Byla 1-541-891/2015

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nukentėjusiajai V. R.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „( - )“, išsiskyręs, gyvenantis, ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Kaltinamasis K. R. 2014 m. gegužės 6 d., apie 17 val., bute, esančiame Gerosios ( - ), smurtavo artimoje aplinkoje, t. y., buitinio konflikto metu iš nugaros priėjo prie nukentėjusiosios – savo sutuoktinės V. R. bei vieną kartą ranka sudavė jai smūgį į galvą, nuo ko ji atsitrenkė kakta į spintą, po to, nukentėjusiajai skambinant telefonu, priėjo prie jos ir pradėjo grumtynes, kurių metu jis iš priekio sudavė smūgį kumščiu V. R. į galvą, o jai nubėgus į svetainę, griebė ją, nuo ko nukentėjusioji pargriuvo ant grindų tarpduryje, o jis spaudė ją durimis ties šonkauliais, po to, pats kviesdamas policijos pareigūnus, ranka sučiupęs laikė V. R. už plaukų. Tokiais savo veiksmais K. R. nukentėjusiajai padarė: poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvą viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, poodines kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių srityse, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinėje krūtyje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį.

5Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad V. R. yra jo buvusi žmona, šiuo metu jie jau išsiskyrę. 2 savaitės prieš konfliktą žmona atėmė iš jo buto raktus, o jis panašiai tuo pat metu užblokavo banko korteles. Žmona nedirbo, jis vienas šeimoje dirbo, o banko korteles buvo atidavęs žmonai. Jis visą algą palikdavo jai, o ji jam pinigų savaitei į komandiruotę duodavo tik 40 Lt. Kai užblokavo korteles, tai jai pasakė, kad savaitei duos 200-300 Lt. Visą gyvenimą jo pinigus valdė ji, o kai jam reikdavo pinigų, tai jis turėdavo jos paprašyti. Kadangi žmona buvo paėmusi raktus, jis, 2014-05-06 grįžęs iš komandiruotės, laukė V. R. prie buto durų, negalėjo įeiti. Nei dukros, nei sūnaus namie nebuvo. Lyg ir viskas buvo gerai, ji jį įleido į butą, ramiai kalbėjosi, tačiau ji pradėjo priekaištauti, kodėl jis užblokavo dvi korteles. Ji virtuvėje pradėjo rėkti ant jo, griebė už plaukų, o jis griebė jai už rankų ir stipriai užsuko už nugaros, pradėjo grumtis. Kai ji jam patempė už plaukų, jis loštelėjo savo kūnu atgal ir prispaudė durimis jai ranką. Ji buvo tarpduryje. Kai pamatė, kad pro duris išlindusios rankos ir galva, pastūmė atgal ir uždarė duris. Tada jis paleido duris, o ji įėjo į kambarį. Ji sakė, kad labai gerai, nors mėlynės liks. Tuomet jis išėjo į kitą kambarį ir spėjo uždaryti duris. Kitame kambaryje ji vėl pradėjo jam plaukus rauti. Jis per prievartą uždarė duris. Paskambino į policija. Per duris matė, kaip ji pati daužosi, nes durys matinės, matėsi šešėliai. Po to kažkaip trankėsi koridoriuje. Paskui jis išėjo į koridorių ir pamatė, kad koridoriuje viskas išmėtyta. Tada ji paskambino sūnui. Jis paskambino dar kartą į policiją ir pasakė, kad žmona žalojasi. Jis išėjo į koridorių. Tuo metu ji kažkaip spėjo išsirengti ir laukė policijos. Kodėl tai padarė, nežino. V. R. gulėjo ant žemės koridoriuje, bet jis nežino kodėl. Nematė, kaip ji atsigulė. Kai išgirdo, kad ji skambina sūnui ir skundžiasi, kad jis ją skriaudžia, tai jis (kaltinamasis) pradėjo šaukti, kad ji meluoja, kad jos neklausytų. Atvykusi policija jį išvežė. Bendrajam pagalbos centrui skambino ir sakė, kad atvažiuotų, nes žmona žalojasi. Jis atvykusiai policijai sakė, kad ji ir jį apdraskė. Jam gėda sakyti, kad jį sumušė žmona, dėl to tai policijai nutylėjo. Gali būti, kad V. R. jis pastūmė koridoriuje, tačiau nematė kaip ji kakta trenkėsi į spintą ir griuvo. Ji galėjo nugriūti, kai jis bandė duris uždaryti, bet jos tada nestūmė. Dalį kaltinimo pripažįsta, t. y. rankų užlaužimą, dėl kurio atsirado mėlynės ant riešų. Jis jai į galvą nekirto, šonų nespardė. Jis jai smūgio į galvą nesudavė. Mėlynių jai padarė nes stumdėsi. Galbūt ji galėjo susižeisti atsitrenkus į spintą, neneigia to. Kai jis užsidarė kambaryje, ji pati iš viso kūno trenkėsi galvą į spintą. Kraujosruvas ji galėjo pati pasidaryti, nes jai kartą jau buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Nuo tos dienos jis išsikraustė iš namų ir nieko iš jų nepasiėmė. Viską paliko žmonai. Šiaip žmona visada sveika buvo, tik dažnai galvos skausmu skųsdavosi.

6Nepaisant to, jog kaltinamasis K. R. savo kalę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, liudytojo parodymais, apžiūros protokolu, iš dalies kaltinamojo parodymais, kitais įrodymais.

7Nukentėjusioji V. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad konflikto dieną jie susitiko prie jų buto durų, nes kaltinamasi neturėjo raktų. Virtuvėje ji pasakė, kad kortelės užblokuotos, o grynais likę apie 200 Lt, jų reikės maistui ir automobilio remontui ji jų neduos. Ji ėjo per koridorių į svetainę. Koridoriuje K. R. tyčia ar netyčia ją pastūmė, o ji trenkėsi į spintos kampą bei nugriuvo. Jis pradėjo spintoje raustis, matyt, ieškojo tų 200 Lt. Kai ji atsikėlė, paskambino sūnui, prašė, kad kuo greičiau atvažiuotų, nes nenorėjo viena būti namuose. Vyras pamatė, kad ji kalba telefonu, pabandė jį iš jos atimti. Tada ji sūnui pasakė, kad skambintų policijai. Atimant telefoną vyras jai trenkė į viršutinę galvos sritį kumščiu. Ji parkrito ant žemės. Neprisimenu, kas vyko paskui. Jis kažkaip sugebėjo išlupti telefoną. Tada jis trenkė telefoną į žemę. Norėdama dar kartą paskambinti sūnui, surinko detales, sudėjo atgal. Jai atrodo, kad dar kartą paskambino sūnui. Po to ji nuėjo į svetainę ir paėmė rankinę, kur knygutėje buvo pinigai. Jis atėjęs ją pastūmė ant sofos, jie abu kažkaip nuvirto ant lovos, ji nugara kažkur trinktelėjo. Jie pradėjo grumtis dėl rankinuko, rankinuką jis suplėšė ir ištraukė piniginę, ieškojo pinigų, o kai nerado pinigų, suplėšė ir piniginę bei sulankstė asmens tapatybės kortelę. Pareigūnai jų neapžiūrėjo. Ji bandė pabėgti iš kambario. Kai jis pamatė, kad ji bando išeiti, prispaudė durimis. Kai K. R. ją spaudė durimis, ji galėjo įkišti ranką, kad krūtinės taip nespaustų. Vėliau, laikydamas ją durimis, pagriebė ją už plaukų. Ji pradėjo rėkti, kad iškviesta policija, tada jis paėmė savo telefoną ir paskambino policijai, pasakė, kad ji nenormali ir pati save žaloja. Ji neprisimena kaip buvo apsirengusi, greičiausiai grįžusi namo persirengė į paprastesnius rūbus. Prisimena, kad palaidinė buvo balta, grumtynių metu ji buvo ištampyta, atvykus policijai matėsi jos krūtis. Ji pati namuose jokių daiktų nevartė, savęs nežalojo. Prieš įvykį ji tik įtarė, kad jis turi kitą moterį. Po įvykio – pats prisipažino. Be kita ko, nukentėjusioji nurodė, kad 8 metus jau nedirba, dirbo tik vyras. 2013-2014 metais pajamas gaudavo tik vyras. Ji kontroliuodavo pinigus. Jam prašyti pinigų nereikėjo, jis žinojo, kur pinigai padėti. K. R. nebuvo žiaurus, nuolat nekonfliktuodavo, rūpinosi vaikais, jie gyveno kaip normali šeima. Buvo konfliktų dėl kitų moterų, bet juos išsprendė. Jis ir dabar prisideda prie vaikų išlaikymo, tad prašo jo griežtai nebausti.

8Šiuos nuoseklius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto išvada. Išvadoje konstatuota, kad V. R. padaryta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, poodinės kraujosruvos abiejų žastų, abiejų dilbių srityse, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu (2014-05-06). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiosios rankai, juos pasidarant pačiai. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, jų kiekį, skirtingą lokalizaciją bei išsidėstymą kūno paviršiuose, visų jų atsiradimą griuvimu paaiškinti negalima. Sužalojimai padaryti nemažiau 13 trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 16-18). Šie užfiksuoti sužalojimai iš esmės atitinka V. R. parodymus, jos apibūdintas grumtynes, jai suduotus smūgius, dėl to nukentėjusios parodymais pagrindo netikėti nėra. Ir priešingai, šie nustatyti sužalojimai neatitinka K. R. nurodytų aplinkybių.

9Liudytojas M. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis patvirtina savo parodymus duotis ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje buvo išmėtyti daiktai, dar buvo vidutinio dydžio šuo, kuris trukdė bendrauti su konflikto dalyviais. Daiktai bute buvo išmėtyti virtuvėje, kambaryje. Visas butas buvo netvarkingas. Matėsi grumtynių pėdsakai. Atvykus į įvykio vietą matėsi, kad moteris buvo su kelnaitėmis, maikutė kažkaip keistai apvilkta. Atrodė kaip po grumtynių. Kaltinamasis minėjo, kad moteris bandė pati save žalotis, nuketėjusioji sakė, kad kaltinamasis ją bėgančią nuo jo durimis prispaudė. Tačiau nuo durų likusių nubrozdinimų nebuvo.

10V. R. protokole – pareiškime nurodyta, jog 2014-05-06 apie 17 val. ( - ), jos vyras sukėlė jai fizinį skausmą: trenkė į veidą, spaudė durimis, tempė už plaukų (b. l. 4).

11Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinko fakto užfiksuota, jog atvykus policijos pareigūnams V. R. buvo susijaudinusi, verkė, negalėjo aiškiai paaiškinti kiek ir kur jai buvo suduota, dešinė ranka buvo apibrozdint, namie daiktai buvo išmėtyti, matėsi grumtynių pėdsakai (b. l. 5-7).

12Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacija patvirtina, jog pagalbą į ( - ), pirmiausiai iškvietė R. R., o K. R. bendruoju pagalbos telefonu skambino du kartus vėliau: 17:01:16 ir 17:09:11 (b. l. 49).

13Iš apžiūros protokolo matyti, jog pagalbą pirmasis kvietė nukentėjusiosios ir kaltinamojo sūnus R. R., nurodydamas, kad tėvas namuose prieš motiną naudoja jėgą, apie tai jį informavo telefonu mama. 17:01:16 pagalbą kviečia K. R., nurodydamas, kad žmona triukšmauja ir rėkia, girdimas moteriškas verkimas. 17:09:11 vėl skambina K. R. ir nurodo, kad žmona mėlynes darosi, girdisi moteriškas verkimas (b. l. 50-52).

14Liudytojas R. R. 2014-11-20 pasinaudojo teise, atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimuosius. Nurodė, kad jis pasinaudos šia teise ir atsisakys duoti bet kokius parodymus apie savo tėtį K. R. ir motiną V. R.. (b. l. 23-24)

15Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, taip pat kaltinime nurodymu būdu R. R. padarė nežymų V. R. sveikatos sužalojimą. Teismas kritiškai vertina K. R. paaiškinimus, apie tai, jog jis tik gynėsi, o žmona susižaloji pati kaip nelogiškus ir neįtikinamus ir jais nesiremia. Bendruoju pagalbos telefono K. R. skambino taip pat jau po to, kai nukentėjusioji paprašė sūnau iškviesti pagalbą ir pagalba jau buvo iškviesta. K. R. pats pripažino, jog buvo paėmęs nukentėjusiąją už riešų, užlaužęs jai ranką, galbūt ją pastūmė. K. R. parodymų, kad jam buvo apdraskyta nugara, išpešti plaukai nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Juo labiau iš K. R. paaiškinimų neaišku, dėl kokių priežasčių jį žmona puolė. Ir priešingai, nukentėjusios parodymai yra nuoseklūs, logiški įtikinami, ji nurodė priežastis, kodėl K. R. su ja grūmėsi, kad ieškojo pinigų ir pan. Teismas neturi pagrindo abejoti pakankamai nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, liudytojo policijos pareigūno paaiškinimais, apie tai, jog namie buvo matyti grumtynių pėdsakai, išmėtyti daiktai. Be to, kaltinamojo paaiškinimai yra prieštaringi. Jis iš pradžių nurodė, jog nukentėjusioji visada buvo sveika, tačiau vėliau pradėjo teigti, kad ji jau senai nesveika psichiškai.

16Kaltinamojo K. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi nauja BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13).

17Šioje byloje kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, netrauktas administracinėn atsakomybėn, dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas netrauktas administracinėn atsakomybėn, dirba. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja K. R. ir jų analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, įpareigojant K. R. neatlygintinai išdirbti atitinkamą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

18Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5300 Lt civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 14). Teisminio nagrinėjimo meto V. R. patikslino savo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nurodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo suplėšytas jos 80 Lt vertės rankinukas, 30 Lt vertės piniginė, sulankstyta tapatybės kortelė, kurią padaryti iš naujo kainuoja 30 Lt, teko pirkti vaistus nuo skausmo, sumušimų, raminamuosius, taip pat dėl nusikaltimo pablogėjo sveikata ir tenka naudoti kitokius vaistus. Iš viso vaistam ji išleido 300 Lt. Anot nukentėjusiosios iš viso jai padaryta 510 Lt turtinė žala, tačiau ji prašo priteisti 300 Lt turtinei žalai atlyginti. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu V. R. patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, jog prašo iš K. R. priteisti 175 € turtinei žalai atlyginti ir 2400 € neturtinei žalai atlyginti. Dalyvaudama baudžiamajame procese ji patyrė nemalonių išgyvenimų, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padidėjo. Atitinkamai ji turėjo pirkti vaistus, važiuoti į teismo posėdžius, dėl to patyrė ir finansinių nuostolių.

19Kaltinamasis K. R. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pateiktų civilinių ieškinių nepripažino. Jis nurodė, jog nukentėjusioji ir anksčiau sirgo, o dabar prisidengdama šia byla reikalauja atlyginimo. Skiriantis jie pasirašė susitarimą, kad jis jai visą turtą paliks, mokės alimentus, o ji baudžiamojoje byloje nekels piniginių reikalavimų. Už išrautus plaukus jis tiek nemokės.

20Nukentėjusios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Baudžiamojoje byloje, be nukentėjusiosios paaiškinimų, nėra jokių duomenų, apie nukentėjusiosios rankinuko ir piniginės suplėšymą. Šių daiktų sugadinimai apskritai nebuvo tirti ir užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra galimybės nustatyti ir jų sugadinimo mąsto. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė teismui asmens tapatybės kortelę, kuri buvo sulenkta, pati nukentėjusioji nurodė, jog tai ta pati kortelė. Nauja kortelė nebuvo pagaminta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji dėl to patyrė turtinės žalos. Nukentėjusioji pateikė teismui 19 čekių kopijas, pagal kuriuos nukentėjusioji įsigijo įvairių vaistų. Tačiau iš minėtų čekių kopijų matyti, jog pirmas čekis už vaistus yra 2014-06-28, t. y. pirmi vaistai pirkti praėjus beveik dviem mėnesiam po nusikaltimo padarymo. Visi kiti čekiai yra dar vėlesnėmis datomis. Teismui pateikti V. R. vardu išrašyti receptai yra dar vėlesnių datų – 2014-08-11, 2014-10-08, 2015-01-27. V. R. nepateikė teismui jokių duomenų apie jos sveikatos būklę po nusikaltimo padarymo, kokiomis ligomis ji serga dabar ir kokiomis ji sirgo ankščiau. Teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo daryti išvadą, jog V. R. sveikata sutriko dėl K. R. nusikalstamų veikų padarymo jos atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į jos patirtus sužalojimus nusikaltimo padarymo metu, teismas daro išvadą, kad V. R. nurodytos patirtos išlaidos vaistams nepripažintinos nusikaltimu padaryta turtine žala.

21Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 22,68 € civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, kadangi 2014-05-06 V. R. buvo suteikta neurochirurgo pagalba dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio nepatikslinto sužalojimo (11,34 €) ir 2014-10-14 neurologo dėl įtampos tipo galvos skausmo (11,34 €) (b. l. 29-31). Vilniaus teritorinių ligonių kasų pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neurologo pagalba buvo suteikta V. R. 2014-10-14, t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo dėl galvos skausmo. Teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad šis galvos skausmas yra nusikaltimo, padaryto 2014-05-06 pasekmė.

22Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

23Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusiajai V. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Nėra abejonės, jog dėl tokių savo vyro veiksmų V. R. patyrė ir fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu. Kita vertus V. R. savo patirtos neturtinės žalos teismui išsamiai nemotyvavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp sutuoktinių įvyko pirmiausia žodinis konfliktas dėl pinigų, kuris vėliau virto į grumtynes, t. y. tam tikra atsakomybė dėl konflikto tenka ir nukentėjusiajai. Objektyvių duomenų, kad būtent dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo V. R. ilgam laikui sutriko psichinė sveikata, byloje nėra. Padaryti tik nežymūs sužalojimai: kraujosruvos, nubrozdinimai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 500 €.

24V. R. civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji patyrė transportavimo išlaidų, nes jai teko 2 kartus važiuoti į policiją rašyti pareiškimo, pasidaryti abdukciją, 3 kartus ėjo pas tyrėją, lankėsi daugiau nei 6 kartus pas gydytoją, patyrė kopijavimo išlaidų, teko tris kartus vykti į teismą, iš viso išlaidų daugiau nei 70 Lt (20,27 €). Tokias patirtas nukentėjusiosios išlaidas teismas liko pagrįstomis dokumentais, pripažįsta jas kaip nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

Nutarė

26K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

27Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti K. R. per 5 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

28K. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

29Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

30Nukentėjusiosios V. R. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalie ir iš K. R. neturtinės žalos atlyginimui priteisti V. R. 500 € (penki šimtai eurų).

31Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš K. R. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 11,34 € turtinei žalai atlyginti.

32Priteisti iš K. R. 20,27 € proceso išlaidų nukentėjusiosios V. R. naudai.

33Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Kaltinamasis K. R. 2014 m. gegužės 6 d., apie 17 val., bute, esančiame... 5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. R. savo kaltę pripažino iš dalies... 6. Nepaisant to, jog kaltinamasis K. R. savo kalę dėl jam inkriminuojamos... 7. Nukentėjusioji V. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad konflikto... 8. Šiuos nuoseklius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialisto... 9. Liudytojas M. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis patvirtina... 10. V. R. protokole – pareiškime nurodyta, jog 2014-05-06 apie 17 val. ( - ),... 11. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinko fakto užfiksuota, jog... 12. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacija patvirtina,... 13. Iš apžiūros protokolo matyti, jog pagalbą pirmasis kvietė... 14. Liudytojas R. R. 2014-11-20 pasinaudojo teise, atsisakyti duoti parodymus... 15. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į teisminio nagrinėjimo... 16. Kaltinamojo K. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip... 17. Šioje byloje kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių... 18. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė... 19. Kaltinamasis K. R. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pateiktų... 20. Nukentėjusios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 21. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 22,68 € civilinį ieškinį... 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis... 23. Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusiajai V. R.... 24. V. R. civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji patyrė transportavimo išlaidų,... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 26. K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2... 27. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti K. R. per 5... 28. K. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 29. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti... 30. Nukentėjusiosios V. R. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos... 31. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti iš dalies ir... 32. Priteisti iš K. R. 20,27 € proceso išlaidų nukentėjusiosios V. R. naudai.... 33. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...