Byla 2A-190-252/2016
Dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės BUAB „Gėlaina“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1837-452/2015 pagal ieškovės BUAB „Gėlaina“ ieškinį atsakovei AB „Statkorpas“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė BUAB „Gėlaina“ prašė pripažinti, kad atsakovės AB „Statkorpas“ (buvusi AB „Virgula“) veiksmai, vienašališkai nutraukiant 2013-03-25 šalių sudarytą Subrangos sutartį Nr. 10-S0027-03 (toliau – ir Subrangos sutartis), buvo neteisėti; priteisti iš atsakovės AB „Statkorpas“ 6993,39 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos subrangos darbus ir 1272,80 Eur priskaičiuotų delspinigių, viso 8266,19 Eur ieškovės naudai; 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-03-25 ieškovė ir atsakovė sudarė Subrangos sutartį Nr. 10-S0027-03, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 64012,11 Eur (221 021,02 Lt) sumą per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo atlikti daugiabučio namo, esančio ( - ), modernizavimo (atnaujinimo) darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutartyje buvo nustatyta, kad darbai atliekami pagal atsakovės pateiktą techninį darbo projektą. Taip pat atsakovė įsipareigojo pateikti darbams reikalingas medžiagas ir sukomplektuotus fasadinius pastolius reikalingus darbų vykdymui. Nuo sutarties sudarymo momento atsakovė pradėjo pažeidinėti savo sutartinius įsipareigojimus pateikdama netinkamą techninį darbo projektą, nepilnai sukomplektuotus pastolius, vėluodama pateikti medžiagas reikalingas darbų atlikimui bei vėluodama atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Atsakovė nesumokėjo už 2013 m. rugpjūčio mėnesį atliktus ir priduotus darbus bei už 2013 m. rugsėjo mėnesį atliktus, tačiau atsakovės nepriimtus ir ieškovės vienašališkai priduotus darbus. Todėl prašo priteisti 6993,39 Eur (24 146,76 Lt) skolą už atliktus darbus ir vadovaujantis Subrangos sutarties VIII dalies 2 punktu 1272,80 Eur delspinigių. Mano, kad Subrangos sutartį atsakovė nutraukė neteisėtai, nes pati atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pateikdama netinkamą techninį darbo projektą, laiku nepateikdama pilnai sukomplektuotų pastolių ir savalaikiai nepateikdama ieškovo darbų atlikimui reikalingų medžiagų, kas nulėmė, jog ieškovė per sutartyje numatytą keturių mėnesių terminą niekaip negalėjo atlikti savo įsipareigojimų. Dėl to atsakovės veiksmai, vienašališkai nutraukiant sutartį, pripažintini neteisėtais.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 5 d. nuostatą bei tai, kad tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties X d. 34.1 p. numatyta galimybė Rangovui vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį ar jos dalį esant šiame punkte numatytoms aplinkybėms, sprendė, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog atsakovė vienašališkai Subrangos sutartį su ieškove nutraukė nepagrįstai. Pagal sudarytą Subrangos sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2013 m. liepos 26 d., tačiau iš byloje esančių atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovė iki Subrangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos atliko mažiau nei pusę sutartyje nustatytų darbų. Ieškovė, tvirtindama, kad sutartų darbų laiku atlikti negalėjo dėl atsakovės kaltės, t.y. kad ji vėlavo pateikti reikiamas medžiagas, kad buvo pateiktas netinkamas techninis darbo projektas, o taip pat kad atsakovė laiku nepateikė pilnai sukomplektuotų pastolių, tokių argumentų nepagrindė. Priešingai, Subrangos sutartyje nėra nustatyti medžiagų pateikimo terminai, ieškovė nepateikė įrodymų, jog tokie grafikai būtų suderinti su atsakove ar kad 2013-03-28 atsakovės pateikto techninio darbo projekto sprendiniai buvo keičiami ir tai turėjo įtakos darbų atlikimo terminams. Be to, pagal Subrangos sutarties VI d. 16.8 p. ieškovė apie techninio darbo projekto trūkumus turėjo pranešti atsakovei per penkias darbo dienas nuo tokių aplinkybių sužinojimo, tačiau pranešimai parašyti po Subrangos sutartyje nustatyto termino, dėl ko ieškovė prarado teisę pateisinti sutarties sąlygų nesilaikymą, o šiuo atveju – darbų atlikimo termino pažeidimą. Kartu byloje esantys duomenys patvirtina, kad visus pilnai sukomplektuotus fasadinius pastolius atsakovė pateikė ieškovei iki darbų pradžios, kaip tas ir buvo numatyta Subrangos sutartyje. Negana to, pagal byloje esančius duomenis, spalio mėnesį subrangovo darbuotojai buvo palikę darbų objektą ir nevykdė jokių sutartinių darbų. Taigi atsakovė 2013-10-18 raštu Nr. 10-453 teisėtai nutraukė 2013-03-25 sudarytą Subrangos sutartį Nr. 10-S0027-3. Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą sumokėti 4698 Eur (16221,26 Lt) už rugpjūčio mėnesį atliktus darbus pagal pasirašytus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytą 2013-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 13004, o ieškovė, nutraukusi Subrangos sutartį, turėjo pareigą sumokėti 6401,21 Eur (22102,10 Lt) dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas įskaitymas atitinka CK 6.130 str. numatytas nuostatas, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti tenkinamas. Dėl vienašališkai perduotų darbų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė atliktų darbų aktą už 2013 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus ir PVM sąskaitą-faktūrą pateikė atsakovui pažeisdama Subrangos sutartyje nustatytą terminą, o be to rašte pati ieškovė pripažino bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. patvirtino, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai. Taigi atsakovė pagrįstai nepriėmė atliktų darbų ir 2013 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktas Nr. 6 yra negaliojantis.

5Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Gėlaina“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų tenkinamas. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o priimdamas jį Panevėžio miesto apylinkės teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko šis sprendimas turi būti panaikintas. Tvirtina, kad atsakovė nuo pat Subrangos sudarymo momento nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – pateikė netinkamą techninį darbo projektą, pavėluotai pateikė pastolius, kurie nebuvo pilnai sukomplektuoti, o taip pat tinkamu laiku nepateikė ieškovei reikalingų medžiagų ir darbo grafikų bei uždelsdavo atsiskaitymą. Nepaisant to, ieškovė pagal išgales stengėsi vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, dėl ko atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį. Apeliaciniame skunde dėstoma, jog būtent atsakovė pati pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir būtent dėl šios priežasties ieškovė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė perviliojo ieškovės darbuotojus bei viešai deklaravo, jog su ieškove nesiruošia atsiskaityti, kas ne tik nesiderina su šalių bendradarbiavimo principu, tačiau gali būti vertinama ir kaip atsakovės siekis, jog ieškovė prarastų motyvaciją tęsti darbus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė pagrįstai nutraukė sudarytą Subrangos sutartį. Kartu apeliantė pabrėžia ir tai, jog konstatavus, kad atsakovės veiksmai nutraukiant Subrangos sutartį buvo neteisėti, nėra jokio pagrindo ieškovei skirti baudą ir padaryti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, juo labiau kad ieškovė išvis nepripažino atsakovės deklaruojamos reikalavimo teisės, pati atsakovė ieškovei siųstuose raštuose nurodė skirtingas reikalaujamas pinigines sumas. Tai rodo, kad net pati atsakovė nebuvo nustačiusi konkrečios sumos, kurią neva atsakovei buvo skolinga ieškovė, todėl jokių įskaitymų atsakovė negalėjo atlikti. Apeliaciniame skunde dėstoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 6.694 str. nuostatas, reglamentuojančias vienašališką atliktų darbų akto pasirašymą. Nurodo, kad ieškovei ištaisius smulkius atliktų darbų trūkumus atsakovei nebeliko pagrindo nepriimti ieškovės atliktų darbų, tačiau atsakovei to nepadarius ieškovė visiškai pagrįstai vienašališkai surašė atliktų darbų aktą, pagal kurį atsakovė nėra atsiskaičiusi. Vien tai, kad ieškovė atliktų darbų aktą už 2013 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus ir PVM sąskaitą-faktūrą pateikė atsakovui pažeisdama Subrangos sutartyje nustatytą terminą nėra pakankamas pagrindas nepriteisti už darbų atlikimą reikalaujamą sumą. Apeliantės vertinimu, nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei nepagrįstai peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė priešieškinį atsiėmė, nors pateiktame atsiliepime į ieškinį reiškė savarankiškus reikalavimus, kas nėra leidžiama. Dėl to atsakovės atsiliepime į ieškinį išreikštas reikalavimas pripažinti ieškovės pasirašytą 2013 m. rugsėjo mėnesio vykdytų darbų aktą negaliojančiu neturėjo būti nagrinėtas.

6Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB „Statkorpas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovė neįvykdė Subrangos sutartimi sulygtų darbų nustatytu laiku, kas pagal šią sutartį yra esminis sutarties pažeidimas. Nors ieškovė tvirtina, kad nustatytu laiku darbai nebuvo atlikti todėl, kad atsakovė nesuteikė tinkamų darbo projekto bei sutartų darbo priemonių, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad techninis darbo projektas ieškovei buvo pateiktas praėjus 3 dienoms po Subrangos sutarties pasirašymo, pagal kurią ieškovė privalo informuoti atsakovę per 5 darbo dienų laikotarpį nuo atitinkamų aplinkybių, trukdančių tinkamai vykdyti darbus, sužinojimo. Šio termino praleidimas pagal Subrangos sutarties VI 16.8 p. atima iš šalių teisę remtis tokiomis aplinkybėmis. Taigi techninio darbo projekto pastabos, ieškovės pateiktos gerokai viršijus 5 darbo dienų terminą, nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl techninio darbo projekto tinkamumo bei nepateisina darbų atlikimo vėlavimo, juo labiau kad ieškovės nurodomi techninio darbo projekto trūkumai yra smulkūs netikslumai, nelemiantys vykdomų darbų spartos. Atsakovė kartu nurodo ir tai, jog ji ieškovei pastolius teikė dalimis nuo 2015 m. kovo 29 iki 2015 m. balandžio 9 d., todėl, atsižvelgiant į Subrangos sutartyje numatytą sąlygą, jog pastoliai pateikiami iki darbų pradžios (Subrangos sutarties 1.7. p.), bei į tai, kad ieškovė buvo nurodžiusi darbus pradėti 2013 m. balandžio 11 d., nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės atliekamų darbų vėlavimui esminę įtaką darė pačios atsakovės veiksmai. Kartu atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės argumentai, jog darbų vėlavimą lėmė netinkamas medžiagų pateikimo terminas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl negali būti pagrindu, pateisinančiu ieškovės Subrangos sutarties sąlygų nesilaikymą. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė visiškai pagrįstai vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį dėl žymaus darbų vėlavimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teisėtai sulaikė 4698 Eur sumą už 2013 m. rugpjūtį atliktus darbus, kadangi nutraukus Subrangos sutartį ieškovei kilo pareiga mokėti 6401,21 Eur netesybas ir atlyginti nuostolius. Dėl to atsakovė pagrįstai įskaitė vienarūšius piniginius reikalavimus bei neturi pareigos mokėti už ieškovės 2013 m. rugpjūtį atliktus darbus. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog ieškovė neteisėtai vienašališkai perdavė atsakovui 2013 m. rugsėjį atliktus darbus su trūkumais (apie kuriuos ieškovė buvo informuota bei kuriuos pati ieškovė pripažino) ir neturi teisės reikalauti už juos apmokėti, kadangi atsakovė pagrįstai nepriėmė darbų broko, kuris nebuvo ištaisytas. Negana to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovės vienašališko darbų perdavimo akto neteisėtumo ir tai neturėtų būti vertinama, kaip ieškinio reikalavimo ribų peržengimas, kadangi pati ieškovė prašė priteisti atlyginimą už 2013 m. rugsėjį atliktus darbus, kuriuos atsakovė atsisakė priimti. Taigi ieškovės vienašališkai surašytas darbų perdavimo aktas yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu priteisti pinigines lėšas už atliktus darbus.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).

8Pažymėtina, jog įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, asmenys privalo laikytis imperatyvių šalies procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135, 142, 143 str.). Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Tokio dokumento turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 str. (bendrieji procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai) ir 142 str. 2 d. (papildomi šiam konkrečiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai). Šių reikalavimų, taip pat reikalavimo atsiliepime į ieškinį nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, privaloma laikytis (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Be to, CPK normos nedraudžia atsiliepime į ieškinį pareikšti prašymus dėl ginčo dalyko, tačiau tokie prašymai turėtų būti procesinio pobūdžio, kadangi savarankiškiems materialinio pobūdžio reikalavimams pareikšti įstatymas nustato atskirą procesinį dokumentą – priešieškinį, ir atskirus šio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 143 str., 135 str.). Visos CPK normos tarpusavyje aiškinamos ir taikomos ne atsietai, o kaip bendra sistema, todėl tai, kad reikalavimus atsiliepimo į ieškinį formai ir turiniui nustatanti proceso teisės norma (CPK 142 str. 2 d.) nenumato, jog šiame dokumente atsakovas gali reikšti atskirus materialinius reikalavimus ieškovui, nesuteikia pagrindo apeliantui, norinčiam pareikšti priešinius reikalavimus ieškovui, paminėtų reikalavimų (CPK 143, 135 str.) nesilaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1431-180/2015).

9Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013-03-25 ieškovė ir atsakovė sudarė Subrangos sutartį Nr. 10-S0027-3, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 64012,11 Eur (221 021,02 Lt) per keturis mėnesius nuo sutarties pasirašymo sienos atlikti daugiabučio namo, esančio ( - ), modernizavimo (atnaujinimo) darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovo atliktus darbus ir už juos sumokėti (1 t., 8 – 12 b. l.). Ieškovė per 2013 m. balandžio – liepos mėnesius atliko darbų už 25 759,46 Eur (88 942,26 Lt) (1 t., 24 – 36 b. l.), kuriuos atsakovė apmokėjo. Pagal šalių pasirašytą atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę už 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė atliko darbų už 4 698,00 Eur (16 221,26 Lt) sumą (1 t., 37 – 39 b. l.). Atsakovė, vadovaudamasi Subrangos sutarties X d. 5 p., 34.1 p. nuostatomis, nuo 2013-10-28 vienašališkai nutraukė Subrangos sutartį ir pareikalavo sumokėti 10 procentų sutarties kainos dydžio baudą t.y. 6 401,21 Eur (22 102,10 Lt) (1 t., 44 – 45, 107 – 108 b. l.). 2015 m. vasario 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas, o 2015 m. vasario 5 d. priimtas, ieškovės BUAB „Gėlaina“ ieškinys atsakovei AB „Statkorpas“ dėl vienašališko Subrangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o taip pat 6993,39 Eur įsiskolinimo už atliktus statybos subrangos darbus, 1272,80 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., 2 – 6 b. l.). 2015 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas atsakovei AB „Statkorpas“ išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo (1 t., 70 b. l.). Šis pranešimas buvo įteiktas atsakovės darbuotojai 2015 m. vasario 17 d. (1 t., 71 b. l.). 2015 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės priešieškinys, kuris, pašalinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi nurodytus trūkumus, 2015 m. kovo 24 d. buvo priimtas (1 t., 72 – 190, 194 – 195, 197, 198 b. l.). Atsižvelgiant į tai, 2015 m. kovo 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovei BUAB „Gėlaina“ išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą priešieškinį pateikimo (2 t., 3 b. l.). 2015 m. birželio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą atsiimti pareikštą priešieškinį CPK 139 str. pagrindu (2 t., 26 b. l.). Toks atsakovės reikalavimas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi buvo tenkintas ir priešieškinys ieškovei paliktas nenagrinėtu (2 t., 29 – 30 b. l.). Negana to, 2015 m. liepos 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas, o 2015 m. liepos 31 d. priimtas, atsakovės AB „Statkorpas“ atsiliepimas į pareikštą ieškinį (2 t., 34 – 42 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu itin reikšminga ir tai, kad atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktu priešieškiniu, tiek atsiliepimu į ieškovės ieškinį, rėmėsi materialinės teisės normomis bei iš esmės nurodė analogiškus savarankiškus materialinius reikalavimus – vadovaudamasis CK 6.130 str., 6.217 str., 6.256 str. bei 6.694 str.

10Taigi iš virš išdėstyto matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime, kurį pateikė praėjus praktiškai 4 mėnesiams nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi nustatyto termino atsiliepimui pateikti pabaigos, iš esmės išdėstė analogiškas aplinkybes, kaip ir prieš tai 2015 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktame ir 2015 m. birželio mėnesį atsiimtame priešieškinyje. Negana to, atsiliepime į ieškinį buvo keliami materialinio pobūdžio reikalavimai bei nurodomos materialinės teisės normos – atsiliepimas grindžiamas CK 6.130 str., 6.217 str., 6.256 str. ir 6.694 str. nuostatomis, o pirmosios instancijos teismo prašoma ir pripažinti, kad atsakovė pagrįstai nepriėmė ieškovės 2013 m. rugsėjo mėnesio nekokybiškai atliktų darbų bei pripažinti, kad ieškovės vienašališkai pasirašytas 2013 m. rugsėjo mėnesio vykdytų darbų „Atliktų darbų aktas“ yra negaliojantis. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovės atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas gerokai praleidus nustatytą 14 dienų atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą, o jo turinys, kuriame keliami materialiniai reikalavimai, neatitinka atsiliepimui į ieškinį nustatytų sąlygų. Tai galėjo būti (ir buvo) padaryta pirmosios instancijos teismui pateikiant priešieškinį, kuris, kaip minėta pirmiau, atsakovės buvo atsiimtas. Negana to, kaip ieškovė nurodė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmęs atsakovės atsiliepimą, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą ne tik analizavo atsakovės atsiliepime įvardintus materialinius reikalavimus, tačiau ir faktiškai tenkino atsiliepimo reikalavimus bei konstatavo, jog atsakovė pagrįstai nepriėmė atliktų darbų ir kad 2013 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 6 yra negaliojantis, nors toks reikalavimas pateiktame ieškinyje nebuvo suformuluotas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko ši civilinė byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atsiėmusi priešieškinį ir teikdama atsiliepimą į ieškinį, bei nenurodydama jokių priežasčių dėl termino jam pateikti praleidimo, piktnaudžiavo savo procesine teise būti sąžiningai ir teisingai procese.

11Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, papildomai pabrėžia ir tai, jog priimdamas skundžiamą sprendimą ir pripažindamas, kad atsakovė įskaitymą atliko teisėtai, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas, kadangi įskaitymo teisėtumo klausimas ieškovės pareikštame ieškinyje nebuvo reiškiamas, o viešojo intereso pagrindu tą daryti nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pagrindo. Negana to, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės aiškiai ir konkrečiai nustatyti, kada atsakovė atliko jos nurodomą įskaitymą, juo labiau kad CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, o pačios atsakovės pateiktuose dokumentuose ieškovei priskaičiuotos ir nurodomos piniginės sumos, iš kurių galimai buvo atliekamas įskaitymas, yra skirtingos. 2013 m. spalio 18 d. atsakovės ieškovei siųstame rašte Nr. 10-453 atsakovė nurodė, jog ieškovė jam skolinga 6401,21 Eur (22102,10 Lt) baudą dėl Subrangos sutarties nutraukimo, 5377,02 Eur (18565,77 Lt) delspinigių ir 3784,04 Eur (13085,22 Lt) pastolių nuomos išlaidų (viso 27346,20 Eur (94420,96 Lt)) (1 t., 44 – 45 b. l.), 2013 m. spalio 28 d. rašte Nr. 10-472 jau nurodė, kad ieškovė be delspinigių ir pastolių nuomos išlaidų atsakovei dar skolinga ir 427,28 Eur (1475,33 Lt) pereikvotų medžiagų (viso 9594,05 Eur (33126,32 Lt)) bei likusią 1703,21 Eur (5880,84 Lt) dydžio baudos dalį už Subrangos sutarties nutraukimą (1 t., 81 – 83 b. l.), o jau 2015 m. sausio 15 d. rašte Nr. 10-045 atsakovė iš ieškovės pareikalavo sumokėti 14497,16 Eur (50055,79 Lt) dydžio sumą (1 t., 48 – 49 b. l.), nors pirmosios instancijos teismui pateikto ir vėliau atsiimto priešieškinio reikalavimas buvo tik 4395,69 Eur (15177,44 Lt) dydžio (1 t., 72 – 80 b. l.). Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės tiksliai nustatyti nei atlikto įskaitymo laiko, nei konkretaus jo dydžio.

12Dėl visų virš išdėstytų aplinkybių galima pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmė pavėluotai pateiktą bei savarankiškus materialinius reikalavimus keliantį atsiliepimą (CPK 142 str. 1 d., 2 d.), o taip pat nesant tam pakankamo pagrindo peržengė ieškinio reikalavimo ribas (CPK 111 str., 135 str. 1 d. 4 p., 265 str.). Atsižvelgdama į tai, kad, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šių pažeidimų civilinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

13Kadangi pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

14Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai