Byla 2-214-336/2014
Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-06 sprendimo Nr. DGKS-3283

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Festina“ ieškinį atsakovui M. V. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-06 sprendimo Nr. DGKS-3283, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Festina“ ieškiniu (b. l. 13- 15) prašo atnaujinti terminą pareikšti ieškinį dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-06 sprendimo Nr. DGKS-3283, bei panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-06 sprendimą Nr. DGKS-3283 dalyje, kuria nuspręsta atsakovo UAB „Festina“ prašymą priteisti iš M. V. patirtas išlaidas atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Festina“ prašymą dėl patirtų išlaidų tenkinti bei priteisti iš M. V., UAB „Festina“ naudai 1000,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Sprendimo už akių priėmimui įstatymo nustatytais atvejais ieškovas neprieštarauja.

3Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2014 m. vasario 17 d. (b. l. 30), CPK 123 str. 1 d. numatyta tvarka, per nustatytą 20 dienų nuo įteikimo dienos terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui (b. l. 13- 15), priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).

4Ieškinys atmestinas.

5Susipažinus su teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. V. 2013-07-12 kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl jam UAB „Festina“ neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išlaidų išieškojimo. 2013-09-06 darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3283, M. V. prašymas buvo atmestas, taip pat atmestas UAB „Festina“ prašymas priteisti iš M. V. patirtas išlaidas motyvuojant CPK 98 str. 3 d., nes išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą priteisiamos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, o darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija, todėl išlaidos nepriteisiamos (b. l. 4- 5). Iš pateiktos sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. ADV-24/07-13 matyti, kad už teisines paslaugas (atstovavimą darbo ginčų komisijoje pagal M. V. prašymą Nr. APS-2-11453), UAB „Festina“ išrašyta 1000,00 Lt sąskaita, kuri apmokėta 2013-07-29 (b. l. 17, 18).

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieką formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

7DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Šioje normoje, kaip ir DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismą terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Normos turinys atskleidžia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis). Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys) (2013-12-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-711/2013). Atsižvelgus į išdėstytą, DK 296 str. esant nustatytam ieškinio senaties, o ne darbo bylos nagrinėjimo procesiniam terminui, spręsti klausimą dėl jo atnaujinimo nėra pagrindo, nes pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 str. 1 d.).

8Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008).

9Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar atsakovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka (LR DK 285 str.). Individualaus darbo ginčo šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Individualius darbo ginčus, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, į kurį įstatymų nustatytais atvejais pirmiausia turi kreiptis darbuotojas. Pagal LR DK 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taigi atsakovas M. V., turėdamas jam įstatymo suteiktą teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, veikė teisėtai, kreipėsi į privalomą ikiteisminį organą ir tokiu būdu savo teisę realizavo. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis gynybos ikiteisminėje institucijoje gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi kreipimosi dėl gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl ginčo išsprendimo ikiteisminėje institucijoje, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje ikiteisminės gynybos nesikreiptų. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju – teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Be to kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

102012-12-05 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-556 patvirtintuose Darbo ginčų komisijos nuostatuose neapibrėžiamas asmens, teikiančio prašymą dėl individualus darbo ginčo nagrinėjimo, prašymo turinys; nenurodoma, kad turi būti pateikti papildomi dokumentai (nuostatų 9- 14 p.), t. y. jokių formalių reikalavimų prašymo turiniui ir formai nėra keliama. Reikalingus dokumentus asmenų prašymui išnagrinėti iš atitinkamų tarnybų paveda išreikalauti darbo ginčų komisijos pirmininkas (nuostatų 7.1, 7.2 p). Taigi nuostatuose nėra numatyta besikreipiančio darbuotojo pareiga iki kreipimosi į komisiją kreiptis į darbdavį, ar kitus asmenis, siekiant dokumentais pagrįsti neišmokėtas sumas. Kaip jau minėta komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. Šalių darbo ginčo nagrinėjimo metu reikalingus ginčui išspręsti duomenis neabejotinai surinko komisija, kaip tai yra jų pareiga. Taigi M. V., turėdamas pagrįstą abejonę dėl jam neišmokėtų sumų, turėjo teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ir šią teisę teisėtai realizavo, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ar piktnaudžiavo savo teisėmis, t. y. padarė neteisėtą veiką CK 6.246 straipsnio prasme ir dėl ko, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas. Be to šiuo atveju ginčas byloje yra tik dėl ieškovo atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant ginčą komisijoje, o dėl pačio ginčo esmės (neišmokėtų sumų) tarp UAB „Festina“ ir M. V. į teismą nesikreipta, todėl UAB „Festina“ išlaidos, turėtos nagrinėjant ginčą komisijoje, taip pat negali būti pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu CPK 88 str. prasme (civ. byla Nr. 2A-417-198/2012).

11Ieškinį atmetus, iš atsakovo priteistinos 11,98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos- Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.,

12Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285- 286 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

13Ieškinį atmesti.

14Priteisti iš ieškovo UAB „Festina“, į .k. 133752591, 11,98 Lt (vienuolikos litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000).

15Atsakovas M. V. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16Ieškovas UAB „Festina“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai