Byla A-438-394-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens P.S. atstovui advokatui Auksanui Čiupailai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui P.V., trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams F.U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens P.S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P.V., P.S. ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Alytaus filialui dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydamas:

51) panaikinti iš dalies Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 59-4581, kuriuo P.S. ( - ) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav. atkurtos nuosavybės teisės į 2,65 ha žemės (kadastro Nr.( - ), žemės sklypo Nr.( - )), dalyje dėl 0,1891 ha žemės grąžinimo;

62) panaikinti iš dalies Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 309 „Dėl žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone“ 1.22 punktą, kuriuo P.S. suteikta naudotis natūra 19,85 ha ploto sklypai, esantys Leipalingio sen., ( - ) kaime, iš jų: žemės ūkio naudmenų 8,05 ha, nusausintos žemės 1,56 ha ir miško 9,80 ha, dalyje dėl 0,1891 ha žemės, patenkančios į 2,65 ha žemės plotą (kadastro Nr.( - ), žemės sklypo Nr.( - )), esančios ( - ) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav., suteikimo;

73) panaikinti iš dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio Druskininkų sav., Leipalingio sen., ( - ) kaime, teisinę registraciją P.S., a.k. ( - ), vardu, dalyje dėl 0,1891 ha žemės.

8Prokuroras paaiškino, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 59-4581 trečiajam suinteresuotam asmeniui P.S. atkurtos nuosavybės teisės į 19,85 ha žemės, iš kurių 0,66 ha patenka į namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Druskininkų rajone. Pažymėjo, kad šioje namų valdoje stovi statiniai, iš kurių 57/100 gyvenamojo namo ir ½ ūkinio pastato priklauso P.S., kita dalis - 43/100 gyvenamojo namo ir ½ ūkinio pastato – trečiajam suinteresuotam asmeniui P.V.. Kadangi pastatai priklauso dviems bendraturčiams, tai P.S. galėjo būti formuojama ir grąžinama tik dalis žemės, kurią užima namų valda. Teigė, kad Alytaus apskrities valdytojas, priimdamas ginčijamus aktus, pažeidė Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, jog žemė, esanti kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje, kuri pagal įstatymus užimta namų valdos (sodybų) sklypų, piliečiams natūra negrąžinama, o už ją valstybė atlygina šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. Atsižvelgiant į bendraturčių valdomą pastatų dydį, P.V. priklausytų 0,1891 ha ploto namų valdos žemės sklypo dalis, todėl atitinkama dalimi turėtų būtų naikinami kaip nepagrįsti Alytaus apskrities valdytojo administracijos aktai bei nekilnojamojo turto registracija.

9Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo prašymu bei nurodytais teisiniais argumentais sutiko. Pažymėjo, jog P.S. nesutikus, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr.59-4581 būtų ištaisytas administracine tvarka, Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. kovo 28 d. raštu Nr.3-618-(1.15) kreipėsi į Druskininkų apylinkės prokuratūrą, prašydama inicijuoti neteisėto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

10Tretysis suinteresuotas asmuo P.V. nurodė, kad 1973 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartimi jam buvo perleista ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių Druskininkų sav., Leipalingio sen., ( - ) k. Teigė, kad nuosavybės teisės į žemę, patenkančią į namų valdą, kurioje jam nuosavybės teise priklauso dalis pastatų, esančią, P.S. atkurtos nepagrįstai, apribojant jo teisę privatizuoti priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį. Pagal abiems bendraturčiams nuosavybėn tenkančias pastatų dalis jam priklausytų ne 0,1891 ha žemės, kaip nurodo prokuroras, bet 0,33 ha žemės sklypo dalis, todėl prašė jo skundą tenkinti iš dalies.

