Byla I-7883-790/2014
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (D) ( - ) Respublikos piliečiui S. F. A., gim. ( - ), kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje priimti naują sprendimą, suteikiant nacionalinę vizą (D) ( - ) Respublikos piliečiui S. F. A.. Nurodė, kad ketindamas pradėti verslą ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, iš UAB „INVEST IN EU“ už 100 285,72 Lt įsigijo 29 procentus ( - ) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Būdamas Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės bendrasavininkas, kurio buvimas Lietuvoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis leidimas pareiškėjui išduotas 2014-01-06, nustatant terminą iki 2014-07-01 pateikti papildomus dokumentus. Kadangi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pateikti galima tik esant Lietuvos teritorijoje teisėtai, pareiškėjas 2014-03-20 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) dėl nacionalinės vizos išdavimo, tačiau Ambasados 2014-04-08 sprendimu prašymas netenkintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad visiems kitiems ( - ) Respublikos piliečiams, kartu su juo įsigijusiems ( - ) akcijų, vizos buvo išduotos. Ambasada neatkreipė dėmesio, kad jis yra gavęs JAV vizą, ne kartą lankęsis šioje šalyje, daug kartų gavęs Šengeno erdvės valstybių vizas, pareiškėjo buvimas minėtose valstybėse nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Pareiškėjas neatitinka nei vieno iš Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti nacionalinę vizą užsieniečiui. Kreipdamasis dėl vizos išdavimo, pareiškėjas nurodė atvykimo tikslą, kitus būtinus duomenis, tačiau, priėmus sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, šio atsisakymo pagrindai jam nebuvo išaiškinti. Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ši viza pareiškėjui privalėjo būti išduota. Ginčijamu sprendimu užkertama pareiškėjo teisė įgyvendinti Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4Atsakovas Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 79-85) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijoje 2014-03-26 pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Pokalbio su pareiškėju metu jis paaiškino, kad įsteigė įmonę, kuri ketina prekiauti medicinine įranga iš Vokietijos, Prancūzijos ir Kinijos, tačiau duomenų apie medicininės įrangos rinką Lietuvoje neturėjo, nurodė, kad ja nesidomėjo, negalėjo paaiškinti planuojamo verslo strategijos, teigė, jog iki šiol nėra turėjęs jokių kontaktų su ligoninėmis Lietuvoje ar kitais potencialiais medicininės įrangos pirkėjais Lietuvoje, negalėjo patvirtinti, jog turi minimos įrangos platinimo teises Lietuvos rinkai. Taip pat teigė, jog ketina Lietuvoje pardavinėti ryžius, džinsinę medžiagą ir kitas neįvardintas prekes, dėl to ketina apsispręsti susipažinęs su Lietuvos rinka. Biurą ketina susirasti nuvykęs į Lietuvą, o adresas, pateiktas Migracijos departamentui, yra tik laikinas ir skirtas Migracijos departamento formalumams atlikti. Iš Ambasadai pateiktų pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad jose esantis pinigų likutis (atitinkantis 314 EUR ir 1 801 EUR) nėra pakankamas, atsižvelgiant į pareiškėjo ketinimą plėtoti verslą Lietuvoje. Iš VĮ Registrų centras išrašo ir 2013-06-05 akcininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad bendrovės vadovas yra N. R., kuris ir yra įgaliotas vykdyti bendrovės kasdieninę ūkinę komercinę veiklą. Pagal darbo sutartį tarp ( - ) ir pareiškėjo, pastarasis dirbtų vadybininku, todėl jo buvimas Lietuvoje nėra būtinas, siekiant įmonės veiklos tikslų bei vykdant veiklą. Priimant sprendimą, buvo atsižvelgta ir į Valstybės Saugumo departamento 2014-04-03 rekomendaciją vizos neišduoti. Sprendimo priėmimo metu konsuliniam pareigūnui nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas, ir tai gali kelti nelegalios migracijos riziką. Todėl buvo priimtas sprendimas nacionalinės vizos neišduoti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

5Tretysis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 32-33) prašė dėl pareiškėjo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjui priklauso 200 vienetų (29 procentai) ( - ) akcijų, kurių nominali vertė sudaro 100 000 Lt, jis ketina dirbti šioje bendrovėje vadybininku. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2014-01-06 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui tokį leidimą, galiojantį vienerius metus. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis, jame nenustatyta galimybė atsisakyti išduoti leidimą esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, todėl Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgia.

6Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į skundą (b. l. 97-98) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VSD kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrųjų kelionės tikslų ir buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų. Pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą, trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomą ne tik buvimo tikslą, bet ir sąlygas. ( - ), kurios 29 procentus akcijų įsigijo pareiškėjas, registruota ( - ). Šiuo adresu savo buveinę deklaravo dar keletas įmonių, tai pagalbinė patalpa (negyvenamoji), kurios plotas 8,21 kv. m. Pareiškėjas yra nurodęs, kad jo gyvenamoji vieta leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimu laikotarpiu yra ( - ). VSD duomenimis, šiuo adresu yra registruotas 80,58 kv. m. naudingo gyvenamojo ploto butas, kuriame šiuo metu savo gyvenamąją vietą jau deklaravo virš 20 asmenų. Tokiu būdu pareiškėjui tektų apie 4 kv. m. naudingo ploto. Teismo posėdžio metu VSD atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

7Skundas atmestinas.

8

9Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Ambasados sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas). Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekdamas nustatyti, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas, be kita ko patikrina: ar prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Atsisakymo išduoti vizą pagrindai yra nustatyti Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, be kita ko įtvirtinančioje, kad vizą atsisakoma išduoti nustačius, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų (a punkto ii, iii papunkčiai).

11Nacionalinės vizos išdavimo pagrindus reglamentuoja Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Vizų režimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Pakistanas yra įrašytas į šį priedą. Pareiškėjas yra ( - ) Respublikos pilietis, todėl atvykdamas į Lietuvos Respubliką privalo turėti vizą. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai yra nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje.

12Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu.

13Pareiškėjas 2013-06-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 393 iš UAB „Invest in EU“ įsigijo 29 proc. ( - ) paprastųjų akcijų (b. l. 18). Pareiškėjas 2013-07-09 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla, yra įregistravęs įmonę Lietuvos Respublikoje kaip savininkas (arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau nei 50 000 Lt) ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą (b. l. 35-40). Migracijos departamentas 2014-01-06 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (b. l. 40), nustatant pareiškėjui terminą iki 2014-04-06 pateikti prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi ir galiojantį kelionės dokumentą (b. l. 25).

14Pareiškėjas, siekdamas užbaigti leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūrą, Ambasadai 2014-03-26 pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 86-88). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – kitas, buvimo Lietuvoje trukmė – 30 dienų. 2014-03-28 Ambasados konsulinis pareigūnas, spręsdamas vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, per konsulinių procedūrų valdymo sistemą (KPVS) kreipėsi konsultacijos į VSD, kuris 2013-04-03 pateikė neigiamą išvadą ir, remiantis Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, rekomendavo pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizos neišduoti (b. l. 90). Ambasada 2014-04-08 priėmė sprendimą Nr. 64.5.1.9.-47 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ( - ) Respublikos piliečiui S. F. A.“ (b. l. 26-27). Sprendimas priimtas nustačius, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, t. y., prašomo panaikinti Ambasados sprendimo teisinis pagrindas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 2 ir 10 punktus.

15Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį.

16Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė paso kopiją, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, bilietų rezervaciją, pareiškėjo tėvo banko dokumentą apie turimas finansines lėšas, viešbučio rezervaciją, banko dokumentą apie turimas finansines lėšas, 2 jam priklausančių sąskaitų išrašus, darbdavio Pakistane išduotus dokumentus, tačiau Ambasadoje 2014-03-26 atliktos apklausos-interviu metu negalėjo konkrečiai atsakyti į klausimą, kokia veikla ketina užsiimti Lietuvos Respublikoje. Paklaustas apie atvykimo tikslą, teigė, kad Lietuvoje įsteigta įmonė ketina prekiauti medicinos įranga, tačiau planuojamo verslo strategijos paaiškinti negalėjo, šios įrangos platinimo Lietuvoje teisių neturėjo ir anksčiau medicininės įrangos prekyba nesidomėjo. Be to, pareiškėjas nurodė kaip vieną iš alternatyvių verslo Lietuvoje galimybių – ryžių, džinsinės medžiagos ir kitų, neįvardintų prekių pardavimą. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo paaiškinimai patvirtina atsakovo išvadą, kad pareiškėjas negalėjo įvardinti konkretaus vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad įmonė ( - ) kurios dalies akcijų savininkas yra pareiškėjas, Lietuvoje vykdo realią veiklą, iš dalies tai patvirtina ir pareiškėjo Ambasadai teikti paaiškinimai, kad ši bendrovė dar tik planuoja užsiimti medicininės įrangos prekyba. Tai, kad pareiškėjas vizas išduodantiems pareigūnams neatskleidė tikrųjų tikslų atvykti į Lietuvos Respubliką, dar labiau patvirtina Ambasados kreipimesi dėl konsultacijos į VSD nurodyta informacija, kad už pareiškėją visus dokumentus ruošė pareiškėjui dalį ( - ) akcijų pardavusi tarpininkaujanti firma „Invest in EU“, kurios tinklapyje www.bon.lt siūloma nusipirkti leidimą gyventi Lietuvoje internetu (b. l. 89-90).

17Atsisakymą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą atsakovas taip pat grindė lėšų pragyvenimui ir verslo kūrimui Lietuvoje nepakankamumu. Prašyme išduoti vizą pareiškėjas įvardijo, jog pragyvenimui turi grynųjų pinigų, naudosis kredito kortele (b. l. 86-87). Tačiau, atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė du jam priklausančių sąskaitų išrašus, kuriuose buvo atitinkamai 43 224,88 ir 247 672,60 Pakistano rupijų likučiai, tai atitinka 314 EUR ir 1 801 EUR. Įrodymų apie pareiškėjui priklausiusius grynuosius pinigus prašymo Ambasadai pateikimo metu byloje nėra, pareiškėjas tokių duomenų su skundu nepateikė. Iš pareiškėjo su ( - ) sudarytos darbo sutarties matyti, kad pareiškėjui nustatytas 1 000 Lt darbo užmokestis, tačiau nesant duomenų, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, šios pajamos negali būti laikomos pareiškėjo garantuotomis pajamomis Lietuvoje. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad iš pareiškėjo Ambasadai pateiktų duomenų, pastaroji padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo turimos lėšos nėra pakankamos pragyvenimui Lietuvoje, tuo labiau, naujo verslo įkūrimui.

18Be to, pareiškėjas Ambasados pareigūnams negalėjo nurodyti konkrečios gyvenamosios vietos Lietuvoje, teigė, kad turi rezervaciją viešbutyje, bet neketina ten apsistoti, įmonės biurą ketina susirasti jau nuvykęs į Lietuvą, o Migracijos departamentui nurodė laikiną adresą, skirtą tik registracijai, skirtą procedūros formalumams atitikti (b. l. 80). Tretysis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad ( - ) adresu ( - ), savo buveinę deklaravo dar keletas įmonių, tačiau tai pagalbinė patalpa (negyvenamoji), kurios plotas 8,21 kv. m. Pareiškėjo nurodytoje leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimu laikotarpiu gyvenamojoje vietoje – ( - ), yra registruotas 80,58 kv. m. naudingo gyvenamojo ploto butas, kuriame šiuo metu savo gyvenamąją vietą jau deklaravo virš 20 asmenų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Ambasadą neturėjo numatęs Lietuvos Respublikoje konkrečios gyvenamosios vietos, todėl Migracijos departamentui ir Ambasadai šiuo klausimu pateikti duomenys neatitiko tikrovės.

19Instrukcijos V skirsnyje nurodyta, kad Diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai kilus abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Pareiškėjo atstovas, gavęs atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą, jokių juose nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, papildomų paaiškinimų, susijusių su ginčo dalyku nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į skundą nurodyta informacija, todėl vadovaujasi ja kaip objektyvia. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasi į Ambasadą, negalėjo pagrįsti tikrojo kelionės tikslo, patvirtinti, kad turi pakankamai lėšų skirtų pragyvenimui ar verslo Lietuvoje įkūrimui. Pareiškėjas negalėjo nurodyti nei numatomos veiklos, nei įmonės buveinės, nei savo gyvenamosios vietos adreso, o Migracijos departamentui nurodyti duomenys, susiję su atvykimo tikslu, gyvenamąja ir buveinės registracijos vieta neatitiko tikrovės.

20Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog esant teigiamam Migracijos departamento sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, vizą pareiškėjui turėjo išduoti. Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinės nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau vadovaujantis Vizų kodekse, Apraše ir Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu už vizų užsieniečiams išdavimą atsakinga institucija, siekdama išvengti nelegalios migracijos grėsmės, kiekvieną prašymą išduoti vizą privalo vertinti individualiai, pagal jai pateiktus duomenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompetentinga institucija, įvertinusi pateiktus duomenis ir nustačiusi aukščiau minėtus teisės normose įvardintus pagrindus, turi teisę atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime R. K. (C-84/12) konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421-14). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamento išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nelaikytinas savaiminiu pagrindu kompetentingos institucijos teigiamam sprendimui dėl nacionalinės vizos išdavimo.

21Pareiškėjo argumentas, jog nacionalinė viza buvo išduota kitiems ( - ) akcininkams, nevertintinas kaip teisiškai reikšmingas. Instrukcijos V skirsnio 2.2 punkte nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga priima sprendimus remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, kiekvienas prašymas išduoti nacionalinę vizą yra vertinamas individualiai, todėl kitų asmenų atžvilgiu priimti sprendimai negali įtakoti sprendimo pareiškėjo atžvilgiu.

22Pareiškėjas teigė, kad nebuvo informuotas apie atsisakymo išduoti vizą sprendimo pagrindus. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos sprendimo dėl nacionalinės vizos neišdavimo tipinę formą nustato Aprašo 9 priedas. Skundžiamame sprendime bendriausia prasme yra nurodytas aiškus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas, t. y., iš priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas, o atsakovas pateikė jį pagrindžiančius motyvus ir įrodymus. Įstatyme ir Apraše nėra nustatyta imperatyvi Ambasados pareiga išsamiai informuoti suinteresuotą asmenį apie priimto sprendimo pagrindus. Tai, jog tipinėje formoje įtvirtintas kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti vizą suinteresuotam asmeniui yra tinkamos formos, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619-14)

23Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad Ambasadai kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytų vykimo į Lietuvos Respubliką tikslų bei pragyvenimo lėšų pakankamumo ir tai gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Ginčijamas Ambasados 2014-04-08 sprendimas Nr. 64.5.1.9.-47 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas ir antrasis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą, suteikiant nacionalinę vizą ( - ) Respublikos piliečiui S. F. A. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25pareiškėjo S. F. A. skundą atmesti.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,... 3. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas: 1)... 4. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 79-85)... 5. Tretysis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą... 6. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir... 7. Skundas atmestinas.... 8. ... 9. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Ambasados sprendimo... 10. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo... 11. Nacionalinės vizos išdavimo pagrindus reglamentuoja Įstatymo „Dėl... 12. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir 13. Pareiškėjas 2013-06-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 393 iš UAB... 14. Pareiškėjas, siekdamas užbaigti leidimo laikinai gyventi išdavimo... 15. Vadovaujantis Vizų kodekso 16. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu... 17. Atsisakymą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą atsakovas taip pat... 18. Be to, pareiškėjas Ambasados pareigūnams negalėjo nurodyti konkrečios... 19. Instrukcijos V skirsnyje nurodyta, kad Diplomatinei atstovybei ar konsulinei... 20. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog esant teigiamam... 21. Pareiškėjo argumentas, jog nacionalinė viza buvo išduota kitiems 22. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo informuotas apie atsisakymo išduoti vizą... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, prieina... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 25. pareiškėjo S. F. A. skundą atmesti.... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...