Byla 2-5357-618/2018
Dėl darbuotojo neteisėto neatvykimo į darbą laikotarpio pripažinimo pravaikštomis

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ atstovui J. V. P., atsakovui R. P., jo atstovams advokatei Linai Zamulskienei, A. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ ieškinį atsakovui R. P. dėl darbuotojo neteisėto neatvykimo į darbą laikotarpio pripažinimo pravaikštomis.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama laikotarpį nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30, kai atsakovas R. P. neatvyko į savo darbo vietą - prekybos centre „Arena“ esantį sporto klubą - be svarbių priežasčių, pripažinti pravaikšta. Nurodė, kad atsakovas R. P. yra ieškovės UAB „eKopija“ darbuotojas. Darbo santykių UAB „eKopija“ laikotarpiu iki 2017 m. lapkričio mėn. atsakovas faktiškai dirbo prekybos centre „Akropolis“, o nuo 2017 m. spalio mėn. jam buvo pasiūlyta analogiška darbo vieta prekybos centre „Arena“. Atsakovo darbo pobūdis, sąlygos, apimtis prekybos centre „Arena“ visiškai atitiko atsakovo darbo funkcijų apimtį prekybos centre „Akropolis“. Atsakovas pasirašė pasiūlymą dėl faktinės darbo vietos perkėlimo į prekybos centrą „Arena“, taip pat susipažino su darbo grafiku, tačiau 2017-10-04 atėjęs į darbą prekybos centre „Arena“ jis iš darbo vietos pasišalino nurodydamas, kad jam dirbti neleidžia sveikata. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo darbo funkcijos buvo vitrinų valymas, šiukšlių surinkimas, išnešimas, kartoninių dėžių išardymas, suspaudimas bei išnešimas. Atsakovo darbas prekybos centre „Arena“ buvo faktiškai lengvesnis nei prekybos centre „Akropolis“, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovas tiesiog nenorėjo dirbti prekybos centre „Arena“. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 į savo darbo vietą prekybos centre „Arena“ esantį sporto klubą, adresu Taikos pr. 64, Klaipėda, neatvyko be svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu atsakovo veiksmai buvo pripažinti pravaikšta. Pagal DK 111 straipsnio 2 dalį pravaikšta nėra įskaitoma į darbo laiką, todėl šis pravaikštos laikotarpis darbdavio nėra ir neturi būti apmokamas. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT) pažymoje, nurodyta, kad atsakovas dirbti gali, tačiau privalu laikytis NDNT nustatytų apribojimų. Ši NDNT pažyma išduota 2014 metais ir visu šalių darbo santykių laikotarpiu atsakovas dirbo identišką darbą, kaip prekybos centre „Arena“. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) 2018-02-20 sprendimu atsakovui iš ieškovės nepagrįstai priteisė 327,89 Eur apmokėjimą už prastovas laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2017-11-30 bei 2017 m. gruodžio mėn., ir 0,07 proc. dydžio delspinigius. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2015-05-11 jis dirba UAB „eKopija” patalpų ūkio darbuotoju. Jis savo darbo funkcijas vykdė Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ esančiame objekte. 2017 m. rugsėjo mėn. dėl nelaimingo atsitikimo buityje jis buvo nedarbingas. Paskutinę nedarbingumo laikotarpio dieną, t.y. 2017-09-28, ieškovės vadybininkė jam atsiuntė SMS žinutę, kurioje nurodoma, jog prekybos centre „Akropolis“ jis toliau nebedirbs. SMS žinutėje taip pat nurodoma, kad jis turi atvykti į ieškovės ofisą, kadangi jam bus parodytas naujas objektas, kuriame reikės dirbti. 2017-09-29 nuvykus į ieškovės ofisą vadybininkė nuvežė jį į „Ford“ centrą ir „Mercedes“ centrą, esančius Klaipėdos rajone, bei pranešė, jog jam dirbti teks ne tik šiuose objektuose, tačiau ir Gargžduose, darbo pradžia –2017-10-02. DK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, todėl jis atsisakė dirbti naujuose objektuose, nes jie buvo ne Klaipėdoje, o Klaipėdos rajone ir apie tai raštu informavo ieškovę. Tuomet ieškovė jam pasiūlė darbą prekybos centre „Arena” esančiame sporto centre ir sudarė naują darbo grafiką. 2017-10-04 pradėjęs dirbti šiame objekte, maždaug po vienos valandos, jis pasijuto blogai, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Atsakovas pažymėjo, kad dėl praeityje įvykusio insulto - ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. NDNT 2014-07-18 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad jis negali dirbti tokių darbų, kuriuose yra priverstinis liemens palenkimas. Atsižvelgęs į tai, jog jo sveikatos būklė pablogėjo dėl pasikeitusio darbo pobūdžio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 34 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nurodyta, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, jis raštu informavo ieškovę, kad atsisako dirbti prekybos centre „Arena” patalpų ūkio darbuotoju ir prašė jam suteikti buvusį darbą. Ieškovė šio prašymo netenkino, nurodė, kad dėl savo negalavimų kaltas jis pats ir įteikė reikalavimą pasiaiškinti, kodėl jis neatvyksta į darbą. Ieškovė taip pat nurodė, jog nepateikus pateisinamų dokumentų, atleis jį iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 2017-10-27 jis pateikė paaiškinimą ieškovei, tačiau daugiau jokių žinių iš ieškovės, išskyrus raginimą pačiam išeiti iš darbo, negavo. Atsakovas nurodė, kad darbo užmokesčio už 2017 m. spalio mėn. ieškovė jam nemokėjo, priežasčių, kodėl jam nebuvo suteiktas buvęs darbas prekybos centre „Akropolis“ ar pasiūlytas kitas darbas, kuris atitiktų jo sveikatos būklę, ieškovė nenurodė, todėl laikotarpį nuo 2017-10-18 iki 2017-10-22 bei nuo 2017-10-25 iki 2017-10-26 vertino kaip prastovą ne dėl savo kaltės, už kurias ieškovė turėjo sumokėti DK nustatyta tvarka. 2017-11-17 jis kreipėsi į Komisiją dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo. Komisija jo prašymą patenkino. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė su Komisijos sprendimu sutiko ir jį įvykdė. Tai reiškia, jog ieškovė sutiko, kad laikotarpiai, kai dėl sprendime nurodytų priežasčių jis nevykdė savo pareigų, yra laikytini prastovomis ne dėl jo kaltės, o ne pravaikštomis. Minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi ieškovė toliau nemokėjo darbo užmokesčio, nesiūlė jam jokio kito darbo, kuris atitiktų jo sveikatos būklę, jis vėl kreipėsi į Komisiją dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Darbo ginčų komisija jo prašymą tenkino. Atsakovas pažymėjo, jog jis atsisakė dirbti prekybos centre „Arena” ne dėl pakeistos darbo vietos, o todėl, kad atsižvelgiant į savo sveikatos būklę, dėl faktiškai pasikeitusio darbo pobūdžio jis negalėjo atlikti nurodytų darbų. Prekybos centre „Akropolis” esančiame objekte jo funkcijos buvo surinkti tuščias kartono dėžes, vežimėliu nuvežti jas iki konteinerių ir išmesti. Jokių kitų funkcijų šiame objekte jis neatliko. Prekybos centre „Arena“ sporto salėje jam buvo pavestos funkcijos: palaikyti švarą sporto centre, plauti grindis, dušinių ir tualetų sienas, plyteles, kanalizaciją. Pažymėjo, jog ieškovė neskundė pirmojo – 2017-12-05 - darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-22842/2017, kuriame teisiškai buvo įvertinta susidariusi situacija, t.y. pasisakyta, kad nurodyti laikotarpiai, kai jis dėl savo sveikatos būklės atsisakė dirbti, yra laikytini prastovomis ne dėl darbuotojo kalės, o ne pravaikštomis, todėl nesutikdama su antruoju – 2018-02-20 - ieškovė galėjo ginčyti tik tą sprendimo dalį, kurioje pasisakyta dėl priteistos pinigų sumos dydžio ir delspinigių

6Teismas

konstatuoja:

7Ieškinys atmestinas

8Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30. Ieškovė nurodo, kad atsakovas minėtu laikotarpiu į darbą neatvyko be pateisinamų priežasčių, todėl jo veiksmai turėtų būti laikytina pravaikštomis. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymi, kad į darbą laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 jis neatvyko, kadangi dirti ieškovės nurodytame objekte jis negalėjo dėl sveikatos būklės, o jam tinkančio darbo ieškovė nepasiūlė.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog šalių sudarytoje darbo sutartyje atsakovo darbo vieta nenurodyta, todėl ieškovė turėjo teisę jo darbo vietą iš prekybos centro „Akropolis“ perkelti į prekybos centrą „Arena“. Atsakovui be pateisinamos priežasties neatvykstant dirbti į prekybos centrą „Arena“ jam pagrįstai buvo žymimos pravaikštos. DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis, tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Remiantis DK 32 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į dvi grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta; 2) papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. DK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka (DK 45 straipsnio 1 dalis).

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, kad darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos dvi lingvistine prasme panašios sąvokos: darbovietė ir darbo vieta. Teisine prasme darbovietės sąvoka dažniausiai suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra). Tuo tarpu darbo vietos sąvoka vartojama dviem reikšmėmis: 1) kaip darbo funkcijų atlikimo vieta; 2) kaip tam tikrų darbinių pareigų vienetas – etatas. Taigi šios dvi sąvokos – darbovietė ir darbo vieta – turi ir panašumų (kai darbo vieta suprantama, kaip tam tikras etatas darbovietės (darbdavio) organizacinėje struktūroje), ir skirtumų (kai darbo vieta suprantama tik kaip darbo funkcijų atlikimo vieta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009).

11Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-08 tarp ieškovės UAB „Ekopija“ ir atsakovo R. P. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2015-11-11 priimtas dirbti patalpų ūkio darbuotoju (b. l. 25). 2015-05-08 darbo sutartyje atsakovo darbo vieta nenurodyta, tačiau šalių ir jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas nuo darbo UAB „Ekopija“ pradžios iki 2017-09-28 dirbo prekybos centre „Akropolis“. 2017-09-28 ieškovė pranešė atsakovui, kad keičiasi jo darbo vieta ir pasiūlė dirbti objektuose, esančiuose Klaipėdos rajone. 2017-09-29 pranešimu atsakovas pranešė ieškovei, kad ieškovės pasiūlytuose objektuose jis dirbti nesutinka. 2017-10-03 pasiūlymu ieškovė pasiūlė atsakovui dirbti prekybos centre „Arena“. Laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2017-10-16 atsakovui suteiktas laikinas nedarbingumas dėl ligos. 2017-10-17 pranešimu atsakovas pranešė ieškovei, kad atsisako dirbti prekybos centre „Arena“. 2017-10-20 raštu ieškovė nurodė atsakovui iki 2017-10-30 pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą nuo 2017-10-17. Atsakovas 2017-10-27 pateikė ieškovei pasiaiškinimą. Laikotarpiu nuo 2017-10-27 iki 2017-11-07 atsakovui suteiktas laikinas nedarbingumas dėl ligos. 2017-11-08 el. laišku ieškovė nurodė atsakovui atvykti į darbą. Laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 atsakovui žymimos pravaikštos.

12Šalių sudarytoje darbo sutartyje tiksli atsakovo darbo vieta, t.y. darbo funkcijų atliko vieta, nenurodyta. Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovo darbo vieta pagal jo atliekamo darbo pobūdį yra kintama. Ieškovė yra valymo paslaugas teikianti įmonė, todėl, akivaizdu, kad jos darbuotojų darbo vieta gali kisti priklausomai nuo ieškovės objektų, kuriuose reikia atlikti valymo darbus, darbų apimties atitinkamuose objektuose ir kt. Tai reiškia, jog sprendžiant, ar ieškovė keisdama atsakovo darbo vietą, t.y. perkeldama į objektą, esantį kitu adresu, turėjo gauti atsakovo rašytinį sutikimą, yra svarbu atsižvelgti į konkrečias byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus duomenis.

13Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2017-09-28 ieškovė nusprendė perkelti atsakovo darbo vietą iš prekybos centras „Akropolis“ į objektus, esančius Klaipėdos rajone. 2017-09-29 pranešimu atsakovas pranešė ieškovei, kad jos pasiūlytuose objektuose, esančiuose Klaipėdos rajone, jis dirbti nesutinka. Atsižvelgusi į atsakovo išreikštą poziciją ieškovė 2017-10-03 pasiūlė atsakovui dirbti prekybos centre „Arena“. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su 2017 m. spalio mėn. darbo grafiku, pagal kurį jis nuo 2017-10-04 turi dirbti prekybos centre „Arena“. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su ieškovės pasiūlymu sutiko, 2017-10-04 atvyko į darbą prekybos centre „Arena“, tačiau po kelių valandų pasijuto blogai, todėl nuvyko pas gydytoją ir jam buvo suteiktas laikinas nedarbingumas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovė 2017 m. spalio mėn. perkeldama atsakovą dirbti į prekybos centrą „Arena“ nepažeidė įstatymų numatytų reikalavimų, atsakovo darbo vietą pakeitė turėdama atsakovo sutikimą.

14Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad atsakovas nurodo, jog prekybos centre „Arena“ jis negalėjo dirbti dėl sveikatos sutrikimo, tačiau ieškovė laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 jam kito darbo nepasiūlė ir nepagrįstai žymėjo pravaikštas. DK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais. Pagal DK 158 straipsnio 1 dalį kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu (DK 159 straipsnio 1, 2 dalys).

15Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą neįgaliųjų sveikata jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms tikrinama privalomai. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą, o darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę darbuotojo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike. Darbuotojas turi teisę reikalauti perkelti jį į kitą darbą, jeigu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės jis negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34 straipsnio 3 punktas). Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 35 straipsnio 4 dalis).

16NDNT pažymos duomenimis atsakovui laikotarpiu nuo 2014-06-30 iki 2025-08-30 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. NDNT išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų duomenimis nustatyta, kad atsakovas negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais. Taigi, skirdama atsakovui darbo funkcijas ieškovė privalėjo atsižvelgti į aukščiau nurodytus apribojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2017-10-16 atsakovui suteiktas laikinas nedarbingumas dėl ligos. 2017-10-17 pranešimu atsakovas pranešė ieškovei, kad atsisako dirbti prekybos centre „Arena“. Nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės negali dirbti patalpų ūkio darbuotoju prekybos centre „Arena“. 2017-10-17 raštu ieškovė nurodė atsakovui, kad jo darbas prekybos centre „Arena“ nėra susijęs su priverstiniais liemens palenkimais. 2017-10-20 raštu ieškovė nurodė atsakovui iki 2017-10-30 pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą nuo 2017-10-17. Atsakovas 2017-10-27 pateikė ieškovei paaiškinimą, kad dėl savo sveikatos būklės negali dirbti patalpų ūkio darbuotoju prekybos centre „Arena“.

17Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovo darbas prekybos centre „Arena“ buvo iš esmės analogiškas jo darbui prekybos centre „Akropolis“, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti prekybos centre „Arena“ yra vertintinos kaip nepagrįstos. Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, jog faktinės darbo funkcijos prekybos centre „Akropolis“ ir prekybos centre „Arena“ skiriasi. Iš byloje pateiktos 2017-02-02 profesinės rizikos nustatymo kortelės matyti, kad atsakovo, kaip patalpų ūkio darbuotojo, funkcijos yra prižiūrėti ir palaikyti švarą parduotuvės „Apranga“ prekybos salėje, WC patalpose (plauti grindis, kriaukles, unitazus, sienas, surinkti tuščias dėžes ir visų „Apranga“ parduotuvių, jas sulankstyti ir tvarkingai sudėti paskirtoje vietoje ant rampos). 2017-10-09 profesinės rizikos nustatymo kortelėje nurodyta, kad patalpų ūkio darbuotojo funkcijos yra prižiūrėti ir palaikyti švarą prekybos centro „Arena“ sporto salėje ir WC patalpose (surinkti šiukšles, plauti grindis, unitazus, kriaukles, sienas). Taigi, pagal pateiktą darbo funkcijų aprašymą atsakovo darbo funkcijos abiejose darbo vietose buvo panašios.

18Vis dėlto, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui nebuvo pavesta atlikti visų aukščiau nurodytų darbo funkcijų. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad prekybos centre „Akropolis“ jis iš esmės turėjo surinkti tuščias dėžes iš parduotuvių, o prekybos centre „Arena“ jam buvo pavesta atlikti valymo darbus. Ieškovės atstovas minėtų aplinkybių neginčijo ir paaiškino, kad atsakovo darbas prekybos centre „Akropolis“ buvo surinkti dėžes ir jas sukrauti į konteinerį, tačiau pažymėjo, kad prekybos centre „Arena“ atsakovas iš esmės turėjo rūpintis sporto inventoriaus valymu. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. N. nurodė, kad ji yra atsakinga už darbo kokybės priežiūrą ieškovės objektuose. Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovui buvo suteiktas nedarbingumas, todėl jo darbą prekybos centre „Akropolis“ atliko kitas darbuotojas. Kadangi minėtas darbuotojas atsakovo darbą atliko greičiau, t.y. greičiau surinkdavo dėžes ir jas sukraudavo į konteinerį, buvo nuspręsta atsakovą perkelti į kitą objektą. Nurodė, kad prekybos centre „Arena“ atsakovas turėjo atlikti sporto patalpų ir inventoriaus valymą, tačiau jo darbas su priverstiniais liemens palenkimais nebuvo susijęs, kadangi atsakovui buvo suteiktos specialios darbo priemonės, o tų vietų, kurias valyti reikėjo pasilenkus, atsakovas galėjo nevalyti, kadangi ši užduotis buvo paskirta kitoms valytojoms.

19Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog faktinės atsakovo darbo funkcijos prekybos centre „Arena“ skyrėsi nuo jo atliekamų užduočių prekybos centre „Akropolis“. Vien ši aplinkybė, t.y. kad atsakovo darbo funkcijos minėtose darbovietėse skyrėsi, nesąlygojo to, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės negalėjo dirbti prekybos centre „Arena“, tačiau ieškovei kilo pareiga įvertinti bei nustatyti atsakovo galimybę dirbti naujoje darbo vietoje. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo pareigos neatliko. Visų pirma, ieškovė gavusi atsakovo, kaip neįgalaus asmens, pranešimą apie negalėjimą dirti prekybos centre „Arena“ dėl sveikatos būklės nesiuntė jo sveikatos patikrinimui, o formaliai pranešė jam, kad jo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės yra nepagrįstos. Minėtų veiksmų ieškovė ėmėsi tik 2018-01-30. Antra, 2017-10-09 profesinės rizikos nustatymo kortelėje nurodyta, kad patalpų ūkio darbuotojo funkcijų prekybos centre „Arena“ rizikos veiksnys yra dažnas pasilenkimas – išsitiesimas. Nors ši rizika ieškovės yra įvertintina kaip priimtina, tačiau esant byloje nustatytoms aplinkybėms, tai neatleido ieškovės nuo pareigos įsitikinti, ar atsakovas dėl savo sveikatos būklės gali atlikti naujas darbo funkcijas. Be to, ieškovės pateikto 2017-12-04 el. laiško duomenimis nustatyta, jog ergonominių veiksnių rizikos matavimai atlikti nebuvo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės taip pat yra nustatytos Komisijos 2017-12-05 sprendime Nr. DGKS-6402, kuris priimtas darbo byloje Nr. APS-115-22842/2017 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei UAB „eKopija“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo. Komisijos 2018-02-20 sprendimo ieškovė neskundė, jis yra įsiteisėjęs.

20Pažymėtina, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui negalint dirbti prekybos centre „Arena“, jis turėjo atvykti ir toliau dirbti prekybos centre „Akropolis“, tačiau šios aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos, kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 būtų pasiūliusi atsakovui darbą prekybos centre „Akropolis“ ar kokį nors kitą darbą. Priešingai, iš ieškovės 2017-11-08 el. laiško matyti, kad ieškovė nurodė atsakovui, jog jis turi vykti į darbą prekybos centre „Arena“. Be to, iš ieškovės pateiktų 2017 m. lapkričio mėn. - 2018 m. sausio mėn. grafikų matyti, kad atsakovo darbo vieta buvo nurodoma prekybos centre „Arena“.

21Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas kaip darbuotojas negalėjo sau paskelbti prastovos, kadangi prastovą gali skelbti darbdavys, todėl laikytina, kad į darbą laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 jis neatvyko be pateisinamos priežasties. DK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 į darbą neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, kito darbo ieškovė atsakovui nepasiūlė, todėl ieškovė šiuo laikotarpiu turėjo skelbti atsakovui prastovą. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos ir nepaskelbė atsakovui prastovos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo neatvykimas į darbą minėtu laikotarpiu yra laikytinas pravaikšta.

22Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 į darbą neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, todėl ieškovės reikalavimas atsakovo neatvykimą į darbą laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30 pripažinti pravaikštomis atmestinas kaip nepagrįstas.

23DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Komisiją prašydamas priteisti darbo užmokestį už prastovą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovo prastova truko nuo 2017-11-08 iki 2018-01-30, todėl Komisijos 2018-02-20 sprendimu Nr. DGKS-981 atsakovui pagrįstai priteistas užmokestis už prastovą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn.

24Vertindamas atsakovui priteistino užmokesčio už prastovą dydi, teismas pažymi, jog šalių sudarytos darbo sutarties 5 punkte numatyta, kad atsakovo darbo trukmė neviršija 40 val. trukmės darbo savaitės ir yra ne mažiau kaip 80 val. per mėnesį. Pagal darbo sutarties 6 punktą darbo diena trumpinama pagal darbdavio patvirtintą grafiką. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas nebuvo supažindintas su 2017 m. lapkričio mėn. ir 2017 m. gruodžio mėn. darbo grafikais, vadovaujantis darbo sutarties nuostatomis, laikytina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2017-11-30 turėjo dirbti ne mažiau 64,76 val. (17 d.d. x 80 val./ 21 d.d.), todėl už minėtą laikotarpį ieškovė jam turėjo sumokėti 150,24 Eur (neatskaičius mokesčių) (64,76 val. x 2,32 Eur). 2017 m. gruodžio mėn. atsakovas turėjo dirbti ne mažiau 80 val., todėl už minėtą laikotarpį ieškovė jam turėjo sumokėti 185,60 Eur (neatskaičius mokesčių) (80,00 val. x 2,32 Eur). Taigi, už prastovas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 335,84 Eur (neatskaičius mokesčių).

25Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti būtent tos darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti, visų pirma, privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

26Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.

27Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija Komisijos 2018-02-20 sprendimo, tačiau nagrinėjant bylą pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji nesutinka su Komisijos sprendimu priteisti iš jos užmokestį už pravaikštas atsakovui, teismui nustačius, kad minėtame sprendime Komisija netinkamai nustatė apmokėjimo atsakovui už pravaikštas dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas Komisijos 2018-02-20 sprendimą naikinti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 335,84 Eur (neatskaičius mokesčių) apmokėjimą už prastovas laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2017-12-31.

28DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-21 įsakymo Nr. A1-310 dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo 1 punktą delspinigių dydis yra 0,07 proc. Šalių sudarytos darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad atsakovui atlyginimas mokamas 2 kartus: atlyginimas mokamas 10 dieną, o avansas – einamojo mėnesio 25 dieną. Taigi, apmokėjimą už prastovas už laikotarpį nuo 2017-11-08 iki 2017-11-30 ieškovė turėjo sumokėti iki 2017-12-10, o už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31 – iki 2018-01-10. Ieškovė nurodytu terminu atsakovui už prastovas nesumokėjo, todėl yra pagrindas iš jos priteisti delspinigius.

29Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteistina 3,26 Eur (150,24 Eur x 31 d. x 0,07 proc.) delspinigių už laikotarpį nuo 2017-12-11 iki 2018-01-10, ir 0,07 proc. delspinigių nuo neišmokėtos 335,84 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos už laikotarpį nuo 2018-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, Komisijos 2018-02-20 sprendimas Nr. DGKS-981 naikintinas, iš ieškovės atsakovui priteistina 335,84 Eur (neatskaičius mokesčių) apmokėjimo už prastovas laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2017-12-31, 3,26 Eur delspinigių (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2017-12-11 iki 2018-01-10, 0,07 proc. delspinigių nuo neišmokėtos 335,84 Eur sumos (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2018-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovės priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 10,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

34ieškinį atmesti.

35Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. DGKS-981.

36Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ 335,84 Eur (neatskaičius mokesčių) apmokėjimą už prastovas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., 3,26 Eur delspinigius (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 10 d., 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo neišmokėtos 335,84 Eur sumos (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. P..

37Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ 10,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

38Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

39Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama laikotarpį nuo 2017-11-08 iki... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti... 6. Teismas... 7. Ieškinys atmestinas... 8. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo neatvykimo į... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog šalių sudarytoje... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, kad darbo kodekse ir kituose... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-05-08 tarp ieškovės UAB „Ekopija“ ir... 12. Šalių sudarytoje darbo sutartyje tiksli atsakovo darbo vieta, t.y. darbo... 13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2017-09-28 ieškovė nusprendė... 14. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad atsakovas nurodo, jog prekybos centre... 15. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 16. NDNT pažymos duomenimis atsakovui laikotarpiu nuo 2014-06-30 iki 2025-08-30... 17. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovo darbas... 18. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių ir... 19. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, teismas... 20. Pažymėtina, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad... 21. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas kaip darbuotojas negalėjo sau... 22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas... 23. DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už prastovos laiką iki trijų darbo... 24. Vertindamas atsakovui priteistino užmokesčio už prastovą dydi, teismas... 25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie... 26. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę... 27. Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija Komisijos 2018-02-20... 28. DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai... 29. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteistina... 30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas kaip... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 34. ieškinį atmesti.... 35. Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės... 36. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ 335,84... 37. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ 10,87... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 39. Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos...