Byla 2A-919-623/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant apeliantei A. K. ir adv. Edmundui Rusinui, ieškovų atstovui adv. Gvidui Byčiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. firmos ,,Nilara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. A., G. B. , G. B., L. B. , V. B. , R. B. , H. B. , D. D. , L. B. , I. G. , I. G. , J. G. , I. K. , A. K. , F. L. , J. L. , D. M. , S. M. , V. M. , D. M. , A. M. , A. S. , A. S. , R. T. , R. V. , A. V. , R. V. , J. V. ieškinį atsakovui A. K. firmai „Nilara“, tretiesiems asmenims N. B. IĮ „Kretingos Dėja“, Lietuvos valstybės tarnautojų profesinei sąjungai dėl nesuteiktų turizmo paslaugų kompensavimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 1-4) prašydami priteisti iš atsakovo po 462 Lt žalos atlyginimo bei po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ir papildomai po 67 Lt 50 ct turtinės žalos atlyginimo ieškovams S. M. , R. T. , D. M. ir J. G. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. balandžio 23-28 dienomis vyko į Olandiją, šią kelionę organizavo atsakovas A. K. firma ,,Nilara“ pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį, sudaryta su Lietuvos valstybės tarnautojų profesine sąjunga. Už kelionę kiekvienas ieškovas sumokėjo atsakovui po 1150 Lt. Ieškovai nurodo, kad kelionę lydėjo nuolatiniai nesklandumai ir nepatogumai (buvo konfiskuotas autobusas, kitame autobuse buvo mažiau vietų nei keleivių ir dėl to kilo konfliktai susėdant, autobuse neveikė šildymo ir kondicionavimo sistema, sugedo ir antras autobusas, kelionė neplanuotai pratęsta dar vienai dienai, nebuvo aplankyta dalis programoje numatytų objektų (angliškasis parkas Keukenhofe, Amsterdamas, Haga, Brėmenas) dėl kurių visi išgyveno, patyrė stresą, todėl prašo neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai pateikė pretenzijas atsakovui, bet jis žalos neatlygino, todėl buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tarnyba suskaičiavo, kad buvo aplankyta tik 28, 6 % numatytų objektų, apgyvendinimo ir vežimo paslaugos buvo nekokybiškos, rekomendavo atlyginti keliones išlaidas į Amsterdamą ir grąžinti 40 procentų už kelionę sumokėtų pinigų, tačiau atsakovas jų neatlygino.

4Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. K. firma ,,Nilara“ (2 t., b.l. 1-7) su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydama, jog kelionės programa buvo pakeista ne atsakovo iniciatyva, o pačių turistų pageidavimu. Dėl vežimo paslaugų teikimo 2008-04-16 buvo sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu N. B. IĮ ,,Kretingos dėja“. Atsakovas autobuso areštavimo priežasčių nežinojo ir lig šiol nežino dėl užsakymo vykdytojo nenoro bendradarbiauti. Areštavus autobusą buvo susisiekta su užsakymo vykdytoju, kuris įsipareigojo atsiųsti kitą autobusą. Atsakovas pažymi, jog autobuso atvykimo laiko bei paties autobuso kokybės jie negalėjo patikrinti, kadangi visa tai priklausė nuo užsakymo vykdytojo. Atkreipia dėmesį, jog negalėjo numatyti išnuomoto autobuso gedimo bei tokio užsakymo vykdytojo aplaidaus elgesio, taip pat negalėjo tikėtis, kad atsakovo išnuomotas autobusas gali būti areštuotas, todėl šią aplinkybę laiko nenugalima jėga, kurios pagrindu yra atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus klientui, o to negalėdamas padaryti dėl objektyvių priežasčių, stengėsi palaikyti turistų užimtumą organizuodamas alternatyvias ir net papildomas keliones, taigi laikėsi 2008-03-16 Sutarties nuostatų. Atsakovas vertina, jog įvykdė 72,73 % visų kelionėje numatytų įsipareigojimų ir dėl užsakymo vykdytojo kaltės negalėjo įvykdyti 27,27 % įsipareigojimų, taigi sutinka ieškovams grąžinti 314 Lt 97 ct turtinės žalos atlyginimą. Atsakovo nuomone, kadangi ieškovų kelionėje patirti nepatogumai įvyko dėl užsakymo vykdytojo kaltės, kai atsakovas ėmėsi visų veiksmų siekiant to išvengti, ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.

5Tretysis asmuo N. B. IĮ ,,Kretingos Dėja“ (2 t., b.l. 19-24) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovams nebūnant Turizmo paslaugų sutarties dalyviais, ieškovams jos pagrindu neatsiranda ir reikalavimo teisės, dėl šios priežasties tretysis asmuo mano, kad tinkamas ieškovas pagal sutartines prievoles yra Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga.

6Ieškovai nepateikė įrodymų, kad už kelionę atsakovui sumokėjo po 1150 Lt. Ieškovai teikdami ieškinį ir atsakovą įvardindami organizuotos kelionės organizatoriumi, privalėjo pateikti įrodymus, kad jis atitinka įstatymo numatytus kelionių organizavimui keliamus reikalavimus. Tretysis asmuo nurodė, kad atsakovas kelionę organizavo neturėdamas tam leidimo, į kelionę skyrė vadovą, neturinčio jo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Nei viena institucija, teikusi išvadas apie atsakovo atsakomybę, nevertino nurodytų aplinkybių, dėl ko tretysis asmuo mano, kad netinkamai nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį, o ieškovai visiškai neprisiimdami rizikos pasirenkant atsakovą kaip kelionės organizatorių, nepagrįstai reikalauja atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą.

7Tretysis asmuo teigė, jog jis su atsakovu sudarė autobuso nuomos sutartį. Šios Sutarties 1.1.1. p. numato, kad neatskiriama Sutarties dalis yra turistinės kelionės maršrutas. Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga nurodė, kad maršrutas buvo pakeistas jų atstovo iniciatyva, o būtent maršruto pakeitimas buvo lemiamas veiksnys, dėl ko Magdeburgo mieste buvo sulaikytas autobusas. Dėl šios aplinkybės atsakomybė tenka ne atsakovui, o Lietuvos valstybės tarnautojų profesinei sąjungai.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu (2 t., b.l. 156-159) ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo N. K. firmos ,,Nilara“ po 1462 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 64 Lt žyminio mokesčio kiekvienam ieškovui ir papildomai po 67 Lt 50 ct turtinės žalos atlyginimo ieškovams S. M. , R. T. , D. M. ir J. G. bei 140 Lt 75 ct iš atsakovo pašto išlaidų į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad ieškovų su atsakovu sudaryta sutartis nebuvo vykdoma atsižvelgiant į protingus turistų lūkesčius, todėl taikė CK 6.754 str. 2 d., kurioje įvertinta kelionės organizatoriaus pareiga atlyginti turistui nuostolius. Ieškovų su trečiuoju asmeniu, suteikusiu kelionės organizatoriui minėtas paslaugas, nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl teismas sprendė, kad teisinė atsakomybė, kai turistas liko nepatenkintas kelione dėl netinkamai įvykdytos sutarties, nors ta sutarties dalis ir buvo vykdoma kelionės organizatoriaus pasitelkto asmens, taikoma kelionės organizatoriui. Teismas nurodė, kad nustačius netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo faktą, už kurį atsako kelionės organizatorius, dėl ko turistų pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė ir šie liko kelione nepatenkinti, ieškovai įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą CK 6.754 straipsnio 5 dalis pagrindu. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad buvo aplankyta tik 28,6 procentai numatytų objektų, į tai, kad kelionę lydėjo nuolatiniai nesklandumai ir nepatogumai (buvo konfiskuotas autobusas, turistai laukė nuo 16 val. iki 19.30 val. kito autobuso, kitame autobuse buvo mažiau vietų nei keleivių ir dėl to kilo konfliktai susėdant, autobuse neveikė šildymo ir kondicionavimo sistema, sugedo ir antras autobusas, kelionė neplanuotai pratęsta dar vienai dienai) dėl kurių ieškovai išgyveno, patyrė stresą, neišsipildė jų pagrįsti ir protingi lūkesčiai, negalėjo laiku grįžti į darbą, ieškovų prašomos 1000 Lt neturtinės žalos kompensacijos nevertino kaip per didelės, todėl ją priteisė. Pagal CK 6.754 str. 2 d. teismas ieškovams priteisė po 462 Lt patirtų nuostolių, o ieškovams S. M. , R. T. , D. M. ir J. G. papildomai po 67,50 Lt turtinės žalos atlyginimo už traukinio bilietus vykstant į Amsterdamą.

9Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 164-168) atsakovas A. K. firma ,,Nilara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2009-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš dalies patenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovas vykdė tik agento, bet ne kelionių organizatoriaus funkcijas, t.y. viešai nesiūlė jokių turizmo paslaugų, o apsiribojo agentine veikla. Kaip bylos metu patvirtino ir kelionės užsakovas – kelionė nebuvo organizuota iš anksto atsakovo iniciatyva, o buvo parengta Lietuvos valstybės tarnautojų profesinei sąjungai, kaip juridiniam asmeniui, kreipusis į atsakovą su prašymu parengti jos pageidavimu konkrečią kelionę. Taip susiklostė sutartiniai santykiai tarp šių šalių. Jokių pretenzijų iš Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos atsakovas nėra gavęs.

10Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nei Valstybinio turizmo departamento išvados, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose. Paaiškėjus aplinkybėms, kad dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, negalės įvykdyti didelės paslaugų dalies, jam numatyta prievolė pateikti alternatyvius paslaugų variantus ir vykdydamas šią prievolę, atsakovas ieškovams papildomai suteikė ekskursiją po Hildesheimą, savo iniciatyva ir lėšomis išnuomavo autobusą Olandijoje, apmokėjo nakvynę Roterdame, išnuomavo autobusą turistų pervežimui iš Roterdamo į Slubicą. Apeliantas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-3-487/2007, nurodo, kad užsakytų paslaugų pakeitimas lygiavertėmis – nėra turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų pažeidimas. Tai išvadoje nurodė ir Valstybinis turizmo departamentas.

11Pirmosios instancijos teismas sprendime neargumentavo, kodėl priteisė ieškovų prašytas sumas, negrindė savo pozicijos nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovų prašyta priteisti 462 Lt turtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, o paremta tik Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rekomendacijomis, kurios nėra pripažįstamos individualiu aktu, todėl negali būti atskaitos tašku, skaičiuojant turtinės žalos atlyginimą.

12Apelianto nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepasisakė nei dėl vienos iš būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 179-182) ieškovai prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, kad pagal sudarytą 2008-03-16 Sutartį A. K. firma ,,Nilara“ organizavo turistinę kelionę profesinės sąjungos nariams ir prisiiėmė visas kelionės organizatoriaus teises ir pareigas. Kelionės metu kilus konfliktui ir atsiradus nepasitenkinimui dėl šios sutarties sąlygų neįvykdymo 2008-04-29 buvo surašyta pretenzija ir įteikta atsakovo direktorei.

14Ieškovų teigimu, alternatyvių paslaugų samprata – turistui pasiūlyta tinkama alternatyvi paslauga už tą pačią kainą. Ieškovai nurodo, kad jiems alternatyvios paslaugos buvo primestos, nes jie neturėjo jokio kito pasirinkimo.

15Atsakovas nepateikė įrodymų, jog kelionės programą įvykdė 72,73 %. Užsakytų paslaugų pakeitimas lygiavertėmis nėra turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų pažeidimas, tačiau to atsakovas neįrodė.

16Atsakovo pateiktame ieškinyje vežėjams pripažinta, kad buvo sužlugdytos turistų ekskursijos pagal programą, taip pat pripažinta, kad suprantamas ieškovų nepasitenkinimas, todėl ieškinio neigimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovams nesuprantamas.

17Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

20Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Pagal turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratą, apibrėžtą CK 6.747 straipsnio 1 dalyje, turistinės kelionės organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas, įskaitant nakvynę, bei suteikti mažiausiai dar dvi paslaugas: vežimo ir apgyvendinimo bei esminę turistinės kelionės dalį sudarančią paslaugą, nesusijusią su vežimu ar apgyvendinimu. Turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Taigi organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys.

21Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugų teikimo sutartimi (toliau-sutartis) A. K. firma „Nilara“ (atsakovas) įsipareigojo Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos (tretysis asmuo) nariams organizuoti kelionę į „Gėlių paradą“ pagal nurodytą kelionės programą, o profesinė sąjunga arba turistai įsipareigojo sumokėti atsakovui už teikiamas paslaugas (1 t., b.l. 5-8).

22Tokia sutartis vertinama kaip sudaryta trečiųjų asmenų turistų naudai, todėl tinkamo prievolės įvykdymo turi teisę reikalauti ir patys turistai, t.y. ieškovai, todėl kolegija sprendžia, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas tinkamų ieškovų (CK 6.191 str.).

23Iš atsakovo pasirašytos 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties turinio matyti, kad ne kas kitas, o A. K. firma „Nilara“ įsipareigojo organizuoti turistinę kelionę pagal pridėtą programą – pateikti tikslią informaciją apie kelionės maršrutą, numatyti išvykimo ir grįžimo vietas ir laiką bei lankomas vietas ir šalis, nurodant datas, tarpines stotis ir sustojimo laiką, nurodyti autobuso markę ir numerį bei keleivių vietas autobuse.

24Taigi, kolegija daro išvadą, kad iš sutarties esmės seka, kad atsakovas prisiėmė visas turistinės kelionės organizatoriaus pareigas, t.y. iš anksto organizavo turizmo paslaugų rinkinį, kurį sudarė vežimo bei apgyvendinimo, t.y. nakvynių organizavimo paslaugos. Todėl atsakovas pirmos instancijos teisme pagrįstai pripažintas kelionės organizatoriumi, neatsizvelgiant į tai, kad atsakovas galimai reguliariai nesivertė turizmo verslu ir galimai viešai nesiūlė teikti turizmo paslaugas. Šio atveju atsakovui Valstybinio turizmo departamento išduoto kelionių agentūros pažymėjimo neatitikimas faktiškai atsakovo vykdomai veiklai, negali šalinti atsakovo atsakomybės už netinkamai atliktas kelionės organizatoriaus paslaugas. Todėl apeliacinio skundo argumentus apie ieškovų ir atsakovo statusą kolegija pripažįsta nepagrįstais.

25Kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę bei prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti. CK 6.256 str. 4 d. nustatyta, kad verslininko (CK 2.4 str. 2 d.) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veikos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai). Paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, visada gali pasitelkti trečiuosius asmenis, jeigu to nedraudžia sutartis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 str. 3 d.).

26Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovo organizuotą kelionę lydėjo nuolatiniai nesklandumai ir nepatogumai (buvo konfiskuotas autobusas, kitame autobuse buvo mažiau vietų nei keleivių ir dėl to kilo konfliktai susėdant, autobuse neveikė šildymo ir kondicionavimo sistema, sugedo ir antras autobusas, kelionė neplanuotai pratęsta dar vienai dienai, nebuvo aplankyta dalis programoje numatytų objektų (angliškasis parkas Keukenhofe, Amsterdamas, Haga, Brėmenas) dėl kurių visi išgyveno, patyrė stresą.

27Apeliantas neneigė, kad kelionė buvo vykdoma ne pagal turistų lūkesčius, tačiau tvirtino, kad turistams buvo suteiktos alternatyvios paslaugos: ekskursija po Hildesheimą, autobuso Olandijoje nuoma, papildoma nakvynė Roterdame, turistų pervežimas iš Roterdamo į Slubicą. Apelianto nuomone, tokiu būdu užsakytų paslaugų pakeitimas lygiavertėmis negali būti laikomas turizmo paslaugų sutarties pažeidimu.

28Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokiomis apelianto išvadomis nesutinka. Kelionė ieškovams turėjo būti organizuota pagal 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ir aiškiai apibrėžtą programą „Gėlių paradas Olandijoje balandžio 23-28 d.“ (1 t. b.l.5). Apeliantas negalėjo pagrįsti kuo jo suteikta ekskursija po Hildesheimą yra alternatyvi neaplankytam angliškajam parkui Keukenhofe, Amsterdamui, Hagai ir Brėmenui. Ieškovų tvirtinimu, Hildesheime dėl konfiskuoto atobuso turistai buvo priversti ne savo valia likti 6 val., važiuoti visuomeniniu transportu, Hildesheimo bažnyčioje slėptis nuo lietaus. Todėl kolegija priverstinį ieškovų palikimą Hildesheime alternatyvia turizmo paslauga nepripažįstą, o kitus atsakovo veiksmus - autobuso nuomą Olandijoje, papildomą nakvynę Roterdame, turistų pervežimą iš Roterdamo į Slubicą vertina tik kaip sutartinių įsipareigojimų tolesnį vykdymą, nes priešingu atveju sutartyje nurodyta kelionė būtų nutrūkusi ieškovams esant užsienyje.

29Kretingos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009-02-25 sprendimu nustatyta, kad 2008-04-16 buvo sudaryta sutartis tarp N. B. personalinės įmonės „Kretingos Dėja“ (Tretysis asmuo) ir A. K. firmos „Nilara“ (atsakovo) dėl 2008-04-23-28 kelionės į Olandiją. Užsakymo vykdytojas įsipareigojo skirti turistinį autobusą užsakovo kelionei aptarnauti pagal patvirtintą maršrutą, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Vykdant turistinį maršrutą trečiojo asmens autobusas buvo sulaikytas 2008-04-24 Magdeburgo policijos pareigūnų. 2008-04-25 21 val. buvo atsiųstas kitas autobusas, kuris 2008-04-26 sugedo ir paliko turistus. Tik 2008-04-28 turistai buvo paimti iš Slubico miesto ir parvežti į Lietuvą. Dėl šių priežasčių siekdamas dalinai vykdyti sudarytą programą, ieškovas (šioje byloje atsakovas) turėjo papildomų nuostolių, kurie ir buvo priteisti minėtu sprendimu (1 t., b.l. 53-57). Taigi, šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės taip pat iš dalies patvirtina atsakovo netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktą.

30Kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, jam kyla CK 6.754 str. 2 d. įtvirtinta pareiga atlyginti turistams nuostolius. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str.).

31Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovų turtinės žalos atlyginimu, apskaičiuodamas įsipareigotų suteikti ir suteiktų paslaugų kainos skirtumą, kuris sudaro atsakovo skaičiavimu 314 Lt 97 ct (2 t., b.l. 1-7).

32Ieškovai procesiniuose dokumentuose nesutiko, kad atsakovas kelionės programą įvykdė 72,73 procentais (2 t., b.l. 35-37) ir palaikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime nustatyta turtinės žalos apskaičiavimą - po 462 Lt.

33Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 10-217 nutarimu ištyrusi vartotojų (ieškovų) skundą dėl A. K. firmos „Nilara“ netinkamai organizuotos turistinės kelionės į Olandiją, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo padarė išvadą, kad vartotojams buvo suteikta 60 procentų visų numatytų paslaugų ir rekomendavo kompensuoti patirtas transporto išlaidas vykstant savo lėšomis į Amsterdamą pagal turimus transporto bilietus ir grąžinti vartotojams 40 procentų už kelionę sumokėtų pinigų, t.y. kiekvienam vartotojui po 462 Lt. (1 t., b.l. 63-69).

34Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos savo išvadoje nurodė, kad A. K. firma „Nilara“ turėtų išmokėti turistams siūlytų ir realiai suteiktų paslaugų kainų skirtumą, atsižvelgdama į aplinkybę, jog kelionės organizatorius ėmėsi priemonių susiklosčiusiai padėčiai taisyti.

35Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laivo įrodymų vertinimo principą (CPK 185 str.) ir nustatydamas turtinės žalos dydį vadovavosi neturinčios nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 10-217 nutarime pateiktais nuostolių skaičiavimai.

36Nagrinėjamoje byloje ginčas liko ne dėl turizmo paslaugų suteikimo fakto, bet dėl suteiktų paslaugų kokybės, todėl apelianto nurodoma CK 6.754 str. 4 d. netaikytina.

37CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta turisto teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo. Neturtinės žalos atlyginimo ginčo atveju paskirtis – teisingai kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos samprata, atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t.y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008).

38Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

39Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi ieškovai patyrė to paties pobūdžio dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jiems pagrįstai priteistas vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši ieškovų patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, pažeidimo sunkumą ir ieškovams priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį, pirmos instancijos teismo pagrįstai įvertinta 1000 Lt kiekvienam turistui. Nustatydama neturtinės žalos dydį dėl netinkamai organizuotos kelionės, kolegija atsižvelgia į tai, kad kelionė pagal jos pobūdį yra turistinė, t.y. vyksta daug dinamiškiau nei poilsinė kelionė. Kolegija pripažįsta, kad ieškovai patyrė neigiamas emocijas ir nepatogumus ne vieną kartą – pirmojo autobuso konfiskavimo metu ir pakartotinai - dėl mažesnio nei yra keleivių autobuso pristatymo, kuriame neveikė kondicionavimo ir šildymo sistema, o taip pat ir pastarojo autobuso gedimo. Kolegija taip pat pripažįsta, kad CK 6.250 str. išvardintas neigiamas pasekmes turistams sukėlė ir viena diena užsitęsusi kelionė, dėl kurios turistai vėlavo išeiti į darbus, buvo priversti aiškintis savo vadovybei, kitiems asmenims. Kolegija neigiamomis pasekmėmis taip pat pripažįsta tai, kad buvo sutrikdytas įprastas, planuotas kelionės ritmas, turistai jautėsi pavargę dėl ko nukentėjo kelionės įspūdžių kokybė. Nors pagrindinė kelionės tema buvo „Gėlių paradas“, ieškovai neteko galimybės aplankyti angliškojo parko Keukenhofe. Ieškovas neigiamas emocijas taip pat sukėlė ir kitų planuotų miestų – Amsterdamo, Hagos ir Brėmeno neaplankymas.

40Vertindama pirmos instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009-02-25 sprendimu kelionės organizatorius A. K. firma „Nilara“ yra prisiteisęs iš N. B. IĮ „Kretingos Dėja“ 23 137 Lt 71 ct dėl šioje byloje ieškovams organizuotos kelionės nuostolių atlyginimo, todėl darytina išvada, kad atsakovas turi realias galimybes atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą.

41Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42Apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs tik 100 Lt žyminio mokesčio, o likusios nesumokėto žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2010 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi atidėtas iki proceso apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 32 386 Lt 84 ct (41 206 Lt – 8819, 16 Lt), todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 971 Lt 60 ct.

43Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteisiama atidėta žyminio mokesčio dalis 871 Lt 60 ct ir 11 Lt 50 ct išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo į valstybės pajamas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš A. K. firmos „Nilara“ 871 Lt 60 ct žyminio mokesčio ir 11 Lt 50 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 883 Lt 10 ct į valstybės pajamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 1-4) prašydami... 4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. K. firma ,,Nilara“ (2 t., b.l. 1-7) su... 5. Tretysis asmuo N. B. IĮ ,,Kretingos Dėja“ (2 t., b.l. 19-24) su ieškiniu... 6. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad už kelionę atsakovui sumokėjo po 1150... 7. Tretysis asmuo teigė, jog jis su atsakovu sudarė autobuso nuomos sutartį.... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu (2 t.,... 9. Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 164-168) atsakovas A. K. firma ,,Nilara“... 10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nei Valstybinio... 11. Pirmosios instancijos teismas sprendime neargumentavo, kodėl priteisė... 12. Apelianto nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepasisakė nei dėl... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 179-182) ieškovai prašo... 14. Ieškovų teigimu, alternatyvių paslaugų samprata – turistui pasiūlyta... 15. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog kelionės programą įvykdė 72,73 %.... 16. Atsakovo pateiktame ieškinyje vežėjams pripažinta, kad buvo sužlugdytos... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 20. Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro... 21. Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugų teikimo sutartimi... 22. Tokia sutartis vertinama kaip sudaryta trečiųjų asmenų turistų naudai,... 23. Iš atsakovo pasirašytos 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugų teikimo... 24. Taigi, kolegija daro išvadą, kad iš sutarties esmės seka, kad atsakovas... 25. Kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų... 26. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovo organizuotą kelionę lydėjo... 27. Apeliantas neneigė, kad kelionė buvo vykdoma ne pagal turistų lūkesčius,... 28. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokiomis apelianto išvadomis... 29. Kretingos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009-02-25 sprendimu... 30. Kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį, jam kyla CK 6.754 str. 2... 31. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovų turtinės žalos atlyginimu,... 32. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nesutiko, kad atsakovas kelionės... 33. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr.... 34. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos savo išvadoje... 35. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laivo įrodymų... 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas liko ne dėl turizmo paslaugų suteikimo fakto,... 37. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta turisto teisė reikalauti atlyginti... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik... 39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi ieškovai patyrė to... 40. Vertindama pirmos instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį,... 41. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 42. Apeliantas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs tik 100 Lt žyminio... 43. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteisiama atidėta žyminio... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 45. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš A. K. firmos „Nilara“ 871 Lt 60 ct žyminio mokesčio ir 11...