11Trečiojo suinteresuoto asmens P.S. atstovė prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, kad prokuroras praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktams ginčyti ir šio termino neprašo atnaujinti, kas teismui sudaro savarankišką pagrindą atmesti tokį prašymą. Be to, P.V. nėra pateikęs prašymo atitinkamoms institucijoms dėl namų valdos suformavimo, o nesant tokio prašymo negalima laikyti, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymą tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai. Nors P.V. 1973 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartimi ir buvo perleista ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių Druskininkų sav., Leipalingio sen., ( - ) k., tačiau Civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka ir terminais sutartis nebuvo įregistruota, todėl toks sandoris negalioja. UAB „Hidroprojektas“ projekto autoriaus K.K. 2008 m. gruodžio 31 d. pažymoje pateikta informacija apie namų valdos pastatų bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis yra netiksli ir nepagrįsta, kadangi minėtas asmuo, atlikdamas paskaičiavimus, vadovavosi teisės aktu, kuris nuo 1999 m. birželio 10 d. neteko galios. Be to, P.S., turėdamas įstatymu nustatyta tvarka išduotą leidimą, nuo 2003 m. savo žemės sklype vykdo gyvenamojo namo su garažu ir pavėsinės automobiliui statybą, todėl P.S. statiniais užimama 0,66 ha namų valdos dalis yra žymiai didesnė nei nurodyta 2008 m. gruodžio 31 d. pažymoje.

13II.

14Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir panaikino Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 59-4581, kuriuo P.S. ( - ) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav. atkurtos nuosavybės teisės į 2,65 ha žemės (kadastro Nr.( - ), žemės sklypo Nr.( - )), dalyje dėl 0,66 ha namų valdos žemės sklypo, taip pat panaikino Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 309 „Dėl žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone“ 1.22 punktą, kuriuo P.S. suteikta naudotis natūra 19,85 ha ploto sklypai, esantys Leipalingio sen., ( - ) kaime, dalyje dėl 0,66 ha namų valdos žemės sklypo, patenkančio į 2,65 ha žemės plotą, (kadastro Nr.( - ), žemės sklypo Nr.( - )), esančio ( - ) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav., suteikimo. Likusioje reikalavimų dalyje teismas pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

15Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju ir termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nei Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, apibrėžiantis apskrities viršininko kompetenciją, nei Tipiniai apskrities viršininko administracijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 401, nenumato, kad apskrities viršininkas ar apskrities viršininko administracija, kuri formuojama apskrities viršininko funkcijoms įgyvendinti, gali kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Tačiau, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato, kad teisę apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi piliečiai. Šis įstatymas nenumato nei valstybės, nei savivaldybės institucijų teisės skųsti tokius sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, sprendimus dėl žemės įsigijimo (nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų žemės reformos metu) gali apskųsti teismui asmenys. Šis įstatymas taip pat tiesiogiai nenumato, kad valstybės ar savivaldybės institucijos, gindamos kitų asmenų teises bei viešuosius interesus, gali kreiptis į teismą dėl tokių sprendimų panaikinimo. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos 18 straipsnio 3 dalį, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Pagal minėtą nuostatą, nustačius, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, ir esant ginčui, apskrities viršininko administracija, kaip institucija, priėmusi tokį sprendimą, privalėtų inicijuoti šio sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju tretysis suinteresuotas asmuo P.S. nesutiko, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr.59-4581 būtų keičiamas administracine tvarka. Todėl atsakovas pagrįstai inicijavo priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka, pateikdamas prašymą prokurorui dėl viešojo intereso gynimo.

16Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

17Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 – 335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymas ginti viešąjį interesą Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas 2008 m. kovo 31 d.. Tokio rašto gavimas, pirmosios instancijos teismo nuomone, vertintinas tik kaip pagrindas prokurorui pradėti tyrimą, ar atitinkami administraciniai aktai yra susiję su viešuoju interesu ir ar šis interesas nėra pažeistas. Spręsdama dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti neteisėti administraciniai aktai, prokuratūra privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Alytaus apskrities viršininko pateiktą informaciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas rinko informaciją, reikalingą viešojo intereso pažeidimui nustatyti, ir atliko tyrimą (2008 m. balandžio 4, 14, 30 dienomis pateikė atitinkamus užklausimus, 2008 m. gegužės 7 d. iš apskrities administracijos gavo papildomus duomenis, 2008 m. balandžio 8 - 9 d. apklausė suinteresuotus asmenis). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog į Kauno apygardos administracinį teismą prokuroras kreipėsi 2008 m. gegužės 7 d. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. gegužės 7 d. buvo atliekamas tyrimas, ar skundžiami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą. Kreipimuisi į teismą reikalingi duomenys, ginant viešąjį interesą, buvo surinkti per protingą terminą. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, konstatuotina, kad prašymas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

18Dėl Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 59-4581 ir 1996 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 309 1.22 punkto teisėtumo teismas konstatavo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamais Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 59-4581 P.S. atkurtos nuosavybės teisės į 19,85 ha žemės, grąžinant natūra 13,70 ha žemės ir 6,15 ha miško sklypus, esančius ( - ) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav. To paties administravimo subjekto 1996 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 309 „Dėl žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone“ (šio įsakymo 1.22 punktu), grąžintas nuosavybėn 19,85 ha žemės sklypas suteiktas privačiam ūkiui steigti. Žemę, į kurią P.S. atkurtos nuosavybės teisės, sudaro trys atskiri ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, tai yra 2,6500 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), 11,0500 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) ir 6,1500 ha miško ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ))). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas ir dalykas (prašoma panaikinti grąžinta nuosavybėn 0,1891 ha žemės sklypo dalis) apima 0,66 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį 2,6500 ha žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

19Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčijamų aktų priėmimo metu galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustatė taisyklę, kad žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje yra valstybės išperkami (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu) privačia namų valda (sodyba) buvo laikoma statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais užimta žemė, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas, kurį galėjo įstatymo nustatyta tvarka įgyti šios namų valdos savininkas (savininkai). Aptartų teisės normų pagrindu teismas konstatavo, kad tretieji suinteresuoti asmenys P.V. ir P.S., būdami namų valdos, esančios ( - ) k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., statinių – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, bendraturčiais, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka įgyti šį žemės sklypą nuosavybėn. Atkūrus nuosavybės teises į namų valdą vienam P.S., buvo pažeistos kito bedraturčio - P.V. teisės ir įstatymu saugomas interesas, todėl prokuroro motyvai dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo laikytini pagrįstais.

20P.S. atstovės argumentą, jog nesant P.V. prašymo dėl namų valdos suformavimo negalima laikyti, kad pagal Įstatymą tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai, kaip ir argumentą, kad P.V. neįregistravus nustatyta tvarka 1973 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutarties, toks sandoris turėtų būti laikomas negaliojančiu su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas rėmėsi tuo, kad minėta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvaus pobūdžio ir negali būti aiškinama plečiamai, be to, ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą P.V. turi teisę įgyti nuosavybėn atitinkamą namų valdos žemės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4, 6 punktai). Teismas pažymėjo, jog dovanojimo sutarties neįregistravimas nustatyta tvarka savaime asmens nuosavybės teisių į daiktą nepanaikina, o tik apsunkina disponavimą tokiu turtu (Civilinio kodekso 1.94 straipsnis, 4.93 straipsnis).

21Aptartų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti administracinius aktus tam tikroje jų dalyje iš esmės yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pagrindą (P.S. nuosavybėn grąžintą tik tą žemės dalį, kuri užimta namų valda), į pateiktus duomenis apie naujų statinių statybą namų valdos žemės sklype ir į tai, kad reikalavimas panaikinti administracinius aktus grindžiamas duomenimis, kurių apskaičiavimas atliktas remiantis negaliojančiu teisės aktu, prokuroro reikalavimas tenkintinas iš dalies ir administraciniai aktai naikinti toje jų dalyje, kiek tai susiję su 0,66 ha namų valdos žemės sklypu, patenkančiu į 2,6500 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

22Dėl reikalavimo panaikinti iš dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio Druskininkų sav., Leipalingio sen., ( - ) kaime, teisinę registraciją P.S. vardu teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašoma panaikinti turto teisinė registracija nesudaro nagrinėjamos bylos savarankiško ginčo dalyko ir šis reikalavimas yra išvestinis. Teismui panaikinus administracinius aktus (arba jų dalį), kurie buvo pagrindas nekilnojamojo turto įregistravimui nekilnojamojo turto registre, įstatymas numato tokios registracijos panaikinimą ne teismine, bet administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktas). Todėl prašymas šioje reikalavimo dalyje teismo taip pat buvo atmestas.

23III.

24Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo P.S. prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą ir Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

251. Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog prokuroro prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

262. Kauno apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, jog prokuroras nepraleido termino kreiptis į administracinį teismą, visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl P.S. 2009 m. sausio 23 d. atsiliepime, taip pat teismo posėdžių metu jo atstovės išdėstytų argumentų, jog tas faktas, kad prokuroras neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau teisių negu kitiems pareiškėjams, nes būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas.

273. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas Alytaus apskrities valdytojo sprendimą ir įsakymą dalyje dėl 0,66 ha namų valdos žemės sklypo, patenkančio į 2,65 ha žemės plotą (kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo Nr. ( - )), nurodė, kad P.V. ir P.S., būdami namų valdos statinių bendraturčiais, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka įgyti šį žemės sklypą nuosavybėn. Tačiau skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus tos aplinkybės, kad P.V. nuosavybės teisės į namų valdos statinius nebuvo įregistruotos viešame registre nuosavybės atkūrimo P.S. momentu.

284. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ir prokuroro pareikšto prašymo ribas. Prokuroras prašė panaikinti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės P.S., tik dalyje dėl 0,1891 ha žemės. Atsiliepime pirmosios instancijos teismui P.S. pateikė apskaičiavimus, kad net jei ir būtina naikinti tam tikrus administracinius aktus, tai tik žymiai mažesne apimtimi, dėl 0,0503 ha žemės. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo dalyje dėl 0,66 ha žemės, nors prokuroras, gindamas viešąjį interesą, to neprašė, t. y. prokuroro ginamo viešojo intereso apimtis buvo žymiai mažesnė.

295. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad P.V. iki šiol nėra pateikęs prašymo dėl namų valdos suformavimo. Nesant P.V. konkretaus, teisės aktų nustatytos formos, prašymo dėl namų valdos suformavimo, nėra teisinio pagrindo naikinti sprendimų dėl nuosavybės atkūrimo, nes be piliečio prašymo namų valda neformuojama.

30Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

311. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kuomet pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(146)-335/2008 ir kt.) Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo praleistas terminas pateikti prašymą teismui, nes pareiškėjas teismui prašymą pateikė iš karto po to, kai gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas.

322. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I-212-413/2009 yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl, pareiškėjo nuomone, pakeisti jį, remiantis apelianto nurodomais argumentais ir Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas prašo apelianto (trečiojo suinteresuoto asmens) P.S. atstovės advokatės Jadvygos Aleksaitės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34Atsiliepime nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas priėmęs sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines teisės normas, tiek ir procesines teisės normas, teisingai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

35Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo P.V. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

361. Nors teismas pažymėjo, kad dovanojimo sutarties neįregistravimas nustatyta tvarka savaime asmens nuosavybės teisų į daiktą nepanaikina, o tik apsunkina disponavimą tokiu turtu (Civilinio kodekso 1.94 straipsnis, 4.93 straipsnis), tačiau, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, jis namų valdos dalimi, dėl kurios vyksta ginčas, tiek de jure, tiek de facto visą laiką naudojosi nuo 1973 metų. Bendraturčio P.S. teigimas, kad P.V. nuosavybės teisės į valdos dalį atsirado tik nuo 1998 m. kovo 25 d., t. y. Lazdijų rajono savivaldybės mero 1998 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 111 pagrindu įregistravus nuosavybę viešajame registre, neatitinka tikrovės.

372. Tretysis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog ne kartą prašė ir ragino bendraturtį P.S. (tai neneigia ir pats P.S., kurio paaiškinimai išdėstyti Druskininkų apylinkės prokuratūros apklausos protokole), kad darytų bendrą žemės sklypo planą prie turimos žemės valdos ir jo naudojimąsi pasidalintų geruoju. P.S. vis atsakydavo, kad neturi tam lėšų ir tik vėliau paaiškėjo, kad jis nieko neinformuodamas ir nederindamas su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu P. Vailioniu pasirengė vienas visos žemės valdos sklypo planą. Alytaus apskrities viršininko administracija tam talkino priimdama neteisėtą sprendimą, atkurdama nuosavybės teises į žemę tik vienam iš bendraturčių - P.S., tuo šiurkščiai pažeisdama trečiojo suinteresuotojo asmens P.V. teises ir teisėtus interesus.

383. Pažeidžiant Žemės reformos įstatymą suformuotame ir tik vienam P.S. priskirtame 2,65 ha žemės sklype yra ir bendra P.S. bei P.V. namų valda, kurią pagal minėto įstatymo 9 straipsnį sudaro statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais užimta žemė, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Tretysis suinteresuotasis asmuo P.V. teigia, kad šios žemės dalimi teisėtai naudojasi nuo pat 1973 metų, todėl ir turi teisę kaip dalies namų valdos savininkas ją įsigyti.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 59-4581 ir 1996 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 309 1.22 punkto teisėtumo.

42Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamais administraciniais aktais - Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 59-4581 bei 1996 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 309 „Dėl žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone“ (šio įsakymo 1.22 punktu) – trečiajam suinteresuotajam asmeniui P.S. atkurtos nuosavybės teisės į 19,85 ha žemės, grąžinant natūra 13,70 ha žemės ir 6,15 ha miško sklypus, esančius ( - ) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų ir grąžintas nuosavybėn 19,85 ha žemės sklypas suteiktas privačiam ūkiui steigti. Žemę, į kurią P.S. atkurtos nuosavybės teisės, sudaro trys atskiri ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, tai yra 2,6500 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), 11,0500 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) ir 6,1500 ha miško ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ))) (t. 1; b. l. 22 – 23, 26 - 30).

43Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į administracinį teismą su prašymu panaikinti nurodytų administracinių aktų dalis dėl perdavimo trečiajam suinteresuotajam asmeniui P.S. 0,1891 ha žemės, patenkančios į 2,65 ha žemės plotą (kadastro Nr.( - ), žemės sklypo Nr.( - )). Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 59-4581 trečiajam suinteresuotam asmeniui P.S. atkurtos nuosavybės teisės į 19,85 ha žemės, iš kurių 0,66 ha patenka į namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Druskininkų rajone. Taip pat pažymėjo, kad šioje namų valdoje stovi statiniai, iš kurių 57/100 gyvenamojo namo ir ½ ūkinio pastato priklauso P.S., kita dalis - 43/100 gyvenamojo namo ir ½ ūkinio pastato – trečiajam suinteresuotam asmeniui P.V.. Kadangi pastatai priklauso dviems bendraturčiams, tai P.S. galėjo būti formuojama ir grąžinama tik dalis žemės, kurią užima namų valda (t. 1, b. l. 5 – 9).

44Taigi, kaip spręstina iš bylos aplinkybių, nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas ir dalykas iš esmės yra susijęs su 0,66 ha dydžio P.S. namų valdos žemės sklypu, esančiu 2,6500 ha žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1; b. l. 26, 31 - 33, 61 - 62, 93 - 94). Viso šio namų valdos žemės sklypo perdavimas trečiajam suinteresuotajam asmeniui P.S. yra ginčijamas tuo pagrindu, kad namų valdoje stovi statiniai priklausantys bendraturčiams (P.S. ir P.V.). Atsižvelgiant į tai, byloje būtina nustatyti ar, esant šioms faktinėms aplinkybėms, pagal ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusių teisės norminių aktų nuostatas P.S. galėjo būti priskirtas visas 0,66 ha dydžio namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

45Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas ir pripažino, kad ginčijamais administraciniais aktais atkūrus nuosavybės teises į namų valdą vienam P.S., buvo pažeistos kito bendraturčio - P.V. - teisės ir įstatymu saugomas interesas. Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų įstatymas (1996 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. I-1272 redakcija) nustatė taisyklę, kad žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje yra valstybės išperkami (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas (1995 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. I-1112 redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu) privačia namų valda (sodyba) buvo laikoma statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais užimta žemė, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas, kurį galėjo įstatymo nustatyta tvarka įgyti šios namų valdos savininkas (savininkai). Taigi, tretieji suinteresuoti asmenys P.V. ir P.S., būdami namų valdos, esančios ( - ) k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., statinių - gyvenamojo namo ir ūkinio pastato - bendraturčiais, abu turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka įgyti šį žemės sklypą nuosavybėn. Faktą, jog P.V. buvo įgijęs nuosavybės teises į žemės sklype, dėl kurio vyksta ginčas, esančių statinių (namo ir ūkinio pastato) dalį, iš esmės pagrindžia byloje surinkti faktiniai duomenys: notariškai patvirtinta 1973 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartis, Lazdijų rajono Lenino kolūkio valdybos pažyma, 1987 m. liepos 23 d. sudaryta Namų valdybos techninės apskaitos byla (t. 1; b. l. 35 – 36, 38 – 52). Akcentuotina, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvaus pobūdžio, todėl atkuriant nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą ji privalėjo būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar buvo pateikti visų bendraturčių prašymai dėl namų valdos suformavimo, t. y. atkuriant nuosavybės teises P.S. galėjo būti grąžinta tik pagal jo valdomą pastatų dydį priskirtina namų valdos žemės sklypo dalis. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino ginčijamus administracinius aktus dalyje dėl 0,66 ha namų valdos žemės sklypo grąžinimo.

46Teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde trečiojo suinteresuotojo asmens P.S. išdėstytus argumentus, jog pareiškėjo Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo apskritai negalėjo būti nagrinėjamas, kaip paduotas praleidus įstatyme numatytus terminus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007), kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas interesas. Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymas ginti viešąjį interesą Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas 2008 m. kovo 31 d. (t. 1; b. l. 11 – 12). Nuo šios dienos buvo atliekamas tyrimas - renkama informacija, reikalinga viešojo intereso pažeidimui nustatyti, kuris tęsėsi iki 2008 m. gegužės 7 d., kai prokuratūra iš Alytaus apskrities viršininko administracijos gavo papildomus duomenis iš P.S. nuosavybės teisių atkūrimo bylos apie žemės sklypą, dėl kurio buvo inicijuotas ginčas teisme (t. 1, b. l. 95). Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Jankevičius kreipėsi 2008 m. gegužės 7 d. (t. 1, b. l. 97). Taigi, akivaizdu, kad terminas pareiškėjo prašymui pateikti nebuvo praleistas.

47Dėl paminėtų priežasčių tenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens P.S. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

48Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

49Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens P.S. apeliacinį skundą atmesti.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis... 5. 1) panaikinti iš dalies Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m.... 6. 2) panaikinti iš dalies Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m.... 7. 3) panaikinti iš dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ),... 8. Prokuroras paaiškino, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m.... 9. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo P.V. nurodė, kad 1973 m. gruodžio 18 d.... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens P.S. atstovė prašė pareiškėjo prašymą... 12. Nurodė, kad prokuroras praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo... 13. II.... 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu... 15. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju ir termino kreiptis į... 16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, jog... 17. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis... 18. Dėl Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d.... 19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčijamų aktų priėmimo metu... 20. P.S. atstovės argumentą, jog nesant P.V. prašymo dėl namų valdos... 21. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas... 22. Dėl reikalavimo panaikinti iš dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (... 23. III.... 24. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo P.S. prašo pakeisti Kauno... 25. 1. Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai... 26. 2. Kauno apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, jog prokuroras... 27. 3. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas Alytaus apskrities valdytojo... 28. 4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ir prokuroro... 29. 5. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad P.V. iki šiol nėra pateikęs... 30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės... 31. 1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos,... 32. 2. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimas... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko... 34. Atsiliepime nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas priėmęs... 35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo P.V. prašo... 36. 1. Nors teismas pažymėjo, kad dovanojimo sutarties neįregistravimas... 37. 2. Tretysis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog ne kartą prašė ir ragino... 38. 3. Pažeidžiant Žemės reformos įstatymą suformuotame ir tik vienam P.S.... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinis ginčas... 42. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamais administraciniais aktais - Alytaus... 43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros... 44. Taigi, kaip spręstina iš bylos aplinkybių, nagrinėjamos bylos ginčo... 45. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės... 46. Teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde trečiojo suinteresuotojo asmens... 47. Dėl paminėtų priežasčių tenkinti trečiojo suinteresuotojo asmens P.S.... 48. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 49. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti... 50. Nutartis neskundžiama....