumo modelio ir originalo panašumo matematinis modelis“; „tiriant karščiui atsparių polimerų mechanines savybes, kitų autorių darbų tiksluose, uždaviniuose, analizėje ir pasiektuose rezultatuose yra esminiai skirtumai“.

32Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 43 punktas numato, kad mokslo laipsnį suteikęs universitetas atšaukia sprendimą suteikti mokslo laipsnį, kai „Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojanti sprendimą“. Tačiau tokio kontrolieriaus institucijos „įpareigojančio sprendimo“ KTU nebuvo gavęs. Tuo tarpu KTU rektoriaus prof. P. B. ir Senato pirmininkas prof. R. B., pažeisdami Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 nuostatas, sudarė ekspertų grupę (gynimo tarybą) ir jai pavedė atlikti tyrimą ir spręsti klausimą dėl mokslų daktaro laipsnio atšaukimo P. B.. Teisę sudaryti mokslo krypties tarybą turėjo tik KTU veikiantis fizinių mokslų fizikos krypties doktorantūros komitetas. Sudaryta fizinių mokslų fizikos krypties ekspertų grupė (gynimo taryba) apjungė dvi skirtingas funkcijas, kurios negali būti tapatinamos. Ekspertams yra keliami specialūs reikalavimai: turėti patvirtintą specialų liudijimą ar pažymėjimą, kad asmuo yra ekspertas, privalo turėti pasirašytas nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumo pasižadėjimą (www.tzz.1t/e/ekspertas). Deja, ekspertų grupės nariai R. L. ir G. L. bei R. V. tokių reikalavimų netenkino. Remiantis minėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 561 gynimo tarybos funkcijos vykdomos ginant disertaciją, bet ne tada, kai disertacija yra apginta ir suteiktas mokslo daktaro laipsnis. Be to, KTU mokslo daktaro laipsnį atšaukė neturėdamas daktaro laipsnio atšaukimo reglamento ir procedūrų. P. B. daktaro disertaciją apgynė doktorantūros komitete, kuriam doktorantūros teisė KTU kartu su Puslaidininkių fizikos institutu buvo suteikta Lietuvos vyriausybės 1998 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 457. Sprendžiant P. B. mokslo daktaro laipsnio atšaukimą, KTU vadovai neįvertino fakto, kad tuo metu Puslaidininkių fizikos institutas buvo nustojęs veikti. Remiantis Vyriausybės nutarimo Nr. 561 44 punkto nuostatomis, tokiu atveju „suteikto mokslo laipsnio pripažinimo negaliojančiu sprendžia Lietuvos mokslų taryba“, bet ne dirbtinai sukurta ekspertų grupė (gynimo taryba).

33Apeliantas pažymi, kad nors ekspertai teigė, jog jiems nebuvo daromas spaudimas dėl išvados „atšaukti P. B. mokslo daktaro laipsnį“, tačiau reali tikrovė buvo kitokia. Buvusi Švietimo ir mokslo viceministre N. P. ne kartą žiniasklaidoje darė priekaištus KTU vadovybei, kad ji nesprendžia klausimo „atšaukti P. B. mokslo daktaro laipsnį“ (2010-04-27 LTV publicistinė laida „Žurnalisto tyrimas“; http://www.delfi.lt/news/daily/education, 2011-09-12). Tai buvo tik siekis bet kokiais būdais atšaukti ieškovo daktaro mokslinį laipsnį ir taip paviešinti, kad KTU kovoja su moksliniu nesąžiningumu. KTU rektorius prof. P. B., atšaukdamas P. B. mokslo daktaro laipsnį, rėmėsi ekspertų grupės (gynimo tarybos) tendencingomis išvadomis ir visiškai ignoravo trečiojo asmens, kaip naujos karščiui atsparių polimerų mechanikos mokslo krypties pradininko mokslo darbus, kuriuos universitete jis vykdęs daugiau kaip 40 metų. Apelianto vertinimu ekspertų išnagrinėti klausimai neprofesionaliai, išvados paruoštos taikant bendrų frazių leksiką. Todėl tokios išvados negali būti teigiamai vertinamos priimant teisinius sprendimus.

34Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo jį tenkinti.

35Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36Atsiliepimais į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Z. M. prašo juos atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliaciniai skundai atmestini.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

41Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas (KTU) 2002 m. birželio 26 d. ieškovui P. B. daktaro diplomu suteikė daktaro mokslo laipsnį už fizikos darbą „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“, apgintą 2002 m. gegužės 3 d. (1 t. b. l. 15-16, 2 t. b. l. 14, 49-57, 3 t. b. l. 3-165). Tuo metu galiojo KTU doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnio teikimo nuostatai, priimti KTU Senato 1997 m. kovo 5 d. posėdyje (2 t. b. l. 15-25). 2011 m. gruodžio 21 d. KTU Senato nutarimu Nr. 89 buvo sudaryta fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupė, kuriai pavesta ištirti, ar ieškovo apginta disertacija nebuvo pažeistas mokslinio sąžiningumo principas, lyginant ją su Z. M. 1984 m. apginta disertacija ir fakultete vykdytų užsakomųjų darbų ataskaitomis (1 t. b. l. 29). 2012 m. vasario 15 d. KTU Senato nutarimu Nr. V3-S-18 buvo pakeistas Senato 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 89 pavedant ekspertų grupei ištirti, ar ieškovo apginta disertacija nebuvo pažeistas mokslinio sąžiningumo principas, lyginant ją ne tik su Z. M. 1984 m. apginta disertacija ir fakultete vykdytų užsakomųjų darbų ataskaitomis, bet ir 1984 m. apginta A. A. disertacija, 1992 metais apginta V. D. Disertacija, 1992 metais apginta J. G. disertacija (1 t. b. l. 30-31). Atsakovės VšĮ Kauno technologijos universiteto rektorius P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu „Dėl P. B. suteikto mokslo daktaro laipsnio atšaukimo“ nusprendė atšaukti P. B. mokslo daktaro laipsnį, suteiktą daktaro diplomu DA013195 (1 t. b. l. 14). Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokslo doktorantūros nuostatų 42 punktu (1 t. b. l. 17-21), atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 25 d. Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas (1 t. b. l. 22-28), nustatančias, kad P. B. rengdamas Kauno technologijos universitete 2002 m. gegužės 3 d. apgintą disertaciją „Relaksacijos procesai karščiui atspariuose polimeruose ir jų charakterizavimas“ iš esmės nusižengė moksliniam sąžiningumui.

42Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu nurodydami, kad teismas vadovavosi teisės aktais, galiojusiais ne disertacijos rašymo ir gynimo laiku, tačiau vėliau priimtais nuostatais. Apeliantai teigia, kad ekspertų grupė vertino mokslinį nesąžiningumą ne pagal 2002 metų galiojusias nuostatas, tuo metu numačiusias, kad prie darbo turi būti pridedama autoriaus garantija dėl ginamo darbo savarankiškumo, jei nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas, disertacija negali būti ginama. Be to, ieškovas pažymėjo, kad ir 2010 metais galiojusios nuostatos konkrečios „mokslinio nesąžiningumo“ sąvokos neapibrėžia, todėl nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis šis faktas turėjo būti nustatinėjamas.

43Konstatuotina, kad nors ir Kauno technologijos universitetas savo vidaus aktuose iki 2012 metų nebuvo numatęs mokslinio laipsnio atšaukimo procedūros, spręsti, kad jis neturėjo teisės atšaukti mokslinio laipsnio, nėra pagrindo. Kaip minėta, ieškovo disertacijos gynimo metu galiojo 1997 m. kovo 5 d. Kauno technologijos universiteto „Doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnio teikimo nuostatai“ (2 t. b. 1. 15-25). Šių nuostatų 9.1 punkte pateikti reikalavimai disertacijai savo esme atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ 36 punkto nuostatas, taip pat ir KTU bei teismo taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 23 punkto ir KTU Senato 2010 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 43 patvirtinto Kauno technologijos universiteto mokslo doktorantūros reglamento 62 punkto reikalavimus dėl darbo originalumo, santykio su kitų tyrėjų duomenimis. Nors ieškovas teigia, kad mokslinio sąžiningumo sąvoka sprendžiant dėl ieškovo disertacijos atitikimo jam nebuvo aiški, šis teiginys laikytinas nepagrįstu, kadangi, atsižvelgiant į minėtą daktaro laipsnio reguliavimą ji atitiko darbo originalumo bei santykio su kitų tyrėjų duomenimis nurodymo reikalavimus. Be to, 2012 m. birželio 20 d. KTU Senato nutarimu Nr. V3-S-48 patvirtintas Kauno Technologijos universiteto laikinasis akademinis reguliaminas, 253 punkte apibrėžęs iš esmės tapačią mokslinio sąžiningumo sąvoką ją įvardydamas kaip akademinį nesąžiningumą: „tai svetimų mokslo (meno) rezultatų pateikimas kaip savų, nepriklausomai nuo to, ar tokie rezultatai saugomi autorinės teisės.“ Be to konstatuotina, kad sąvokos „akademinis nesąžiningumas“ ir „mokslinis sąžiningumas“ savo esme laikytinomis tapačiomis, todėl tai, kad ekspertai nagrinėjo mokslinio sąžiningumo sąvoką, nors teisės aktai įtvirtino akademinio nesąžiningumo sąvoką, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išaiškino, kad teisės doktrinoje mokslinis nesąžiningumas pripažįstamas toks asmens netinkamas elgesys mokslo srityje, kuris pažeidžia mokslininko etiką mokslinio tyrimo metu. Mokslinis nesąžiningumas dažniausiai pasireiškia mokslinių tiriamųjų veiksmų, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimu, fabrikavimu ar falsifikavimu, pakartotiniu mokslinio darbo išspausdinimu (angl. – duplicate publication). Mokslinis nesąžiningumas pasireiškia ir tokiais asmens, rengiančio mokslinį darbą veiksmais, kai asmuo netinkamai paskelbia mokslinius duomenis ir rezultatus, pasirenka netinkamą jų paskelbimo būdą ir formą, ir tai kitiems mokslininkams gali nulemti klaidingą mokslinio darbo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, jų atitikmenį moksliniam darbui keliamiems esminiams reikalavimams. Šios sąvokos esmė taip pat atitinka anksčiau nustatytąją.

44Pažymėtina, kad nuo 2010 m. gegužės 24 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, buvo įtvirtinta savarankiška universiteto teisė atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį (įskaitant iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius) kai nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas (42.1. papunktis) ir kai mokslo daktaro laipsnis suteiktas pažeidus šiuos nuostatus (42.1. papunktis). Tai, kad tiek 2002 metais, tiek ir 2012 metais priimant sprendimą dėl mokslinio laipsnio atšaukimo, galiojo tapatūs reikalavimai darbui, t. y. jame buvo privalu nurodyti panaudotos medžiagos, tyrimų ir išvadų santykį su kitų tyrėjų duomenimis, bei galiojo reikalavimas dėl autoriaus (disertanto) garantijos dėl ginamo darbo savarankiškumo, leidžia spręsti, kad nustačius nurodytų reikalavimų (naujumo, originalumo, santykio su kitų tyrėjų duomenimis nurodymo) esminį pažeidimą, ir šį pažeidimą įvertinus mokslinio sąžiningumo aspektu, vadovaujantis KTU patvirtintais nuostatais, numatančiais galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, atšaukti ir iki šių nuostatų įsigaliojimo suteiktus mokslo laipsnius, suteiktas mokslo laipsnis galėjo būti atšauktas. Atsižvelgiant į nurodyta, apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad teismas be pagrindo vadovavosi vėliau priimtais nuostatais, atmestini kaip nepagrįsti.

45Apeliantai taip pat pažymi, kad pagal minėtų doktorantūros nuostatų reguliavimą, mokslo laipsnis galėjo būti atšauktas tik Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui priėmus atitinkamą sprendimą, o toks sprendimas ieškovo atžvilgiu priimtas nebuvo. Pažymėtina, kad mokslo doktorantūros nuostatai nenumato specialios procedūros, kuri būtų privaloma universitetui, realizuojant teisę atšaukti mokslo laipsnį, ir jis šią teisę turi kaip savarankišką galimybę („gali atšaukti“), pagal minėtus nuostatus universitetas privalo atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį tik vieninteliu atveju – kai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą (43 punktas). Taigi ši funkcija, kaip teisingai išaiškino ir pirmosios instancijos teismas, neriboja universiteto savarankiškos teisės atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį pagal kitus Mokslo doktorantūros nuostatų punktus, pavyzdžiui, šiuo atveju – 42 punktą, nepaisant esamo ar nesamo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įpareigojančio sprendimo. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir ieškovo apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus funkcijų, kaip nereikšmingas.

46Ieškovas, ginčydamas mokslinio sąžiningumo pažeidimą teigia, kad 2002 metais galiojęs teisinis reglamentavimas numatė tik autoriaus teisių garantijos reikalavimus, kurių jis nepažeidė. Kaip matyti iš bylos duomenų, autoriaus garantijoje ieškovas deklaravo: „Tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių mintys pažymėtos, pateikiant nuorodas į literatūrą... Kitų asmenų mokslinio indėlio į parengtą daktaro disertaciją nėra.“ Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovo disertacijoje esantys brėžiniai 4.6., 4.11., 4.16., 4.17., 4.18., 4.28., 5.5., 5.7., 5.9., 5.11., 6.2., 6.4., 6.6., 6.8., 6.9., 6.10. buvo iki P. B. disertacijos paskelbimo pateikti A. A., J. G. ir V. D. disertacijose ir nebuvo pateikti P. B. disertacijos literatūros sąraše esančių nuorodų tarpe (1 t. b. 1. 22-28; 2 t, b. 1. 16-144). Ieškovas teigia, kad naudojo ne minėtų disertacijų duomenis, o duomenų bazės duomenis. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad duomenų bazė buvo sukurta ieškovo tėvo R. B. ir trečiųjų asmenų V. D., J. G., A. A., Z. M., A. B., Z. V. pastangomis, kurių indėlis, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nebuvo konkrečiai apibrėžtas, tuo tarpu ieškovas nedalyvavo duomenų bazės kūrime, tokiu būdu, naudodamas minėtus mokslo rezultatus jis privalėjo aiškiai nurodyti šių duomenų gavėjus (autorius); tinkamiausias būdas buvo pateikti nuorodą į konkrečią disertaciją, prastesnis – į duomenų bazę, kaip kolektyvinio mokslininkų darbo rezultatą; abiem atvejais, mokslinio nesąžiningumo principas būtų buvęs nepažeistas. Apie tai, jog ieškovas nutylėjo kitų asmenų mokslo rezultatų naudojimą, patvirtina ir autorinės sutartys, sudarytos tarp P. B. ir mokslininkų V. D., J. G., A. A. (2 t. b. l. 98-102). Nors tuometinis doktorantūros komitetas ir nenustatė ieškovo darbe mokslinio nesąžiningumo rašant disertaciją ir leido ją ginti, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad toks faktas negalėjo būti nustatytas vėliau. Be to, doktorantūros komiteto nariai, apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nepatvirtino žinoję, kad ieškovas nedarė grafikuose nurodytų eksperimentų, todėl buvo laikytasi mokslinio sąžiningumo prezumpcijos.

47Ieškovas teigia, kad KTU atšaukė mokslo laipsnį neturėdamas jo atšaukimo reglamento. Šis apelianto argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu, nes, kaip nurodyta anksčiau, tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 561 priimtos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos suteikė universitetui savarankišką teisę vykdyti šią funkciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Kauno technologijos universitetui, nesant detalaus mokslo laipsnio atšaukimo procedūros reglamentavimo, buvo būtina organizuoti skaidrų ir kvalifikuotą galimo mokslinio nesąžiningumo įvertinimą, suteikiant ekspertų grupei teisę profesionaliai pateikti rekomendaciją dėl mokslo laipsnio atšaukimo ar neatšaukimo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus aukščiau pateiktus įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti Kauno technologijos universiteto Senato sudarytos ekspertų grupės (gynimo tarybos) teisėtumu ir kompetencija. Nors ieškovas P. B. šiomis faktinėmis aplinkybėmis grindė savo ieškinį, tačiau šių aplinkybių neįrodė, tuo tarpu atsakovo Kauno technologijos universiteto pateikti argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai leido teismui spręsti, kad pagal susiklosčiusią situaciją atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas ėmėsi pakankamų procedūrų išspręsti klausimus dėl galimo mokslinio nesąžiningumo fakto išsamaus ištyrimo (CPK 12, 178 straipsniai).

48Pažymėtina, kad universitetas, vykdydamas šią funkciją, atliko šiuos veiksmus: KTU Senatas, įvertinęs gautus skundus, sudarė ekspertų grupę, kuri vertino susidariusią padėtį, lygino darbus su duomenų bazės duomenimis, išklausė tiek ieškovo, tiek ir trečiųjų asmenų paaiškinimus ir tik tada priėmė išvadas dėl susidariusios situacijos, nuspręsdamas, kad ieškovo 2002 metais apginta disertacija pažeidžia mokslinio sąžiningumo reikalavimus. Ir tik remiantis šia išvada KTU Rektorius priėmė įsakymą atšaukti mokslo laipsnį. Kartu pažymėtina, kad neužilgo, t. y. 2012 m. birželio 20 d. KTU Senato nutarimu Nr. V3-S-48 buvo patvirtintas Kauno Technologijos universiteto laikinasis akademinis reguliaminas, kurio 257 punkte numatyta mokslinio laipsnio atšaukimo tvarka, atitinkanti taikytą iki tol tvarką praktikoje, t. y. šis punktas numatė, kad mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupė, vykdydama Senato pavedimą, priima sprendimą atšaukti atitinkamos kvalifikacijos (laipsnio) suteikimą, kai akademinio nesąžiningumo mastas paneigia baigiamojo darbo vertę iš esmės. Atsižvelgiant į mokslo (meno) srities ir krypties ekspertų grupės išvadą ar asmens pareiškimą, rektorius priima kvalifikacijos (laipsnio) atšaukimo įsakymą (261 punktas).

49Apeliantai abejoja ekspertų kvalifikacija bei mano, kad klausimą dėl mokslinio laipsnio atšaukimo turėjo spręsti Lietuvos mokslo taryba. Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Kauno technologijos universitetas, spręsdamas klausimą dėl mokslinio laipsnio atšaukimo, vadovavosi analogijos principais: KTU Senatas dalyvavo sudarant fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupę (gynimo tarybą) ir suteikė jai įgaliojimus („ balsavimo būdu nuspręsti dėl mokslo laipsnio pripažinimo ar atšaukimo“), kadangi įprastai Senatas dalyvauja doktorantūros organų sudarymo procedūrose (pagal 1997 m. kovo 5 d. KTU Senato patvirtintus doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnio teikimo nuostatus, Senatas tvirtindavo mokslo krypties kvalifikacinės komisijos pirmininką (4.1. p.) ir doktorantūros komitetą (2.6 p.), pagal 2011 m. sausio 26 d. KTU senato nutarimu Nr. 9 patvirtintą Kauno technologijos universiteto mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamentą Senatas sudaro mokslo krypties doktorantūros komitetą (3 p.), kuris sudaro gynimo tarybą (8 p.). Po to kai gynimo taryba priima sprendimą, Senatas nebedalyvauja (diplomą pasirašo rektorius tiek pagal 1997 m. kovo 5 d. patvirtintus nuostatus (105 punktas), tiek ir pagal 2011 m. sausio 26 d. patvirtintus nuostatus (81 p.). Pagal analogijos principą sprendimą dėl laipsnio suteikimo priimantis rektorius yra kompetentingas jį ir atšaukti.

50Apeliantai pažymi, kad Puslaidininkių fizikos institutas buvo nustojęs veikti, todėl vadovaujantis Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 561 44 punktu suteikto mokslo laipsnio pripažinimo negaliojančiu klausimą turėjo spręsti Lietuvos mokslų taryba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, kurioje nustatyta, kad ieškovui daktaro laipsnis buvo suteiktas KTU veikiant bendrai su Puslaidininkių fizikos institutu, o pastaroji organizacija yra likviduota, kad buvo kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybą, kuri delegavo du ekspertus į ekspertų grupę (A. K. ir R. M.), sprendžia, kad 2010 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 561 44 punkto nuostata nebuvo pažeista. Be to, doktorantūros nuostatai numato, jog gynimo tarybose bent vienas narys turėtų būti iš užsienio mokslo ir studijų institucijos (25 punktas), todėl, pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, jog analogijos principu buvo įtrauktas VDU fizikos katedros vizituojantis profesorius JAV Yale universiteto mokslininkas prof. R. V.. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria atsakovės atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentams, kad ekspertų kandidatūros buvo parinktos vadovaujantis analogiškais principais, kaip ir daktaro laipsnio disertacijos gynimo tarybos narių kandidatūros, ir nors ieškovo disertacija buvo apginta kaip fizinių mokslų srities fizikos krypties disertacija, ji pagal savo turinį yra keleto mokslo krypčių sandūroje (fizikos, polimerų chemijos, inžinerijos), o artimiausias šiai disertacijai mokslas - medžiagotyra (beveik visos ieškovo publikacijos paskelbtos žurnale „Medžiagotyra“). Atsižvelgiant į tai, kad tokiais atvejais remiantis 2011 m. sausio 26 d. KTU Senato nutarimu Nr. 9 patvirtinto Kauno technologijos universiteto mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamento 73 punktu, yra parenkami keleto mokslų sričių atstovai, todėl ginčo atveju buvo parinkti: KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas G. L., Puslaidininkių fizikos instituto Optinės elektronikos laboratorijos vedėjas prof. A. K., VDU fizikos katedros vizituojantis profesorius JAV Yale universiteto mokslininkas prof. R. V., Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas technikos mokslų ir medžiagotyros mokslų daktaras R. L., Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto polimerų chemijos katedros vedėjas R. M.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo disertacijos tyrimo metu KTU siekė užtikrinti skaidrų ir teisėtą procesą. Kaip nurodė atsakovė, visi ekspertams pateikti dokumentai buvo įkelti į serverį, suteikiant internetinio prisijungimo teises. Tokios pačios teisės matyti ekspertams pateiktą medžiagą buvo sudarytos ir P. B. bei Z. M.. Be to, tiek P. B., tiek Z. M. buvo sudarytos galimybės pateikti papildomą rašytinę medžiagą kuri, jų nuomone, gali būti reikšminga. Jie šiomis teisėmis pasinaudojo. Visa jų pateikta medžiaga taip pat buvo patalpinta į serverį sudarant galimybę tiek ekspertams, tiek jiems patiems bet kuriuo metu šia rašytine medžiaga naudotis, ją pildyti. Ekspertai suformulavo raštiškus klausimus ieškovui ir gavo iš jo raštiškus atsakymus. Buvo patenkintas ieškovo ir prašymas apklausti V. D., J. G., A. J. M., V. B.; atskirai išklausyta prof. R. J. B. pozicija bei priimti jo raštiški paaiškinimai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2012 m. balandžio 17 d. KTU Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės posėdyje advokatas T. B. buvo įpareigotas parengtą ekspertų išvadų projektą pateikti proc. R. V., kuris posėdyje nedalyvavo, kad galėtų joms pritarti arba ne (2 t. b. l. 3-5). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo aplinkybes dėl ekspertų kompetencijos, todėl, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiems argumentams, jų nebekartoja. Įvertinus byloje nustatytus duomenis apie ekspertų darbo eigą ir susipažinimo su informacija galimybes, teismas atmeta apeliantų apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad prof. R. V., nedalyvavęs visuose ekspertų komisijos posėdžiuose, neturėjo galimybės išsamiai susipažinti su visa medžiaga. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad KTU, spręsdamas klausimą dėl ieškovo mokslinio laipsnio atšaukimo (t. y. priimdama Kauno technologijos universiteto Senato sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvadas ir Kauno technologijos universiteto rektoriaus P. B. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. A-364 „Dėl P. B. daktaro mokslo laipsnio atšaukimo“, užtikrino tyrimo procesą, kuris atitinka bendruosius skaidraus ir teisėto proceso reikalavimus.

51Apeliantai suabejojo tiek ekspertų išvada, tiek ir pavedimu ekspertų išvadą surašyti advokatui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios abejonės yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad ekspertai, formuluodami išvadas dėl mokslinio nesąžiningumo fakto pripažinimo ieškovo disertacijoje, šį klausimą sprendė koordinuotai, tikslingai, pagal savo kompetenciją, buvo surengti keli posėdžiai, išklausyti tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų paaiškinimai, lyginamos disertacijos, analizuota ir apibrėžta tyrimo imtis, naudotinos mokslinio sąžiningumo sąvokos reikšmė ir kt. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti, kad Kauno technologijos universiteto sudarytos Fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės (gynimo tarybos) 2012 m. balandžio 25 d. išvados, kuriomis konstatuotas mokslinio nesąžiningumo faktas ieškovui P. B. pateikiant kitų mokslininkų mokslo rezultatus (duomenis), išreikštus grafikais, kaip savus, nepateikiant citavimo nuorodų į kitų mokslininkų disertacijas ar mokslinius straipsnius, kuriose jie buvo, nei į asmeniškai gautą duomenų bazę, yra visiškai pagrįstos, mokslinio sąžiningumo pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Apeliantams abejojant dėl galimybės advokatui surašyti ekspertų išvadas apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą advokatai turi teisę teikti teisines paslaugas – teisės konsultacijas (patarimai teisės klausimais), rengti teisinę reikšmę turinčius dokumentus, atstovauti teisės klausimais (Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), taip pat kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertų grupės nariai 2012 m. kovo 6 d., 2012 m. balandžio 10 d. įvykusių ekspertų grupės posėdžiuose analizavo darbus, ieškovo, trečiųjų asmenų paaiškinimus (2 t. b. l. 6-13) ir vėliau patys parengė išvadas ir jas pasirašė. Kaip nurodo atsakovė, teisininko pagalba ekspertų grupei buvo reikalinga įvertinant atliktų teisėsaugos institucijų tyrimų reikšmę ir įtaką, taip pat atribojant autorinės teisės ir doktorantūros nuostatų veikimo sritis. Šia pagalba buvo naudojamasi surenkant aktualią medžiagą organizuojant posėdžius, užtikrinant skaidrų ir teisėtą procesą. Ekspertų grupė, rengdama išvadas, savo nužiūra naudojosi advokato T. B. ir kitų KTU dirbančių asmenų pagalba. Išvadų tekstas ir balsavimas dėl jų - sudaryti ir pasirašyti pačių ekspertų be pašalinės įtakos. Specialios fizinių mokslų srities fizikos krypties žinios, kurias turi ekspertų grupė, yra išreikštos išvadų motyvuojamoje dalyje. Todėl akivaizdu, kad pavedimas parengti galutinę išvadą remiantis ekspertų grupės nustatytais duomenimis, neįtakojo ekspertų išvadų, nes jos buvo padarytos pačių ekspertų, taip pat atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį kiekvienas asmuo turi teisę pasitelkti advokatą, advokatai turi teisę rengti teisinių dokumentų projektus, be to, pirmosios instancijos teisme apklausus ekspertų grupės narius, jie patvirtino, jog išvadų tekstą sudarė ir pasirašė savarankiškai be pašalinės įtakos.

52Apeliaciniuose skunduose ginčijamas teismo sprendimas ir tuo aspektu, kad jame nebuvo atsižvelgta į teisėsaugos institucijų sprendimus, kuriais ikiteisminiai tyrimai dėl galimo autorystės pasisavinimo buvo nutraukti. Pažymėtina, kad ieškovas savo reikalavimus grindė ir ikiteisminių tyrimų medžiaga, iš kurios matyti, kad teisėsaugos institucijos vykdė tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 191 straipsnio 1 dalį, siekdamos nustatyti autorystės pasisavinimą. Tyrimų pasėkoje buvo prieita išvadų, kad duomenys, išreikšti grafikais ir lentelėmis, negali būti laikomi autorinės teisės objektais, kadangi jie nėra kūrybinės veiklos rezultatais. Šie duomenys mokslinio tiriamojo darbo dėka nustatomi ir atrandami, bet ne sukuriami. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsnio 1 punktas numato, kad autorinių teisių objektais nelaikomi: idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys. Ieškovo naudoti svetimi mokslo tiriamojo darbo rezultatai, išreikšti lentelių ir grafikų forma teisėsaugos institucijų buvo prilyginti „atrastiems duomenims“. Dėl nurodytų priežasčių vykdyti teisėsaugos institucijų tyrimai buvo nutraukti. Ir nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ikiteisminio tyrimo išvadų, konstatuotina, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, ši aplinkybė teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi jokios reikšmės. Šiuo aspektu pritartina atsakovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentams, kad nepaisant grafikų ir lentelių nebuvimo autorinės teisės objektais, mokslininkas, rengiantis disertaciją ir naudojantis kitų mokslininkų sudarytus grafikus ir lenteles, privalo akivaizdžiai atskleisti, kad tokie grafikai ir lentelės nėra jo asmeninės mokslinės veiklos rezultatai. Kitu atveju, jis savinasi svetimus mokslo tiriamojo darbo rezultatus. Kaip jau minėta anksčiau, ši pareiga yra tiesiogiai įtvirtinta teisės aktuose, apibrėžiančiuose disertacijai keliamus reikalavimus, t. y. daktaro disertacija turi leisti neabejotinai nustatyti jos autoriaus savarankišką indėlį į mokslą ir įvertinti, ar toks indėlis yra pakankamas daktaro laipsniui suteikti.

53Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepažeidė citavimo taisyklių, kadangi jų tuo metu niekas nereglamentavo. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus nurodydamas, kad, kaip žinia, apeliantui rengiant disertaciją galiojo 1997 m. kovo 5 KTU Senato posėdyje patvirtinti Doktorantūros ir daktaro mokslo laipsnio teikimo nuostatai (2 t. b. 1. 15-25), kurių 9.1. punktas apibrėžė reikalavimus daktaro disertacijai, t. y. disertacija turi atitikti reikalavimus, keliamus publikuojamiems mokslo darbams, todėl laikytina, kad citavimas yra vienas iš reikalavimų, keliamų ir daktaro disertacijai. Ir nors ieškovas disertacijoje citavo literatūros sąraše pateiktus šaltinius, tarp jų nėra nuorodų į V. D., J. G., A. A. atliktus tyrinėjimus, nors, kaip nustatyta ekspertų išvadose, šių mokslininkų tyrinėjimais buvo akivaizdžiai naudotasi.

54Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2014 m. sausio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos komisijinės kompleksinės mokslinės teismo fizikos-inžinerijos-medžiagotyros ekspertizės išvadą (9 t., b. l. 171-203). Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai įvertino išvadoje nustatytus duomenis (sprendimo 16 lapas). Nors ekspertai pateikė ne išvadą, bet bendrą nuomonę dėl savo kompetencijos atsakyti į teismo užduotus klausimus, t. y., jų nuomone, teismo užduoti klausimai (disertacijos naujumo, originalumo vertinimas, atitikimas doktorantūros nuostatų reikalavimams, mokslinio sąžiningumo principo pažeidimas ar jo mastas ir pan.) priklauso disertacijos gynimo tarybos ir oponentų kompetencijai, tokie klausimai privalo būti nagrinėjami disertacijos gynimo metu, jie nevertino faktinės situacijos mokslinio sąžiningumo aspektu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs išvadose nurodomus duomenis konstatavo, kad pagal šio ekspertizės akto išvadas tapačių (vienodų) ar dalinai sutampančių su duomenų baze paveikslėlių yra visų penkių asmenų daktaro disertacijose: Z. M. – 75 paveikslėliai, iš kurių 34 duomenų bazės, A. A. – 76 paveikslėliai, iš kurių 28 duomenų bazės, V. D. – 65 paveikslėliai, iš kurių 44 duomenų bazės, J. G. – 67 paveikslėliai, iš kurių 51 duomenų bazės (9 t., b. l. 177-178, 184). Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. sausio 29 d. ekspertizės akte esanti ekspertų nuomonė dėl jų nekompetencijos ištirti pavestus klausimus, šis faktas neturėjo būti atskirai nagrinėjamas. Be to pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir ji vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

55Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

56Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

57Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą turėjo 868,86 Eur (3 000 Lt) išlaidų (10 t. b. l. 119-122). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atmetus apeliacinius skundus, atsakovė turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimą, kaip numato CPK 93 straipsnis. Todėl iš apeliantų atsakovei priteisiama po 434,43 Eur (1 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.10 p.).

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

60Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Priteisti iš ieškovo P. B. (asmens kodas ( - ) ir trečiojo asmens R. J. B. (asmens kodas ( - ) atsakovės Viešosios įstaigos „Kauno technologijos universitetas“ (juridinio asmens kodas 111950581) naudai po 434,43 Eur (1 500 Lt) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. atsakovė VšĮ Kauno technologijos universitetas (KTU) 2002 m. birželio 26 d.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. Teismas konstatavo, kad teisės aktai nustatė teisinį reglamentavimą, kad... 9. Pasisakydamas dėl fizinių mokslų srities fizikos krypties ekspertų grupės... 10. Teismas, spręsdamas, ar Kauno technologijos universiteto Senato parinkti... 11. Teismas, aiškindamas teisės normą, numatančią mokslo laipsnį suteikusiam... 12. Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno... 13. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo Kauno technologijos universitete 2002 m.... 14. Teismas įvertino, kad ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadų... 15. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas su apgintų daktaro disertacijų... 16. Teismas, vertindamas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas, kuriomis... 17. Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl... 18. Teismas, vertindamas minėtas ekspertų grupės (gynimo tarybos) išvadas dėl... 19. Teismas, spręsdamas, ar Kauno technologijos universiteto rektorius P. B.,... 20. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Kauno technologijos universiteto... 21. III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 22. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti... 23. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.... 24. Apelianto vertinimu, Kauno technologijos universiteto rektoriaus priimtas... 25. Apelianto vertinimu, KTU ir Puslaidininkių Fizikos institutas 2002 m.... 26. Ieškovas mano, kad KTU rektorius, vykdydamas mokslo daktaro laipsnio... 27. Apeliantas pažymi, kad teismas sprendime neatribojo „mokslinio... 28. Ieškovas pažymėjo, kad rašydamas daktaro disertaciją, teisėtai naudojosi... 29. Be to, apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikęs prašymą dėl kreipimosi... 30. Trečiasis asmuo R. J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 31. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik KTU... 32. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu... 33. Apeliantas pažymi, kad nors ekspertai teigė, jog jiems nebuvo daromas... 34. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo jį... 35. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas prašo jį... 36. Atsiliepimais į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Z. M. prašo juos... 37. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja:... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 39. Apeliaciniai skundai atmestini.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VšĮ Kauno technologijos... 42. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu nurodydami, kad teismas vadovavosi... 43. Konstatuotina, kad nors ir Kauno technologijos universitetas savo vidaus... 44. Pažymėtina, kad nuo 2010 m. gegužės 24 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybei... 45. Apeliantai taip pat pažymi, kad pagal minėtų doktorantūros nuostatų... 46. Ieškovas, ginčydamas mokslinio sąžiningumo pažeidimą teigia, kad 2002... 47. Ieškovas teigia, kad KTU atšaukė mokslo laipsnį neturėdamas jo atšaukimo... 48. Pažymėtina, kad universitetas, vykdydamas šią funkciją, atliko šiuos... 49. Apeliantai abejoja ekspertų kvalifikacija bei mano, kad klausimą dėl... 50. Apeliantai pažymi, kad Puslaidininkių fizikos institutas buvo nustojęs... 51. Apeliantai suabejojo tiek ekspertų išvada, tiek ir pavedimu ekspertų... 52. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas teismo sprendimas ir tuo aspektu, kad jame... 53. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepažeidė citavimo taisyklių,... 54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas skunde nepagrįstai nurodo,... 55. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo... 56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 57. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 58. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 60. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti... 61. Priteisti iš ieškovo P. B. (asmens kodas ( - ) ir trečiojo asmens R. J. B....