Byla AS-403-80-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N. , dėl aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti:

5

  1. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1772ž “Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajono priėmimo” patvirtintas 2 priedo 4 eilutę ir 3 priedo 9 eilutę;
  2. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 21-6997-18816 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. N. ” dalį dėl 0,46 ha (sklypas C-3) Panevėžio mieste.
  3. Žemės sklypų, kurių registrų Nr. ( - ), priklausančių A. N. , teisinę registraciją.

62006 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame, be aukščiau paminėto, prašė teismo panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. Ž‑1988 “Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo, naujų žemės sklypų suformavimo, servitutų nustatymo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Panevėžio mieste”, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. rugsėjo 21 d. patikslintą prašymą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. Ž-1988, kaip paduotą praleidus terminą ir neprašant jo atnaujinti.

72006 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė teismui dar vieną patikslintą prašymą, kuriuo teismo prašė panaikinti:

8

  1. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1723ž “Dėl Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 580ž “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajone” patikslinimo” antrą punktą.
  2. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 21-6997-18816 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. N. ” dalį dėl 0,46 ha (sklypas C-3) Panevėžio mieste.
  3. Žemės sklypų, kurių registrų Nr. ( - ), priklausančių A. N. , teisinę registraciją.

9II.

10Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. gruodžio 14 d. patikslintą prašymą panaikinti 2000 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 1723ž antrą punktą, kaip paduotą praleidus terminą ir neprašant šio termino atnaujinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jau 2006 m. liepos pabaigoje žinojo apie Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1723ž, ruošdamas 2006 m. rugpjūčio 18 d. prašymą teismui, pridėjo šio įsakymo nuorašą ir šį aktą minėjo savo skunde, kaip vieną iš, jo nuomone, neteisėtų aktų. ABTĮ 33 straipsnis numato, kad prašymai paduodami per vieną mėnesį nuo individualaus akto įteikimo arba pranešimo apie aktą dienos. Šis terminas yra praleistas, jo pareiškėjas atnaujinti neprašo.

11III.

12Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro patikslintą prašymą.

13Pareiškėjas nurodo, kad prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl nagrinėjamu atveju buvo remiamasi Panevėžio apskrities viršininko administracijos išvada. Nagrinėjant šią byla 2006 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1772ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo” patvirtinto 2 priedo 4 eilutės ir 3 priedo 9 eilutės panaikinti nereikia, nes tai nesusiję su 0,46 ha žemės sklypu C-3 Panevėžio mieste. 2006 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje buvo atsisakyta šio prašymo. Tame pačiame teismo posėdyje, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsniu, buvo patikslintas prašymas, prašant panaikinti 2000 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 1723ž antrą punktą, kadangi šiuo įsakymu A. N. sklypas neteisėtai perkeltas į miestą. Teismas įpareigojo patikslintą prašymą pateikti sekančiam teismo posėdžiui, tačiau 2006 m. gruodžio 14 d. teismas nutartimi atsisakė priimti patikslintą prašymą, nurodydamas, kad praleistas terminas. Pareiškėjas mano, kad terminas nebuvo praleistas, kadangi, kai tik paaiškėjo, kad 2000 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 1723ž antras punktas pažeidžia viešąjį interesą ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui ir turi būti panaikintas, buvo patikslintas prašymas ir buvo prašoma jį panaikinti. Iki 2006 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio, remiantis Panevėžio apskrities viršininko administracijos išvada, Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. 1723ž antras punktas buvo traktuojamas kaip procedūrinis pažeidimas, sąlygojęs neteisėto Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 21-69907-18816 atsiradimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis leidžia pareiškėjui tikslinti ir pakeisti prašymo pagrindą ir dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

14Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundžiamoje 2006 m. gruodžio 14 d. nutartyje teismas nurodo, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1723ž pirminiame prašyme minėjo kaip vieną neteisėtų aktų ir pridėjo šio įsakymo nuorašą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodyta, kad teismas, administracinių bylų teisenoje turi būti aktyvus ir įpareigotas padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10, 57 81 straipsniai). Kai nagrinėjama administracinė byla ginant viešąjį interesą, teismas turi būti aktyvus ir visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, kad neliktų galioti aktai prieštaraujantys viešajam interesui, įstatymui, pažeidžiantys įstatymų saugomus interesus.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities viršininko administracija prašo pareiškėjo atskirąjį skundą patenkinti. Panevėžio apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Panevėžio AVA) nuomone, terminas pateikti patikslintą prašymą nepraleistas. Apie tai, kad reikia iš dalies panaikinti ne Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1772ž, o 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1723ž antrą punktą, tikrai paaiškėjo ir pareiškėjas apie tai sužinojo tik 2006 m. lapkričio 9 d. posėdyje. Panevėžio AVA 2006 m. liepos 31 d. rašte paminėtas Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 1772ž, tačiau šiame rašte informacija apie nuosavybės teisių į žemę A. N. atkūrimą labai trumpa ir nepakankamai išsami, todėl Panevėžio apygardos prokuratūrai teko tikslinti prašymą. Teismas pats įpareigojo pareiškėją patikslintą prašymą pateikti kitam teismo posėdžiui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis leidžia pareiškėjui tikslinti ir pakeisti prašymo pagrindą ir dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Panevėžio AVA taip pat pritaria pareiškėjo nuomonei, kad teismas turi būti aktyvus ir yra įpareigotas padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, kad neliktų galioti viešajam interesui, įstatymui prieštaraujantys aktai.

16Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą siūlo teismui jį spręsti savo nuožiūra.

17Tretysis suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad savarankiškas reikalavimas pateikiamas teismui nagrinėjamoje byloje turi būti pateikiamas tokia pat tvarka kaip ir pradinis reikalavimas. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi procesiniu sprendimu išspręsti naujai pateikto reikalavimo priėmimo klausimą. Teismas turi patikrinti, tame tarpe ir ar reiškiamas reikalavimas pateiktas per įstatymų nustatytą terminą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Iš byloje esančių dokumentų yra matyti, kad Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1723ž pareiškėjui buvo žinomas ir įteiktas 2006 metų liepos mėnesį. Pareiškėjas su reikalavimu panaikinti šį įsakymą kreipėsi į teismą tik 2006 metų gruodžio mėnesį. Yra akivaizdu, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą pateikti teismui reikalavimą pripažinti sprendimą negaliojančiu. A. N. taip pat pažymi, kad prokuroras, kaip proceso dalyvis, negali turėti daugiau teisių, negu tai nustato įstatymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. nutartyje (administracinė byla AS17-547/2006) nurodė, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau tokia teisė gali būti realizuota tik įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, prokuroras, sužinojęs apie galimus teisės aktų pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises, turėdamas pakankamai duomenų ir laiko, siekdamas apginti viešąjį interesą, nepagrįstai ilgai delsė kreiptis teisminės gynybos, o tai eliminuoja galimybę iš esmės spręsti apie viešojo intereso pažeidimą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Atskirasis skundas atmestinas.

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. gruodžio 14 d. patikslintu prašymu pareiškėjas pareiškė reikalavimą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1723ž “Dėl Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 580ž “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajone” patikslinimo” antrą punktą. Toks reikalavimas žodžiu taip pat buvo reiškiamas 2006 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje. Įvertinus šio reikalavimo turinį ir pobūdį akivaizdu, kad tai buvo naujas reikalavimas byloje, nes pradiniame teismui pateiktame prašyme jis nebuvo reiškiamas. Toks reikalavimas galėjo būti savarankišku skundo dalyku, atskiro ginčo objektu.

22Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundo padavimo termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą. Taigi skundai (reikalavimai) teismui turi būti pateikiami per įstatymų nustatytus terminus bei laikantis kitų įstatymuose nustatytų sąlygų. Todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai svarstė pareiškėjo pareikšto naujo reikalavimo, galinčio būti savarankiško skundo dalyku, priėmimo, tame tarpe ir termino jam paduoti praleidimo, klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodomas ABTĮ 52 straipsnis negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę pateikti teismui visiškai naujus reikalavimus, kurie, jei būtų pareikšti savarankiškai (atskiroje byloje), nebūtų priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais. Toks teisės normos aiškinimas iš esmės paneigtų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies prasmę, neleistų pasiekti ja nustatytų tikslų bei sudarytų sąlygas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir apeiti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Tačiau tuo atveju, kai prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti atitinkamus veiksmus, būtinus siekiant išsiaiškinti viešojo intereso pažeidimo faktą ir jo aplinkybes, ir duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad atitinkamas sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia viešąjį interesą, surinko per nepagrįstai ilgą terminą, terminas pareiškimui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

24Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminę informaciją apie Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1723ž “Dėl Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 580ž “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajone” patikslinimo” Panevėžio apygardos prokuratūra gavo dar 2006 m. liepos 21 d., nes informacija apie šį įsakymą buvo pateikta Komisijos, sudarytos piliečio R. V. skundui ištirti, patikslintoje išvadoje (b. l. 16-17). Teisėjų kolegijos nuomone, išvadoje pateikta informacija sudarė pakankamą pagrindą svarstyti ir tirti, ar šis sprendimas nėra neteisėtas, nepažeidžia viešojo intereso. Todėl jau nuo 2006 m. liepos 21 d. prokuroras galėjo ir turėjo imtis atitinkamų veiksmų ir operatyviai ištirti bei įvertinti galimą šio sprendimo neteisėtumą, viešojo intereso pažeidimą priimant šį sprendimą ir, esant pagrindui, kreiptis dėl jo panaikinimo į teismą. Pastebėtina, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. kreipdamasis į teismą su skundu prokuroras paminėtą sprendimą taip pat minėjo kaip vieną iš sprendimų, priimtų A. N. nuosavybės teisių atkūrimo procese, sprendimą pridėjo prie skundo. Taigi jau kreipdamasis į teismą 2006 m. rugpjūčio 18 d. prokuroras galėjo būti įvertinęs paminėto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei, manydamas, kad jis pažeidžia viešąjį interesą ir yra neteisėtas, galėjo pareikšti reikalavimą jį panaikinti. Tačiau tokį reikalavimą prokuroras pareiškė tik 2006 m. lapkričio 9 d. posėdžio metu, o raštu jį pateikė dar daugiau kaip po vieno mėnesio (2006 m. gruodžio 14 d.). Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios jam paaiškėjo 2006 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu ir kurios sąlygojo, kad tik tą dieną jis suprato, jog minimo sprendimo antras punktas yra neteisėtas bei būtina jį panaikinti. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad prokuroras šioje byloje rėmėsi Panevėžio apskrities viršininko administracijos išvada, neturi esminės reikšmės šiai bylai, nes prokuroras pagal gautą informaciją pats turi ir gali nuspręsti kokį sprendimą reikia skųsti, siekiant apginti viešąjį interesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirajame skunde prokuroras nurodo, kad paminėto sprendimo antrą punktą iki 2006 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio vertino kaip procedūrinį pažeidimą. Ši aplinkybė bei paminėto sprendimo nurodymo pradiniame skunde kontekstas leidžia manyti, kad prokuroras vis dėlto dar iki paminėto teismo posėdžio, t. y. jau kreipiantis į teismą su pradiniu skundu, manė (turėjo pagrindo manyti), kad šis sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgdama į paminėtą teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroras praleido terminą paduoti prašymą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1723ž antrą punktą, nes kreiptis į teismą su atitinkamu reikalavimu galėjo daug anksčiau, duomenis, kurių pagrindu galėjo spręsti dėl paminėto sprendimo galimo neteisėtumo ir viešojo intereso pažeidimo, iš esmės turėjo jau 2006 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais.

25Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja administracinio teismo pareigą būti aktyviam, padėti įgyvendinti proceso dalyvių procesines teises, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, kad neliktų galioti aktai, prieštaraujantys viešajam interesui, įstatymui, pažeidžiantys saugomus interesus. Teisėjų kolegija sutinka, kad administracinis teismas, kaip taisyklė, turėtų būti aktyvus, padėti įgyvendinti proceso dalyvių procesines teises, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Tačiau teismo aktyvumas ir galios negali būti beribės. Teismas neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir, nagrinėjant bylą, paprastai negali išeiti iš reikalavimo ribų. Teismas, net ir tuo atveju kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Be to, pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas.

26Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Atskirąjį skundą atmesti.

28Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, su prašymu kreipėsi į teismą... 5.
  1. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymu... 6. 2006 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą prašymą,... 7. 2006 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė teismui dar vieną patikslintą... 8.
    1. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo... 9. II.... 10. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi... 11. III.... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio apygardos administracinio... 13. Pareiškėjas nurodo, kad prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės... 14. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundžiamoje 2006 m. gruodžio 14 d.... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą Panevėžio apskrities viršininko... 16. Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą siūlo... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Atskirasis skundas atmestinas.... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. gruodžio 14 d. patikslintu prašymu... 22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad... 24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirminę informaciją apie Panevėžio... 25. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja administracinio teismo... 26. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių... 27. Atskirąjį skundą atmesti.... 28. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį... 29. Nutartis neskundžiama....