Byla A-502-204-13
Dėl sprendimų panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. V. A. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimų panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas V. K. V. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. raštą Nr. 4R-566-(4.34) ir 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 4R-786-(4.34); 2) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 25 704,23 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2012 m. kovo mėnesio, ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją kas mėnesį jam mokėti paskirtą 2 069,73 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

6Skunde (b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1993 m. birželio 10 d. dekretu Nr. 79 buvo paskirtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėju, o 2009 m. sausio 9 d. dekretu Nr. 1K-1667 nuo 2009 m. vasario 14 d. atleistas iš šių pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-32-(4.46) nuo 2009 m. vasario 15 d. jam buvo paskirta 2 069,73 Lt teisėjų valstybinė pensija. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintos Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) nuostatos nuo šio nutarimo oficialaus paskelbimo 2010 m. lapkričio 16 d. negali būti taikomos, Nacionalinė teismų administracija įpareigotina mokėti pareiškėjui 2 069,73 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, paskirtą įvertinus 15 metų teisėjo darbo stažą.

7Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime (b. l. 20-24) paaiškino, kad Konstituciniam Teismui 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir oficialiai paskelbus minėtą nutarimą, iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti valstybinių pensijų, atitinkančių Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atsakovai pažymėjo, kad neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti pareiškėjo prašomo dydžio teisėjų valstybinės pensijos. Nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas) apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje – 1,5.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo V. K. V. A. skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 4R-786-(4.34); priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 1 566,67 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už 2010 m. birželio 29 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. laikotarpį; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 9 598,05 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. kovo mėnesio; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją V. K. V. A. nuo 2012 m. kovo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (b. l. 56-62).

11Teismas nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d., nuo 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui mokama pensija neturėjo būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Tačiau Nacionalinė teismų administracija 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) nurodė ir toliau vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo, iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai. Šie Nacionalinės teismų administracijos veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams, todėl teismas padarė išvadą, kad Nacionalinė teismų administracija neteisėtai apskaičiavo pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendras dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymą nebuvo pakeista. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, todėl Nacionalinei teismų administracijai nebuvo pagrindo pareiškėjui skiriamą teisėjų valstybinę pensiją perskaičiuoti remiantis Valstybinių pensijų įstatyme numatytu ribojimu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis – 1 566,67 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos. Tuo tarpu nustačius, jog Nacionalinė teismų administracija neteisėtai nuo 2010 m. lapkričio 16 d. ribojo pareiškėjui paskirtos valstybinės teisėjų pensijos dydį, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. kovo mėnesio priteistina neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis – 9 598,05 Lt – iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomo panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 4R-786-(4.34), kuriuo netenkintas jo prašymas netaikyti pensijos ribojimo, turinys prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams. Atsakovas neteisingai aiškina Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Tačiau priešingai nei teigia atsakovas, pagal Laikinąjį įstatymą pensija perskaičiuojama taikant koeficientą iš pradžių apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas ne pagal Valstybinių pensijų įstatymą, o jo atžvilgiu specialųjį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą. Dėl paminėto Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 4R-786-(4.34) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas. Kita vertus, atsakovo 2012 m. kovo 16 d. rašto Nr. 4R-566-(4.34) „Dėl valstybinių pensijų“ (adresuotas pagal adresatų sąrašą) turinys yra informacinis, todėl šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą atmestas.

12III.

13Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

14Apeliacinis skundas (b. l. 67-71) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

  1. Pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.
  2. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka susidarė ir nebuvo išmokėta todėl, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas – po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo turėdamas pareigą atitinkamai pakeisti įstatymų normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, laiku to neatliko ir neužpildė esamos teisės spragos.
  3. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškota iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės), bet ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Nacionalinė teismų administracija nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas. Ji atsakinga tik už teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą.
  4. Nacionalinė teismų administracija neturi finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintus principus.

15Pareiškėjas V. K. V. A. atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 76).

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies.

20Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. K. V. A.“ nuo 2009 m. vasario 15 d. buvo paskirta 2 022,70 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija, 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9 FB-32-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. K. V. A.“ paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija – 2 069,73 Lt. Byloje yra pateiktos trys Nacionalinės teismų administracijos pažymos apie pareiškėjo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio mėn. gautą teisėjų valstybinę pensiją (2012 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. 3R-437, 2012 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. 3R-474 ir 2012 m. birželio 4 d. pažyma Nr. 3R-707). Iš minėtų pažymų matyti, kad pareiškėjui faktiškai buvo mokama mažesnė nei 2 069,73 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija dėl jai pritaikytų įstatymuose numatytų apribojimų. Pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija šiuo laikotarpiu buvo išmokėta pritaikius 1,3 dydžio ribojimą, numatytą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) bei 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija;) nuostatas.

21Pareiškėjas kreipdamasis į teismą susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką kildino būtent iš išmokamos pensijos dydžio sumažinimo pritaikius Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas.

22Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, išaiškino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymui kaip lex specialis Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant su teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus. Taip pat, šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija), tiek Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

23Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, paskelbimas „Valstybės žiniose“ buvo nustatytas 2010 m. lapkričio 16 d. siekiant skirti laiko teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti, kad nesutriktų teisėjų valstybinių pensijų skyrimas. Nepaisant to, šio teisinio reguliavimo spragos nepanaikintos, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nėra pakeistos ir iki šiol.

24Kaip minėta, pareiškėjo pensija taip pat buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) bei 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d.) nuostatas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Be to, 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

25Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims.

26Dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui nebuvo išmokėta. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise.

27Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

28Nepaisant to, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtos taisyklės išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis), bet ir tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis Nr. A502-673/2013).

29Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstine teisėjų kolegija, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatvo, kad tinkamą pareiškėjo pažeistų teisių atstatymą užtikrintų tik visos, tiek iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo, tiek po jo, neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas.

30Taigi, sprendžiant dėl susidariusios nepriemokos visu ginčo laikotarpiu, vadovaujamasi tuo, kad apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją neturėjo būti taikyti šie ribojimai: 1,3 dydžio ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), 1,5 dydžio ribojimas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija), ribojimas, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 2 priedą (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) kaip asmeniui, turinčiam draudžiamųjų pajamų. Nepaisant to, teisėjų valstybinės pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjui pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai.

31Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotinas pareiškėjui priteistinos neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemokos dydis.

32Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2012 m. kovo mėn., bet atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys (pažyma Nr. 3R-707) apie pareiškėjui neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį ir 2012 m. kovo bei balandžio mėn., nagrinėjamu atveju valstybinės pensijos nepriemoka priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2012 m. balandžio mėn. imtinai, .t.y. iki balandžio 30 d. (viso už 22 mėn.).

33Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstine teisėjų kolegija, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 spręsdama dėl pareiškėjo reikalvimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, nurodė, kad iki Konstitucinio Teismo nuotarimo įsigaliojimo 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos valstybinių pensijų mokėjimą reglamentavusių įstatymų nuostatos. Po 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui mokamos pensijos dydis nebuvo skaičiuojamas, atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, būtent dėl to, jog valstybė nesukūrė tinkamo mechanizmo tokiems skaičiavimams atlikti. Taigi, teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos atsiradimas, tiek iki minėtų bylai aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimo, tiek ir po jo, yra objektyviai nulemtas ne Nacionalinės teismų administracijos veiksmų, bet valstybės, t. y. netinkamo teisinio reguliavimo nustatymo.

34Remdamasi Konstitucinio Teismo praktika, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje pažymėjo, kad teisėjų valstybinės pensijos, kaip vienos iš valstybinių pensijų, mokėjimas yra neatsiejamas nuo teismų ir teisėjų statuso bendroje valstybės valdžių sistemoje. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisėjo ir teismų nepriklausomumą, inter alia teisėjo socialines (materialines) garantijas ne tik teisėjui einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų. Teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams turi būti realios, o ne vien nominalios. Atkreipė dėmesį, kad teisėjų santykis su valstybe jų veiklos klausimais yra itin tamprus, teisėjo tarnybos santykiai susiklosto tarp valstybės ir teisėjo, kaip valstybės pareigūno. Teisėjui valstybinę pensiją teisės aktais nustato valstybė, o Nacionalinė teismų administracija ją tik išmoka, būtent valstybės biudžetas yra teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis. Vien tai, kad Nacionalinė teismų administracija veikia kaip teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą administruojanti institucija, nereiškia, jog būtent iš jos, kaip atsakovo, turėtų būti priteisiama dėl antikonstitucinio įstatymo taikymo susidariusi nepriemoka. Priešingai, tokia nepriemoka priteistina iš to biudžeto, iš kurio įstatyme yra numatytas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas, t. y. valstybės biudžeto. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija, konstatavo, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už socialinių garantijų teisėjams realų įvykdymą, todėl dėl aptartų priežasčių susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013).

35Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. dydį, vadovavosi 2012 m. balandžio 16 d. pažymos 3R – 437 grafa „Turėtų būti išmokėta, pritaikius 1,5 dydžio ribojimą ir taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą“ (suma 6 871,05 Lt gaunama nurodytoje grafoje sudėjus 2010 m. 06 mėn. – 2010 m. 11 mėn. 15 d. nurodytus dydžius). Kaip minėta, 1,5 dydžio ribojimas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį netaikytinas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtoje grafoje nurodytais duomenimis. Pagal 2012 m. birželio 4 d. pažymą Nr. 3R-707 pareiškėjui išmokėtinos už vieną mėnesį teisėjų valstybinės pensijos dydis, netaikant pensijos dydžio ribojimo, bet Laikinojo įstatymo 1 priedą yra 1 655,78 Lt. Taigi, išmokėtinos netaikant pensijos dydžio ribojimo, bet taikant Laikinojo įstatymo 1 priedą už visą ginčo laikotarpį, t.y. nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2012 balandžio mėn. valstybinės pensijos dydis yra 36 427,16 Lt (1 655,78 Lt × 22 mėn.). Tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjui išmokėta suma yra 20 000,66 Lt (3 697,51 Lt (pagal pažymą Nr. 3R-437) + 16 303,15 (pagal pažymą Nr. 3R-707). Taigi neišmokėta pareiškėjui nepriemoka ginčo laikotarpiu yra 16 426,50 Lt (36 424,16 Lt – 20 000,66 Lt), kuri turi būti pareiškėjui grąžinta.

36Pažymėtina, jog atsakovai apeliaciniame skunde prašo atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokio prašymo pagrindu nurodoma esama valstybinės ekonominė ir finansinė situacija, dėl kurios gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose.

37Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės.

38Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525–844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

39Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovams, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

40Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją V. K. V. A. nuo 2012 m. kovo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, pasisako, kad minėtas įpareigojimas yra nukreiptas ir į praeitį (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2012 m. spalio 30 d.), taip pat nėra aiškus sprendimo vykdymo prasme. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio tiksliai dydžio teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo mokama po 2012 m. balandžio mėn., todėl teisėjų kolegija vertina, jog dėl šių duomenų gavimo būtina papildomai kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl minėto įpareigojimo naikintinas, byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją kas mėnesį jam mokėti teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

41Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjui 16 426,50 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nustatyto anksčiau aptarto įpareigojimo naikinti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

44Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei teismų administracijai V. K. V. A. nuo 2012 m. kovo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymų normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, ir bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją kas mėnesį jam mokėti teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

46„Pareiškėjo V. K. V. A. skundą patenkinti iš dalies.

47Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 4R-786-(4.34) „Dėl Jūsų prašymo“.

48Pareiškėjui V. K. V. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisti 16 426,50 Lt (šešiolikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių litų, 50 centų) teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

49Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas V. K. V. A. kreipėsi... 6. Skunde (b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos... 7. Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė,... 8. Atsiliepime (b. l. 20-24) paaiškino, kad Konstituciniam Teismui 2010 m.... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime... 12. III.... 13. Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė,... 14. Apeliacinis skundas (b. l. 67-71) grindžiamas šiais pagrindiniais... 15. Pareiškėjas V. K. V. A. atsiliepime... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos teisėjų valstybinės... 20. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui Nacionalinės teismų... 21. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą susidariusią teisėjų valstybinės... 22. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, išaiškino, kad... 23. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo... 24. Kaip minėta, pareiškėjo pensija taip pat buvo mažinama taikant Laikinojo... 25. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog... 26. Dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi... 27. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, žemesnės galios teisės... 28. Nepaisant to, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendra taisyklė, jog... 29. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstine... 30. Taigi, sprendžiant dėl susidariusios nepriemokos visu ginčo laikotarpiu,... 31. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotinas pareiškėjui priteistinos... 32. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė priteisti teisėjų valstybinės... 33. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo... 34. Remdamasi Konstitucinio Teismo praktika, išplėstinė teisėjų kolegija... 35. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas nepriemokos, susidariusios... 36. Pažymėtina, jog atsakovai apeliaciniame skunde prašo atidėti Vilniaus... 37. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, teisėjų... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai tinkamai... 40. Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigoti... 41. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės,... 44. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d.... 45. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d.... 46. „Pareiškėjo V. K. 47. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d.... 48. Pareiškėjui V. K. 49. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.... 50. Nutartis neskundžiama....