Byla 2S-508-340/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

3kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Auruškevičiaus,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, SB „Šviesa“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ neteisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto žemės sklypu, esančiu ( - ), į kurį patenka žemės sklypas, į kurį pareiškėja prašo natūra atkurti nuosavybės teises ir kuris iki nacionalizacijos priklausė A. P., kuris nuosavybės teise valdė 8,52 ha ploto žemės sklypą ( - ), pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį ( - ).

7Trakų r. apylinkės teismas 2009-01-30 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, SB „Šviesa“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas konstatavo, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas negali būti nustatytas, nes asmens veiksmų neteisėtumas yra vertinamoji kategorija (išvada), kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl gali būti įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje, dėl ko negali būti konstatuotas kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja buvo pareiškusi ieškinius atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai, SB „Šviesa“, trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įpareigojimų atlikti veiksmus. Nustačius ieškinių trūkumus bei jų nepašalinus, Trakų rajono apylinkės teismo 2008-09-05 (civilinė byla Nr. 2-1637-272/2008) ir 2008-11-19 (civilinė byla Nr. 2-2352-213/2008) nutartimis ieškiniai laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovei. Teismas laikė, jog pareiškėja, nenurodydama motyvų, prašo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kurios bylose, nagrinėjamose ypatingąja teisena, negali būti taikomos. Teismas padarė išvadą, jog tokiuose pareiškėjos veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

8Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Trakų r. apylinkės teismo 2009-01-30 nutartį; grąžinti pareiškimą Trakų r. apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantės nuomone, nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškimas nagrinėjamas iš esmės. Nurodo, jog pareiškėja negali kitais įstatymų nustatytais būdais gauti patvirtinimo, kad suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Šviesa“ neteisėtai ar teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto žemės sklypu, esančiu ( - ). Teisėtas Sodininkų bendrijos „Šviesa“ naudojimasis ginčo žemės sklypu nėra konstatuotas, kadangi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-02 sprendime administracinėje byloje Nr. A2-218/2007 konstatavo, kad 2006-01-25 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-8, kuriame nustatyta, kad sodininkų bendrijos „Šviesa“ nariai sąžiningai įgijo sodų sklypus yra rekomendacinio pobūdžio ir niekam nesukuria jokių teisių ar pareigų. Apeliantės nuomone, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis neteisėto naudojimosi faktas yra juridiškai reikšmingas, o ne įrodomasis faktas, todėl nustatinėjamas CPK 444 str. tvarka. Apeliantė vertina kaip nepagrįstą teismo argumentą, jog prašomas nustatyti faktas negali būti nustatytas, nes asmens veiksmų neteisėtumas yra vertinamoji kategorija (išvada), kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl gali būti įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje, kadangi tokia išvada nepagrįsta jokiomis teisinėmis normomis, teismas nepaaiškino, kokioje civilinėje byloje pareiškėja turėtų prašyti nustatyti faktą, kad Sodininkų bendrija neteisėtai naudojasi žemės sklypu. Nurodo, jog svarbu atsižvelgti, kad remiantis CPK 137 str. pareiškimo priėmimo metu sprendžiama, ar pareiškimas atitinka CPK reikalavimus, tačiau nesprendžiamas pareiškime nurodytų aplinkybių teisėtumo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas nagrinėjant pareiškimą iš esmės. Nurodo, jog įstatymas nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su ieškinio pareiškimu teisme, laikinosios apsaugos priemonės taikomos remiantis ne ypatingosios teisenos taisyklėmis, bet taikant civilinio proceso bendrąsias nuostatas. Nurodo, jog pareiškėjos veiksmų ankstesniuose ieškiniuose nepašalinus nustatytų trūkumų ir neskundžiant teismo nutarčių negalima laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

9Atskirasis skundas atmetamas.

10Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

11Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, jog nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Kaip teisingai nurodo savo atskirajame skunde apeliantė, pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Kolegija nesutinka, jog apeliantės prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas atitinka šiuos kriterijus.

12Kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, jog ji negali kitais įstatymų nustatytais būdais gauti patvirtinimo, kad suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Šviesa“ neteisėtai ar teisėtai naudojasi 41,4376 ha ploto žemės sklypu, esančiu ( - ); prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis neteisėto naudojimosi faktas yra juridiškai reikšmingas, o ne įrodomasis faktas, todėl nustatinėjamas CPK 444 str. tvarka. Kaip matyti iš apeliantės pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ji pati nurodo, jog svarbu išsiaiškinti žemės užėmimo teisėtumo klausimą – t. y. šis klausimas yra nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas byloje. Asmens veiksmų neteisėtumas ar teisėtumas yra įrodinėjimo dalykas kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų civilinėje byloje ir nėra nustatomas CPK 444 str. tvarka. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentu, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas negali būti nustatytas, nes asmens veiksmų neteisėtumas yra vertinamoji kategorija (išvada), kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl gali būti įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka, dėl ko negali būti konstatuotas kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui apeliantės argumentai, jog ši teismo išvada nepagrįsta jokiomis teisinėmis normomis.

13Nors apeliantė nurodo, jog jos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suteiktų jai galimybę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą likusią 7,813 ha žemės dalį ginčo sklype, kuria šiuo metu naudojasi Sodininkų bendrija „Šviesa“, tačiau kolegija negali sutikti su apeliantės nuomone, kad tokias pasekmes sukeltų jos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas – neteisėtas sklypo valdymas. Kaip matyti iš apeliantės pareiškimo, ji iš esmės ir siekia nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypo dalį, kolegijos vertinimu, šią savo teisę apeliantė galinti realizuoti pareikšdama tokio pobūdžio reikalavimą teisme. Kolegija atmeta apeliantės argumentą, jog teismas nepaaiškino, kokioje civilinėje byloje pareiškėja turėtų prašyti nustatyti faktą, kad Sodininkų bendrija neteisėtai naudojasi žemės sklypu kaip teisiškai nereikšmingą skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

14Kolegijos vertinimu, apeliantė teisingai nurodo, jog vadovaujantis CPK 137 str. pareiškimo priėmimo metu sprendžiama, ar pareiškimas atitinka CPK reikalavimus, tačiau nesprendžiamas pareiškime nurodytų aplinkybių teisėtumo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas nagrinėjant pareiškimą iš esmės, tačiau neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo išvadas. Negalima sutikti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė CPK 137 str. ribas ir pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakė dėl pareiškimo esmės, kadangi teismas, vadovaudamasis CPK 443 str. 2 d., privalo patikrinti, ar pareiškimas atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose – šiuo atveju CPK 444, 445 bei 447 str. Todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka ir atsisakė jį priimti, nepažeisdamas CPK normų, reglamentuojančių pareiškimo priėmimo bei įrodymų vertinimo klausimus.

15Pripažinus, jog teismas pagrįstai pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, kolegijos vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikšmės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjos veiksmai gali būti vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau paties piktnaudžiavimo fakto nekonstatavo, todėl atmetami atskirojo skundo argumentai susiję su teismo argumentų dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis vertinimu.

17Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Trakų rajono apylinkės teismo 2009-01-30 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

19Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai