Byla A-143-601-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mariui Juoniui, atsakovo atstovei Zitai Burbienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Justinai Paulauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Mažeikių nafta“ (toliau – pareiškėjas, AB ,,Mažeikių nafta“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 16) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

51) panaikinti atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 13.2-R164386;

62) panaikinti atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (2.2)-A1-177-R16-4994 ir įpareigoti atsakovą sumokėtą baudą (32 000 000 Lt) grąžinti į AB „Mažeikių nafta“ sąskaitą, kurios numeris LT 16 2140 0300 0009 9172, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius;

73) priteisti iš atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos jo naudai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat atstovavimo išlaidas.

8Pareiškėjas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Konkurencijos taryba) 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 2S-16 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui“ jam buvo įteiktas 2006 m. sausio 23 d., todėl 3 mėnesių terminas baudai sumokėti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo šios datos ir baigėsi 2006 m. balandžio 23 d. Laikydamasis Konkurencijos įstatyme nustatyto įpareigojimo, 2006 m. balandžio 21 d. sumokėjo į valstybės biudžetą nutarime nurodytą baudą, t. y. 32 000 000 Lt. Pareiškėjas teigė, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja valstybei pareigą užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės ir teisėti interesai, jog būtų laikomasi teisės aktų ir pan. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 straipsnyje ir Teismų įstatymo

99 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, tačiau atsakovas, pažeisdamas šį principą, atsisakė grąžinti AB „Mažeikių nafta“ sumokėtą baudą, kurios vykdymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo sustabdytas, užkirsdamas kelią realiam nutarties įgyvendinimui. Nors šioje nutartyje nebuvo nustatyta, kaip konkrečiai ji turi būti vykdoma, turėjo būti taikomas teisės aktas, reglamentuojantis netinkamai sumokėtų (per daug sumokėtų, ne tam subjektui sumokėtų ir pan.) baudų grąžinimą. Atsakovas, atsisakydamas patenkinti AB „Mažeikių nafta“ prašymą grąžinti sumokėtą baudą, pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Pareiškėjas pažymėjo, jog sumokėjo baudą todėl, kad laikėsi teisės aktų nuostatų, t. y. vykdė imperatyvią Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatą, nors su baudos paskyrimu nesutiko, o minėtą nutarimą apskundė teismui bei prašė baudos mokėjimo vykdymą sustabdyti. Fakto, kad subjektas laikosi teisės aktų reikalavimų, negalima naudoti prieš jį, o teismo sprendimai ir teisės aktai turi būti aiškinami sąžiningo subjekto naudai. Kiekvienas protingas ir sąžiningas ūkio subjektas analogiškoje situacijoje būtų pasielgęs taip pat. Pabrėžė, kad atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, viršenybę turėjo teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai, t. y. sudaryti

10realias galimybes įgyvendinti minėtą teismo nutartį. Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, piktnaudžiavo savo teisėmis. Be to, pažeisti įstatymo viršenybės, teisėtų lūkesčių principai.

11Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 43 – 44) prašė skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, o dėl įpareigojimo grąžinti 32 000 000 Lt į AB „Mažeikių nafta“ nurodytą sąskaitą – spręsti teismo nuožiūra.

12Atsakovas nurodė, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo negavo 2006 m. balandžio 28 d. nutarties nuorašo, nes toje byloje nėra nei proceso šalis, nei dalyvis. Šia nutartimi neįpareigotas grąžinti pareiškėjo sumokėtos baudos, todėl neturi teisinio pagrindo įvykdyti tai, kas nenurodyta teismo nutartyje ar sprendime. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, 2006 m. balandžio 21 d. sumokėjęs baudą, nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnio suteikta galimybe patikslinti skundo reikalavimus, nepaprašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigoti Telšių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti sumokėtą 32 000 000 Lt baudą. Kadangi pagrįstai atsisakė grąžinti minėtą baudą, panaikinti 2006 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 13.2-R16-4386 ir 2006 m. birželio 27 d. raštą Nr. (2.2)-A1-177-R16-4994 nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad apie atsisakymą grąžinti minėtą baudą pareiškėją informavo raštais, kadangi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka sprendimai priimami tik dėl administruojamų mokesčių. Atsakovo nuomone, reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti minėtą baudą turėtų būti sprendžiamas kaip savarankiškas, nesiejant jo su nurodytais raštais, o tuo pačiu su nutarties vykdymu, nes pagal ją neprivalėjo grąžinti sumokėtos 32 000 000 Lt baudos. Pabrėžė, jog mokesčių administratorius, vykdydamas priskirtas funkcijas, sprendžia mokesčio mokėtojo susidariusios mokesčio permokos ar mokesčio skirtumo grąžinimo klausimus. AB „Mažeikių nafta“ sumokėta bauda, vykdant Konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 2S-16, nėra susijusi su mokesčių, nurodytų Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje, administravimu. Pažymėjo, jog inspekcijoje yra biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, į kurią pagal atitinkamą įmokos kodą sumokamos kitų valstybės institucijų

13paskirtos baudos, nesusijusios su mokesčių administravimu. Vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-28 „Dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų įskaitymo biudžetams bei pinigų fondams“, AB „Mažeikių nafta“ sumokėtą 32 000 000 Lt baudą 2006 m. balandžio 24 d. įskaitė pagal nurodytą įmokos kodą į valstybės biudžetą.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 46 – 47) nurodė, kad 2006 m. birželio 9 d. gavo AB „Mažeikių nafta“ prašymą, kuriuo buvo prašoma priimti nutarimą grąžinti iš valstybės biudžeto Konkurencijos tarybos paskirtą ir pareiškėjo sumokėtą 32 000 000 Lt baudą. 2006 m. birželio 16 d. raštu Nr. (1.23-09)-6V-667 informavo pareiškėją, kad nėra kompetentingas atlikti prašomų veiksmų, todėl prašymas persiųstas Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. 2006 m. birželio 27 d. gavo dar vieną AB „Mažeikių nafta“ prašymą, kurio turinys iš esmės buvo analogiškas 2006 m. birželio 9 d. prašymui. Atsakydamas į šį prašymą, dar kartą pažymėjo, kad nėra kompetentingas priimti prašomų sprendimų. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartyje nėra aiškiai išspręstas klausimas dėl galimybės grąžinti pareiškėjui jau sumokėtą baudą. Šiuo atveju būtinas išaiškinimas, ar teismo nutartimi AB „Mažeikių nafta“ suteikta teisė iki teismo sprendimo byloje įsigaliojimo nevykdyti Konkurencijos tarybos nutarimo 3 punkto ir nemokėti nutarimu paskirtos baudos apima ir galimybę susigrąžinti iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutarties priėmimo jau sumokėtą baudą ir susigrąžinti galimybę disponuoti jau sumokėta pinigų suma. Tokį išaiškinimą galėtų pateikti tik teismas.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu

17(b. l. 74 – 79) pareiškėjo skundą atmetė.

18Teismas nurodė, kad nors pagal atsakovo buveinę administracinė byla turėtų būti nagrinėjama Šiaulių apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 35 str.), tačiau atsižvelgiant

19į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą pagal

20AB „Mažeikių nafta“ skundą dėl Konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo

21Nr. 2S-16 pagrįstumo ir teisėtumo, siekiant teismo proceso operatyvumo, ekonomiškumo, ši byla nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tai, teismo nuomone, atitinka Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamuoju atveju ginčas kilęs dėl to, ar Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija privalo grąžinti AB „Mažeikių nafta“ iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio

2228 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėmimo sumokėtą baudą, kuri paskirta Konkurencijos tarybos nutarimu. Teismas nurodė, kad nei Mokesčių administravimo įstatymas (2, 26 str.), nei Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-205 patvirtinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatai (toliau – Nuostatai), nei kiti teisės aktai nenumato, kad tuo atveju, kai ūkio subjektas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą dėl paskirtos baudos ir iki bylos išsprendimo teisme sumoka paskirtą baudą, apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turi pareigą ją grąžinti. Apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra viešojo administravimo subjektas ir gali veikti tik pagal nustatytus įgaliojimus. Toks subjektas negali savarankiškai prisiimti vykdyti tam tikras funkcijas, jei teisės aktai jų nepriskiria. Teismas pažymėjo, jog atsakovas privalo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, nutartis, įsakymus ir nutarimus (ABTĮ 14 str., Civilinio proceso kodekso 18 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovas nebuvo įpareigotas grąžinti pareiškėjui sumokėtą 32 000 000 Lt baudą (minėta nutartimi pagal ABTĮ 71 straipsnį tik laikinai buvo sustabdytas ginčijamo akto dalių galiojimas), todėl atsakovas pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti minėtą sumą. Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pažeidė tam tikrus teisės principus (teisingumo, teismo sprendimo privalomumo, teisėtų lūkesčių ir kt.). Atsakovas veikė pagal kompetenciją, neatliko jokių teisei priešingų veiksmų. Jo priimti sprendimai, kuriais atsisakyta grąžinti sumokėtą 32 000 000 Lt baudą, yra teisėti ir pagrįsti. Formalūs administracinio teisės akto trūkumai (pvz., apskundimo tvarkos nenurodymas) nesudaro juridinio pagrindo jo naikinti. Kadangi nėra pagrindo naikinti atsakovo priimtų sprendimų ir įpareigoti jį sumokėtą baudą grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, atmestinas pareiškėjo reikalavimas priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo galėjo kreiptis į antstolių kontorą ABTĮ 71 straipsnio numatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio tai padaryti ir dabartiniu metu.

23III.

24Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 85 – 98) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Teismas nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, reglamentuojančių nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius (CK 1.1 str. 2 d., 6.237 str. 1,

262 d.).

272. Teismas nenurodė jokių viešosios teisės normų, todėl netiesiogiai konstatavo,

28kad sumokėtos baudos grąžinimo visuomeninių santykių įstatymai apskritai nereglamentuoja. Atitinkamus teisės aktus teismas privalėjo aiškinti ir taikyti ne formaliai, o pagal analogiją vadovautis mokesčių permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumų grąžinimo visuomeninius santykius reglamentuojančiomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (26 str. 1 d. 10 p., 36 str. 1 d. 3 p.).

293. Teismas ignoravo teisės principus, nors privalėjo vadovautis tiek bendraisiais, tiek išimtinai administracinei teisei būdingais principais (teisingumo, protingumo, sąžiningumo, gero administravimo, draudimo piktnaudžiauti valdžia, teisėtų lūkesčių), kurie reikalauja grąžinti sumokėtą baudą.

304. Teismas nepagrįstai taikė nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimų priverstinį vykdymą, nes teismai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį.

31Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108 – 109) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32Atsakovas nurodo, kad atsisakė grąžinti pareiškėjo sumokėtą baudą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi nebuvo įpareigotas ją grąžinti, be to, tai nepriskirta jo kompetencijai.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106 – 107) prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartyje nėra aiškiai išspręstas klausimas dėl galimybės grąžinti pareiškėjui jau sumokėtą baudą, todėl teismas dėl to turi pateikti išaiškinimą.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Apeliacinis skundas atmestinas.

38Iš bylos matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu (kurį pareiškėjas apskundė teismui kitoje administracinėje byloje ir dėl kurio dar nėra priimtas teismo sprendimas) pareiškėjui buvo paskirta 32 000 000 Lt bauda. Pareiškėjas sumokėjo nurodytą baudą 2006 m. balandžio 21 d., t. y. per Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatytą tokiam veiksmui atlikti terminą ir po to, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl skundo reikalavimo užtikrinimo (minėtos baudos mokėjimo sustabdymo). Iš bylos taip pat matyti, kad pastaroji teismo nutartis pareiškėjo buvo apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi (t. y. po to, kai minėta bauda jau buvo sumokėta) pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino ir sustabdė minėto pareiškėjo skundžiamo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo 3 punkto (punkto, kuriuo tiesiogiai buvo paskirta minėta bauda) galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

39Šioje administracinėje byloje pareikštus reikalavimus pareiškėjas grindžia nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi. Todėl yra būtina pasisakyti dėl šios nutarties reikšmės šiai bylai.

40Konkurencijos įstatymo pagrindu paskirtų baudų išieškojimą reglamentuoja šio įstatymo 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos tarybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių. Pagal straipsnio 3 dalį, ūkio subjekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma į valstybės biudžetą; Konkurencijos tarybos nutarimas pateikiamas vykdyti teismo antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos.

41Kolegija pažymi, kad pirmos dvi nurodyto straipsnio dalys skirtos sureglamentuoti baudų išieškojimo santykius įprasta jų administravimo, t. y. neteismine tvarka. Jose yra nustatytos ūkio subjektui (kuriam yra paskirta tokia bauda) elgesio taisyklės, kuriomis jis privalo (1 d.) ir gali (2 d.) vadovautis tuo atveju, kai nėra iškėlęs teisminio ginčo dėl paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo. Straipsnio 3 dalyje nustatytos tokio elgesio taisyklių nesilaikymo teisinės pasekmės.

42Kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju pareiškėjas apskundė nutarimą dėl baudos skyrimo administraciniam teismui ir pateikė teismui prašymą reikalavimo užtikrinimo būdu sustabdyti baudos išieškojimą, todėl sprendžiant pareiškėjui paskirtos baudos sumokėjimo klausimą turėjo būti taikomos ABTĮ 71 straipsnio nuostatos, tarp kurių (šiai bylai aktualiu aspektu) buvo galimas ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (2 d. 3 p.). Kolegija taip pat pažymi, kad nurodytos Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 bei 2 dalių ir ABTĮ 71 straipsnio nuostatos tarpusavyje nekonkuruoja (neprieštarauja vienos kitoms), nes nustato skirtingus šio klausimo išsprendimo būdus (administracinį ar teisminį), atsižvelgiant į tai, kieno žinioje yra šio klausimo išsprendimas. Tai reiškia, kad pareiškėjas, padavęs teismui prašymą dėl baudos sumokėjimo sustabdymo, neprivalėjo vadovautis Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostata dėl baudos sumokėjimo laiko tol, kol neįsiteisėjo šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas (nutartis).

43Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo pasirinktas elgesys – sumokėti paskirtą baudą iki tol, kol apeliacine tvarka butų išspręstas klausimas dėl minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarties galiojimo, negali būti traktuojamas kaip priverstinis, t. y. įstatymo reikalaujamas iš jo veiksmas (kaip tai nurodo pareiškėjas), o yra vertintinas kaip jo subjektyvaus tuometinės situacijos suvokimo rezultatas.

44Aukščiau išvardintos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad priimdamas nurodytą (2006-04-28) nutartį šiai bylai aktualiu baudos sumokėjimo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (teisėjų kolegija) išsprendė kitokią, negu šios nutarties priėmimo metu buvusią, teisinę situaciją. Pažymėtina, kad (kaip matyti iš šios nutarties) teisėjų kolegija neturėjo informacijos, jog minėta bauda pareiškėjo jau buvo sumokėta, ir dėl nurodytų argumentų neturėjo pagrindo tai numatyti. Todėl konstatuotina, kad ši teismo nutartis (skirta išspręsti iki baudos sumokėjimo buvusią teisinę situaciją) negali būti laikoma pagrindu pripažinti pareiškėjo teisę į sumokėtos baudos sugrąžinimą, t. y. negali būti pripažinta reikšminga šiai bylai.

45Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 71 straipsnio taikymo laike aiškinimą, kolegija pažymi, kad šių teisės normų nustatytas reglamentavimas yra pakankamai aiškus ir išsamus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti teisės analogijos arba tiesiogiai vadovautis bendraisiais teisės taikymo principais, kaip to prašo apeliantas (ABTĮ 4 str. 6 d.).

46Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo kompetencijos ribas pareiškėjo keliamais klausimais ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui jo 2006 m. balandžio 21 d. sumokėtos baudos.

47Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Mažeikių nafta“ (toliau –... 5. 1) panaikinti atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 6. 2) panaikinti atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 7. 3) priteisti iš atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių... 8. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį... 9. 9 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, tačiau... 10. realias galimybes įgyvendinti minėtą teismo nutartį. Atsakovas pažeidė... 11. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 43 – 44) prašė skundo dalį dėl... 12. Atsakovas nurodė, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo negavo... 13. paskirtos baudos, nesusijusios su mokesčių administravimu. Vadovaudamasis... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 46 – 47)... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu... 17. (b. l. 74 – 79) pareiškėjo skundą atmetė.... 18. Teismas nurodė, kad nors pagal atsakovo buveinę administracinė byla turėtų... 19. į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja... 20. AB „Mažeikių nafta“ skundą dėl Konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio... 21. Nr. 2S-16 pagrįstumo ir teisėtumo, siekiant teismo proceso operatyvumo,... 22. 28 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo... 23. III.... 24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 85 – 98) prašo panaikinti Vilniaus... 25. 1. Teismas nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų,... 26. 2 d.).... 27. 2. Teismas nenurodė jokių viešosios teisės normų, todėl netiesiogiai... 28. kad sumokėtos baudos grąžinimo visuomeninių santykių įstatymai apskritai... 29. 3. Teismas ignoravo teisės principus, nors privalėjo vadovautis tiek... 30. 4. Teismas nepagrįstai taikė nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimų... 31. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108 – 109) prašo... 32. Atsakovas nurodo, kad atsisakė grąžinti pareiškėjo sumokėtą baudą, nes... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Apeliacinis skundas atmestinas.... 38. Iš bylos matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2005 m. gruodžio 22 d.... 39. Šioje administracinėje byloje pareikštus reikalavimus pareiškėjas... 40. Konkurencijos įstatymo pagrindu paskirtų baudų išieškojimą reglamentuoja... 41. Kolegija pažymi, kad pirmos dvi nurodyto straipsnio dalys skirtos... 42. Kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju pareiškėjas apskundė nutarimą dėl... 43. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo pasirinktas elgesys – sumokėti... 44. Aukščiau išvardintos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad priimdamas... 45. Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 1... 46. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 47. Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....