Byla 2A-666-527/2007

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Neringos Venskienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo S.Videikos įmonės „Santera“ atstovui K. K. , atsakovo UAB „Vilungė“ direktoriui A. V. ir atstovui A. G. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilungė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-23-528/2007 pagal ieškovo S.Videikos įmonės „Santera“ ieškinį atsakovui UAB „Vilungė“ dėl skolos pritesimo (tretysis asmuo T. S. ) .

3Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

4

5ieškovas ieškiniu (t.1, b.l.3), patikslintu 2006-11-06 prašymu (t.1, b.l.157), prašė priteisti iš atsakovo 7.288,18 Lt skolos, 231,00 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004-01-02 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.442 (t.1, b.l.5) pagrindu atsakovui nuo 2005-09-05 iki 2005-11-24 buvo parduota prekių už 7.691,80 Lt, tačiau atsakovas už jas pagal sutarties 2.2.2. p. nesumokėjo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo darbuotojas J. G. apmokėjo ieškovui 403,62 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija LSA Nr.000001939 (t.1, b.l.58), todėl ieškovas savo ieškininius reikalavimus sumažino nuo 7.691,80 Lt iki 7.288,18 Lt (t.1, b.l.157).

6Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 7.288,18 Lt skolos ir 231,00 Lt žyminio mokesčio bei valstybei 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad tarp šalių keletą metų egzistavo pirkimo-pardavimo santykiai ir buvo nusistovėjusi praktika, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimu. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.442 atsakovo įgalioto pirkti prekes asmens paskyrimo tvarka nenumatyta, nenurodyta, kad atsakovo vardu prekes perkantis asmuo turi pateikti rašytinį įgaliojimą. 2006-01-23 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo ieškovas prašytas perduoti perkamas prekes tik atsakovo darbuotojams, pateikusiems atitinkamai patvirtintą įgaliojimą (t.1, b.l.49), todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas apima laikotarpį iki 2006-01-23 pranešimo gavimo dienos, teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo neišduoti prekių atsakovo darbuotojams, o atsakovas neturėjo pagrindo neapmokėti už gautas prekes.

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

81) teismas nepakankamai įsigilino ir išnagrinėjo tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.442. Sutarties 1.2. punkte numatyta, jog „Prekės yra gautos, kai Pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra prekes priėmusio įgalioto darbuotojo parašas, vardas, pavardė, pareigos ir data.“ Pažymėtina, kad ieškovas prekes atsakovo darbuotojams J.M. G. ir T. S. pardavinėjo nereikalaudami iš jų pateikti rašytinius įgaliojimus. Tai patvirtino ir ieškovo darbuotojas E. A. , atsakovo darbuotojas J.M. G. bei tretysis asmuo T. S. . Nors pateikti įgaliojimą pagal minėtą sutarties sąlygą buvo būtina. J.M. G. teisme taip pat paliudijo, jog jis prekes pagal 2005-09-22 ieškovo atsakovui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija LSA Nr.000001939 faktiškai pirko sau, o ne įmonei, ir šioje sąskaitoje nurodytą 403,62 Lt sumą ieškinio nagrinėjimo teisme metu ieškovui sumokėjo. Teismas, priimdamas sprendimą, į tai, neatsižvelgė;

92) teismas neatsižvelgė į tai, jog tretysis asmuo T. S. , vengdamas dalyvauti teismo posėdžiuose, nepateikė jokių įrodymų, kad nupirktas iš ieškovo prekes ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras būtų pateikęs atsakovui;

103) teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties Nr.442 šalys jokių pakeitimų sutartyje nedarė, o sutarties 6.4. punkte nurodyta, kad „Visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja ir tampa Šalims privalomi, tik jeigu pateikti raštu ir pasirašyti kiekvienos šalies tinkamai įgalioto atstovo. Pardavėjo įgaliotas atstovas be konkrečiai įvardinto įgaliojimo neturi teisės keisti šios sutarties sąlygų". Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas vienašališkai ir neteisėtai pakeitė sutarties sąlygas ir savavališkai pardavė prekes asmenims, kurie prisistatydavo atsakovo darbuotojais. Jie prekių atsakovui neatnešdavo, nepateikdavo apmokėjimui ieškovo atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Atsakovas negali mokėti už ieškovo neteisingai parduotas ir atsakovo negautas prekes, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl šių argumentų:

121) teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas iš esmės vadovaujasi tik vienu motyvu - apelianto atstovai ieškovui nepateikė įgaliojimų, pagal kuriuos jie turėjo teisę paimti prekes pas ieškovą, nes tai numatė 2004-01-02 sutarties Nr.442 2.2.4. p. –„pirkėjas paskiria įgaliotą asmenį prekėms pirkti.“ Tačiau vien šis formalus sutarties punktas nėra pagrindas teismo sprendimui keisti. 2004-01-02 sutarties pagrindu tarp šalių nusistovėjo prekiniai santykiai - ieškovas parduodavo įvairias prekes atsakovo atstovams, už kurias atsakovas, kaip numatyta sutarties 2.2.2. p., atsiskaitydavo po 15 d. Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad prekiniai santykiai tarp šalių klostėsi pakankamai intensyviai - apyvarta pinigine išraiška buvo didelė. Dėl atsiskaitymo už prekes tarp šalių ginčo nebuvo, nors prekes paimdavo keletas atsakovo atstovų. Tik 2005 m. pabaigoje paaiškėjo, kad atsakovo atstovas T. S. , dirbęs pas atsakovą spec. darbų vadovu, nepateikė prekių, gautų iš ieškovo, už laikotarpį nuo 2005-09-05 iki 2005-11-24. Bendra nepateiktų prekių suma sudarė 7.288,18 Lt;

132) tarp ieškovo ir atsakovo prekiniai santykiai prasidėjo ne nuo 2004 m. pradžios, o žymiai anksčiau, tačiau niekada nebuvo kilę ginčų dėl atsiskaitymų už prekes. Liudytojai E. A. , R. T. , J.M. G. , T. S. nurodė, kad tarp šalių jau keletą metų egzistavo pirkimo-pardavimo santykiai ir buvo nusistovėjusi praktika, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimu. Ieškovo atstovai gerai pažinojo atsakovo atstovus, todėl klausimų dėl prekių išdavimo jiems nekildavo. Atsiskaitymai už prekes vykdavo be sutrikimų. Liudytojas J.M. G. parodė, kad T. S. ieškovo atstovams pristatė kaip atsakovo darbuotoją, kuris turi teisę gauti prekes iš ieškovo. T. S. patvirtino, jog yra gavęs iš ieškovo prekes, dėl kurių yra kilęs ginčas. Nei vienas iš aukščiau paminėtų liudytojų nenurodė atvejų, kad jie būtų pateikę ar gavę rašytinius įgaliojimus. Beje, ir pats atsakovas negalėjo pateikti teismui jokių įrodymų, kad šiems darbuotojams buvo išduoti įgaliojimai atsiimti prekes iš ieškovo. Tik 2006-01-23 atsakovas pranešė ieškovui, kad jis perkamas prekes perduotų tik atsakovo darbuotojams, pateikusiems atitinkamą įgaliojimą;

143) tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, kurie egzistavo keletą metų, ir kurių šalys neginčija. Rašytinių įgaliojimų pirkti prekes pas ieškovą nei vienas apelianto atstovas nepateikė, kadangi nebuvo jų gavę - keletą metų buvo nusistovėjusi praktika, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimu. Ieškovui nekilo abejonių dėl apelianto atstovų įgaliojimų gauti prekes, nes už jas savalaikiai būdavo sumokama, tame tarpe ir už eilę PVM sąskaitų-faktūrų, kurias buvo gavęs ir T. S. . Tokia nusistovėjusi tvarka tarp šalių buvo tinkama ir atsakovui, kadangi jis nesiūlė jos keisti. Tik 2006-01-23 atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo šios datos bus apmokamos tik tos prekės, kurias gaus tik tam įgalioti apelianto atstovai, t.y. apeliantas pats inicijavo sutarties papildymą. CK numato, kad sutartys tarp šalių turi būti aiškinamos sąžiningai, tikrais šalių ketinimais, o ne vien pažodiniu sutarties tekstu, turi būti atsižvelgta į tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, elgesį po sutarties sudarymo.

15Apeliacinis skundas tenkintina iš dalies.

16Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str. 2 dalimi, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais privalo aptikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienu iš numatytų pagrindų yra toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329str. 2 d. 2 p.).

17Nustatyta, kad ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo už prekes, kurias atsakovo vardu pagal kartu su ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (b.l.6-24) įgijo tose PVM sąskaitose-faktūrose pasirašę T. S. , R. G. (b.l.24) ir J. M. G. (b.l.7). Tačiau, kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-20 nutarties, trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtrauktas tik T. S. , pasirašęs daugumoje PVM sąskaitų-faktūrų. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį ir pagal 2005-11-24 PVM sąskaitą-faktūrą serija LSA Nr.000002291, pasirašytą suvirintojo R. G. , kuris į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas, pripažintina, kad tokiu būdu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kas pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Be to, pripažintina, jog priimtu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo priteistas visas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (tame tarpe ir už patenkintą reikalavimo dalį), buvo nuspręsta ir dėl į bylą neįtraukto J. M. G. , bylos nagrinėjimo metu sumokėjusio ieškovui 403,62 Lt pagal 2005-09-22 PVM sąskaitą-faktūra serija LSA Nr.000001939 teisių ir pareigų, kadangi atsakovas įgijo teisę iš jo reikalauti atitinkamą teismo sprendimu priteistą žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų dalį.

18Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai naikintinas, konstatavus absoliutų teismo sprendimo pagrindą, ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti (CPK 326 str. 1 d. 4 p.), kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

19Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

Nutarė

20apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

21Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai