Byla 2S-821-492/2008
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sermeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13104-619/2008 pagal ieškovo UAB „Lanlita“ ieškinį atsakovui UAB „Sermeta“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Lanlita“ prašė iš atsakovo UAB „Sermeta“ priteisti 54 333 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo ribose. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą iš dalies, areštavo atsakovui UAB „Sermeta“ priklausantį turtą, esantį Šeimyniškių g. 40-84, Vilniuje, 54 333 Lt sumai. Nurodė, kad pareikštas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra turtinio pobūdžio, ieškinio kaina žymi, o nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu.

5Atsakovas UAB „Sermeta“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad, skiriant laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeistas ekonomiškumo principas, apribota atsakovo kasdieninė veikla, galimybė disponuoti turimu turtu, gauti pelną, sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių esant bent mažiausią pavojų jo turtiniams interesams, nenurodė konkretaus pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, įvertinus juridinio asmens turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, neegzistavo objektyvi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovui UAB „Sermeta“ taikytas turto areštas pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes atsakovas yra sudaręs preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurios tebėra galiojančios ir pagal kurias atsakovo prievolės nėra pasibaigę.

6Ieškovas UAB „Lanlita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą, netenkinti atsakovo UAB „Sermeta“ atskirojo skundo. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė sąžiningo kreditoriaus interesus sauganti priemonė, nes, esant didelei ieškinio sumai, yra rizika atsakovo nemokumo ateityje atveju ieškovui patirti didelių nuostolių, kuriuos dar labiau padidina bylos nagrinėjimo eigoje augančios bylinėjimosi išlaidos. Kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra nėra pažeidžiama, nes ieškinio nepatenkinimo atveju atsakovas įgyja teisę reikalauti iš ieškovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo. Dauguma įmonės nekilnojamojo turto objektų yra įkeisti, už jų įsigijimą pilnai neatsiskaityta, objektų vertė rinkoje nuolat kinta, įmonės veikla pagrįsta sandorių ilgalaikiškumu ir sezoniškumu, įmonės įstatinis kapitalas yra minimalus ir keliskart mažesnis už ieškinio sumą, bei nekilnojamojo turto objektų plėtros neperspektyvumas verčia pagrįstai abejoti UAB „Sermeta“ mokumu ateityje.

7Atsakovo UAB „Sermeta“ atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

8Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnis reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, jos yra dažniausiai taikomos byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, siekiant apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų interesus. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstravimu (sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus laikinėju apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti). Konkrečiu atveju ieškovas UAB „Lanlita“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sermeta“ 54 333 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Sermeta“ atžvilgiu, areštuodamas nekilnojamąjį turtą, adresu Šeimyniškių g. 40-84, Vilnius, 54 333 Lt sumai. Atsakovas UAB „Sermeta“ apeliaciniame skunde nurodė, kad nekilnojamojo turto areštas buvo taikomas be teisėto pagrindo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeistas ekonomiškumo principas. Teisėjų kolegija teigia, kad didelė ieškinio suma turtinio pobūdžio ginčuose teismų praktikoje yra vienas pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Esant didelei ieškinio sumai yra rizika atsakovo nemokumo ateityje atveju ieškovui patirti didelių nuostolių, kuriuos dar labiau padidina bylos nagrinėjimo eigoje išaugančios bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė sąžiningo kreditoriaus interesus sauganti priemonė. Ieškinio nepatenkinimo atveju, atsakovas įgyja teisę reikalauti iš ieškovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, todėl CPK 147 str. siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju, tuo užtikrindamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, areštavo atsakovui UAB „Sermeta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, 54 333 Lt sumai. Laikinosios apsaugos priemonės buvo parinkto, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Areštavus atsakovo turtą, prioritetas buvo taikomas nekilnojamam turtui, nes įmonės piniginių lėšų areštas bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose sutrikdo atsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis, stabilų įmonės veikimą, pajamų gavimą. Atsakovo UAB „Sermeta“ nurodytos aplinkybės dėl galimai nesąžiningų ieškovo UAB „Lanlita“ tikslų pakenkti atsakovui ir suvaržyti jo veiklą nebuvo įrodytos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą, pagrindų keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį nėra.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai