Byla 2-2654-512/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant P & C Incurance AS“ Lietuvos filialo advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovų R. D. ir V. D. atstovams advokatui Alvydui Butai, A. D., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ,,If P & C Incurance AS“ veikiančio per ,,If P & C Incurance AS“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovams R. D. ir V. D., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 58447,70 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-08-31 ieškovas su draudėja A. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (poliso serija PSNTA, numeris 00013548), kuria buvo apdrausta gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), 180/300 dalis, unikalus Nr. ( - ), namų turtas, ūkinis pastatas bei kiemo statiniai. Draudimo sutarties neatskiriama dalimi yra draudimo taisyklės Nr. 017, galiojusios draudimo sutarties sudarymo dieną. 2009-12-23 ieškovas iš A. P. gavo pranešimą apie tai, kad 2009-12-23 apdrausta namo dalis bei joje esantis turtas buvo užlieti vandeniu iš aukščiau esančių patalpų, priklausančių atsakovams R. D. ir V. D.. A. P. padaryta žala 58447,70 Lt. Pagal tarp ieškovo ir A. P. sudarytą draudimo sutartį pastarajai buvo išmokėta 58447,70 Lt draudimo išmoka. Žala draudėjai A. P. atsirado dėl atsakovų nuosavybės teise valdytose patalpose įvykusio vandens nutekėjimo. Atsakovų neteisėti veiksmai - pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, yra tiesioginė ir vienintelė A. P. patalpų apgadinimo priežastis, todėl darytina išvada, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovas turi įrodyti, kad draudėjas (A. P.) patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kokia buvo išmokėta draudimo išmoka. Ieškovas prie ieškinio pateikė tik draudimo išmokos 58447,70 Lt sumai faktą patvirtinančius mokėjimo dokumentus, tačiau draudėjos realiai patirtos žalos, jos dydžio patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.

4Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo tenkinti ieškinyje nurodytu motyvu pagrindu.

5Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nesutinka su ieškiniu, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Patvirtina atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 23 d. buvo užlietas A. P. priklausanti gyvenamojo namo dalis, esanti M. K. 29, Klaipėda. 2009 m. gruodžio 24 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyta, kad gyvenamojo namo dalis, priklausanti A. P., esanti ( - ), buvo užpilta trūkus antro aukšto patalpų, priklausančių R. D. ir V. D., vandentiekiui. A. P. pagal draudimo sutartį apskaičiuota ir išmokėta 58447,70 Lt draudimo išmoka (b.l.20).

8Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje nagrinėjamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos, o ne regreso taisyklės.

9CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

10CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes.

11Įvertinus byloje esančius įrodymus: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie gyvenamąjį namą, esantį M. K. g. 29, Klaipėda; 2009-12-24 sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą ir kitą rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas mano, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai yra atsakinga už trečiojo asmens turtui padarytą žalą.

12Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovai namo, esančio ( - ), antrame aukšte negyveno, buvo atjungę patalpų šildymą, todėl labiau tikėtina, kad pirmojo aukšto patalpos buvo užpiltos vandeniu būtent dėl atsakovų kaltės, jiems nesirūpinant vandens tiekimo įrenginiais. Atsakovai, neigdami šias aplinkybes, jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp jų patalpose įvykusios vandentiekio avarijos ir atsiradusios žalos, nepateikė.

13Minėta, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

14Byloje nustatyta, kad užpylus patalpas, A. P. sudarėbuto nuomos sutartį (b.l. 83), pagal kurią mokėjo po 250,00 Lt už parą. Kaip paaiškino liudytoja apklausta A. P., už buto nuomą ji sumokėjo apie 14 000,00 Lt. Šiuos nuostolius jai atlygino ieškovė. Teismas laiko, kad tokie nuostoliai nėra pagrįsti, kadangi sudarytos nuomos sutarties kaina už vieną parą yra praktiškai lygi rinkoje nuomojamų butų kainai už visą mėnesį. Manytina, kad ieškovė nepagrįstai, neinformuodama atsakovų, išmokėjo šią sumą draudėjai. Ši suma mažintina iki 1000,00 Lt.

15Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

16LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinejimosi išlaidas teismas proporcingai priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovų ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1363,43 Lt žyminis mokestis ir dalį - 1000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 2363,43 Lt.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

18ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti solidariai iš atsakovų R. D., a.k. ( - ) ir V. D., a.k. ( - ) 45447,70 Lt žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 45447,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 1181,72 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui ,If P & C Incurance AS“ veikiančiam per ,,If P & C Incurance AS“ Lietuvos filialą, įmonės kodas 302279548.

20Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai