Byla 2K-406/2009
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. N. ir K. R. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutarties.

3Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu B. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, 71 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoką, per aštuonis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinei ligonių kasai išlaidas už M. G. gydymą. K. R. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, 71 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoką, per aštuonis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinei ligonių kasai išlaidas už M. G. gydymą.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistųjų B. N. ir K. R. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6B. N. ir K. R. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d., apie 11.00 val., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, panaudodami fizinę bei psichinę prievartą, vykdė pripažįstamą arba ginčijamą savo teisę, t. y. mobiliuoju telefonu paskambinę M. G. ir jo motinai V. G., panaudodami psichinę prievartą – grasindami fiziniu susidorojimu, reikalavo grąžinti 12 000 Lt skolą, o vėliau, t. y. 15.30 val., (duomenys neskelbtini), įsodino M. G. į automobilį „VW Passat“ ir nusivežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini); ten, reikalaudami grąžinti 12 000 Lt skolą, mušė jį apie pusę valandos, sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis, kojomis bei keletą smūgių lenta į įvairias kūno vietas ir grasino M. G. nužudyti. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu, iš miško prievarta nusivežė M. G. į B. N. sesers J. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur, naudodami psichinę ir fizinę prievartą, t. y. grasindami nužudyti ir mušdami guminiu diržu bei suduodami nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, nuolat vertė M. G. skambinti mobiliuoju telefonu motinai, kitiems artimiesiems ir kaimynams bei prašyti reikalaujamos pinigų sumos, kurią padidino iki 14 000 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, B. N. ir K. R. nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 13 d., iki buvo sulaikyti, toliau daug kartų skambino mobiliuoju telefonu M. G. ir, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę prievartą, t. y. grasindami fiziniu susidorojimu su juo bei jo artimaisiais, – motina bei jaunesniuoju broliu, savavališkai vykdė pripažįstamą arba ginčijamą savo teisę, reikalavo grąžinti 14 000 Lt skolą.

7Be to, B. N. ir K. R. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d., nuo 15.30 iki 23.00 val., veikdami kartu, reikalaudami grąžinti skolą, naudojo fizinį smurtą – sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis, kojomis, lenta bei diržu M. G. į įvairias kūno vietas, padarė jam trauminę galvos smegenų ligą, ūmaus periodo lengvos formos galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

8Kasaciniu skundu nuteistieji B. N. ir K. R. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. nutartį ir bylą nutraukti.

9Kasatoriai nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusysis M. G. ir jo motina V. G. ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus: M. G. iki 2007 m. rugsėjo 13 d. jokių pretenzijų kasatoriams neturėjo, net atsisakė rašyti pareiškimą policijai; pareiškimą dėl tariamai jų įvykdytų nusikaltimų parašė tik 2007 m. rugsėjo 13 d.; V. G. prieštaringai nurodė pažinties su nuteistaisiais laiką ir kitas aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių akivaizdžių prieštaravimų net neaptarė. Be to, pažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nukentėjusiajam M. G. nedalyvaujant teisiamajame posėdyje, buvo paskelbti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nustatyta, kad į teisiamąjį posėdį nukentėjusysis M. G. neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, nurodytų BPK 37 straipsnyje; teismas nesiėmė nustatytų įstatyme priemonių nukentėjusiojo dalyvavimui teisiamajame posėdyje užtikrinti, todėl jo parodymų paskelbimas ir pripažinimas įrodymais prieštarauja BPK 20 straipsnio reikalavimams. Tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, akcentavo tik šio veiksmo pagrįstumą, bet ne teisėtumą, taigi buvo pažeista BPK 332 straipsnio 3 dalis.

10Telefoninių pokalbių dalyviai, pasak kasatorių, buvo identifikuoti ne įstatymo nustatyta tvarka; policijos pareigūnas, procese apklaustas kaip liudytojas, vienašališkai rėmėsi tik nukentėjusiojo informacija apie pokalbių dalyvius, neturėdamas kompetencijos spręsti asmenų identifikavimo klausimų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino telefoninių pokalbių tyrimo teisėtumo, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, apsiribojo tik garso įrašų patikimumo konstatavimu, suabsoliutinant liudytojo D. M. parodymus byloje. Teismo nuostata, kad V. G. 2008 m. gegužės 14 d. iš pateikto jai garso įrašo atpažino B. N. balsą, neatitinka BPK 191-195 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių parodymus atpažinti.

11Anot kasatorių, 2007 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje yra prieštaravimų dėl M. G. patirtos traumos laiko, kuriuos pašalinti galima tik įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę (BPK 286 straipsnis) arba iškviečiant specialistą išvadai paaiškinti ar papildyti (BPK 284 straipsnis). Nors teismo medicinos specialistui nebuvo pateikta klausimų apie smūgių sudavimą M. G. kitais daiktais, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. G. ilgai buvo mušamas lenta ir diržu.

12Atsiliepimu į nuteistųjų B. N. ir K. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistųjų B. N. ir K. R. kasacinį skundą atmesti.

13Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai vertino įrodymus byloje, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo tinkamai įvertinti, jais pagrįstai remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį kasatoriams, visos galimybės užtikrinti nukentėjusiojo dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme buvo išnaudotos. Teismai rėmėsi ne tik nukentėjusiojo M. G. parodymais, grįsdami apkaltinamąjį nuosprendį, bet ištirtų byloje įrodymų visuma. Specialisto išvada kasatoriai suabejojo tik duodami kasacinį skundą – dėl tikėtinos specialisto išvados apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laiką. Dėl telefoninių pokalbių įrašų, kaip įrodymo, teisėtumo taip pat išsamiai pasisakė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas.

14Kasacinis skundas netenkintinas.

15Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių kasacine tvarka apskųsti teismų sprendimai turėtų būti naikinami ar keičiami, nagrinėjamoje byloje nepadaryta.

16Dėl BPK 276 straipsnio taikymo

17Nukentėjusysis M. G. nedalyvavo tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. BPK 276 sttraipsnyje nustatytos neatvykusių į teismo posėdį asmenų parodymų perskaitymo taisyklės. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismo teisėjos nutartimi dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta į teismo posėdį kviesti, be kitų asmenų, ir nukentėjusįjį M. G. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo daromos pertraukos, nukentėjusysis kviečiamas į teismo posėdžius pakartotinai; šaukimai nebuvo įteikiami, nes M. G. buvo išvykęs į užsienį. Į apeliacinės instancijos teismo posėdį nukentėjusysis M. G. taip pat neatvyko. Gynėjo prašymas apeliacinės instancijos teisme apklausti M. G. buvo palaikomas ir prokurorės; pranešime apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio datą ir dalyvauti jame kviečiamus asmenis nurodyta, kad nukentėjusiojo M. G. dalyvavimas teismo posėdyje būtinas. 2009 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį atvesdinti M. G. į Klaipėdos apygardos teismo posėdį, M. G. skirti 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte byloje nurodyta, jog M. G. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl vykdyti jo atvesdinimo nėra galimybės. Tiek prokurorė, tiek nuteistųjų gynėjas bei patys nuteistieji bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad visos galimybės dėl M. G. šaukimo į teismo posėdį yra išnaudotos, tolesnė paieška teigiamo rezultato neduos – taip apeliacinės instancijos teisme inicijuotas papildomas įrodymų tyrimas buvo baigtas. Taigi nukentėjusysis M. G. abiejų instancijų teismams nagrinėjant bylą nedalyvavo, nors buvo panaudotos visos įmanomos priemonės iškviesti nukentėjusįjį į teismo posėdį. Tokioje situacijoje ikiteisminio tyrimo teisėjai BPK nustatyta tvarka duotų M. G. parodymų perskaitymas teisiamajame posėdyje buvo galimas, nes buvo pagrindas daryti išvadą, kad nukentėjusiojo teismo posėdyje neįmanoma apklausti dėl svarbių priežasčių. BPK 37 straipsnyje nėra pateiktas baigtinis asmenų nedalyvavimo procese svarbių priežasčių sąrašas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kita (nepaminėta BPK 37 straipsnio 1 dalyje) neatvykimo priežastis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo gyvenamosios (buvimo) vietos nepavykęs nustatymas nėra aplinkybė, kliudanti perskaityti teismo posėdyje nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-450/2007, 2K-15/2009).

18Akistatos tarp nukentėjusiojo M. G. ir kaltinamųjų neatlikimas taip pat nereiškia esminio BPK pažeidimo, nes akistata nėra privalomas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Pagal BPK 190 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui suteikta teisė, bet ne pareiga suvesti į akistatą du pirmiau apklaustus asmenis, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-570/2005). Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras mano, kad atlikus akistatą galėtų būti gauti reikšmingi bylai duomenys ar pašalinti esami prieštaravimai, toks veiksmas yra atliekamas. Tačiau tais atvejais, kai nesitikima, kad atlikus akistatą bus gauta kokia nors ikiteisminiam tyrimui svarbi informacija, akistata neturi būti atliekama.

19Dėl pokalbių įrašų pripažinimo įrodymu

20Vertinant kaip įrodymą 2007 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusiojo M. G. pateiktą garso kasetę su pokalbių įrašais, BPK pažeidimų nepadaryta. Kasetės pateikimo protokolą surašė tyrėjas Ž. Milmantas, dalyvaujant tyrėjui M. Baršiui. Tyrėja, kurios žinioje buvo byla, Tauragės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos skyriui davė nurodymą perkelti informaciją iš garso kasetės į kompaktinį diską bei padaryti pokalbių suvestines. Telefoninių pokalbių suvestinėse nurodyti konkretūs besikalbantys asmenys – t. y. nukentėjusysis ir abu nuteistieji byloje. Proceso metu tiek B. N., tiek K. R. atsisakė duoti balso pavyzdžius – taip buvo užkirstas kelias, panaudojant specialiąsias žinias (gaunant specialisto išvadą ar skiriant ekspertizę), patikrinti nuteistųjų versiją apie tai, kad grasinamo turinio pokalbių suvestinėse yra ne jų balsai. Pažymėtina, kad išvada apie įrašuose užfiksuotų pokalbių dalyvius gali būti daroma ne vien tik panaudojant specialiąsias žinias, bet ir kitas įrodinėjimo priemones. Nagrinėjamoje byloje tai padaryta remiantis asmenų parodymais, analizuojant pokalbių turinį. Teismai pagrįstai rėmėsi V. G. – keletą kartų bendravusios su nuteistaisiais telefonu bei galėjusios juos atpažinti iš balso parodymais – tam atskiro tyrimo veiksmo – parodymo atpažinti, kaip kasatoriai teigia savo skunde, – atlikti neprivaloma. Garso įrašai teismo posėdyje buvo išklausyti, dėl jų atitikimo pokalbių suvestines nebuvo duodama jokių pastabų. D. M. parodymai dėl asmenų identifikacijos pagal jų balsus taip pat pagrįstai laikyti įrodymu, patvirtinančiu, kad telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti būtent kasatorių balsai.

21Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

22Kasacinio skundo dalis, kuria kritikuojama 2007 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada, nenagrinėtina dėl dviejų priežasčių. Pirma, šioje kasacinio skundo dalyje yra reiškiamos abejonės dėl specialisto išvados, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokie esminiai BPK pažeidimai, suvaržę kasatorių teises, buvo padaryti ją tiriant. Antra, BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl 2007 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvados nebuvo dėstoma, todėl klausimai dėl šios išvados leistinumo, patikimumo ar pan. apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiami, o tai reiškia, kad jie negali būti ir kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Nuteistųjų B. N. ir K. R. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu B. N.... 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. B. N. ir K. R. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d., apie 11.00... 7. Be to, B. N. ir K. R. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d., nuo... 8. Kasaciniu skundu nuteistieji B. N. ir K. R. prašo panaikinti Tauragės rajono... 9. Kasatoriai nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusysis M.... 10. Telefoninių pokalbių dalyviai, pasak kasatorių, buvo identifikuoti ne... 11. Anot kasatorių, 2007 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje yra... 12. Atsiliepimu į nuteistųjų B. N. ir K. R. kasacinį skundą Lietuvos... 13. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai vertino įrodymus byloje, esminių... 14. Kasacinis skundas netenkintinas.... 15. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių kasacine tvarka apskųsti teismų... 16. Dėl BPK 276 straipsnio taikymo... 17. Nukentėjusysis M. G. nedalyvavo tiek pirmosios instancijos, tiek ir... 18. Akistatos tarp nukentėjusiojo M. G. ir kaltinamųjų neatlikimas taip pat... 19. Dėl pokalbių įrašų pripažinimo įrodymu... 20. Vertinant kaip įrodymą 2007 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusiojo M. G. pateiktą... 21. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 22. Kasacinio skundo dalis, kuria kritikuojama 2007 m. rugsėjo 13 d. specialisto... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 24. Nuteistųjų B. N. ir K. R. kasacinį skundą atmesti....