Byla 2-10436-779/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, dalyvaujant ieškovui S. B., ieškovo atstovui advokatui Andriejui Tiščenko, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams V. B., P. G., D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas prašo pripažinti Lietuvos valstybę kalta, kad buvo pažeista ieškovo teisė į baudžiamosios bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimus, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimus, baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, LR Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos neturtinę 5000 Eur žalą; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros neturtinę – 5000 Eur žalą; priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3000 Eur neturtinę žalą.

3Ieškinyje nurodė, kad 2015-01-11 ieškovo atžvilgiu buvo pradėta administracinės teisenos byla, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kelių eismo taisyklių (toliau KET) 101 punkto pažeidimo ir administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio pažeidimo. 2015-03-02 buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir administracinė byla buvo persiusta pagal teritorinį priklausomumą į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) 1 policijos komisariatą (toliau PK). 2015-06-19 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnyje, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015-03-19 ir baigtas tiktai 2016-05-11, bendra ikiteisminio tyrimo trukmė - vieneri metai vienas mėnuo ir dvidešimt keturios dienos. Pagal BPK 176 str. l d. 2 punktą, tokios kategorijos nusikaltimai turi būti ištirti ir ikiteisminis tyrimas atliktas per šešis mėnesius, bet ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vyko du kartus ilgiau, tokiu būdu buvo pažeisti BPK 176 str. l d. 2 punkto reikalavimai, taip pat Europos žmogaus teisių Konvencijos (toliau EŽTK) 6 str. l d. bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 str. l d.

4Taip pat nurodė, kad 2016-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2016-06-20, nuosprendis paskelbtas 2016-11-10. Pirmos instancijos teismo nuosprendį ieškovui apskundus, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, vėliau kasacinės instancijos teisme truko iki 2017-10-24, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir grąžino baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. 2017-10-27 baudžiamoji byla buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą ir paskirta nagrinėti 2017-11-28. Tačiau apie teismo posėdžio datą ieškovas sužinojo atsitiktinai užėjęs į Vilniaus apygardos teismą, nes teismo šaukimas jam visiškai nebuvo įteiktas, jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą. Dėl teisės į gynybą pažeidimo ieškovas parašė pareiškimą ir teismo posėdis buvo atidėtas, o 2018-01-22 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į baudą. Bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme užtruko tiktai dėl teisėjų ir teismo sekretorės aplaidumo ir nerūpestingumo, nes niekas nepatikrino, ar ieškovui buvo įteiktas teismo šaukimas ir pranešta apie teismo posėdžio datą.

5Kaip neteisėtus prokuratūros veiksmus nurodė prokurorų dėmesio nekreipimą į baudžiamojoje byloje suplyšusius lapus, tinkamą ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso nekontroliavimą, taip pat dėmesio nekreipimą į ieškovo diskriminaciją, atsakymų neteikimą į surašytus atsiliepimus.

6Ieškovas nurodė, kad dėl visų ieškinyje išvardintų aplinkybių jis pergyveno stresą ir buvo visiškoje nežinomybėje ilgą laiką, jam buvo nukritusi nuotaika, o ilgas ikiteisminis tyrimas veikė neigiamai, dėl to jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

7Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkanti, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2015-03-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-16087-15 pagal BK 286 str. numatyto nusikaltimo požymius. Pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą S. B. įteiktas 2015-06-19, tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė. Tyrimo metu 2015-06-29 buvo paskirta užduotis specialistams atlikti S. B. psichinės būklės tyrimą. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-07-31 pateikė specialisto išvadą. Remiantis specialisto išvada prokurorė 2015-08-20 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu skirti S. B. stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, teismo nutartis paskirti stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę priimta 2015-08-25. S. B. pateikė skundą aukštesniam teismui dėl 2018-08-25 teismo nutarties bei dėl vėliau - 2015-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties dėl įtariamojo atidavimo į ekspertinę įstaigą, panaikinimo. Atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas 2016-02-18 išsiųstas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK. S. B. apklaustas įtariamuoju 2016-03-15. 2016-05-03 išsiųsti pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Kaltinamasis aktas surašytas 2016-05-11 ir kartu su baudžiamąja byla perduotas nagrinėti į teismą. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo truko beveik 11 mėnesių. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai savalaikiai apklausė įvykyje dalyvavusius liudytojus, surinko kitus svarbius duomenis, būtinus ir pakankamus S. B. pranešimui apie įtarimą padarius nusikaltimą įteikti. Ikiteisminis tyrimas per BPK 176 str. 1 d. 2 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nebuvo baigtas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kilo būtinybė paskirti ir atlikti net kelis tyrimus dėl S. B. psichinės būklės tyrimo bei dėl to trukusių specialistų išvados ir ekspertizės akto surašymo ir pateikimo. Aplinkybės dėl S. B. sveikatos būklės tyrimo ir jo pakaltinamumo nustatymo yra vertinamos kaip objektyvios ir labai svarbios aplinkybės, dėl kurių ikiteisminio tyrimo terminas aukštesniojo prokuroro rezoliucija buvo pratęsiamas ir truko ilgiau nei 6 mėnesius. Po ekspertizės akto gavimo 2016-03-15 buvo atlikta pakartotinė ieškovo apklausa, ir ikiteisminis tyrimas užbaigtas, byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu S. B. nepasinaudojo BPK 176 str. 3 dalyje įtvirtinta teise skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo trukmę. Be to, nei vienas teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą ar kitus S. B. prašymus ir skundus nekonstatavo, kad ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai ar baudžiamoji byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorė tinkamai atliko savo pareigas. Valstybės institucijų pareigūnai bylą perdavė teismui tik tuomet, kai buvo įsitikinta, jog surinkta pakankamai duomenų, jog S. B. galėjo padaryti nusikalstamą veiką ir jis gali atsakyti už savo veiksmus. Baudžiamoji byla išnagrinėta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 str. Kadangi ieškovas skundė jam nepalankų pirmosios instancijos apkaltinamąjį teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyko visų instancijų teismuose ir iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2K- 263-697/2017 priėmimo 2017-10-24, kuria buvo padaryta išvada, kad ieškovo veiksmai pagal BK 286 str. kvalifikuoti teisingai, baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko 1 metus ir 5 mėnesius. Nurodė, kad nagrinėjant bylą teismuose, procesas užtruko ir dėl paties kaltinamojo bei jo gynėjo veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-24 nutartyje pažymėjo, kad proceso dalyviai neturi piktnaudžiauti savo teisėmis ir atkreipė dėmesį į nuteistojo S. B. procesinį elgesį. Taigi, ieškovas ir pats savo veiksmais įtakojo bylos nagrinėjimo trukmę: teikė skundus ar prašymus, dėl kurių baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo arba atidėtas arba negalėjo būti priimtas galutinis sprendimas byloje. Kaltinamojo gynėjas taip pat prašė neskirti teismo posėdžių tam tikromis mėnesio dienomis. Nurodė, kad ieškovas, deklaratyviai nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko pernelyg ilgai, šių teiginių nepagrindė konkrečiai nurodydamas, kokių pareigų neatliko teisėsaugos pareigūnai ir teismas. Dėl neturtinės žalos ieškovas savo teiginių taipogi nepagrindė.

8Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK), atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant BPK numatytiems pagrindams, visi procesiniai veiksmai buvo atliekami laikantis teisės aktų, viso proceso metu ieškovui buvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą, viso proceso metu ieškovas nevaržomai realizavo savo procesines teises, kas nemaža dalimi sąlygojo baudžiamojo proceso trukmę. Jokių konkrečių veiksmų, kuriais ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai būtų sąmoningai vilkinę procesą, ieškovas nenurodė. Nurodė, kad nors ir buvo tiriama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių tyrimas nebuvo baigtas per šešis mėnesius, tarp kurių ir paties ieškovo procesinis elgesys (skundų teikimas, dokumentų, nesusijusių su tyrimo dalyku teikimas, nušalinimai ir kt.). Ieškovo argumentai dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo grįsti subjektyviomis prielaidomis ir ieškovo asmeninėmis interpretacijomis. Ieškovas neįrodė, kad policijos pareigūnai ieškovo atžvilgiu pažeidė teisės normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

9Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas kaip neteisėtus teismų veiksmus (sprendimus) vertina ilgą baudžiamąjį procesą, taip pat faktą, jog ieškovui nebuvo įteiktas teismo šaukimas ir pranešimas apie teismo posėdžio datą. Pažymėjo, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti teisėjo ar teismo kaltę. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime nėra teisėjo kaltės įrodymas. Teisėjo ar teismo kaltė yra tik tada, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Teisėjo kaltė taip pat yra ir tuomet, kai už įvairius pažeidimus jam taikyta drausminė atsakomybė. Nurodė, kad nors nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki pakartotinio Vilniaus apygardos teismo 2018-01-22 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 20 mėnesių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, peržiūrėta kasacine tvarka, kasacinio teismo nutartimi grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir pakartotinai išnagrinėta apeliacinio teismo, 20 mėnesių laikotarpis buvo pakankamai operatyvus. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso kompensuojama tuomet, kai baudžiamasis procesas trunka nepalyginamai ilgiau, nei kad šiuo atveju. Nurodė, kad nei vienas teismas nekonstatavo, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai ar baudžiamasis procesas buvo vilkinamas; ieškovas aktyviai naudojosi savo teisėmis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teikė įvairius skundus bei prašymus, nors savo procesinėmis teisėmis reikia naudotis atsakingai ir jomis nepiktnaudžiauti. Pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taigi dėl savo elgesio ir kilusių neigiamų pasekmių jis taip pat turi prisiimti atsakomybę. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendžio matyti (9 psl.), kad ieškovas net 59 kartus baustas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, taigi ieškovo elgesys negali būti laikomas pavyzdingu, jis nelinkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, todėl, darydamas teisės pažeidimus, turi žinoti bei suprasti, kad jo elgesys turės neigiamų pasekmių ir jam pačiam. Dėl neįteikto teismo šaukimo ir pranešimo apie teismo posėdžio datą nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo posėdžio 2017-11-28 protokolo matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo tiek ieškovas, tiek jo gynėjas advokatas; be to, teismas tenkino ieškovo prašymą ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, siekiant ieškovui suteikti galimybę papildomai susipažinti su bylos medžiaga, todėl nėra aišku, kokių neigiamų pasekmių ieškovui sukėlė ta aplinkybė, kad jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas ir pranešimas apie teismo posėdžio datą.

10Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jis buvo neteisėtai uždarytas į psichiatrinę įstaigą, kad vykdomas susidorojimas prieš jį dėl jo karališkos kilmės. Paaiškino, kad dėl patirtų išgyvenimų jam buvo operuota išvarža, buvo diagnozuota akmenligė, stresas, išslinko plaukai. Neturtinės žalos dydis ieškinyje nurodytas pagal ieškovo atstovo advokato nuožiūrą.

11Atsakovės, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratūros, atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog ieškovas, išeidamas už ieškinio ribų, teismo posėdyje nurodo kitas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs procesiniuose dokumentuose dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

12Atsakovės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

13Ieškinys atmestinas.

14Teisinis reglamentavimas

15Ieškovas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, kurią, jo nuomone, sukėlė neteisėti ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros, teismų veiksmai dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktuali ieškovo (kaltinamojo) teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) laiką.

16CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų procesinių veiksmų baudžiamajame ir/ar administraciniame procese. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, nėra atleidžiamas nuo civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti policijos pareigūnų, prokuratūros ir teismų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama lygybės ir viešumo sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Seimas ratifikuoja ar denonsuoja daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

19BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per 6 mėnesius dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus (BPK 176 str. 3 d.).

20Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė – dveji metai, dešimt mėnesių ir dvi dienos (iš jų: ikiteisminis tyrimas – vieneri metai, vienas mėnuo ir 22 dienos (nuo 2015-03-19 iki 2016-05-11, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – vieneri metai, aštuoni mėnesiai (nuo 2016-05-16 iki 2018-01-22.). Tokia baudžiamojo proceso trukmė EŽTT praktikoje nėra traktuojama kaip ilga.

