Byla 2A-266-198/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovei D. P., jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5608-589/2009 pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. P. (D.), trečiajam asmeniui Šiaulių rajono II-ojo notarų biuro notarei B. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo išieškojimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas prašė:

5- pripažinti dviejų kambarių buto, esančio ( - ), Šiauliuose, 1999 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartį, sudarytą Šiaulių rajono II-ojo notarų biuro notarės B. Š., negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei bei kaip sudarytą apgaulės ir suklydimo įtakoje, ir taikyti restituciją;

6- nustatyti nepilnamečio sūnaus D. D., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškovu D. D.;

7- nutraukti nuo 2009-06-01 D. D. teikiamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D., priteistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimu;

8- priteisti iš atsakovės D. P. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės;

9- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovas nurodė, kad šiuo metu nepilnametis sūnus gyvena kartu su juo, jo yra prižiūrimas ir auklėjamas. Nors sūnus gyvena kartu su juo, tačiau atsakovė gera valia prie sūnaus išlaikymo neprisideda. D. D. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 800 - 900 Lt: maisto produktams per mėnesį išleidžiama apie 200 Lt, drabužiams, avalynei - 150 Lt, 100 Lt vaistams, vitaminams, higienos priemonės ir pan., mokymosi priemonėms, papildomam lavinimui – apie 150 Lt, laisvalaikiui, ekskursijoms, vaiko pomėgiams – nuo 50 Lt iki 150 Lt, pomėgiui žvejoti – kartais iki 200 Lt. Iš atsakovės prašo priteisti mažesnio dydžio išlaikymą, t. y. tik po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovo teigimu, 1999-10-20 Dovanojimo sutartimi jis padovanojo atsakovei dviejų kambarių butą, esantį ( - ), Šiaulių mieste, 35 046 Lt vertės. Ši dovanojimo sutartis yra pripažintina negaliojančia CK 1.81 str., 1.90 str., 1.91 str. numatytais pagrindais, kadangi ji prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, yra sudaryta suklydimo įtakoje dėl atsakovės panaudotos apgaulės. O būtent – jis siekė šį nekilnojamąjį turtą perleisti kaip išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nes Dovanojimo sutartis buvo sudaryta prieš pat santuokos nutraukimą, kai buvo sprendžiami ne tik tarpusavio turtiniai, bet ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimai. Pati atsakovė sutiko, kad butas yra dovanojamas su ta sąlyga, jog tai yra kaip išlaikymas nepilnamečiui vaikui, ir ji išlaikymo iš ieškovo nereikalaus. Tai patvirtina ir susitarimas, kuriuo atsakovė pripažįsta, jog butas buvo padovanotas būtent tuo tikslu. Atsakovė, reikalaudama padovanoti butą, realiai grasino iš ieškovo prisiteisti pakankamai didelį išlaikymą vaikui, kas pagal tuometinę ieškovo turtinę padėtį būtų pastatę jį į sudėtingą materialinę situaciją. Todėl ieškovas buvo priverstas pasiduoti atsakovės spaudimui ir sudaryti jam nenaudingą dovanojimo sutartį bei perleisti atsakovei bendrą santuokoje įgytą didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

11Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu D. D.. Priteisė iš atsakovės D. P. nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

12Nustatė, kad D. D. ir D. D. (P.) susituokė ( - ) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje ( - ) gimė sūnus D. D.. Santuoka tarp šalių nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-11-12 sprendimu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimu iš D. D. nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui priteista po 240 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

13Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis D. D. gyvena su tėčiu nuo 2008 m. gruodžio mėnesio, tėčio namuose jam yra sudarytos visos sąlygos visapusiškam jo vystymuisi ir augimui, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio santykiai yra artimi ir šilti, į tai, kad atsakovė neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendė, jog tikslinga nustatyti nepilnamečio D. D. gyvenamąją vietą su tėčiu D. D..

14Teismas taip pat nustatė, kad nepilnamečio D. D. išlaikymui išleidžiama apie 800 - 900 Lt per mėnesį: maistui - apie 250 - 300 Lt, avalynei, rūbams - apie 150 Lt, higienos priemonėms - apie 60 - 70 Lt, mokymosi priemonėms - apie 40 Lt, vitaminams, vaistams - apie 100 Lt, laisvalaikiui, pramogoms - nuo 50 iki 100 Lt. Be to, kaip nurodė ieškovas bylos nagrinėjimo metu, nepilnametis sūnus labai mėgsta žvejoti, todėl šiam jo pomėgiui per mėnesį kartais išleidžiama iki 200 Lt. Ieškovas dirba Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 2 000 Lt, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais. Jo sutuoktinė L. D. gauna 900 Lt dydžio motinystės pašalpą. Šeima augina ( - ) gimusį sūnų N. D.. D. P. šiuo metu niekur nedirba, augina sūnų J. P.. Jos sutuoktinis G. P. gauna 1 230 Lt dydžio tėvystės pašalpą. Šeima augina du nepilnamečius vaikus: G. P., gim. ( - ), ir J. P., gim. ( - ). Atsakovė nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. gaudavo 104 Lt dydžio pašalpą iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus. Jos vardu registruotas butas, esantis ( - ), Šiauliuose. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo šeimos gaunamos pajamos yra didesnės už atsakovės šeimos gaunamas pajamas, todėl ieškovas pagal savo turtinę padėtį gali skirti didesnę negu atsakovė dalį nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir jo poreikiams patenkinti. Teismo nuomone, 200 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovės turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.).

15Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančios antstolės J. G. pažymos matyti, kad 2009-03-03 antstolės kontoroje gautas ieškovės prašymas grąžinti vykdomąjį raštą. 2009-03-04 patvarkymu vykdomasis raštas grąžintas D. P.. Tokiu būdu, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo nutraukti išlaikymo išieškojimo, kadangi jis buvo nutrauktas atsakovės prašymu.

16Nustatė, kad 1999-10-20 Šiaulių rajono II-ojo notarų biuro notarė B. Š. patvirtino dovanojimo sutartį, kuria D. D. dovanojo savo sutuoktinei D. D. dviejų kambarių butą, esantį ( - ), Šiauliuose, 30 000 Lt vertės. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad dovanojimo sutartis, kuria D. D. dovanojo D. P. dviejų kambarių butą, atitiko šalių valią sandorio sudarymo metu, todėl konstatuoti, kad ši sutartis buvo patvirtinta apgaulės, ekonominio spaudimo ar suklydimo įtakoje, nėra pagrindo. Teismo nuomone, apie tai, jog ieškovui buvo žinoma, kad jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, galima spręsti iš to, kad 2002-04-12 Šiaulių miesto apylinkės teismui priteisus išlaikymą D. D. ieškovas neginčijo šio fakto ir išlaikymą teikė. Laikė, kad ieškovas neįrodė, jog neteisingai suvokė ginčijamo sandorio turinį, jog būtų suklydęs dėl esminių sandorio elementų buvusių sandorio metu. Be to, teismas pažymėjo, kad įstatymas draudžia nepilnamečio vaiko turtą, kurį tėvai tvarko uzufrukto teise, perleisti ar kitaip suvaržyti, todėl atsakovė atsisakyti išlaikymo, kuris skiriamas išimtinai nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, neturėjo teisės. Kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokiems moralės principams prieštarauja dovanojimo sutartis, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dovanojimo sutartis atitiko šalių valią sandorio sudarymo metu, todėl, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ši sutartis buvo patvirtinta apgaulės, ekonominio spaudimo ar suklydimo įtakoje.

17Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, nes:

181. Teismas nepakankamai įsigilino į byloje surinktus įrodymus, jų iki galo neišanalizavo ir dėl to padarė neteisingą išvadą dėl ieškovo ir atsakovės turtinės padėties bei nepilnamečio vaiko D. D. faktinių poreikių. Skundžiamame sprendime yra konstatuota, kad nepilnamečio išlaikymui kas mėnesį reikia 800 - 900 Lt. Iš esmės šio fakto neginčijo ir atsakovė. Tokiu atveju, teismas šios sumos ribose privalėjo spręsti, kokia pinigų suma prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ieškovas ir kokia atsakovė. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė, galėdama pati dirbti ir gauti pajamas arba galėdama būti motinytės atostogose ir leisdama dirbti savo sutuoktiniui bei taip gauti šeimos išlaikymui būtinas pajamas, to nedaro, t. y. į sunkią materialinę padėtį ji yra patekusi dėl savo kaltės. Tokiu būdu, teismas turėjo nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė vaiko išlaikymui privalo prisidėti lygiomis dalimis, t. y. abu teikti vaiko išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Kadangi, jis (ieškovas) ieškinyje geranoriškai prašė, jog iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį, tai teismas, apgindamas nepilnamečio vaiko interesus į jo poreikius atitinkantį išlaikymą, tokį sprendimą ir turėjo priimti.

192. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 1999-10-20 Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Buto dovanojimo sutartis buvo sudaryta šalims susitarus, kad ieškovui priklausanti santuokoje įgyto buto dalis bus perleista atsakovei kaip išlaikymas sūnui D. D.. Tai įrodo ir 1999-11-11 susitarimas tarp jo (ieškovo) ir atsakovės, kuriuo pastaroji atsisako išlaikymo sūnui, tuo labiau, kad jau sudarant Dovanojimo sutartį toks žodinis susitarimas taip pat buvo. Teismo argumentai, kad ieškovas žinojo apie savo pareigą teikti išlaikymą, ir tai, kad atsakovė neturėjo teisės atsisakyti išlaikymo nepilnamečiam vaikui, negali būti pakankami argumentai tokį reikalavimą atmesti. O būtent – jo išsilavinimas, nepakankamas teisinis išprusimas bei pasitikėjimas atsakove lėmė tai, kad jis sudarė buto dovanojimo sutartį, būdamas įsitikinęs, jog teikia išlaikymą sūnui buto dalimi. Be to, 1999-10-20 Dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.91 str. 1 d. nustatytu sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindu, t. y. sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą. Būtent atsakovė reikalavo jai padovanoti butą, realiai grasino prisiteisti pakankamai didelį turtą, todėl jis buvo priverstas pasiduoti jos spaudimui ir sudaryti nenaudingą dovanojimo sutartį.

203. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta svarių argumentų, kodėl vienus įrodymus teismas atmeta, o kitus priima ir laiko neginčytinais. Teismas daugiausia rėmėsi vien atsakovės pateiktais įrodymais, o jo įrodymus be pakankamo pagrindo ignoravo. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė įrodymų įvertinimo objektyvumo principą, buvo šališkas, linkęs pervertinti atsakovės teikiamus įrodymus. Tuo buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismą.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų gali ir turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 800 - 900 Lt suma, tačiau iš tiesų teismas sprendime tik konstatavo, kad vaiko išlaikymui šiuo metu per mėnesį išleidžiama apie 800 -900 Lt. Į šią sumą teismas įtraukė ir 200 Lt išlaidas kiekvieną mėnesį vien vaiko pomėgiui žvejoti, dar 50 - 100 Lt kas mėnesį vaiko laisvalaikiui, pramogoms. Tokiu būdu, šiuo metu iš teismo konstatuotos nepilnamečiui vaikui išleidžiamos kas mėnesį 800 - 900 Lt sumos vien vaiko pramogoms kas mėnesį išleidžiama 250 - 300 Lt. Tokia didelė suma vien vaiko laisvalaikiui, pramogoms šiuo metu yra per didelė prabanga. Ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tik išvardino, nurodė šių poreikių patenkinimo kainą mėnesiui, tačiau niekaip šių kainų nepagrindę. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas aiškinosi tiek jo, tiek atsakovės turtinę padėtį. Būtent nustatytos faktinės aplinkybės ir rodo, kad atsakovės šeimos mėnesinės pajamos yra daugiau kaip du kartus mažesnės už ieškovo šeimos. Apelianto turtinė padėtis šiuo metu yra aiškiai nelygiavertė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas gali skirti didesnę negu atsakovė dalį nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui ir jo poreikiams tenkinti. Be to, apelianto tvirtinimai, kad atsakovė dirbtinai mažina savo pajamas, yra visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad jos sūnui J. P. yra vos daugiau nei metai, todėl tokio amžiaus vaikui būtina nuolatinė mamos priežiūra. Taigi, šiuo metu ji nedirba dėl objektyvių priežasčių.

22Teigia, jog apelianto ginčijama 1999-10-20 Dovanojimo sutartis yra patvirtinta notariškai, todėl preziumuojama, kad notaras, tvirtinęs šią sutartį, kurio pareiga yra užtikrinti sandorių teisėtumą, sutarties šalims išaiškino šio sandorio pobūdį, dalyką, iš tokio sandorio kylančias teises bei pareigas ir įformino šalių išreikštą tikrąją valią. Jeigu, kaip nurodo apeliantas, iš tiesų jam būtų buvę grasinama, tai jis būtų tiek notarui, tiek 1999-10-20 Dovanojimo sutartyje nurodęs, kad nekilnojamojo daikto dalį perleidžia kaip išlaikymą sūnui, ar būtų ėmęsis priemonių savo tariamai pažeistai teisei apginti, o ne beveik 10 metų laukęs. „Dovanoju“ sąvoka yra suprantama vienareikšmiškai, šio žodžio supratimui nereikia jokio ypatingo supratimo, išsilavinimo, patyrimo, todėl akivaizdu, kad apeliantas puikiai suprato savo atliekamus veiksmus, jų pasekmes, suprato 1999-10-20 Dovanojimo sutarties pasekmes, jų norėjo, ir tai pilnai atitiko jo valią. Be to, apeliantas nutyli ir tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise liko automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) kurio vertė 1999 metais buvo apie 8 000 Lt, taip pat jam liko šeimos santaupos. Tokiu būdu jam liko turto praktiškai už tokią pat sumą, kokios vertės turtas buvo dovanotas ir atsakovei. Taip pat skunde minimas 1999-11-11 susitarimas buvo sudarytas jau po 1999-10-20 sutarties sudarymo. Apeliantas meluoja, kad toks žodinis susitarimas tarp šalių buvo jau sudarant ir 1999-10-20 sutartį. 1999-11-11 susitarime nėra nurodyta, kad turtas atsakovei buvo padovanotas kaip išlaikymas vaikui. Būtent teisme ji paaiškino aplinkybes dėl šio rašto surašymo. Be to, apeliantas nenurodė, kokius konkrečius jo įrodymus pirmosios instancijos teismas ignoravo, sprendime neaptarė ir neįvertino. Nors apeliantas prašo panaikinti sprendimą, tačiau nenurodo, kodėl yra nepagrįstas ir neteisėtas šis sprendimas dalyje dėl nepilnamečio D. D. gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat dalyje, kuria atmestas apelianto reikalavimas dėl išlaikymo išieškojimo nutraukimo.

23Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

25Byloje nustatyta, kad ieškovas D. D. ir D. D. (P.) susituokė ( - ) Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. ( - ) gimė sūnus D. D.. Santuoka tarp šalių nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-11-12 sprendimu (t. 1, b. l. 9). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-12 sprendimu iš D. D. nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui priteista po 240 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (t. 1, b. l. 10). Ieškovas, be kitų reikalavimų, ieškiniu prašė pripažinti dviejų kambarių buto, esančio ( - ), Šiauliuose, 1999 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartį, sudarytą Šiaulių rajono II-ojo notarų biuro notarės B. Š., negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei bei kaip sudarytą apgaulės ir suklydimo įtakoje, ir taikyti restituciją, taip pat priteisti iš atsakovės D. P. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovo reikalavimus šioje dalyje tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės D. P. nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-12) iki sūnaus pilnametystės; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepakankamai įsigilino į byloje surinktus įrodymus, jų iki galo neišanalizavo ir dėl to padarė neteisingą išvadą dėl ieškovo ir atsakovės turtinės padėties bei nepilnamečio vaiko D. D. faktinių poreikių, nenurodė svarių argumentų, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus priima ir laiko neginčytinais. Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 1999-10-20 Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

26Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, kad teismo išvada ieškinį tenkinti iš dalies yra teisėta, atitinka šiuos klausimus reglamentuojančių teisės normų turinį.

27Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

28Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės D. P. materialinį išlaikymą D. D. po 200 Lt kas mėnesį. Kaip matyti, teismas nustatė, jog nepilnamečio D. D. išlaikymui išleidžiama apie 800 -900 Lt per mėnesį, o būtent – maistui išleidžiama apie 250-300 Lt, avalynei, rūbams išleidžiama apie 150 Lt per mėnesį, higienos priemonėms apie 60-70 Lt, mokymosi priemonėms apie 40 Lt per mėnesį, vitaminams, vaistams apie 100 Lt per mėnesį, laisvalaikiui, pramogoms nuo 50 iki 100 Lt per mėnesį, be to, sūnaus pomėgiui žvejoti per mėnesį kartais išleidžiama iki 200 Lt. Apelianto teigimu, teismas šios sumos ribose privalėjo spręsti, kokia pinigų suma prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ieškovas ir kokia atsakovė. Tačiau priešingai šiems argumentams, teismas tik konstatavo, kad nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui šiuo metu per mėnesį išleidžiama apie 800 - 900 Lt. Pažymėtina, kad į šią sumą teismas įtraukė ir 200 Lt išlaidas kiekvieną mėnesį vien vaiko pomėgiui žvejoti, dar 50 - 100 Lt kas mėnesį vaiko laisvalaikiui, pramogoms. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas, tokia didelė suma vien vaiko laisvalaikiui, pramogoms šiuo metu iš tikrųjų yra per didelė prabanga, su kuo kolegija iš esmės sutinka. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas aiškinosi tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį. O būtent – teismas nustatė, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra 2 000 Lt, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, jo sutuoktinė L. D. gauna 900 Lt dydžio motinystės pašalpą, todėl šeimos pajamos kas mėnesį yra apie 2 900 Lt. Be to, jis su sutuoktine L. D. augina ( - ) gimusį sūnų N. D.. Tuo tarpu atsakovė sutuoktiniu G. P. augina du nepilnamečius vaikus: G. P., gimusią ( - ), ir J. P., gimusį ( - ). Šeimos mėnesinės pajamos sudaro 1 230 Lt. Atsakovės vardu yra registruotas butas, esantis ( - ), Šiauliuose. Taigi, esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovo šeimos gaunamos pajamos yra didesnės už atsakovės šeimos gaunamas pajamas. Tokiu būdu, visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagal savo turtinę padėtį gali skirti didesnę negu atsakovė dalį nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir jo poreikiams patenkinti, kas, kolegijos nuomone, atitinka protingumo kriterijus. Kolegija laiko, jog teismas, priteisdamas iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam D. D. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgė į apelianto bei atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ji turi išlaikyti viso tris nepilnamečius vaikus, o apeliantas – du nepilnamečius vaikus ir nepažeidė proporcingumo principo (CK 3.192 str. 2 d.).

29Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir tą apelianto argumentą, kad teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė, galėdama pati dirbti ir gauti pajamas arba galėdama būti motinytės atostogose ir leisdama dirbti savo sutuoktiniui bei taip gauti šeimos išlaikymui būtinas pajamas, to nedaro, t. y. į sunkią materialinę padėtį ji yra patekusi dėl savo kaltės. Tačiau, kaip matyti, atsakovės sūnui J. P. yra kiek daugiau nei metai (gimęs ( - )), todėl, kaip nurodo atsakovė, tokio amžiaus vaikui būtina nuolatinė mamos priežiūra, jį reikia maitinti. Tokiu būdu, konstatuotina, kad atsakovė D. P. šiuo metu nedirba dėl objektyvių priežasčių.

30Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. D. skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo reikalavimą dėl 1999-10-20 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, padarė nepagrįstą išvadą, kad šis sandoris jo sudarymo metu atitiko abiejų šalių tikrąją valią. Kaip matyti, apelianto ginčijama dovanojimo sutartimi apeliantas atsakovei padovanojo jam priklausiusią buto, esančio ( - ), Šiauliuose, dalį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 1999-10-20 dovanojimo sutartis atitiko apelianto ir atsakovės valią sandorio sudarymo metu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ši dovanojimo sutartis buvo patvirtinta apgaulės, ekonominio spaudimo ar suklydimo įtakoje, ji prieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad ginčijama 1999-10-20 dovanojimo sutartis yra patvirtinta notariškai, todėl preziumuojama, kad notaras, tvirtinęs šią sutartį, kurio pareiga yra užtikrinti sandorių teisėtumą, sutarties šalims išaiškino šio sandorio pobūdį, dalyką, iš tokio sandorio kylančias teises bei pareigas, įformino šalių išreikštą tikrąją valią būtent šia dovanojimo sutartimi. Nors apeliantas teigia, kad jo išsilavinimas, nepakankamas teisinis išprusimas bei pasitikėjimas atsakove lėmė tai, kad jis sudarė buto dovanojimo sutartį, būdamas įsitikinęs, jog teikia išlaikymą sūnui buto dalimi, tačiau, kolegijos nuomone, sąvoka „dovanoju“ yra suprantama vienareikšmiškai, šio žodžio supratimui nereikia jokio ypatingo supratimo, išsilavinimo, patyrimo. Neabejoti, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apeliantas puikiai suprato savo atliekamus veiksmus, jų pasekmes, suprato 1999-10-20 dovanojimo sutarties pasekmes, jų norėjo ir tai pilnai atitiko jo valią, kurią įformino notaras bei ją patvirtino. Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-11-12 sprendime yra konstatuota, kad turtinių ginčų tarp šalių nėra (t. 1, b. l. 9). Taip pat pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, jos manymu, jei iš tikrųjų apeliantas būtų manęs, kad 1999-10-20 sutartis sudaryta apgaulės, grasinimų ar suklydimo įtakoje, tai jis būtų ėmęsis priemonių savo tariamai pažeistai teisei apginti, o ne beveik 10 metų laukęs. Be to, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios neva tai būtų jam trukdžiusios per tuos beveik dešimt metų imtis savo tariamai pažeistų teisių gynimo. Apelianto teigimu, kad jam priklausanti santuokoje įgyto buto dalis bus perleista atsakovei kaip išlaikymas sūnui D. D., įrodo ir 1999-11-11 susitarimas tarp jo (ieškovo) ir atsakovės, kuriuo pastaroji atsisako išlaikymo sūnui. Tačiau, kaip matyti, šis susitarimas buvo sudarytas jau po 1999-10-20 sutarties sudarymo. 1999-11-11 susitarime nėra nurodyta, kad turtas atsakovei buvo padovanotas kaip išlaikymas vaikui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymas draudžia nepilnamečio vaiko turtą, kurį tėvai tvarko uzufrukto teise, perleisti ar kitaip suvaržyti, todėl atsakovė atsisakyti išlaikymo, kuris skiriamas išimtinai nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, neturėjo teisės. Su tokia teismo išvada kolegija visiškai sutinka.

31Dėl paminėtų aplinkybių, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Apeliantas nenurodė, kokius konkrečius jo įrodymus pirmosios instancijos teismas ignoravo, sprendime neaptarė ir neįvertino. Tokiu būdu, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už D. P. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 178 Lt, t. 2, b. l. 25, 26) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (8,60Lt), priteistinos iš apelianto D. D. CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 92 str. ir 98 str. pagrindais.

32Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš D. D., a. k. ( - ) 2 178,00 Lt (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) advokato pagalbos išlaidų D. P., a. k. ( - ) naudai ir 8,60 Lt ( aštuonis litus šešiasdešimt centų ) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas prašė:... 5. - pripažinti dviejų kambarių buto, esančio 6. - nustatyti nepilnamečio sūnaus D. D., gim. 7. - nutraukti nuo 2009-06-01 D. D. teikiamą išlaikymą... 8. - priteisti iš atsakovės D. P. nepilnamečio sūnaus... 9. - priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 10. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu nepilnametis sūnus gyvena kartu su juo, jo... 11. Panevėžio miesto apylinkės teismas 12. Nustatė, kad D. D. ir 13. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos... 14. Teismas taip pat nustatė, kad nepilnamečio D. D.... 15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančios antstolės 16. Nustatė, kad 1999-10-20 Šiaulių rajono II-ojo notarų biuro notarė 17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 18. 1. Teismas nepakankamai įsigilino į byloje surinktus įrodymus, jų iki galo... 19. 2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 1999-10-20 Dovanojimo... 20. 3. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta svarių argumentų, kodėl vienus... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti... 22. Teigia, jog apelianto ginčijama 1999-10-20 Dovanojimo sutartis yra patvirtinta... 23. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. D. ir 26. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, kad... 27. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė... 29. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir tą apelianto argumentą, kad... 30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. D.... 31. Dėl paminėtų aplinkybių, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos... 32. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Panevėžio miesto apylinkės teismo 34. Priteisti iš D. D., a. k.