Byla e2-41806-779/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. R. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 333,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, 15 Eur žyminį moekstį.

3Ieškinyje nurodė, jog 2013-09-26 iš buto, esančio adresu ( - ), buvo aplietas butas, esantis adresu ( - ). Aplieto buto savininkė savo butą buvo apdraudusi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Ieškovas, kompensuodamas aplietam butui padarytą žalą, aplieto buto draudėjai išmokėjo 333,35 Eur draudimo išmoką.

4Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2016-10-19. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.

5Ieškinys tenkintinas.

6Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

7Teismas nustatė, jog 2013-09-26 iš buto, esančio adresu ( - ), buvo aplietas butas, esantis adresu ( - ), kurio savininkė butą buvo apdraudusi ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kompensavo aplieto buto draudėjai patirtą žalą ir išmokėjo 333,35 Eur išmoką. Butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise įvykio dieną priklausė atsakovei V. R..

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta deliktinės civilinės atsakomybės samprata, kuri sako, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalis, numatanti civilinės atsakomybės pagrindus, nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai, išskyrus numatytas išimtis. CK 6.263 straispnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai yra specialioji deliktinės civilinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš griežtosios atsakomybės (atsakomybės be kaltės) formų, t. y. statinių savininko atsakomybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, jog butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už sukeltą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino žalą, atsiradusią dėl buto, esančio adresu ( - ), apliejimo iš buto, esančio adresu ( - ), ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalą asmens žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, CK 6.266 straipsniu, CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės V. R. priteistina 333,35 Eur ieškovo naudai.

9CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 333,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

12ieškinį tenkinti.

13Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovės V. R., a. k. ( - ) 333,35 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 35 euro ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 333,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

14Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

15Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai