Byla 2-1605-527/2014
Dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (tretieji asmenys: R. M., A. M. ir Kauno m. 23-iojo notaro biuro notarė J. M.)

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. M., atsakovės atstovui advokatui L. M., tretiesiems asmenims R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“ dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (tretieji asmenys: R. M., A. M. ir Kauno m. 23-iojo notaro biuro notarė J. M.) ir

Nustatė

2ieškovė 2014-02-10 Kauno apygardos teismui pateiktu ieškiniu (t. 1, b. l. 4–12) prašo pripažinti negaliojančiomis ab initio tarp ieškovės ir atsakovės 2013-01-07 sudarytas įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 115, ir įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 114, hipotekos identifikavimo kodas ( - ).

3Ieškovė nurodė, kad nuo 2006 m. ji atsakovei periodiškai teikė paskolas, kurių per 2010–2012 m. suteikė virš 3 mln. Lt (1 t., b. l. 24–32). 2012-01-20 šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti konsultacines paslaugas, o ieškovė – atsiskaityti už šias paslaugas sutartyje numatytais terminais ir tvarka (1 t., b. l. 14–23). 2012-09-18 šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakovė parduoti, o ieškovė įsigyti 2 443 vienetus paprastųjų vardinių 1 000 Lt nominalios vertės UAB „Aloja“ akcijų, sudarančių 6,75% UAB „Aloja“ įstatinio kapitalo, už iš viso 2 443 000 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 1) (1 t., b. l. 33–37). 2012-10-09 ieškovė visas jai priklausančias UAB „Aloja“ akcijas (iš viso 11 290 vienetų) (įskaitant ir akcijų dalį, įsigytą iš atsakovės) perleido susijusiai įmonei – UAB „Sinvita“ (1 t., b. l. 38). 2012-12-05 šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakovė parduoti, o ieškovė įsigyti 13 248 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų, sudarančių 7,57% UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ įstatinio kapitalo, už iš viso 2 649 600 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 2) (1 t., b. l. 39–43). 2013-01-07 šalys sudarė dvi įmonės hipotekos sutartis (notarinio registro Nr. 114 ir Nr. 115) (toliau – Ginčijami sandoriai), pagal kurias atsakovei įkeista ieškovė, kaip įmonės kompleksas, kurio vertė tuo metu buvo iš viso 287 572 775 Lt (1 t., b. l. 44–63). Minėtu sandoriu ieškovė užtikrino savo prievolių atsakovei pagal Akcijų sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 tinkamą įvykdymą. 2013-05-16 ieškovė viešai paskelbė, kad negalės (neketina) vykdyti savo prievolių kreditoriams (1 t., b. l. 64–65). 2013-07-24 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2230-254/2013 iškėlė ieškovei bankroto bylą (1 t., b. l. 66–74), o 2013-09-26 atsakovės kreditorių susirinkimas nusprendė bankroto bylą iškelti atsakovei ne teismo tvarka (1 t., b. l. 75–77). Sprendimas atsakovę likviduoti priimtas 2013-12-12 (1 t., b. l. 78). 2013-12-11 atsakovės bankroto administratorius kreipėsi į ieškovės bankroto administratorių su 3 472 077,98 Lt kreditoriniu reikalavimu, užtikrintu hipoteka (1 t., b. l. 79–80).

4Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, juos sudarydamos šalys nebuvo sąžiningos bei šių sandorių sudaryti neprivalėjo, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ab initio CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Ieškovė Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo įvykdžiusi visos ar dalies prievolių net keletui savo kreditorių (1 t., b. l. 81–82). Aplinkybę, kad prievolės nurodytu laikotarpiu buvo netinkamai įvykdytos ar neįvykdytos, patvirtina ir tai, kad kreditoriai prieš ieškovę buvo inicijavę eilę civilinių bylų (1 t., b. l. 83–92). Todėl ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovei, kuomet ieškovė sudarė Ginčijamus sandorius su atsakove.

5Ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieš kitus ieškovės kreditorius į savo finansinio reikalavimo ieškovei patenkinimą, todėl Ginčijami sandoriai yra priešingi kitų ieškovės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai užtikrinant akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tinkamą įvykdymą hipoteka buvo įkeista ieškovė, t. y. įmonė kaip turtinis kompleksas bei visas ieškovės esamas ir būsimas turtas neatsižvelgiant į jo rūšį. Šalims sudarius Ginčijamus sandorius, atsakovė nepagrįstai įgijo teisę į savo finansinio reikalavimo patenkinimą pirmiau kitų ieškovės kreditorių, įskaitant ir valstybę (ieškovės skola valstybei viršija 215 tūkst. Lt), ieškovės darbuotojus (ieškovės skola darbuotojams viršija 460 tūkst. Lt) bei III-os eilės ieškovės kreditorius (1 t., b. l. 93–97). Tiek ieškovės darbuotojai, tiek valstybė savo reikalavimų patenkinimą dėl Ginčijamų sandorių sudarymo gaus vėliau arba apskritai negaus, o III-os eilės ieškovės kreditoriams grąžintinų skolų dalis atitinkamai sumažės atsakovės finansinio reikalavimo suma. Tuo tarpu atsakovė dėl Ginčijamo sandorio neprivalės dalintis ieškovės turto su III-os eilės kreditoriais bei gaus savo finansinio reikalavimo patenkinimą anksčiau kitų ieškovės kreditorių, įskaitant valstybę ir ieškovės darbuotojus.

6Ginčijamų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo. Akcijų sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nenumato ieškovės pareigos pateikti kokį nors prievolių, kylančių ieškovei pagal šias sutartis, užtikrinimą. Ginčijami sandoriai, kuriais buvo užtikrintos ieškovės prievolės pagal minėtas sutartis, sudarytos po keleto mėnesių po šių sutarčių sudarymo. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė jau net buvo perleidusi visas UAB „Aloja“ akcijas, įgytas pagal Akcijų sutartį Nr. 1. Aplinkybė, kad šalys buvo sudarę akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pati savaime apskritai nelemia ieškovės pareigos Ginčijamais sandoriais šią prievolę užtikrinti. Neaišku kokiomis aplinkybėmis bei dėl kokių priežasčių ieškovė sutiko Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai pateikti tokį neadekvatų prievolės užtikrinimą, t. y. už kelis milijonus litų vertės prievolę įkeisti turto už daugiau nei kelis šimtus milijonų litų, praėjus vos keletui mėnesių po akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Ieškovė nebuvo praleidusi prievolės pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis įvykdymo termino – pagal abi sutartis ieškovė įsipareigojo už akcijas sumokėti atitinkamai iki 2013-09-18 iki 2013-12-05 (sutarčių 4.1 p.) (1 t., b. l. 34, 40). Be to, ieškovė periodiškai atsiskaitinėdavo su atsakove pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis visą laiką iki Ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi nebuvo jokios būtinybės užtikrinti ieškovės prievoles atsakovei bei Ginčijamais sandoriais įkeisti įmonės bei jos turto. Be to, neproporcingo prievolės užtikrinimo atsakovei pateikimas akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises, nes nepagrįstai suteikia vienam kreditoriui teisę į viso reikalavimo patenkinimą, tuo sumažinant galimybę kitiems kreditoriams gauti didesnį finansinių reikalavimų ieškovei patenkinimą.

7Šalys, sudarydamos Ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos. Ieškovės atsakovei Ginčijamais sandoriais užtikrintų prievolių vertė gerokai mažesnė nei pateikto užtikrinimo (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 str. 1 d. 4 p.). Pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė iš atsakovės įsigijo akcijų už iš viso 5 092 600 Lt, o Ginčijamais sandoriais įkeisto turto vertė tuo metu siekė net 287 572 775 Lt, t. y. užtikrinamą prievolę viršijo net 56 kartus. Taigi nagrinėjamuoju atveju taikytinas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą. Todėl yra pagrindas konstatuoti actio Pauliana ieškiniu Ginčijamus sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą. Šalys yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, todėl sudarant Ginčijamus sandorius abi žinojo ar galėjo žinoti, jog Ginčijami sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises, tačiau nepaisant to šiuos sandorius vis vien sudarė. Šalių sąsajumą pagrindžia keletas aplinkybių. Pirma, atsakovė buvo įsteigta, jai vadovavo ir iki šiol įmonės akcijų turi su ieškovės akcininku ir valdybos nariu R. R. susijęs asmuo – V. B. (1 t., b. l. 98–111). Be to, atsakovė nuo 2006 m. periodiškai iš ieškovės gaudavo nemažas paskolas bei ieškovei teikė konsultacines paslaugas su ieškovės veikla susijusiais klausimais (1 t., b. l. 14–32). Antra, atsakovės akcininkai yra su ieškove susiję asmenys: didžiausiu atsakovės akcininku, valdančiu virš 80 proc. atsakovės akcijų, 2012-03-07 tapo Latvijoje įsteigta įmonė Balkan Investment Group (1 t., b. l. 98–100). Ši bendrovė buvo registruota Latvijoje 2012-03-05 ir po dviejų dienų tapo didžiausiu atsakovės akcininku (1 t., b. l. 112–115). Praėjus metams po įsteigimo ir atsakovės akcijų įsigijimo, Balkan Investment Group jau yra likviduojama, o finansinės atskaitomybės dokumentų net nėra teikusi (1 t., b. l. 112–115). Remiantis viešai skelbiama informacija, Balkan Investment Group priklauso ieškovės įmonių grupei (1 t., b. l. 116–117). Antras didžiausias atsakovės akcininkas – UAB „FIRST partneriai“ yra didžiausias ieškovės tiekėjas (1 t., b. l. 98–100; 118–122) bei AB Ūkio bankas akcininkas (1 t., b. l. 123–125). Be to, UAB „FIRST partneriai“ yra ir vienas didžiausių atsakovės kreditorių, balsavusių už bankroto bylos ne teismine tvarka iškėlimą atsakovei (1 t., b. l. 75–77). Aptariamos bendrovės dalininkais yra atsakovės akcininkai UAB „Bioportus“ (35,54%) ir UAB „Domus altera“ (14,48%) (1 t., b. l. 126–127). Atsakovės akcininkas UAB „Domus altera“ atsakovės akcijas 2012-10-25 įsigijo iš UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 98–100). UAB „Domus altera“ dalininkais yra ieškovė (31,37%), atsakovės akcininkas UAB „Bioportus“ (7,77%) ir UAB „Aloja“ (22,16%) (1 t., b. l. 128). UAB „Bioportus“ nuosavybės teise valdo 6 proc. atsakovės akcijų (1 t., b. l. 98–100). Minėta bendrovė buvo įsteigta ieškovės (1 t., b. l. 129–131), o taip pat yra UAB „FIRST partneriai“ ir UAB „Domus altera“ akcininkas. Trečia, J. G. buvo UAB „( - )“ (akcijų, kurias Akcijų sutartimi Nr. 1 įsigijo ieškovė) direktorius bei akcininkas (1 t., b. l 38). Minėtas fizinis asmuo taip pat buvo ir ieškovės darbuotojas (nuo 1998-08-17 ėjo ieškovės bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas) bei bendraieškis civilinėje byloje pagal ieškovės vadovės ieškinį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (1 t., b. l. 66–74). Ketvirta, R. M. nuo 2003-10-31 iki 2013-11-19 ėjo ieškovės vadovės pareigas (1 t., b. l. 132–145), o laikotarpiu nuo 2007-10-02 iki 2008-12-10 taip pat vadovavo antram pagal dydį atsakovės akcininkui UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 146–152). Atsakovė, kaip ir du jos akcininkai, susiję su ieškove, t. y. UAB „First partneriai“ ir UAB „Domus altera“, yra įsteigti Kaune tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė (1 t., b. l. 98–100). Šalys yra tarpusavyje susiję asmenys, kurie veikdami bendrai sudarė Ginčijamus sandorius, kuriais atsakovei suteiktas privilegijuoto kreditoriaus statusas, ir žinojo bei galėjo žinoti, jog tokie sandoriai pažeis kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti likus mažiau nei 5 mėn. iki ieškovė viešai paskelbė apie negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais bei kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 64–65). Ieškovė, nepraėjus nei mėnesiui nuo UAB „Aloja“ akcijų įsigijimo iš atsakovės pagal Akcijų sutartį Nr. 1, šias bei kitas UAB „Aloja“ akcijas perleido UAB „Sinvita“, kuri yra susijusi su ieškove (1 t., b. l. 123–125; 153–157). Atsakovė, kaip profesionalus verslininkas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pareigą pasidomėti, ar Ginčijami sandoriai nepažeis ieškovės kreditorių teisių, ypač kai atsakovės naudai, užtikrinant prievoles, kurių įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, įkeičiamas ne bet koks ieškovės turtas, o pati įmonė. Taigi atsakovė, sudarydama sandorius bei nepasidomėjusi viešai prieinama informacija apie ieškovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams bei galimomis būsimų sandorių pasekmėmis jų teisėms, veikė neatidžiai ir nerūpestingai.

8Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 169–174) prašo ieškinį atmesti, kadangi neegzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieš kitus ieškovės kreditorius į savo finansinio reikalavimo patenkinimą, t. y. pirmiau kitų ieškovės kreditorių, įskaitant ir valstybę, ieškovės darbuotojus bei III-os eilės ieškovės kreditorius. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovė yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusą. Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovės, tiek atsakovės kreditorių reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ, kaip lex specialis, kuriame yra nustatyta kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka ir eilė. ĮBĮ 34 straipsnyje reglamentuota, kad ,,įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka”, o ĮBĮ 35 straipsnyje nurodyta kitų (ne įkeitimu ir hipoteka užtikrintų) kreditorių tenkinimo tvarka ir eilė. Matyti, kad ĮBĮ yra nustatytas prioritetas kreditoriams, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir/arba hipoteka. Taigi visuomet bankroto procese pirmiausiai tenkinami hipotekinių kreditorių reikalavimai (jeigu yra kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka). Hipotekos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo esmė ir yra tai, kad kreditorius, kurio naudai yra įkeistas turtas, užsitikrintų prievolės įvykdymą ir reikalavimo patenkinimą iš hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 1, 3 dalys). Įstatymo leidėjas yra numatęs prievolės įvykdymą ir reikalavimo patenkinimą iš hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius tiek esant įprastiems santykiams, tiek bankroto procese, todėl ieškovės argumentai, kad Ginčijamais sandoriais atsakovei suteikiama nepagrįsta privilegija, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kaip prieštaraujantys pačiai hipotekos esmei ir ĮBĮ nustatytai reikalavimų patenkinimo eilei. Priešingu atveju, t. y. laikant, kad hipotekos sandoriai suteikia nepagrįstą privilegiją kreditoriui, susidarytų situacija, kai absoliučiai visais atvejais hipoteka užtikrintos prievolės būtų laikomos kaip nepagrįsta privilegija, dėl ko prievolės užtikrinimas hipoteka prarastų prasmę ir taptų neveiksminga prievolės užtikrinimo priemone.

9Atsakovė akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė akcijų už iš viso 5 092 600 Lt. Ieškovės prievolė sumokėti nurodytą 5 092 600 Lt sumą buvo užtikrinta Ginčijamais sandoriais. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės suma buvo didelė, tokios prievolės užtikrinimas hipoteka atitiko/atitinka įprastinę verslo praktiką ir sumažina atsakovės bei jos (atsakovės) kreditorių riziką tuo atveju, jeigu ieškovė neįvykdytų savo prievolės. Ginčijamų sandorių sudarymas pasiteisino atsakovės bei jos kreditorių atžvilgiu, kadangi ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų, ko pasėkoje ieškovei, kaip bankrutuojančiai įmonei, atsakovė pateikė 3 472 077,98 Lt dydžio finansinį reikalavimą, užtikrintą įmonės hipoteka. Ginčijamų sandorių panaikinimas pažeis atsakovės kreditorių teises, kadangi atsakovės reikalavimas ieškovės bankroto procese nebebus tenkinamas pirmiau visų kitų ieškovės kreditorių, atsakovei negavus savo reikalavimo patenkinimo iš ieškovės, būtų sumažintos atsakovės galimybės patenkinti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus. Ieškovė konkrečiai nenurodė, kaip Ginčijami sandoriai įtakojo tai, kad ieškovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, nenurodo, kokiu būdu Ginčijami sandoriai lėmė ieškovės negalėjimą įvykdyti prievolių savo kreditoriams. Atsakovė taip pat yra ieškovės kreditorius, Ginčijami sandoriai nepažeidžia jos, kaip ieškovės kreditoriaus teisių. Ieškovė neįrodė vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, tai yra neįrodė, kad Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises.

10Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad ,,ieškovės atsakovei Ginčijamais sandoriais užtikrintų prievolių vertė gerokai mažesnė nei pateikto užtikrinimo (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) <...> taikytinas CK 6.67 str. 1 d. 4 p., pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą.” Remiantis CK 4.1941 straipsnio, kuris reglamentuoja skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas, 4 dalyje nustatyta, kad ,,kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita.” Ginčijamais sandoriais buvo užtikrintas įsipareigojimas sumokėti 5 092 600 Lt sumą pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė negali nukreipti išieškojimo į didesnę sumą nei 5 092 600 Lt, t. y. į didesnę sumą, nei užtikrintos prievolės suma. Įvertinus tai, kad atsakovė pareiškė 3 472 077,98 Lt dydžio finansinį reikalavimą, tai atsakovė negalės nukreipti išieškojimo į Ginčijamų sandorių hipotekos objektą didesnei sumai, nei yra užtikrinta prievolė, t. y. didesnei sumai nei 3 472 077,98 Lt, todėl jokios disproporcijos nėra. Be to, pagal ĮBĮ 34 straipsnį tuo atveju, jei ,,įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.” Ginčijamais sandoriais yra įkeista ieškovė, kurią pardavus ir patenkinus atsakovės reikalavimą liktų lėšų, kurios būtų skiriamos kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Ginčijami sandoriai yra naudingi ieškovės kreditoriams, kadangi, pardavus Ginčijamų sandorių objektą, operatyviai būtų patenkintas ne tik atsakovės finansinis reikalavimas, bet ir kitų ieškovės kreditorių reikalavimai.

11Teismų praktikoje nurodyta, jog ,,atsižvelgiant į hipotekos sandorio specifiką, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai netaikė CK 6.67 str. 4 p. įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje teisės normoje įtvirtintas atvejis, kai preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams, kadangi šiuo atveju tarp šalių nebuvo prisiimti priešpriešiniai įsipareigojimai, nes kreditavimo sutartis yra pagrindinė prievolė, o hipotekos sandoris – išvestinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės tinkamo įvykdymo.” (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis c. b. Nr. 2A-12131/2013). Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija netaikytina, kadangi nėra priešpriešinių įsipareigojimų. Ginčo atveju pagrindinė prievolė kyla iš akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. atsakovė perdavė parduodamas akcijas, o ieškovė turi prievolę sumokėti už parduotas akcijas. Priešpriešiniai įsipareigojimai kyla pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (viena šalis turi įsipareigojimą parduoti akcijas, kita šalis turi įsipareigojimą sumokėti už įsigyjamas akcijas), o ne pagal Ginčijamus sandorius. Ginčijami sandoriai yra aksesorinės (išvestinės) prievolės. Atsakovė negali nukreipti išieškojimo į Ginčijamais sandoriais įkeistą hipotekos objektą didesnei sumai nei Ginčijamais sandoriais užtikrinta prievolės suma; ginčo atveju nėra priešpriešinių įsipareigojimų, ko pasėkoje netaikytina CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija.

12Atmestinas ieškovės argumentas, kad ,,ieškovė ir atsakovė yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, taigi sudarant Ginčijamus sandorius abi jo šalys žinojo ar galėjo žinoti, jog Ginčijami sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises, tačiau nepaisant to šiuos sandorius vis vien sudarė.” Civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojančią sąžiningumo prezumpciją paneigti turi ieškovė. CK yra įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas (LAT praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Ieškovės pateikti teiginiai apie šalių sąsajumą neatitinka nei vienos CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius (LAT praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).

13Ieškovės argumentai apie šalių sąsajumus automatiškai nepaneigia Ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo prezumpcijos. Tai, kad šalys galimai buvo susiję asmenys, a priori nereiškia, kad sudarydamos sandorius jos veikia nesąžiningai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovės kreditorių teisių, tai atitinkamai nei ieškovė, nei atsakovė negalėjo žinoti apie tai, kad Ginčijami sandoriai neva pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Ieškovė neįrodė CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto, t. y. neįrodė, kad Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises bei neįrodė, kad ieškovė ir atsakovė buvo nesąžiningos sudarydamos Ginčijamus sandorius.

14Ieškovė 2014-05-29 rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 12–15) nurodė, kad, remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika, siekiant pripažinti sandorius pažeidžiančiais kreditorių teises ir negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nebūtina nustatyti sandorio šalies nemokumo ĮBĮ prasme, nes sandorio šalies nemokumas yra tik vienas iš pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu. Tokiais atvejais užtenka konstatuoti, jog kreditorių teisės buvo pažeistos kitais būdais (CK 6.66 str. 1 d.), t. y. sumažėja (nebelieka) galimybės vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, kreditoriui suteikiamos atitinkamos privilegijos ir pan. (LAT 2013-07-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-419/2013, 2012-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-167/2012, 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012, 2006-01-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17 ir kt.). Nagrinėjamuoju atveju ieškovė, prašydama pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, remiasi minėtoje CK normoje įtvirtintu sandorio šalies kitais kreditorių teisių pažeidimo būdais, konkrečiai – ginčijamais sandoriais atsakovei nepagrįstai suteikta privilegija į reikalavimo patenkinimą pirmiau kitų kreditorių bei galimybės kitiems kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimą sumažėjimu. Tačiau, nepaisant to, šiuo atveju egzistuoja ir akivaizdus ieškovės nemokumas ginčijamų sandorių sudarymo momentu. Tai laikytina papildomu pagrindu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

15Dėl ieškovės nemokumo. Ieškovė laikytina nemokia bendrove net ir ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, t. y. ieškovės įsipareigojimai (teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 64 749 316,20 Lt; reikalavimų, kurių tvirtinimas atidėtas, suma siekia 77 529 803,41 Lt; t. 2, b. l. 16–18) ženkliai viršija ieškovei priklausančio turto vertę (t. 2, b. l. 19–42). Ieškovės bankroto administratoriui perėmus bendrovės valdymą paaiškėjo, jog buvo neteisingai apskaitomas ieškovės turtas, t. y. finansiniuose dokumentuose nurodoma, jog bendrovė turi turto už daugiau nei 252 mln. Lt, tačiau realiai šis turtas yra ženkliai mažesnės vertės. Kadangi ieškovės turto masė 2012–2013 m. ženkliai nekito, pagrįstai teigtina, kad ieškovės nemokumas egzistavo dar 2013 m. pradžioje, kuomet ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Taip manytina dėl keleto priežasčių: 1) administratorius nustatė, jog bendrovei priklauso tik keli nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė siekia apie 37 mln. Lt: butas su priklausiniais ( - ), Kaune, kurių rinkos vertė siekia apie 26 tūkst. Lt (t. 2, b. l. 43–53); sandėlis ir degalinė su priklausiniais ( - ), Kaune, kurių rinkos vertė siekia apie 96 tūkst. Lt (t. 2, b. l. 54–57); ( - ) rūmai su priklausiniais, esantys ( - ), Vilniuje, kurių rinkos vertė siekia apie 37 mln. Lt (t. 2, b. l. 58–69); 2) ieškovės administratoriui praktiškai nebuvo perduotas joks vertingas finansinis turtas (išskyrus 79 proc. ieškovei priklausiusių ( - ) akcijų, buvo parduotos vos už 100 000 svarų (apie 420 000 Lt)), nes bendrovės, kuriose ieškovė turi akcijų, pavyzdžiui UAB „Domus altera“, VšĮ „Idea Mira“ ar VšĮ „Nacionalinis mokslo ir kongresų centras“, yra nemokios ar jau bankrutuojančios, t. y. bevertės, bendrovės (t. 2, b. l. 70–71); 3) viso ieškovei priklausančio kilnojamojo turto vertė siekia mažiau nei 22 tūkst. Lt; 4) ieškovės iš savo skolininkų gautinos sumos viršija 112,5 mln. Lt (t. 2, b. l. 72–73), tačiau šios gautinos sumos nelaikytinos realiu turto vertinant ieškovės mokumą. Pavyzdžiui, net virš 57,6 mln. Lt iš paminėtų gautinų sumų yra šių užsienio įmonių ar piliečių skolos, kurių realaus atgavimo tikimybė yra itin maža: Aksios Projektentvvicklung GmbH (Vokietija) – 182 519,62 Lt skola; Baekkercapital partners limited (Honkongas) –13 548 000 Lt skola; ( - ) AD (Bosnija ir Hercogovina) – 47 648,64 Lt skola; ( - ) (Didžioji Britanija) – 2 981 159,67 Lt; LeadStart Universal Corporation (Nevis, Antilų salos) – 39 962 441,50 Lt skola; ( - ) (Švedija) – 279 890 Lt skola; ( - ) Plc (Airija) – 261 146,21 Lt skola; ( - ) (Baltarusija) – 108 012,80 Lt skola; Vievvside markets Ine (Britų mergelių salos) – 237 573,15 Lt; ( - ) (Viskonsino valstija, JAV) – 17 911,40 Lt; iš viso 57 626 302,99 Lt skolų; 5) pati ieškovė praėjus 4 mėnesiams po ginčijamų sandorių su atsakove sudarymo viešai informavo apie negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams (t. 1, b. l. 64–65).

16Apibendrinant šias aplinkybes akivaizdu, kad ieškovės įsipareigojimai (teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 64,8 mln. Lt) sudaro 0,58 dalį ieškovei priklausančio turto (apie 37,5 mln. Lt). Jei teismas vėliau patvirtintų likusius kreditorių reikalavimus, pastarasis įsipareigojimų ir turto santykis išaugtų iki 3,79. Todėl ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo būti pripažinta nemokia bendrove ir ĮBĮ prasme.

17Dėl pradelstų ieškovės įsipareigojimų ginčijamų sandorių sudarymo dienai. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus dėl ieškovės pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ginčijamų sandorių sudarymo dienai (t. 2, b. l. 74–76). Šie įrodymai papildomai pagrindžia aplinkybę, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovei (taip pat, dėl šios actio Pauliana sąlygos, žr. t. 1, b. l. 81–92).

18Atsakovė 2014-06-13 atsiliepime į ieškovės paaiškinimus (t. 2, b. l. 87–91), kuriuose nurodė nesutinkanti su ieškovės argumentais dėl ieškovės nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu ir kad realiai ieškovės turtas yra ženkliai mažesnės vertės nei nurodoma finansiniuose dokumentuose (252 mln. Lt) bei kad ieškovės turto masei 2012–2013 m. ženkliai nekitus, pagrįstai teigtina, kad ieškovės nemokumas egzistavo dar 2013 m. pradžioje, kuomet ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Ieškovei bankroto byla iškelta 2013-07-24 Kauno apygardos teismo 2013-11-11 įsiteisėjusia nutartimi Nr. B2-2230-254/2013, kuria ieškovė nebuvo pripažintas nemokia įmone ĮBĮ prasme. Nemokumo kriterijus pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies yra įmonės skolų ir turto santykis. Kauno apygardos teismas 2013-07-24 nutartyje nustatė, kad „teismas sprendžia, jog pradelstos atsakovės UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ skolos šiai dienai (2013-07-24) sudaro 62 771 982,48 Lt. Tokie duomenys nepagrindžia, kad UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ būsena šiuo metu atitiktų LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką <....> nors ir nustačius, kad formaliai šiuo metu UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nelaikytina nemokia, tačiau kaip matyti, įmonė neketina toliau vykdyti veiklos, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės skolos kreditoriams tik didės ir įmonės bankroto procesas yra neišvengiamas.“ ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuotos sąlygos bankroto bylos iškėlimui, t. y. bankroto byla įmonei keltina nustačius bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Iš minėtos Kauno apygardos teismo 2013-07-24 nutarties akivaizdu, kad ieškovei bankroto byla buvo iškelta ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. tenkinus įmonės viešo paskelbimo apie negalėjimą ar neketinimą vykdyti įsipareigojimus sąlygą, o ne pripažinus ieškovę nemokia įmone nutarties priėmimo metu (2013-07-24). Priešingai, minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovė nebuvo nemoki nutarties priėmimo metu, t. y. iš esmės teismas nustatė, kad ieškovė buvo moki. Taigi ieškovės nemokumas nebuvo konstatuotas nei Ginčijamų sandorių sudarymo metu (2013-01-07), nei keliant ieškovei bankroto bylą. Ieškovės teiginys, kad ,,realiai šis turtas yra ženkliai mažesnės vertės“, laikytinas prielaida. Ieškovė savo argumentus dėl nemokumo grindžia prielaidomis, o ne faktais, kuriuos pagrįstų leistinais įrodymais, tokiu būdu ieškovė nevykdo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.). Teismas negali priimti sprendimo vadovaudamasis prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovė nurodo, kad jai priklausančio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė yra 37 mln. Lt ir detalizuoja, kad buto su priklausiniais ( - ), Kaune, rinkos vertė siekia apie 26 tūkst. Lt, sandėlio ir degalinės su priklausiniais ( - ), Molėtuose rinkos vertė siekia apie 96 tūkst. Lt, ( - ) rūmų su priklausiniais ( - ), Vilniuje rinkos vertė siekia apie 37 mln. Lt. Ieškovė tai įrodinėja VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kuriuose nurodyta vidutinė rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu daugiau nei prieš dešimtmetį. Atsakovės įsitikinimu, masinis vertinimas, atliktas daugiau nei prieš dešimtmetį, neparodo realios aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės 2013-01-07 datai, todėl juo negalima vadovautis argumentuojant, kad būtent 2013-01-07 nurodyto turto rinkos vertė buvo ženkliai mažesnė. Ieškovė nepateikė jokio individualaus turto vertinimo, kuris leistų nustatyti realią ieškovės nekilnojamojo turto vertę. Net nebūnant profesionaliu turto vertintoju, pasižiūrėjus į parduodamo nekilnojamojo turto kainas interneto svetainėse, akivaizdu, jog panašaus nekilnojamojo turto kainos yra žymiai didesnės, nei ieškovės nurodyta masiniu vertinimu prieš dešimtmetį nustatyta vidutinė rinkos vertė. Pavyzdžiui, butas su priklausiniais ( - ) g. yra pačiame Kauno miesto centre, o panašių butų tokioje vietoje kainos svyruoja maždaug nuo 200 000 Lt iki 400 000 Lt, t. y. tokių butų kainos didesnės net dešimčia kartų nei nurodo ieškovė. Ieškovė nurodo ( - ) rūmų su priklausiniais netikslią rinkos vertę ją mažindama, t. y. nurodo mažesnę rinkos vertę nei yra nustatyta ieškovės pateiktame VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame vien ( - ) rūmų nurodyta vidutinė rinkos vertė yra 37 917 000 Lt, o kiemo statinių (kiemo aikštelės ir baseino) nurodyta vidutinė rinkos vertė yra dar 129 000 Lt, taigi bendra vidutinė rinkos vertė yra 38 046 000 Lt. Kita vertus, net ir šio objekto vertė yra nustatyta remiantis masiniu turto vertinimu, kuris neatspindi tikrosios turto rinkos vertės. Kaip matyti, ieškovė nesąžiningai mažina (net milijonu litų) jos pateiktuose prieduose nurodytas rinkos vertes, remiasi masinio turto vertinimo metu nustatytomis turto kainomis, kurios neatspindi tikrosios turto vertės, nepateikia jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ieškovės turto vertė yra ne keli šimtai milijonų, o tik keliasdešimt milijonų.

19Ieškovės teiginiai, kad ,,ieškovės iš savo skolininkų gautinos sumos sudaro viršija 112,5 mln. Lt, tačiau šios gautinos sumos nelaikytinos realiu turtu vertinant ieškovės mokumą. Pavyzdžiui, net virš 57,6 mln. Lt iš paminėtų gautinų sumų yra šių užsienio įmonių ar piliečių skolos, kurių realaus atgavimo tikimybė yra itin maža...“ , yra deklaratyvūs. Ieškovės administratorius, veikdamas tiek ieškovės, tiek kreditorių interesais, turi dėti maksimalias pastangas atgauti įsiskolinimus iš ieškovės skolininkų. Tai, jog kai kurie ieškovės skolininkai yra užsienio įmonės ar piliečiai, nereiškia, jog ieškovė neturi / negali įgyvendinti turimas reikalavimo teises į šiuos asmenis. Ieškovės bankroto administratorius turi laikytis Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtinto efektyvumo principo, kuris reiškia, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi. Kreditorių reikalavimų tenkinimas tiesiogiai susijęs su tuo, kiek ieškovė išsiieškos iš savo skolininkų. Ieškovės argumentas, kad skolų atgavimo tikimybė yra itin maža, kelia abejones dėl bankroto administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumo ir jo kompetencijos. Kita vertus, nurodytas ieškovės argumentas tėra prielaidos ir subjektyviai vertintos tikimybės, kurių pagrindu negali būti priimtas teismo sprendimas vertinant ieškovės nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo datai, t. y. 2013-01-07. Ieškovės deklaratyviai teigiama tikimybė nepaneigia fakto, kad ieškovės iš skolininkų gautinos sumos sudaro daugiau nei 112,5 mln. Lt. O tikslių skaičių, kiek ieškovės administratorius sugebės išieškoti skolinių įsipareigojimų, šiai dienai ieškovė pateikti negali, gali tik spėti, ką ji ir daro. Tačiau tai, kiek ieškovė ateityje atgaus skolinių įsipareigojimų, neįtakoja ieškovės nemokumo/mokumo rodiklio 2013-01-07 dienai. Paminėtina ir tai, kad iš ieškovės teiginio, jog ieškovė Ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo būti pripažinta nemokia bendrove ir ĮBĮ prasme, akivaizdu, jog pati ieškovė abejoja, ar ieškovė buvo nemoki 2013-01-07, t. y. Ginčijamų sandorių sudarymo metu. Apibendrinant pasakytina, kad ieškovė paaiškinimus grindžia jokiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis; netiksliai nurodo nekilnojamojo turto sumas, t. y. jas dirbtinai sumažina; nepateikia individualių turto vertinimo ataskaitų, pagrindžiančių tikrąją turto rinkos vertę; įsiskolinimų atgavimo tikimybe grindžia spėjimais į ateitį, o ne 2013-01-07 datai; ignoruoja faktą į 2013-07-24 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. B2-2230-254/2013 nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nutarties priėmimo metu buvo moki ir kad bankroto byla ieškovei iškelta nekonstatavus nemokumo. Ieškovės nemokumas 2013-01-07, t. y. ginčijamų sandorių sudarymo datai, yra neįrodytas.

20Kauno apygardos teismas 2014-07-21 nutartimi (2 t., b. l. 104–105) atnaujinęs bylos nagrinėjimą, siekiant išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus sudarant Ginčo sandorius, tuos sandorius sudariusių trečiųjų asmenų R. M. ir A. M., nepateikusių atsiliepimų į ieškinį, dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, be to, šioje byloje, turinčioje viešo intereso požymių (abi šalys yra bankrutuojančios įmonės), atsakovę įpareigojo pateikti 2013-12-11 prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą priedų, kurie nėra pateikti į nagrinėjamą bylą, patvirtintas kopijas bei pareikšto 3 472 077,98 Lt finansinio reikalavimo dydžio iššifravimą pagal atskiras sutartis ir įrodymus apie atsakovės atsiskaitymus pagal Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2; be to, ieškovė buvo įpareigota pateikti duomenis apie: ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, jeigu toks buvo pareikštas, ir jo iššifravimą, taip pat kreditorių inventorizacijos apraše 2012-04-16 nurodyto UAB ,,Butvita“ skolos 5 085 600 Lt sumai iššifravimą.

21Atsakovė 2014-07-24 pateikė teismui 2013-12-11 atsakovės prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje (2 t., b. l. 120) su papildomais dokumentais kopijas.

22Ieškovė 2014-07-28 pateikė rašytinius 2014-07-25 paaiškinimus (3 t., b. l. 92–94), nurodydama, kad ieškovė nėra teikusi finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje, nes šiuo metu atsakovė nėra skolinga ieškovei. Praeityje ieškovė teikdavo atsakovei atlygintinas paslaugas bei paskolas pagal šalių pasirašytas sutartis, tačiau atsakovės skola ieškovei pagal tas sutartis buvo padengta ir (arba) įskaityta. Ieškovės pareiga mokėti atsakovei atsirado šalims sudarius 2012-09-18 ir 2012-12-11 sutartis dėl akcijų įsigijimo už viso 5 095 023,50 Lt (UAB ,,Aloja“ už 2 443 000 Lt ir UAB ,,Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ už 2 652 023,5 Lt). Pažymėtina, jog ieškovės skolos atsakovei likutis, sudarantis 5 085 600 Lt (1 t., b. l. 81–82), buvo susidaręs laikotarpiu nuo 2012-12-05 iki 2012-12-11 (3 t., b. l. 95–105), ieškovei įsigijus minėtų bendrovių akcijas bei dengiant jų įsigijimo kainą sumokėjus atsakovei 7 000 Lt (5 092 600 Lt (visų ieškovės įsigytų akcijų kaina) – 7 000 = 5 085 600 Lt). Vėliau ieškovė ir toliau dengė atsakovei susidariusią skolą, ko pasekoje šiai dienai ieškovės skolos atsakovei likutis sudaro viso 3 472 077,98 Lt (žr., teismo nutartimi patvirtintą atsakovės kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, 3 t., b. l. 106–108).

23Ieškovė 2014-09-19 pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 132–135), kuriuose nurodė, kad tai, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07, eilė kreditorių turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, be byloje jau esančių įrodymų (1 t., b. l. 81–97, 2 t., b. l. 74–76), papildomai pagrindžia tai: pirma, jog Ginčijamų sandorių dienai atsakovė turėjo pradelstų skolų 97 909 775,07 Lt sumai, be kita ko, ir šiems kreditoriams: Advokatfirma NORDIA – 21 908,02 Lt nuo 2011-10-21 (3 t., b. l. 136–138); UAB „Apskaita ir verslo projektai“ – 41 880 Lt nuo 2012-09-30 (3 t., b. l. 139–153); UAB „ATEA“ 1 391,5 Lt nuo 2012 (5 t., b. l. 107–109); AB „Birač Europe“ – 41 706 722,62 Lt nuo 2012-11-30 (3 t., b. l. 154–4 t., b. l. 20); UAB „Boslita“ ir Ko – 50 410 880 Lt nuo 2012-10-16 (4 t., b. l. 21–38); ( - ) – 1 865 240 Lt nuo 2012-12-22 (4 t., b. l. 39–81); Advokatų kontora Eversheds Saladžius – 39 280,42 Lt nuo 2011-08 – 2012-03 (5 t., b. l. 98–106); I. G. – 423 267 Lt nuo 2012-11-03 (5 t., b. l. 110–118); UAB „Lukoil Baltija“ – 950 000 Lt nuo 2012-12-17 (4 t., b. l. 82–88); UAB „Nidos pušynas“ 928,88 Lt nuo 2012-12-18(4 t., b. l. 89–90); UAB „Optimalus turto valdymas“ – 23 228,23 Lt nuo 2012-12-31 (4 t., b. l. 91–106); UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 984,40 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (4 t., b. l. 107–126); ( - ) – 2 398 907,26 Lt nuo 2010-12-31 / 2012-02-24 (4 t., b. l. 127–5 t., b. l. 46); UAB „Silberauto“ – 5 537,90 Lt nuo 2012-12-17 (5 t., b. l. 47–68); BAB Ūkio bankas – 6 618,84 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (5 t., b. l. 69–97). Antra, 2013-05-31 pareiškime Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo R. M. nurodė, jog bendrovė yra nemoki (5 t., b. l. 119–123). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įsipareigojimai minėto pareiškimo pateikimo teismui metu (2013-05-31) viršijo 123 mln. Lt, logiška ir pagrįsta manyti, kad dalis jų egzistavo jau Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07. Trečia, teismui 2013-06-10 nutartimi (5 t., b. l.128–129) įpareigojus patikslinti paminėtą 2013-05-31 pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo pateikiant bendrovės kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodyta, nuo kada kreditoriai turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, R. M. ieškovės vardu pateikė savo parašu patvirtintą bendrovės kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, jog 15 kreditorių iš 53 skola, viršijanti 2,8 mln. Lt, jau buvo pradelsta Ginčijamų sandorių sudarymo dienai, t. y. iki 2013-01-07 (5 t., b. l. 131–134). Apibendrinant išdėstytą, pagrįstai teigtina, jog ieškovė sudarydama Ginčijamus sandorius su atsakove turėjo pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, kurių teisės ir interesai buvo pažeisti.

24Dėl baudos R. M. skyrimo. Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti skiriama, be kita ko, jei bylos šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. 2014-09-04 dienos posėdžio metu R. M. nurodė, jog ieškovė tiek Ginčijamų sandorių metu, tiek ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu buvo moki bendrovė. Ieškovo atstovui susipažinus su ieškovės bankroto bylos medžiaga paaiškėjo, kad šie R. M. teiginiai yra klaidingi. R. M. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad ieškovė paminėtu laikotarpiu buvo nemoki bendrovė, o šiuos teiginius pagrindė teismui pateikdama pačios pasirašytus bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus bei kitus dokumentus (5 t., b. l. 119–134). Taigi nurodyti R. M. teiginiai nagrinėjamoje civilinėje byloje laikytini sąmoningu teismo klaidinimu ir veikimu prieš teisingą ir greitą civilinės bylos išnagrinėjimą. Dėl paminėtų R. M. teiginių teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti teisę ieškovei pateikti atsikirtimus bei papildomus įrodymus. Atitinkamai, ieškovė turėjo patirti papildomų išlaidų susipažįstant su ieškovės bankroto bylos medžiaga, renkant didelės apimties papildomus įrodymus ir juos teikiant teismui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog egzistuoja pagrindas R. M. skirti 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos skiriant ieškovei.

25Trečiasis asmuo R. M. 2014-09-04 rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l.117–120) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes Ginčijami sandoriai yra teisėti, sudaryti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ieškovės bei jos kreditorių interesų, todėl negali būti panaikinami jokiu pagrindu. Ieškovės administratorius teigia, kad Ginčijamų sandorių sudarymo dienai kreditoriai prieš ieškovę buvo inicijavę eilę civilinių bylų, tačiau Turto arešto aktų registro išrašas (1 t., b. l. 83–92) liudija priešingai – Ginčijamų sandorių sudarymo dienai galiojo tik vienintelis turto areštas, pritaikytas kreditoriaus Rual Trade Limited prašymu pagal Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3640-153/09, įregistruotas 2009-12-18, kurio pagrindas – CPK 144, 145 straipsniai, reglamentuojantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Taigi, minėtasis turto areštas tėra laikinosios apsaugos priemonės, o ne areštas vykdymo procese. Tai reiškia, kad Ginčijamų sandorių sudarymo dienai nebuvo priimta įsiteisėjusio teismo sprendimo ginče, kuriame šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Net ir įsiteisėjus teismo sprendimui minėtasis kreditorius Rual Trade Limited nepradėjo išieškojimo iš ieškovės turto. Kiek yra žinoma R. M., ieškovės pagrindinio akcininko R. R. sūnus R. R. yra kreditoriaus Rual Trade Limited patronuojančios įmonės Rusai darbuotojas – vieno iš padalinių vadovas. Ginčijamų sandorių sudarymo dienai nė vienas ieškovės kontrahentas nebuvo pareiškęs ieškovei pretenzijų dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Išėjus viešai informacijai apie Ginčijamų sandorių sudarymą (straipsniai žiniasklaidoje, informacija VĮ Registrų centre ir Hipotekos registre) nė vienas ieškovės kontrahentas ieškovei nepareiškė pretenzijų dėl Ginčijamų sandorių sudarymo. Pažymėtina, kad į Ginčijamų sandorių hipotekos objektą nepatenka tas ieškovės turtas, kuris Ginčijamų sandorių sudarymo dienai yra įkeistas kitiems kreditoriams, taip pat ieškovės turtas, kuris yra areštuotas kitų kreditorių, t. y. turtas, kuris užtikrina Ginčijamų sandorių sudarymo metu esančių kreditorių, turėjusių galiojančias reikalavimo teises į atsakovę, interesus. Taigi, hipotekos objektu nebuvo visas nekilnojamasis ieškovės turtas, taip pat vertingos akcijos: (1) ( - ) pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilnius su priklausiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ), Vilnius; (2) žemės sklypo, turinčio 21,1 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilnius, nuomos teisė; (3) butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Kaunas; (4) degalinė, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), Molėtai; (5) sandėlis, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Molėtai su kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ), Molėtai; (6) Bosnijoje ir Hercegovinoje registruoto komercinio banko Balkan Investment Bank AD( - ) 644 758 akcijos; (7) UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ 51 840 akcijų. Ieškovės administratorius ieškovės nekilnojamąjį turtą įvardija kaip vienintelį vertingą turtą. Pagal ieškovės administratoriaus ataskaitas vien tik ( - ) Rūmų su priklausiniais ir žemės nuomos teise vertė yra 49 020 000 Lt. Balkan Investment Bank AD akcijų vertė daugiau kaip 11,3 mln. Lt, UAB „A. S. Žalgirio krepšinio centras“ akcijų vertė daugiau kaip 5,1 mln. Lt (balansinės vertės). Ieškovės administratorius nekilnojamąjį turtą laiko vieninteliu vertingu jai perduotu turtu. Kadangi Ginčijamų sandorių sudarymo metu visas minėtasis turtas nepateko į hipotekos objektą ir vertingas turtas hipoteka apsunkintas nebuvo, visiškai nesuprantamas ieškovės teiginys, kad Ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises.

26Ginčijami sandoriai neįtakojo ieškovės mokumo ir nesumažino ieškovės turto apimties. Priešingai, sudarius Ginčijamus sandorius, atsakovė atsisakė savo ketinimų ginti teises teisminiu keliu (nutraukti Akcijų sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 bei reikalauti restitucijos ir nuostolių atlyginimo), ir tokiu būdu ieškovė išvengė didelių bylinėjimosi išlaidų bei pareigos įvykdyti prievolę natūra ar atlyginti turto vertę pinigais, jeigu atsakovė būtų bylą laimėjusi ir būtų pritaikyta restitucija, vadovaujantis CK 6.222 straipsniu. Pažymėtina, kad akcijos, įgytos pagal Akcijų sutartį Nr. 1, buvo perleistos trečiajam asmeniui dar 2012 m. rudenį, todėl restitucija būtų negalima, ir ieškovė rizikavo įgyti prievolę atsakovei atlyginti turto vertę pinigais tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pasirinkusi nutraukti Akcijų sutartį Nr. 1.

27LAT praktikoje pasisakyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu būtent dėl sudaryto sandorio skolininkas nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Ginčijamais sandoriais joks ieškovės turtas perleistas atsakovei nebuvo, kadangi hipotekos sandoriu nuosavybės teisė neperleidžiama, taip pat ieškovės mokumas nebuvo sumažintas jokiais kitais būdais.

28Actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą, todėl kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.). Kartu pažymėtina, kad skolininko nesąžiningumo prezumpcija negali būti aiškinama kaip kreditoriaus teisių pažeidimo prezumpcija ir nepaneigia procesinės kreditoriaus pareigos įrodyti, kad ginčijamu sandoriu jo teisės buvo pažeistos. Tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo šiuo ieškiniu kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu. Be to, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą.

29ĮBĮ prasme ieškovė buvo moki net ir bankroto bylos iškėlimo dienai. Tai konstatuota ir 2013-07-24 Kauno apygardos teismo nutartyje (civilinė byla Nr. B2-2230-254/2013), kuria iškelta ieškovei bankroto byla. Ieškovės vėlesnį negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams lėmė ieškovės veiklos tęstinumo negalimumas, sąlygotas AB Ūkio banko, kuris finansavo ieškovės ir ieškovės įmonių grupės vykdomus, pajamas generuojančius projektus, veiklos sustabdymo 2013-02-12 ir po jo ėjusio bankroto bylos iškėlimo 2013-05-07, taip pat dėl ieškovės pagrindinių akcininkų R. R. ir jo sesers O. G. nesiėmimo atitinkamų veiksmų įmonės veiklos stabilumui ir tęstinumui užtikrinti. Kaip nurodyta 2013-05-27 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl AB Ūkio banko bankroto ieškovė neturi jokių stabilių pajamų šaltinių, faktiškai nevykdo ir neturi jokių perspektyvų vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

30Ieškovės administratorius akcentuoja šalių nesąžiningumą sudarant Ginčijamus sandorius, neva ieškovė įkeitė įmonę susijusiam asmeniui. Savo teiginius ieškovė bando įrodyti internetinės žiniasklaidos priemonėse publikuotais straipsniais, kurie negali būti patikimais informacijos šaltiniais, jų turinys buvo akivaizdžiai tendencingai nukreiptas prieš ieškovę, juose nesiremiama jokiais oficialiais informacijos šaltiniais. Pavyzdžiui, teigiama, kad remiantis vieša informacija atsakovės didžiausias akcininkas Latvijoje registruota įmonė Balkan Investment Group priklauso ieškovės įmonių grupei, tačiau nenurodo, kur skelbiama tokia vieša informacija (žr. ieškinio 53.1 p.) - vėlgi, galima daryti išvadą, kad ieškovės bankroto administratorius remiasi tik žiniasklaidoje publikuotais straipsniais. Faktas, kad 2006 m. atsakovę įsteigė su ieškove susiję asmenys, kurie vėliau liko smulkiaisiais akcininkais, bei kad atsakovė registruota tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė, niekaip neįrodo, kad šalys buvo susijusios įmonės Ginčijamų sandorių sudarymo metu. Jeigu įmonės savininkas perleidžia verslą kitam asmeniui, įgijėjas negali būti automatiškai laikomas susijusiu asmeniu su ankstesniu savininku. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovės didžiausiais akcininkas buvo Latvijoje registruota įmonė Balkan Investment Group, kurio steigėjas ir akcininkas yra Švedijos pilietis C. H. K., ieškovės savininko R. R. verslo partneris ir konsultantas. C. H. K. yra tarptautinėje bendruomenėje plačiai žinomas bankininkystės ir finansų specialistas, užimantis aukštas pareigas įvairiuose užsienio valstybių bankuose bei kitose finansų sektoriuje veikiančiose įstaigose ir institucijose, kuris nebuvo pavaldus ieškovei ir atvirkščiai. Kiek žinoma, C. H. K., kuris bendravo tiesiogiai su ieškovės savininku R. R. ir jo seserimi O. G., kėlė nerimą komplikuota AB Ūkio banko padėtis 2012 m. pabaigoje–2013 m. pradžioje, jis, suprasdamas galimus AB Ūkio banko krizės padarinius, baiminosi, kad ieškovė nebus pajėgi įvykdyti įsipareigojimų atsakovei, jam reikėjo užtikrinimo priemonių, todėl siekiant išvengti galimo Akcijų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo bei su tuo susijusių neigiamų padarinių ieškovei (galimas restitucijos taikymas, nuostolių atlyginimas, bylinėjimosi išlaidos) ieškovė sudarė Ginčijamus sandorius. Taigi, sudarant Ginčijamus sandorius su atsakove, t. y. C. H. K. netiesiogiai kontroliuojama įmone, šalys veikė kaip du nepriklausomi, nesusiję asmenys. Ginčijamų sandorių turinys atitinka CK įmonės hipoteką reglamentuojančias bendras nuostatas (CK 4.177, 4.1921 str.), nė vienai šaliai nenustatomos išskirtinės sąlygos, kurios leistų daryti išvadą, kad sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nors actio Pauliana institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų - 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Ginčijamiems sandoriams negali būti pritaikytas nė vienas iš CK 6.67 straipsnyje nurodytų šalių nesąžiningumo atvejų.

31Ieškovės administratorius nepagrįstai akcentuoja priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją Ginčijamuose sandoriuose. Nepriklausomai nuo hipotekos objekto vertės, nurodytos Ginčijamuose sandoriuose, išieškojimo atveju hipotekos kreditoriui tektų tik tokia dalis, koks yra jo reikalavimas, o likusi dalis tektų kitiems ieškovės kreditoriams. Taigi atsakovė Ginčijamų sandorių dėka negalėtų gauti didesnio prievolės įvykdymo, nei kad jai teisėtai priklauso pagal Akcijų sutartis Nr. 1 ir Nr. 2.

32Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sudarydamos Ginčijamus sandorius šalys elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai. Ginčijami sandoriai yra patvirtinti Kauno m. 23-ojo notaro biuro notarės J. M.. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (LR Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (LR Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Taigi, tvirtindamas Ginčijamus sandorius, notaras patikrino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su minėtų sandorių teisėtumu. Jeigu dėl Ieškovui taikomo arešto ar kitų priežasčių nebūtų galima sudaryti teisėto sandorio, tokio sandorio notaras būtų paprasčiausiai netvirtinęs. Salys neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti notaro veiksmais.

33Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų Ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu .

34Ieškinys tenkintinas.

35Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, jog nuo 2006 m. ieškovė atsakovei teikė paskolas, kurių per 2010–2012 m. suteikė virš 3 mln. Lt (1 t., b. l. 24–32). 2012-01-20 šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti konsultacines paslaugas, o ieškovė – atsiskaityti už šias paslaugas sutartyje numatytais terminais ir tvarka (1 t., b. l. 14–23).

362012-09-18 šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – įsigyti 2 443 vienetus paprastųjų vardinių 1 000 Lt nominalios vertės UAB „Aloja“ akcijų, sudarančių 6,75% UAB „Aloja“ įstatinio kapitalo, už iš viso 2 443 000 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 1) (1 t., b. l. 33–37). 2012-10-09 ieškovė visas jai priklausančias UAB „Aloja“ akcijas (iš viso 11 290 vienetų) (įskaitant ir akcijų dalį, įsigytą iš atsakovės) perleido susijusiai įmonei – UAB „Sinvita“ (1 t., b. l. 38).

372013-01-07 šalys sudarė Įmonės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. 115) (toliau – Ginčijamas sandoris Nr. 1) (1 t., b. l. 52–59), pagal kurią atsakovei buvo įkeista ieškovė, kaip įmonės kompleksas, kurio vertė įkeitimo sandorio sudarymo dienai buvo iš viso 287 572 775 Lt. Minėtu sandoriu ieškovė užtikrino savo prievolės atsakovei pagal Akcijų sutartį Nr. 1 tinkamą įvykdymą. Užtikrintos prievolės pagrindinė suma – 2 231 680 Lt; galutinis užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2013-09-18.

382012-12-05 šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – įsigyti 13 248 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų, sudarančių 7,57% UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ įstatinio kapitalo, už iš viso 2 649 600 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 2) (1 t., b. l. 39–43).

392013-01-07 šalys sudarė Įmonės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. 114) (toliau – Ginčijamas sandoris Nr. 2) (1 t., b. l. 44–51), pagal kurį atsakovei įkeista ieškovė, kaip įmonės kompleksas, kurio vertė įkeitimo sandorio sudarymo dienai buvo iš viso 287 572 775 Lt. Minėtu sandoriu ieškovė užtikrino savo prievolių atsakovei pagal Akcijų sutartį Nr. 2 tinkamą įvykdymą. Užtikrintos prievolės pagrindinė suma – 2 649 600 Lt; galutinis užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2013-12-05.

402013-05-16 ieškovė viešai paskelbė, kad negalės (neketina) vykdyti savo prievolių kreditoriams (1 t., b. l. 64–65).

412013-07-24 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2230-254/2013 iškėlė bankroto bylą ieškovei (1 t., b. l. 66–74), o 2013-09-26 atsakovės kreditorių susirinkimas nusprendė ne teismo tvarka bankroto bylą iškelti atsakovei (b. l. 75–77). Sprendimas atsakovę likviduoti priimtas 2013-12-12 (1 t., b. l. 78). 2013-12-11 atsakovės bankroto administratorius kreipėsi į ieškovės bankroto administratorių su 3 472 077,98 Lt kreditoriniu reikalavimu, užtikrintu hipoteka (1 t., b. l. 79–80). Kauno apygardos teismo 2014-02-06 nutartimi buvo patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje (3 t., b. l. 106–108).

42Nustatyta, jog ieškovės skolos atsakovei likutis, sudarantis 5 085 600 Lt (1 t., b. l. 81–82), buvo susidaręs laikotarpiu nuo 2012-12-05 iki 2012-12-11 (3 t., b. l. 95–105), ieškovei įsigijus minėtų bendrovių akcijas bei dengiant jų įsigijimo kainą sumokėjus atsakovei 7 000 Lt (5 092 600 Lt (visų ieškovės įsigytų akcijų kaina) – 7 000 = 5 085 600 Lt). Vėliau ieškovė ir toliau dengė atsakovei susidariusią skolą, ko pasekoje šiai dienai ieškovės skolos atsakovei likutis sudaro viso 3 472 077,98 Lt.

43Ieškovė, prašydama pripažinti Ginčijamus sandorius Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, remiasi minėtoje normoje įtvirtintu sandorio šalies kitais kreditorių teisių pažeidimo būdais, konkrečiai – įmonės įkeitimo sandoriais atsakovui nepagrįstai suteikta privilegija į reikalavimo patenkinimą pirmiau kitų kreditorių bei galimybės kitiems kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimą sumažėjimu. Remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika, siekiant pripažinti sandorius pažeidžiančiais kreditorių teises ir negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nebūtina nustatyti sandorio šalies nemokumo ĮBĮ prasme, nes sandorio šalies nemokumas yra tik vienas iš pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu. Tokiais atvejais užtenka konstatuoti, jog kreditorių teisės buvo pažeistos kitais būdais (CK 6.66 str. 1 d.), t. y. sumažėja (nebelieka) galimybės vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, kreditoriui suteikiamos atitinkamos privilegijos ir pan. (LAT 2013-07-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-419/2013, 2012-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-167/2012, 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012, 2006-01-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17 ir kt.).

44Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, juos sudarydamos šalys nebuvo sąžiningos bei šių sandorių sudaryti neprivalėjo, Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ab initio CK 6.66 straipsnio pagrindu.

45Ieškovė savo teiginio, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo įvykdžiusi visos ar dalies prievolių net ne vienam, o keletui savo kreditorių, įrodymui pateikė Kreditorių inventorizacijos aprašą 2012-04-16 (1 t., b. l. 82), iš kurio matyti, jog ieškovės skolos kreditoriams dar 2012-04-16, t. y. daugiau kaip pusė metų iki Ginčijamų sandorių sudarymo, sudarė 85 495 720,33 Lt, bei ieškovės kreditorių sąrašą 2013-01-06 (2 t., b. l. 74–76), iš kurio matyti, jog ieškovės skolos kreditoriams Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 70 757 797,26 Lt. Be to, tai, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07, eilė kreditorių turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, papildomai pagrindžia ieškovės pateikti įrodymai, jog Ginčijamų sandorių dienai atsakovė turėjo pradelstų skolų šiems kreditoriams: Advokatfirma NORDIA – 21 908,02 Lt nuo 2011-10-21 (3 t., b. l. 136–138); UAB „Apskaita ir verslo projektai“ – 41 880 Lt nuo 2012-09-30 (3 t., b. l. 139–153); ( - ) – 1 765 033,26 Lt nuo 2012-06-22 ir 44 246,71 Lt nuo 2012-07-31 (2 t., b. l. 74; 4 t., b. l. 39–81), t. y. viso 1 809 279,97 Lt (tačiau ne 1 865 240 Lt, kaip nurodė ieškovė, nes tokia susidarė iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo); Advokatų kontora Eversheds Saladžius – 39 280,42 Lt nuo 2011-08-31 – 2012-03 (5 t., b. l. 98–106); I. G. – 41 066,67 Lt nuo 2012-11-03 (5 t., b. l. 110–118, 2 t., b. l. 74); UAB „Nidos pušynas“ – 928,88 Lt nuo 2012-12-18(4 t., b. l. 89–90); UAB „Optimalus turto valdymas“ – 23 228,23 Lt nuo 2012-12-31 pagal 2012-12-03 ir 2012-12-31 PVM sąskaitas faktūras (4 t., b. l. 91–106); UAB „Silberauto“ – 5 537,90 Lt nuo 2012-12-17 (5 t., b. l. 65–68); BAB Ūkio bankas – 6 618,84 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (5 t., b. l. 65–97); UAB „Lukoil Baltija“ – 950 000 Lt nuo 2012-12-17–27 pagal 2011-10-11 garantinį raštą už UAB ,,Vakoil“ (4 t., b. l. 82–88) (nors ši skola buvo priteista tik 2013-06-18 Kauno apygardos teismo galutiniu sprendimu, tačiau 2012-12-17 ir 27 dienomis jau buvo reikalaujama apmokėti); UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 984,40 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (4 t., b. l. 107–126). Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, jog ieškovės skola kreditorei Rual Trade Ltd Ginčijamų sandorių sudarymo metu sudarė 2 398 907,26 Lt nuo 2010-12-31 / 2012-02-24 (4 t., b. l. 127–5 t., b. l. 64). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2013-01-06 kreditorių sąraše (2 t., b. l. 74–76) skola šiai kreditorei nurodyta 2 415 036,16 Lt (53 616,24 + 1 954 500 + 333 871,44 + 56 919,58 +16 128,9), atsakovei ir trečiajam asmeniui neginčijant šios kreditorės skolos dydžio, nurodyto 2013-01-06 kreditorių sąraše, konstatuoja 2 415 036,16 Lt ieškovės skolos dydį kreditorei Rual Trade Ltd. Nors ieškovė nurodė, jog skola kreditorei UAB „ATEA“ nuo 2012 sudarė 1 391,5 Lt (3 t., b. l. 133), pažymėtina, jog, kaip matyti iš pateikto šios kreditorės finansinio reikalavimo su priedais (5 t., b. l. 107–109), skola, atsiradusi 2012-11-29 PVM sąskaitos faktūros pagrindu, turėjo būti apmokėta tik 2013-01-28, todėl teismas skolos kreditorei UAB „ATEA“ 2013-01-07 duomenimis nekonstatuoja, nežiūrint į tai, kad 2013-01-06 kreditorių sąraše (2 t., b. l. 74) pradelsta skola nurodoma 51 228,79 Lt. Nors rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 133) ieškovė buvo nurodžiusi, jog nuo 2012-11-30 ieškovės skola kreditorei AB „Birač Europe“ sudarė 41 706 722,62 Lt pagal su finansiniu reikalavimu pateiktus įrodymus (3 t., b. l. 154–4 t., b. l. 20), tačiau teismo posėdžio metu, M. šios skolos nepripažįstant kaip pradelstos, o ieškovės atstovui šios skolos prašius nebevertinti, teismas konkretaus skolos dydžio šiai kreditorei taip pat nekonstatuoja. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, jog ieškovės skola kreditorei UAB „Boslita“ ir Ko pagal 2012-04-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1, išduotą siekiant užtikrinti, kad ( - ) grąžins Ūkio bankui per tarpininką Boslitą ir UAB ,,Baltijos stiklas“ 4 600 000 Eur paskolą, Ginčijamų sandorių sudarymo metu nuo 2012-10-16 (mokėjimo terminas pagal vekselį) sudarė 50 410 880 Lt (4 t., b. l. 21–38). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apmokėti šį vekselį iš ieškovės buvo pareikalauta tik 2013-02-08 (5 t., b. l. 107), skolos šiai kreditorei Ginčijamų sandorių sudarymo metu 2013-01-07 taip pat nekonstatuoja, tuo labiau, kad ieškovės bankroto byloje šios kreditorės finansinis reikalavimas iki šiol nėra patvirtintas, kadangi ieškovės bankroto administratorius teisme ginčija 2012-04-16 vekselį, o be to, ši skola nėra įtraukta į 2013-01-06 kreditorių sąrašą (2 t., b. l. 74–76). Tačiau, nežiūrint į tai, kad keleto ieškovės nurodytų kreditorių (UAB „ATEA“, UAB „Boslita“ ir Ko ir AB „Birač Europe“) įsiskolinimo ieškovei Ginčijamų sandorių sudarymo metu teismas nekonstatavo, teismo nuomone, konstatuoto įsiskolinimų Advokatfirma NORDIA – 21 908,02 Lt, UAB „Apskaita ir verslo projektai“ – 41 880 Lt, ( - ) –1 809 279,97 Lt, Advokatų kontora Eversheds Saladžius – 39 280,42 Lt, I. G. – 41 066,67 Lt, UAB „Nidos pušynas“ – 928,88 Lt, UAB „Optimalus turto valdymas“ – 23 228,23 Lt, UAB „Silberauto“ – 5 537,90 Lt, BAB Ūkio bankas – 6 618,84 Lt, UAB „Lukoil Baltija“ – 950 000 Lt, UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 984,40 Lt ir Rual Trade Ltd – 2 415 036,16 Lt pakanka padaryti išvadai, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, kas įrodo neabejotiną kreditorių teisių pažeidimą.

46Pažymėtina ir tai, jog 2013-05-31 pareiškime Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo R. M. (buvusi ieškovės direktorė, ieškovės vardu sudariusi ir pasirašiusi Ginčijamus sandorius ) (šioje byloje – trečiasis asmuo) nurodė, jog bendrovė yra nemoki (5 t., b. l. 119–123). Vadinasi, pati ieškovės direktorė, sudariusi Ginčijamus sandorius, kaip matyti iš jos 2013-05-31 pareiškimo, ieškovės turtinę padėtį subjektyviai vertino kaip nemokią, kas duoda pagrindą išvadai, jog ir Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės būklę ji vertino kaip nemokią, tuo labiau, kad R. M. 2013-05-31 pareiškime pripažino, jog turto reali vertė mažesnė nei balansinė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įsipareigojimai minėto pareiškimo pateikimo teismui metu (2013-05-31) viršijo 123 mln. Lt, logiška ir pagrįsta manyti, kad dalis jų egzistavo jau Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07. Kaip itin svarbią aplinkybę teismas vertinai tai, jog, teismui 2013-06-10 nutartimi (5 t., b. l. 128–129) įpareigojus patikslinti paminėtą 2013-05-31 pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo pateikiant bendrovės kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodyta, nuo kada kreditoriai turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, R. M. ieškovės vardu pateikė savo parašu patvirtintą bendrovės kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, jog Ginčijamų sandorių sudarymo dienai, t. y. iki 2013-01-07, jau buvo pradelsta net 15 kreditorių skola, viršijanti 2,8 mln. Lt, (5 t., b. l. 131–134). Kaip nustatyta, iš šių 15-kos kreditorių tik vienintelei kreditorei UAB „ATEA“ skolos sumokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Apibendrinant išdėstytą, pagrįstai teigtina, jog ieškovė sudarydama Ginčijamus sandorius su atsakove turėjo pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, kurių teisės ir interesai neabejotina buvo pažeisti.

47Aplinkybę, kad prievolės nurodytu laikotarpiu buvo netinkamai įvykdytos ar neįvykdytos, patvirtina ir Turto arešto aktų registro išrašas (1 t., b. l. 83–92), iš kurio matyti, jog kreditorė Rual Trade Limited prieš ieškovę buvo inicijavusi civilinę bylą Nr. 2-3640-153/09 Kauno apygardos teisme, kuris 2009-12-18 nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštavęs ieškovės turto už 2 500 000 USD. Ši aplinkybė paneigia trečiojo asmens R. M. teiginius, jog Ginčijamų sandorių sudarymo dienai nė vienas ieškovės kontrahentas nebuvo pareiškęs ieškovei pretenzijų dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

48Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės kreditoriai, kurių reikalavimai buvo pradelsti, turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises ieškovei.

49Kadangi Ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieš kitus ieškovės kreditorius į savo finansinio reikalavimo ieškovei patenkinimą, konstatuotina, jog todėl Ginčijami sandoriai yra priešingi kitų ieškovės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai užtikrinant akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tinkamą įvykdymą hipoteka buvo įkeista ieškovė, t. y. įmonė kaip turtinis kompleksas bei visas ieškovės esamas ir būsimas turtas neatsižvelgiant į jo rūšį. Šalims sudarius Ginčijamus sandorius, atsakovė nepagrįstai įgijo teisę į savo finansinio reikalavimo patenkinimą pirmiau kitų ieškovės kreditorių, įskaitant ir valstybę (ieškovės skola kuriai viršija 215 tūkst. Lt), ieškovės darbuotojus (ieškovės skola kuriems viršija 460 tūkst. Lt) bei III-os eilės ieškovės kreditorius (1 t., b. l. 93–97). Neabejotina, jog palikus Ginčijamus sandorius galioti, tiek ieškovės darbuotojai, tiek valstybė savo reikalavimų patenkinimą dėl Ginčijamų sandorių sudarymo gautų vėliau arba apskritai negautų, o III-os eilės ieškovės kreditoriams grąžintinų skolų dalis atitinkamai sumažėtų atsakovės finansinio reikalavimo suma – 3 472 077,98 Lt. Tuo tarpu atsakovė, Ginčijamus sandorius palikus galioti, neprivalėtų dalintis ieškovės 3 472 077,98 Lt vertės turto su kitais ieškovės kreditoriais bei gautų savo finansinio reikalavimo patenkinimą anksčiau kitų ieškovės kreditorių, įskaitant valstybę ir ieškovės darbuotojus.

50Teismas atsakovės argumentus, kuriais ji nesutinka su ieškovės pozicija, jog Ginčijamais sandoriais suteikta nepagrįsta privilegija prieš kitus ieškovės kreditorius, atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir deklaratyvius. Vien tai, kad atsakovė yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusą, teismo nuomone, nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimų dėl Ginčijamų hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą (ĮBĮ 34 str.), tačiau, teismo nuomone, tai jokiu būdu nereiškia, jog, hipotekos sandorius panaikinus kaip neteisėtus, atsakovės nepagrįstai, neteisėtai ir nesąžiningai įgyta pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius turėtų išlikti.

51Nors Hipotekos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo esmė ir yra tai, kad kreditorius, kurio naudai yra įkeistas turtas, užsitikrintų prievolės įvykdymą ir reikalavimo patenkinimą iš hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 1, 3 dalys), tačiau tai nereiškia, jog hipotekos sandorį vieno iš kreditorių naudai galima sudarinėti pažeidžiant kitų kreditorių, kurių reikalavimai pradelsti, interesus. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė ir yra tai, jog Ginčijamais sandoriais atsakovei nepagrįsta privilegija buvo suteikta dar tuomet, kai negalėjo būti suteikta dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo Ginčijamų sandorių sudarymo metu. Atsakovės atstovas be jokio pagrindo teigia, jog tokie argumentai prieštarauja pačiai hipotekos esmei ir ĮBĮ nustatytai reikalavimų patenkinimo eilei, nes, pasak atsakovės atstovo, laikant, kad hipotekos sandoriai suteikia nepagrįstą privilegiją kreditoriui, susidarytų situacija, kai absoliučiai visais atvejais hipoteka užtikrintos prievolės būtų laikomos kaip nepagrįsta privilegija, ko pasėkoje prievolės užtikrinimas hipoteka prarastų savo prasmę ir taptų neveiksminga prievolės užtikrinimo priemone. Teismo nuomone, atsakovės atstovas yra visiškai neteisus, kadangi tuo atveju, jeigu hipotekos sandorių sudarymo metu jokie kiti kreditoriai neturėtų galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių, ir hipotekos sandoriai nebūtų pripažinti negaliojančiais, tai ir būtų tie atvejai, kai prievolės užtikrinimas hipoteka turėtų savo prasmę ir būtų veiksminga prievolės užtikrinimo priemone, nežiūrint į tai, kad tos prievolės įgyvendinimo (o ne sudarymo) metu kiti kreditoriai tokios privilegijos neturėtų.

52Visiškai pritartina ieškovės argumentams, jog šalys Ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nenumato ieškovės pareigos pateikti kokį nors prievolių, kylančių ieškovei pagal šias sutartis, užtikrinimą. Ginčijami sandoriai, kuriais buvo užtikrintos ieškovės prievolės pagal minėtas sutartis, sudarytos po keleto mėnesių po šių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Pažymėtina, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė jau net buvo perleidusi visas UAB „Aloja“ akcijas, įgytas pagal Akcijų sutartį Nr. 1. Aplinkybė, kad šalys buvo sudarę akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pati savaime apskritai nelemia ieškovės pareigos Ginčijamais sandoriais šią prievolę užtikrinti. Atsakovė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, nulėmusių tai, kad ieškovė sutiko Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai pateikti tokį neadekvatų prievolės užtikrinimą, t. y. už keleto milijonų litų vertės prievolę įkeisti turto už daugiau nei kelis šimtus milijonų litų, praėjus vos keletui mėnesių po akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Ieškovė nebuvo praleidusi prievolės pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis įvykdymo termino – pagal abiejų sutarčių 4.1 punktus ieškovė įsipareigojo už akcijas sumokėti atitinkamai iki 2013-09-18 iki 2013-12-05 (1 t., b. l. 34, 40). Be to, atsakovė net neginčijo ieškovės teiginių, jog ieškovė periodiškai atsiskaitinėdavo su atsakove pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis visą laiką iki Ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi akivaizdu, jog nebuvo jokios būtinybės užtikrinti ieškovės prievoles atsakovei bei Ginčijamais sandoriais įkeisti įmonės bei jos turto. Be to, visiškai pritartina ieškovės argumentui, jog neproporcingo prievolės užtikrinimo atsakovei pateikimas akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises, nes nepagrįstai suteikia vienam kreditoriui teisę į viso reikalavimo patenkinimą, tuo sumažinant galimybę kitiems kreditoriams gauti didesnį finansinių reikalavimų ieškovei patenkinimą.

53Teismas pritaria ieškovės argumentams, jog šalys, sudarydamos Ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos.

54Ieškovės teigimu, nagrinėjamuoju atveju taikytinas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą, kas duoda pagrindą konstatuoti actio Pauliana ieškiniu Ginčijamus sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą. Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, pažymi, jog šioje teisės normoje įtvirtintas atvejis, kai preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams, kadangi šiuo atveju tarp šalių nebuvo prisiimti priešpriešiniai įsipareigojimai, nes kreditavimo sutartis yra pagrindinė prievolė, o hipotekos sandoris – išvestinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės tinkamo įvykdymo.” (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis c. b. Nr. 2A-12131/2013). Taigi nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija netaikytina, kadangi nėra priešpriešinių įsipareigojimų. Be to, CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija netaikytina ir dėl to, kad atsakovė, ieškovės bankroto byloje pareiškusi tik 3 472 077,98 Lt dydžio finansinį reikalavimą, negalės nukreipti išieškojimo į Ginčijamų sandorių hipotekos objektą didesnei sumai, nei 3 472 077,98 Lt, todėl jokios disproporcijos nėra. Be to, pagal ĮBĮ 34 straipsnį tuo atveju, jei ,,įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.”, o, remiantis CK 4.1941 straipsnio, kuris reglamentuoja skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas, 4 dalimi ,,kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita.”

55Tačiau, teismo nuomone, ieškovė šioje byloje paneigė civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojančią sąžiningumo prezumpciją ir įrodė, kad Ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą. Nors CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas yra baigtinis, ir, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas (LAT praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga), tačiau, teismo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai ir teiginiai apie šalių sąsajumą (kurio atsakovė net neneigė, o tretieji asmenys nenuginčijo) visų bylos aplinkybių kontekste įrodo Ginčijamų sandorių šalis buvus nesąžiningas.

56Šalių sąsajumą, teismo nuomone, pagrindžia šios aplinkybės:

57Pirma, atsakovės vardu Ginčijamus sandorius sudariusi A. M. tuo pačiu metu buvo ne tik atsakovės (kuri tuo metu turėjo tik 2 darbuotojus, vienas iš kurių – ji) direktorė, bet ir ieškovės personalo vadovė;

58Antra, atsakovė buvo įsteigta, jai vadovavo ir iki šiol įmonės akcijų turi su ieškovės akcininku ir valdybos nariu R. R. susijęs asmuo – V. B. (1 t., b. l. 98–111);

59Trečia, atsakovė, kaip ir du jos akcininkai, susiję su ieškove, t. y. UAB „First partneriai“ ir UAB „Domus altera“, yra įsteigti Kaune tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė (1 t., b. l. 98–100);

60Ketvirta, ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė nuo 2006 m. periodiškai iš ieškovės gaudavo nemažas paskolas bei ieškovei teikė konsultacines paslaugas su ieškovės veikla susijusiais klausimais (1 t., b. l. 14–32);

61Penkta, atsakovės akcininkai yra su ieškove susiję asmenys: didžiausiu atsakovės akcininku, valdančiu virš 80 proc. atsakovės akcijų, 2012-03-07 tapo Latvijoje įsteigta įmonė Balkan Investment Group (1 t., b. l. 98–100), kuri Latvijoje buvo registruota 2012-03-05 ir po dviejų dienų tapo didžiausiu atsakovės akcininku (1 t., b. l. 112–115). Praėjus metams po įsteigimo ir atsakovės akcijų įsigijimo Balkan Investment Group jau yra likviduojama, o finansinės atskaitomybės dokumentų net nėra teikusi (1 t., b. l. 112–115). Remiantis viešai skelbiama informacija, Balkan Investment Group priklauso ieškovės įmonių grupei (1 t., b. l. 116–117) R. M. nors ir suabejojo ieškovės teiginiu, kad atsakovės didžiausias akcininkas Latvijoje registruota įmonė Balkan Investment Group priklauso ieškovės įmonių grupei, tačiau jokiais duomenimis šio teiginio nepaneigė. Antras didžiausias atsakovės akcininkas – UAB „FIRST partneriai“ yra didžiausias ieškovės tiekėjas (1 t., b. l. 98–100; 118–122) bei AB Ūkio banko akcininkas (1 t., b. l. 123–125). Be to, UAB „FIRST partneriai“ yra ir vienas didžiausių atsakovės kreditorių, balsavusių už bankroto bylos ne teismine tvarka iškėlimą atsakovei (b. l. 75–77). Šios bendrovės dalininkais yra atsakovės akcininkai UAB „Bioportus“ (35,54%) ir UAB „Domus altera“ (14,48%) (1 t., b. l. 126–127). Atsakovės akcininkas UAB „Domus altera“ atsakovės akcijas 2012-10-25 įsigijo iš UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 98–100). UAB „Domus altera“ dalininkais yra ieškovė (31,37%), atsakovės akcininkas UAB „Bioportus“ (7,77%) ir UAB „Aloja“ (22,16%) (1 t., b. l. 128). UAB „Bioportus“ nuosavybės teise valdo 6 proc. atsakovės akcijų (1 t., b. l. 98–100). Minėta bendrovė buvo įsteigta ieškovės (1 t., b. l. 129–131), o taip pat yra UAB „FIRST partneriai“ ir UAB „Domus altera“ akcininkas.

62Šešta, R. M. nuo 2003-10-31 iki 2013-11-19 ėjo ieškovės vadovės pareigas (1 t., b. l. 132–145), o laikotarpiu nuo 2007-10-02 iki 2008-12-10 taip pat vadovavo antram pagal dydį atsakovės akcininkui UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 146–152);

63Septinta, J. G. buvo UAB „Aloja“ (akcijų, kurias Akcijų sutartimi Nr. 1 įsigijo ieškovė) direktorius bei akcininkas (1 t., b. l 38), o taip pat ir ieškovės darbuotojas (nuo 1998-08-17 ėjo ieškovės bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas) bei bendraieškis civilinėje byloje pagal ieškovės vadovės ieškinį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (1 t., b. l. 66–74).

64Visi šie duomenys, teismo nuomone, patvirtina, jog tarpusavyje susiję asmenys veikdami bendrai sudarė Ginčijamus sandorius, kuriais atsakovei suteiktas privilegijuoto kreditoriaus statusas, ir žinojo (turėjo žinotis) bei galėjo žinoti, jog tokie sandoriai pažeis kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti likus mažiau nei 5 mėn. iki ieškovė viešai paskelbė apie negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais bei kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 64–65). Ieškovė, nepraėjus nei mėnesiui nuo UAB „Aloja“ akcijų įsigijimo iš atsakovės pagal Akcijų sutartį Nr. 1, šias bei kitas UAB „Aloja“ akcijas perleido UAB „Sinvita“, kuri taip pat yra susijusi su ieškove (1 t., b. l. 123–125; 153–157). Atsakovė, kaip profesionalus verslininkas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pareigą pasidomėti, ar Ginčijami sandoriai nepažeis ieškovės kreditorių teisių, ypač kai atsakovės naudai, užtikrinant prievoles, kurių įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, įkeičiamas ne bet koks ieškovės turtas, o visa įmonė. Taigi atsakovė, sudarydama sandorius bei nepasidomėjusi viešai prieinama informacija apie ieškovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams bei galimomis būsimų sandorių pasekmėmis jų teisėms, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, tuo labiau, kaip jau minėta, Ginčijamus sandorius atsakovės vardu pasirašiusi atsakovės direktorė A. M. tuo pačiu metu buvo ir ieškovės personalo vadovė, dirbusi tose pačiose patalpose.

65Trečiasis asmuo R. M., pripažindama tik akivaizdžius ir neįmanomus paneigti faktus, kad 2006 m. atsakovę įsteigė su ieškove susiję asmenys, kurie vėliau liko smulkiaisiais akcininkais, bei kad atsakovė registruota tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė, teismo nuomone, be jokių tai patvirtinančių duomenų teigia, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu šalys nebuvo susijusios įmonės. M. teiginiai, kad atsakovės didžiausio akcininko buvo Latvijoje registruotos įmonės Balkan Investment Group steigėjas ir akcininkas yra Švedijos pilietis C. H. K., ieškovės savininko R. R. verslo partneris ir konsultantas, tarptautinėje bendruomenėje plačiai žinomas bankininkystės ir finansų specialistas, užimantis aukštas pareigas įvairiuose užsienio valstybių bankuose bei kitose finansų sektoriuje veikiančiose įstaigose ir institucijose, kuris nebuvo pavaldus ieškovei ir atvirkščiai, teismo nuomone, niekaip nepaneigia šalių sąsajumo, tuo labiau, kad pati R. M. pripažįsta, kad C. H. K. tiesiogiai bendravo su ieškovės savininku R. R. ir jo seserimi O. G.. Kita vertus pažymėtina, jog komplikuota AB Ūkio banko padėtis 2012 m. pabaigoje–2013 m. pradžioje nerimą dėl galimų AB Ūkio banko krizės padarinių ir dėl ieškovės pajėgumo įvykdyti įsipareigojimus atsakovei turėjo kelti ne vienam kreditoriui, tačiau daugiau negu akivaizdu, kad galimybė išvengti neigiamų padarinių buvo sudaryta tik atsakovei, kuri buvo susijusi su ieškove.

66Teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, konstatavęs visas actio Pauliana sąlygas, ieškinį tenkina ir pripažįsta negaliojančiomis ab initio tarp ieškovės ir atsakovės 2013-01-07 sudarytas įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 115, ir įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 114, hipotekos identifikavimo kodas ( - ).

67Ieškovės atstovas prašė R. M., 2014-09-04 posėdžio metu nurodžius, jog ieškovė tiek Ginčijamų sandorių metu, tiek ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu buvo moki bendrovė, skirti 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos skiriant ieškovei. Ieškovo atstovui susipažinus su ieškovės bankroto bylos medžiaga paaiškėjo, kad šie R. M. teiginiai yra klaidingi, nes R. M. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad ieškovė paminėtu laikotarpiu buvo nemoki bendrovė, ir tai pagrindė teismui pateikdama pačios pasirašytus bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus bei kitus dokumentus (5 t., b. l. 119–134), todėl jos veiksmus ieškovės atstovas laiko sąmoningu teismo klaidinimu ir veikimu prieš teisingą ir greitą civilinės bylos išnagrinėjimą.

68Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Kauno apygardos teismas 2013-07-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2230-254/2013, iškeldamas bankroto bylą ieškovei (1 t., b. l. 66–74), nurodė, jog ,,Tokie duomenys nepagrindžia, kad UAB ,,Ūkio banko investicinė grupė“ būsena šiuo metu atitiktų LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką (...)“, kas patvirtino nagrinėjamoje byloje išsakytus trečiojo asmens R. M. argumentus, o teismas nagrinėjamoje byloje taip pat Ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais ne dėl to, kas jų sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, ieškovės atstovo prašymo dėl baudos R. M. paskyrimo netenkina.

69Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 275 straipsniais,

Nutarė

70ieškinį tenkinti.

71Pripažinti negaliojančiomis ab initio tarp ieškovės UAB ,,Ūkio banko investicinė grupė“ ir atsakovės UAB ,,Butvita“ 2013-01-07 sudarytas įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 115, ir įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 114, hipotekos identifikavimo kodas ( - ).

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2. ieškovė 2014-02-10 Kauno apygardos teismui pateiktu ieškiniu (t. 1, b. l.... 3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2006 m. ji atsakovei periodiškai teikė paskolas,... 4. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir teisėtus... 5. Ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieš kitus ieškovės... 6. Ginčijamų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo. Akcijų sutartys Nr. 1 ir... 7. Šalys, sudarydamos Ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos. Ieškovės... 8. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 169–174) prašo ieškinį... 9. Atsakovė akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė akcijų už iš viso... 10. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad ,,ieškovės... 11. Teismų praktikoje nurodyta, jog ,,atsižvelgiant į hipotekos sandorio... 12. Atmestinas ieškovės argumentas, kad ,,ieškovė ir atsakovė yra tarpusavyje... 13. Ieškovės argumentai apie šalių sąsajumus automatiškai nepaneigia... 14. Ieškovė 2014-05-29 rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 12–15)... 15. Dėl ieškovės nemokumo. Ieškovė laikytina nemokia bendrove net ir ĮBĮ 2... 16. Apibendrinant šias aplinkybes akivaizdu, kad ieškovės įsipareigojimai... 17. Dėl pradelstų ieškovės įsipareigojimų ginčijamų sandorių sudarymo... 18. Atsakovė 2014-06-13 atsiliepime į ieškovės paaiškinimus (t. 2, b. l.... 19. Ieškovės teiginiai, kad ,,ieškovės iš savo skolininkų gautinos sumos... 20. Kauno apygardos teismas 2014-07-21 nutartimi (2 t., b. l. 104–105)... 21. Atsakovė 2014-07-24 pateikė teismui 2013-12-11 atsakovės prašymo... 22. Ieškovė 2014-07-28 pateikė rašytinius 2014-07-25 paaiškinimus (3 t., b. l.... 23. Ieškovė 2014-09-19 pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l.... 24. Dėl baudos R. M. skyrimo. Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo... 25. Trečiasis asmuo R. M. 2014-09-04 rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b.... 26. Ginčijami sandoriai neįtakojo ieškovės mokumo ir nesumažino ieškovės... 27. LAT praktikoje pasisakyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu... 28. Actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą,... 29. ĮBĮ prasme ieškovė buvo moki net ir bankroto bylos iškėlimo dienai. Tai... 30. Ieškovės administratorius akcentuoja šalių nesąžiningumą sudarant... 31. Ieškovės administratorius nepagrįstai akcentuoja priešpriešinių... 32. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sudarydamos Ginčijamus sandorius šalys... 33. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovė... 34. Ieškinys tenkintinas.... 35. Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, jog nuo 2006 m. ieškovė atsakovei... 36. 2012-09-18 šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią... 37. 2013-01-07 šalys sudarė Įmonės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr.... 38. 2012-12-05 šalys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią... 39. 2013-01-07 šalys sudarė Įmonės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr.... 40. 2013-05-16 ieškovė viešai paskelbė, kad negalės (neketina) vykdyti savo... 41. 2013-07-24 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.... 42. Nustatyta, jog ieškovės skolos atsakovei likutis, sudarantis 5 085 600 Lt (1... 43. Ieškovė, prašydama pripažinti Ginčijamus sandorius Nr. 1 ir Nr. 2... 44. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog Ginčijami sandoriai pažeidžia... 45. Ieškovė savo teiginio, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo... 46. Pažymėtina ir tai, jog 2013-05-31 pareiškime Kauno apygardos teismui dėl... 47. Aplinkybę, kad prievolės nurodytu laikotarpiu buvo netinkamai įvykdytos ar... 48. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog Ginčijamų sandorių sudarymo... 49. Kadangi Ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieš kitus... 50. Teismas atsakovės argumentus, kuriais ji nesutinka su ieškovės pozicija, jog... 51. Nors Hipotekos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo esmė ir yra tai, kad... 52. Visiškai pritartina ieškovės argumentams, jog šalys Ginčijamų sandorių... 53. Teismas pritaria ieškovės argumentams, jog šalys, sudarydamos Ginčijamus... 54. Ieškovės teigimu, nagrinėjamuoju atveju taikytinas CK 6.67 straipsnio 1... 55. Tačiau, teismo nuomone, ieškovė šioje byloje paneigė civiliniuose... 56. Šalių sąsajumą, teismo nuomone, pagrindžia šios aplinkybės:... 57. Pirma, atsakovės vardu Ginčijamus sandorius sudariusi A. M. tuo pačiu metu... 58. Antra, atsakovė buvo įsteigta, jai vadovavo ir iki šiol įmonės akcijų... 59. Trečia, atsakovė, kaip ir du jos akcininkai, susiję su ieškove, t. y. UAB... 60. Ketvirta, ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė nuo 2006 m.... 61. Penkta, atsakovės akcininkai yra su ieškove susiję asmenys: didžiausiu... 62. Šešta, R. M. nuo 2003-10-31 iki 2013-11-19 ėjo ieškovės vadovės pareigas... 63. Septinta, J. G. buvo UAB „Aloja“ (akcijų, kurias Akcijų sutartimi Nr. 1... 64. Visi šie duomenys, teismo nuomone, patvirtina, jog tarpusavyje susiję asmenys... 65. Trečiasis asmuo R. M., pripažindama tik akivaizdžius ir neįmanomus paneigti... 66. Teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, konstatavęs visas... 67. Ieškovės atstovas prašė R. M., 2014-09-04 posėdžio metu nurodžius, jog... 68. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Kauno apygardos teismas 2013-07-24... 69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir... 70. ieškinį tenkinti.... 71. Pripažinti negaliojančiomis ab initio tarp ieškovės UAB ,,Ūkio banko... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...