Byla eI-7051-142/2015
Dėl nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Brandsales“ atstovei advokatei Vilijai Badaraitei, atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovei – šios institucijos Ekonominių interesų departamento Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjai Mildai Deimantei, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Brandsales“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo D. J., dėl nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2UAB „Brandsales“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 12R-3.

3Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai pradėjo tyrimą dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) pažeidimo, nes D. J. skundas buvo pateiktas ne dėl pareiškėjo. Paaiškina, kad D. J. skunde nurodytas elektroninio pašto adresas naujienlaiskis@makalius.lt pareiškėjui nepriklauso. Be to, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra viešai skelbiamas UAB „Tvorų pasaulis“ adresas, tai reiškia, kad, priešingai nei nutarime teigia Tarnyba, minėtas adresas nėra asmeninis D. J. elektroninio pašto adresas. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba negalėjo pareiškėjui taikyti atsakomybės, neišsiaiškinusi, ar naujienlaiškis buvo išsiųstas, neturint UAB „Tvorų pasaulis“ sutikimo. Nurodo, kad tikėtina, jog naujienlaiškis buvo išsiųstas tik dėl techninės klaidos. Atkreipia dėmesį į tai, kad išsiųstame naujienlaiškyje buvo nurodyta kito turinio informacija nei įvardijama skundžiamame nutarime. Prie D. J. skundo pridėtame elektroniniame laiške nėra nutarime įvardytos reklamos: „Naujos dienos pasiūlymų akcijos: Iska – suknelė, kuri turi būti kiekvienos moters spintoje <...>“. Anot pareiškėjo, tik nustačius tikslų naujienlaiškio turinį, galėjo būti sprendžiama, ar nurodyto turinio informacija yra pripažintina reklama. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos nutarimas turi būti panaikintas nes priimtas, nenustačius reklamos gavėjo, nesant reklamos gavėjo skundo, nenustačius to, ar informacija apskritai laikytina reklama, nesant įrodymų, jog reklamos gavėjas nebuvo davęs sutikimo gauti reklamą, neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, taip pat nutarimą grindžiant neegzistuojančiomis aplinkybėmis (iškreipus pareiškėjo Tarnybai pateiktą informaciją).

42015 m. spalio 29 d. teisme gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai (b. l. 86–87), kuriuose pareiškėjas nurodo, kad galimai elektroninis laiškas p. D. J. galėjo būti išsiųstas per pareiškėjo interneto svetainę, tačiau konkrečių tai patvirtinančių faktų pareiškėjas neturi. Paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad iki 2015 m. sausio mėnesio buvo naudojama sena pareiškėjo interneto svetainės versija, kurioje svetainės vartotojui įvedus bet kokį elektroninį paštą buvo galima gauti pranešimą apie prasidėjusią konkrečią akciją. Paaiškinimuose pareiškėjas apgailestavo, kad neturėjo objektyvios galimybės išsaugoti duomenų apie vartotojų suvestus elektroninio pašto adresus dėl sistemos naujinimo darbų ir dėl to, kad buvo išsiunčiamas tik vienas konkretus pranešimas apie konkrečią akciją, o vartotojų suvesti elektroninio pašto adresai nebuvo registruojami vartotojų sistemoje.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Atstovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 99–102). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė teismo prašė, jeigu būtų pripažintas Reklamos įstatymo pažeidimas, skirti mažesnę baudą nei Reklamos įstatyme numatyta minimali bauda arba jos neskirti. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas visą laiką geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba, pareiškėjo veikloje Reklamos įstatymo pažeidimų niekada nebuvo nustatyta, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų siuntęs reklaminius pranešimus neteisėtais būdais gautais elektroninio pašto adresais arba tai būtų daręs dideliu mastu (pareiškėjo pranešime buvo nurodytas tik vienas elektroninio pašto adresas). Be to, pranešimas galėjo būti išsiųstas pareiškėjo svetainėje suvedus elektroninio pašto adresą, todėl jeigu tai nebūtų vertinama kaip pakankamo sutikimo gauti pranešimą davimas, tai turėtų būti vertinama bent jau kaip aplinkybė, švelninanti pareiškėjo atsakomybę. Pareiškėjos atstovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas įdiegė sistemos atnaujinimus, kuriais buvo pašalinta galimų atsitiktinių pranešimų siuntimo rizika, o jeigu teismo būtų vertinama, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo reikalavimus, tai yra pagrindas tokį pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies prasme, t. y. tokį, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Be to, įvertinus ir tai, kad pranešimo gavėjas yra juridinis asmuo, pareiškėjo atstovės manymu, yra pagrindas pareiškėjui sankcijos neskirti.

6Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44–46). Nurodo, kad pareiškėjui ginčijamu nutarimu paskirta bauda yra teisėta, adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, baudos dydis tinkamai individualizuotas. Pažymi, kad pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte įtvirtintą reklamos vartotojo sąvoką, reklamos vartotojas gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. D. J. skundas, anot Tarnybos, patvirtina, kad sutikimo gauti reklamą minėtas asmuo pareiškėjui nebuvo davęs.

7Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime prašo Tarnybos nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 75). Nurodo, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso asmeniškai jam. Be to, nurodo, kad UAB „Tvorų pasaulis“, kurio direktorius jis yra, nėra davęs sutikimo gauti pareiškėjo reklamą. Nurodo, kad, jo nuomone, tai yra akivaizdi reklama, o reklamą galima siųsti tik sąmoningai, o ne dėl klaidos.

9Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

10Skundas netenkintinas.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tarnybos 2015 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 12R-3 byloje dėl pareiškėjo Reklamos įstatymo pažeidimo (toliau – ginčijamas nutarimas) (b. l. 48–51) teisėtumo ir pagrįstumo.

12Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 21 d. gavo trečiojo suinteresuotojo asmens D. J. 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Dėl nepageidaujamos reklamos“ (toliau – D. J. skundas) (b. l. 67), kuriame D. J. nurodė, kad elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavo iš naujienlaiskis@makalius.lt reklamą, nors nebuvo davęs sutikimo dėl reklaminių laiškų siuntimo elektroninio pašto adresu. Minėtu raštu pareiškėjas nurodė įtariantis, kad elektroninio pašto adresai buvo gauti neteisėtu būdu bei paprašė Tarnybos imtis priemonių, kad būtų nutraukta neteisėta reklamos siuntėjų veikla. D. J. Tarnybai pridėjo gautos elektroninės žinutės kopiją (b. l. 68–70), iš kurios matyti, kad 2014 m. balandžio 18 d. 16.25 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso info@brandsales.lt buvo gautas elektroninis laiškas pavadinimu „Pasimėgaukime papildomomis nuolaidomis! Su Šv. Velykomis Jus sveikina BRANDSALES.lt!”.

13Nustatyta, kad Tarnyba 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-76 (b. l. 65–66), kuriuo konstatavo, kad yra pagrindo įtarti, jog pareiškėjas teikdamas reklamą vartotojams gali pažeisti Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir nutarė pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl pareiškėjo veiksmų (b. l. 66). Tarnyba 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti įrodymus, kad pareiškėjas turi vartotojo D. J. sutikimą gauti pareiškėjo reklamą jo asmeniniu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat prašydama suteikti kitą tyrimui reikalingą informaciją iki 2014 m. spalio 9 d. (b. l. 62–63). 2014 m. lapkričio 12 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo atsakymas į minėtą Tarnybos prašymą, kuriame pareiškėjas Tarnybai trumpai nurodė, kad, atsižvelgdamas į gautą raštą, pareiškėjas ėmėsi priemonių dėl užtikrinto vartotojų elektroninio pašto adresų saugumo įdiegimo ir tikisi, jog ateityje šių nesklandumų nebebus (b. l. 61). Tarnyba 2014 m. gruodžio 17 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, informuodama, kad 2015 m. sausio 8 d. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla dėl Reklamos įstatymo pažeidimo (b. l. 56–57) ir nurodydama, kad pareiškėjas, turėdamas papildomų įrodymų, juos gali pateikti iki 2015 m. sausio 2 d. Kartu su šiuo pranešimu pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 17 d. pranešimas Nr. 3-891, kuriame buvo nurodyta Tarnybos išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 58–60). 2015 m. sausio 5 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo 2015 m. sausio 2 d. paaiškinimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad galimai įvyko nesusipratimas, nes pagal 2014 m. rugpjūčio 21 d. vartotojo D. J. skundą matyti, kad laiškų siuntėjas yra naujienlaiskis@makalius.lt, o šis elektroninio pašto adresas pareiškėjui nepriklauso. Jeigu visgi pareiškėjo pranešimas buvo gautas kuriuo nors iš D. J. skunde nurodytų adresų, tikėtina, kad tai įvyko tik dėl techninės klaidos (b. l. 52). Nustatyta, kad pareiškėjas minėtą paaiškinimą išsiuntė Tarnybai taip pat ir 2015 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu, papildomai elektroninio pašto žinutėje informuodamas, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra skelbiamas viešai kaip bendrasis UAB „Tvorų pasaulis“ elektroninis paštas, todėl jis nėra asmens privatus elektroninis paštas (b. l. 23). Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2015 m. sausio 8 d. priėmė ginčijamą nutarimą (b. l. 48–51), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas vartotojui D. J. išsiuntė reklaminį elektroninį laišką. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjo siųsto elektroninio laiško informacija yra susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla ir yra skatinanti įsigyti pareiškėjo prekes, todėl minėta informacija atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką. Ginčijame nutarime taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas reklaminį laišką išsiuntė, neturėdamas D. J. sutikimo arba prašymo jam teikti reklamą, todėl pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. Tarnyba ginčijamu nutarimu už minėtą pažeidimą skyrė pareiškėjui 289,00 Eur baudą. Pareiškėjas manydamas, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kreipėsi į teismą.

14Kaip minėta, ginčijamu nutarimu pareiškėjui buvo skirta bauda už Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą.

15Reklamos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 13 straipsnio 1 dalis numato, kad reklama elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, reklamos vartotojas – tai asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama. Pagal 2 straipsnio 8 dalį, reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

16Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš elektroninio pašto adreso info@brandsales.lt elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 18 d. išsiuntė žinutę, kurioje buvo pateikta informacija apie tai, kad iki 2014 m. balandžio 21 d. bus taikoma 25 proc. nuolaida 2014 m. pavasario-vasaros kolekcijos avalynei. Be to, joje buvo pateikta informacija apie naujas dienos pasiūlymų akcijas, t. y., kad iki 2014 m. balandžio 25 d. galima įsigyti Iska sukneles su nuolaida iki 70 proc. (b. l. 68–70). Taigi, iš byloje esančių įrodymų, galima daryti neabejotiną išvadą, kad D. J. elektroniniu paštu 2014 m. balandžio 18 d. pasiekė pareiškėjo informacija, kuri yra laikytina reklama, Reklamos įstatymo prasme. Tarnyba, sužinojusi šią informaciją iš D. J. skundo priedo, pradėjo tyrimą dėl reklamos siuntimo, neturint sutikimo, t. y. dėl galimo Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. teismui pateiktame atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjui nebuvo davęs sutikimo ar prašymo gauti pareiškėjo reklamą nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „Tvorų pasaulis“ direktorius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas reklamą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 18 d. išsiuntė turėdamas reklamos vartotojo sutikimą arba prašymą. Kaip minėta, tyrimo metu Tarnyba prašė pareiškėjo pateikti įrodymus, kad reklama buvo išsiųsta, turint D. J. sutikimą ar prašymą, tačiau pareiškėjas tokios informacijos nei Tarnybai, nei teismui nepateikė. Pareiškėjo daroma prielaida dėl reklamos gavėjo galimai duoto sutikimo, įvedant savo elektroninio pašto adresą pareiškėjo interneto svetainėje, teismo atmetama, kaip nepagrįsta, nes ji nėra patvirtinta bylos duomenimis. Priešingai, D. J. teismui patvirtino, kad sutikimas pareiškėjui nebuvo duotas (b. l. 75). Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai ginčijamame nutarime konstatavo, kad reklaminį laišką pareiškėjas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė, neturėdamas reklamos gavėjo sutikimo ar prašymo. Atitinkamai, teisėtai ir pagrįstai Tarnyba konstatavo Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra viešai skelbiamas kaip UAB „Tvorų pasaulis“ kontaktiniai duomenys. Be to, kaip minėta, į Tarnybą su skundu kreipėsi fizinis asmuo (D. J.), todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba ginčijamu nutarimu gynė UAB „Tvorų pasaulis“ interesus.

18Už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimus Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato baudas nuo 289,00 Eur iki 688,00 Eur. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, numatytas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalis).

19Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas pakoregavo savo reklamos siuntimo praktiką, bei į tai, kad reklama buvo išsiųsta reklamos vartotojui tik vieną kartą, o pareiškėjas Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, Tarnyba ginčijamu nutarimu pareiškėjui pagrįstai paskyrė mažiausio dydžio baudą, t. y. 289,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai konstatavo Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir tinkamai individualizavo skiriamą pareiškėjui baudą, daro išvadą, kad Tarnybos ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

20Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.

21Kaip minėta, pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas visą laiką geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba, pareiškėjo veikloje Reklamos įstatymo pažeidimų niekada nebuvo nustatyta, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų siuntęs reklaminius pranešimus neteisėtais būdais gautais elektroninio pašto adresais arba tai būtų daręs dideliu mastu (pareiškėjo pranešime buvo nurodytas tik vienas elektroninio pašto adresas). Pareiškėjos atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas įdiegė sistemos atnaujinimus, kuriais buvo pašalinta galimų atsitiktinių pranešimų siuntimo rizika. Tarnyba į šias pareiškėjo atstovės nurodytas aplinkybes atsižvelgė individualizuodama pareiškėjui skiriamą baudą, vertindama pažeidimo mąstą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės negali būti pagrindas pareiškėjui skirti mažesnę baudą, nei buvo paskirta ginčijamu nutarimu.

22Pareiškėjo atstovės manymu, jeigu būtų pripažintas Reklamos įstatymo pažeidimas, būtų pagrindas vertinti, kad pažeidimas yra mažareikšmis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 2 straipsnio 25 dalies prasme, t. y. toks, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Šiuo aspektu pastebėtina, kad ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja specialusis teisės aktas – Reklamos įstatymas. Pagal Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktą, tyrimą atsisakoma pradėti, jeigu reklamos vartotojo skunde nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams. Pradėjus tyrimą (t. y. nurodytų faktų nelaikant mažareikšmiais ir nedarančiais žalos saugomiems asmenų interesams) ir konstatavus tam tikro Reklamos įstatymo reikalavimo pažeidimą, negali būti daroma išvada, kad pažeidimas yra mažareikšmis, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio žala buvo padaryta. Reklamos įstatyme įtvirtintais reikalavimais iš esmės yra siekiama vartotojų teisių gynimo. Tai, kad D. J. skunde nebuvo nurodyta konkreti patirta žala, neabejotinai įtakoja pažeidimo mąstą ir pobūdį, tačiau jokiu būdu nedaro Reklamos įstatymo saugomų asmens interesų pažeidimo mažareikšmiu.

23Tai, kad pažeidimas buvo padarytas galimai netyčia (kaip paaiškinimuose teigė pareiškėjas, reklama elektroninio pašto adresu buvo išsiųsta, tikėtina, dėl techninės klaidos), teismui taip pat nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjui skirta minimali bauda (289,00 Eur) yra akivaizdžiai per didelė, t. y. neproporcinga padarytam pažeidimui.

24Atsižvelgdamas į visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta piniginė bauda neturi būti sumažinta.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Pareiškėjo UAB „Brandsales“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė,... 2. UAB „Brandsales“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu... 3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai... 4. 2015 m. spalio 29 d. teisme gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai (b. l.... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį... 6. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime su... 7. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime prašo... 9. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie posėdžio... 10. Skundas netenkintinas.... 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tarnybos 2015 m. sausio 8 d.... 12. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 21 d. gavo trečiojo... 13. Nustatyta, kad Tarnyba 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-76 (b.... 14. Kaip minėta, ginčijamu nutarimu pareiškėjui buvo skirta bauda už Reklamos... 15. Reklamos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu)... 16. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš elektroninio pašto... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. teismui pateiktame... 18. Už Reklamos įstatymo 13 straipsnio pažeidimus Reklamos įstatymo 24... 19. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas pakoregavo savo reklamos siuntimo... 20. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundą nagrinėjantis... 21. Kaip minėta, pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad... 22. Pareiškėjo atstovės manymu, jeigu būtų pripažintas Reklamos įstatymo... 23. Tai, kad pažeidimas buvo padarytas galimai netyčia (kaip paaiškinimuose... 24. Atsižvelgdamas į visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 26. Pareiškėjo UAB „Brandsales“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 27. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...