22Šioje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06087-15 buvo pradėtas 2015-03-19 pagrįstai pagal BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) numatyto nusikaltimo požymius, t. y. VPK kelių policijos valdybai persiuntus VPK 1 PK administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-15-9015957. Viso ikiteisminio tyrimo metu nepertraukiamai buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. vyko liudytojų apklausos, reikalauti įvairūs dokumentai iš atitinkamų institucijų, buvo daryti S. B. pateiktų jo kilmę įrodančių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, paskirta užduotis atlikti S. B. psichinės būklės tyrimą, laukiama specialisto išvados, vėliau, gavus specialisto išvadą, buvo kreiptasi į teismą su prašymu skirti įtariamajam S. B. stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę; gavus ekspertizės aktą, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą. Ikiteisminio tyrimo veiksmai ((liudytojų, nukentėjusiojo apklausa, įtariamojo apklausa, paklausimai, charakterizuojančios medžiagos rinkimas, teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimas ir jos išvadų laukimas (nuo užduoties atlikti psichinės būklės tyrimą 2015-06-29 iki ekspertizės akto grąžinimo policijos komisariatui 2016-02-22 - beveik aštuoni mėnesiai), įtarimo pareiškimas, įtariamojo apklausa, supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga)) laiko požiūriu užtrunka tam tikrą laiko dalį, kuri nagrinėjamu atveju nelaikytina nepagrįstai neprotinga, pažeidžiančia baudžiamojo proceso dalyvių teises. Vertindamas ikiteisminio tyrimo trukmę, teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo trukmė atitiko baudžiamosios bylos sudėtingumą ir paties ieškovo elgesį procese. Tai, kad ieškovas skundė 2015-08-25 teismo nutartį dėl ekspertizės skyrimo (ikiteisminio tyrimo bylos t. 2, b. l. 43-44), šalino prokurorę dėl kreipimosi dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo bei atsisakymo vertinti S. B. kilmę patvirtinančius įrodymus (ikiteisminio tyrimo bylos t. 2, b. l. 114-115), skundė 2015-10-30 teismo nutartį dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo (ikiteisminio tyrimo bylos t. 2, b. l. 124-125), atsisakė vykti atlikti ekspertizę (ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 3), teikė prašymus skirti konkretų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėją (ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 21-22), o reikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčija ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus kaip nepakankamai aktyvius, operatyvius, siekiant ikiteisminį tyrimą užbaigti per kiek įmanomai trumpesnį laiką, tik patvirtina, jog ir paties ieškovo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę.

23Ikiteisminis tyrimas per BPK 176 str. 1 d. 2 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą nebuvo baigtas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kilo būtinybė paskirti ir atlikti net kelis tyrimus dėl S. B. psichinės būklės tyrimo bei dėl to trukusių specialistų išvados ir ekspertizės akto surašymo ir pateikimo. Toks būtinumas kilo dėl to, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. S. B. sveikatos būklės tyrimas ir jo pakaltinamumo nustatymas buvo objektyviai būtinas ir svarbus, dėl ko ikiteisminio tyrimo terminas aukštesniojo prokuroro rezoliucijomis buvo pratęsiamas ir truko ilgiau nei 6 mėnesius. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas tiek, kiek būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai bylą perdavė teismui tik įsitikinę, jog surinkta pakankamai duomenų, kad S. B. galėjo padaryti nusikalstamą veiką ir jis gali atsakyti už savo veiksmus (buvo veikos padarymo metu ir ikiteisminio tyrimo metu yra pakaltinamas), todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas truko nepagrįstai ilgai.

24Ieškovo papildomai teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neteisėtai buvo patalpintas į psichiatrinę įstaigą, kad visas ikiteisminis tyrimas yra susidorojimas su juo dėl jo karališkos kilmės, kad jis buvo diskriminuojamas dėl karališkos kilmės, vertintinos kaip subjektyvios, įrodymais nepagrįstos ieškovo prielaidos. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai priėmė nutarimą skirti įtariamajam S. B. stacionarią psichiatrinę ekspertizę, nes ją rekomendavo atlikti 2015-07-31 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai savo išvadoje, siekiant atsakyti į klausimą, ar inkriminuojamos veikos padarymo metu S. B. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kadangi, kaip jau minėta, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 2 dalis). Kadangi prokuroro prašymu ekspertizę skyrė teismas, tai teismas vertino visas aplinkybes, pagrindžiančias ekspertizės būtinumą. Pažymėtina, jog teismo nutartis buvo peržiūrėta ir apeliacine tvarka, S. B. pateikus skundą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti teismų priimtas nutartis.

25Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo kilmė neturi ir negali turėti jokios įtakos baudžiamosios atsakomybės taikymui. Asmens kilmė nėra jo atsakomybę lengvinanti ar šalinanti aplinkybė, ji taip pat nesuteikia asmeniui imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo ar privilegijų, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27, 28, 29 straipsnių nuostatos, nurodančios, jog žmogaus įsitikinimais negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; taip pat būtų pažeistas BPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nurodantis, jog teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės ir kitų aplinkybių. Pažymėtina, kad BPK 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties.

26Dėl teisminio bylos nagrinėjimo

27Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui (BPK 220 str.) 2016-05-16, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas paskyrė teisėją, rengsiantį bylą nagrinėti teisme. 2016-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas perdavė bylą nagrinėti teisiamajam posėdyje. 2016-06-20, 2016-08-22, 2016-09-14, 2016-10-05, 2016-10-18 vyko teisminis bylos nagrinėjimas, 2016-11-10 paskelbtas S. B. apkaltinamasis nuosprendis. 2016-11-21 gavus S. B. apeliacinį skundą, byla buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. 2017-01-17 baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir 2017-02-22 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis S. B. apeliacinį skundą atmeti. 2017-03-23 S. B. pateikė kasacinį skundą, 2017-04-18 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi kasacinis skundas buvo priimtas, byla paskirta nagrinėti 2017-10-09. 2017-10-24 Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-22 nutarties dalį dėl bausmės ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priimtoje nutartyje konstatavo, kad abiejų instancijų teismai nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (nutarties 10.2 pastraipa); taip pat kad visi nuteistojo ir jo gynėjo pareikšti prašymai buvo svarstomi, pateikiami motyvai dėl jų tenkinimo arba ne (11.1 pastraipa); atkreipė dėmesį į patį nuteistojo elgesį bylos nagrinėjimo metu: baigiant įrodymų tyrimą, nuteistasis parodymų nedavė, o jau perskaičius bylos dokumentus, pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atnaujinti, teismui bylos nagrinėjimą atnaujinus, kitame teisiamajame posėdyje nuteistasis vėl atsisakė duoti parodymus, kas patvirtina, jog S. B. įstatymo garantuotas teises puikiai suprato, jomis naudojosi. 2017-11-02 patvarkymu Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė sudarė bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka kolegiją. Byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2017-11-28. Baudžiamosios bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo bylos t. 4, b. l. 165-168) patvirtina, kad šaukimai į teismo posėdį buvo išsiųsti nukentėjusiajam, jo atstovui, prokurorei, nuteistajam, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorei dėl gynėjo S. B. parinkimo. Todėl atmestini ieškovo argumentai dėl neteisėtų teismo veiksmų, pasireiškiantys tuo, jog jam nebuvo išsiųstas šaukimas į teismo posėdį. 2017-11-27 S. B. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl susipažinimo su byla ir pasiruošimo gynybai (ikiteisminio tyrimo bylos t. 4, b. l. 172-173). 2017-11-28 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad į teismo posėdį atvyko nuteistasis S. B., jo gynėjas ir teismas tenkino nuteistojo S. B. prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, suteikė nuteistajam jo prašymu galimybę papildomai susipažinti su bylos medžiaga, paskyrė kitą posėdžio datą 2017-12-21. 2018-01-22 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendis dėl bausmės rūšies buvo pakeistas, kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas.

28Ieškovo argumentai dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų, pasireiškiantys nepakankamu ikiteisminio, teisminio tyrimo kontroliavimu, neatsakymu į ieškovo surašytus atsiliepimus yra nekonkretūs, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini neįrodytais. Ieškovo teiginiai, išsakyti teismo posėdžio metu ir susiję su suplėšytais ikiteisminio tyrimo bylos lapais, nėra šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, nėra susiję su ieškovo reikalavimu atlyginti jam žalą dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, be to, jau buvo reikšti ikiteisminio tyrimo metu, buvo įvertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl pakartotinai tų pačių aplinkybių šis teismas nenagrinėja.

29Apibendrinant, teismas nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų veiksmų, kuriais būtų pažeisti Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimai, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimai, BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

30Dėl neturtinės žalos

31Ieškovas nurodo, jog dėl neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, stresą, akmenligę, prapliko, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Į bylą pateikti 2017-02-27 ir 2018-02-06 VšĮ Centro poliklinika medicinos dokumentų išrašai/siuntimai su juose nurodytomis diagnozėmis nepatvirtina, jog S. B. diagnozuotos ligos atsirado kaip ikiteisminio, teisminio tyrimo pasekmė.

32Kad asmuo turėtų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, būtina nustatyti (įrodyti) vieną ar kelias iš minėtų aplinkybių, reiškiančių neturtinės žalos padarymo faktą: asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju, ieškovui kildinant neturtinę žalą iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, jis turi įrodyti, kad ši žala atsirado būtent dėl tokių veiksmų.

33Minėta, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtų veiksmų atlikimą. Todėl ieškinys atmestas jau vien dėl šios priežasties. Tačiau pasisakytina ir apie tai, jog ieškovas neįrodė, jog jis iš viso patyrė kokią nors žalą, taip pat neįrodė, jog žala apskritai atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo metu atliktų veiksmų. Akivaizdu, kad bet kuriam asmeniui ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimas sukelia neigiamus išgyvenimus. Tačiau ieškovo nurodomos aplinkybės, reikšmingos klausimo dėl žalos atsiradimo išsprendimui, yra neįrodytos (per ilgas ikiteisminis tyrimas) ir negali būti vertinamos kaip aplinkybės (veiksniai), sukeliančios neturtinės žalos, išreikštos pinigais, atsiradimą. Šiame kontekste paminėtina kasacinio teismo praktika, jog apskritai neturtinė žala nėra bet koks padarytas asmeniui neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini gero asmens vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

34Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, t. y . vienos iš valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui buvo padaryta ir neturtinė žala (CK 6.245-6.248, 6.250 str., CPK 178, 179, 185 str.).

35Kiti ieškovo argumentai, išsakyti teismo posėdžio metu, yra nesusiję su ieškinio pagrindu ir dalyku, neturi įtakos priimamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

37ieškinį atmesti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašo pripažinti Lietuvos valstybę kalta, kad buvo pažeista... 3. Ieškinyje nurodė, kad 2015-01-11 ieškovo atžvilgiu buvo pradėta... 4. Taip pat nurodė, kad 2016-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi... 5. Kaip neteisėtus prokuratūros veiksmus nurodė prokurorų dėmesio nekreipimą... 6. Ieškovas nurodė, kad dėl visų ieškinyje išvardintų aplinkybių jis... 7. Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, atsiliepime nurodė... 8. Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato... 9. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos,... 10. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jis buvo neteisėtai... 11. Atsakovės, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratūros, atstovė teismo... 12. Atsakovės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos... 13. Ieškinys atmestinas. ... 14. Teisinis reglamentavimas... 15. Ieškovas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės,... 16. CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama valstybės atsakomybė už žalą,... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens... 19. BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas turi... 20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė –... 22. Šioje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06087-15 buvo... 23. Ikiteisminis tyrimas per BPK 176 str. 1 d. 2 punkte nustatytą 6 mėnesių... 24. Ieškovo papildomai teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog... 25. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo kilmė neturi ir negali turėti jokios... 26. Dėl teisminio bylos nagrinėjimo... 27. Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui (BPK 220 str.) 2016-05-16, teismo... 28. Ieškovo argumentai dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų, pasireiškiantys... 29. Apibendrinant, teismas nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo... 30. Dėl neturtinės žalos... 31. Ieškovas nurodo, jog dėl neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, stresą,... 32. Kad asmuo turėtų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, būtina nustatyti... 33. Minėta, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtų veiksmų... 34. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo... 35. Kiti ieškovo argumentai, išsakyti teismo posėdžio metu, yra nesusiję su... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 37. ieškinį atmesti.... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...