Byla I-2051-789/2013
Dėl sprendimų panaikinimo
1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Santechnikos verslas“ atstovui advokatui Tadui Blažiui ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Santechnikos verslas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
2Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Nustatė
3Pareiškėja UAB „Santechnikos verslas“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012-08-07 sprendimą Nr. (4.65)-400-135; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012-09-27 sprendimą Nr. 69-168; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012-12-20 sprendimą Nr. S-221(7-208/2012); 4) atleisti nuo baudų ir delspinigių; 5) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d.
4Skunde pareiškėja nurodo, kad Vilniaus AVMI 2012-08-07 pareiškėjos atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. (4.65)-400-135 „Dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių“, kuriuo atmetė pareiškėjos prašymą atleisti nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių: 1785,81 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių, 302 Lt GPM baudos, 14 423,25 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM) delspinigių, 5368 Lt PM baudos, 21 192,38 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių, 5086 Lt PVM baudos, 11 716,20 Lt socialinio mokesčio (toliau – ir SM) delspinigių ir 891 Lt SM baudos. VMI 2012-09-27 sprendimu Nr. 69-168 patvirtino minėtą Vilniaus AVMI sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2012-12-20 sprendimu Nr. S-221(7-208/2012) patvirtino minėtą VMI sprendimą.
5Pareiškėja prašymą atleisti nuo baudų bei delspinigių grindė tuo, kad susiklosčius ekonominei krizei sutriko atsiskaitymai tarp bendrovės ir jos produkcijos pirkėjų. Taip pat nurodė, kad jau patikrinimo metu vyko teisminis ginčas su AB-firma „VITI“ dėl 1 400 000 Lt dydžio skolos priteisimo iš pastarosios bendrovės, priteistos sumos pareiškėja neatgavo iki šiol. Informavo, kad darbus atlieka objektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos lėšų, tokiems darbams sutartyse nurodomas 60–90 dienų mokėjimo atidėjimo terminas, o mokėti mokesčius, darbo užmokestį, tiekti medžiagas į darbų objektus tenka nedelsiant.
6Pareiškėja nesutinka su ginčijamuose sprendimuose išdėstytais argumentais dėl MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. taikymo. Atsakovė nurodė, kad MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. nustatytas atleidimo nuo baudų bei delspinigių pagrindas pareiškėjos atžvilgiu netaikytinas vien dėl tos priežasties, kad ji nepateikė įrodymų, kad nenumatė (bei negalėjo numatyti) ekonominės krizės. Skundžiamuose sprendimuose neneigiamas ekonominės krizės buvimas, tačiau vietos administratorius nepagrįstai sutapatina recesiją su krize. Lietuvą ištiko ne recesija, o ekonominė krizė. Šios sąvokos negali būti sutapatinamos. Aplinkybę, jog Lietuvą ištiko ekonominė krizė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs visuotinai žinoma. Vadinasi, jos buvimo pareiškėja įrodinėti nebeprivalo. Taip pat nurodo, kad krizės ji nenumatė ir negalėjo numatyti net ir apdairiai bei protingai elgdamasi.
7UAB „Santechnikos verslas“ atkreipia dėmesį, kad sprendimuose išsakomas argumentas, kad jos prašymo tenkinimas suteiktų pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra susidūrusi su dideliais atsiskaitymo su debitoriais sunkumais ir kiekvienas rinkos dalyvis turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudų / delspinigių. Pareiškėjos nuomone, įtvirtinimas galimybės atleisti nuo baudų ir delspinigių sumokėjimo tik fizinius asmenis diskriminuoja juridinius asmenis kaip mokesčių mokėtojus.
8Pareiškėja nurodo, kad prašymas atleisti nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių, remiantis MAĮ 100 str., 113 str. pagrindais, turėjo būti tenkintas, kadangi atitinkamų mokestinių netesybų išieškojimas yra netikslingas socialiniu bei ekonominiu požiūriu. Mano, kad MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d., kadangi suteikia konkurencinį pranašumą fiziniams asmenims prieš juridinius asmenis. Pareiškėja prašo teismo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinius asmenis nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 d. ir 4 d.
9Pareiškėja teismui pateikė paaiškinimus dėl MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. nuostatų prieštaravimo Konstitucijai (b. l. 72–75). Nurodo, kad minėtose MAĮ normose įstatymų leidėjas įtvirtino diskriminacinius atleidimo nuo delspinigių principus, nes atleidimo nuo delspinigių galimybė nustatoma išimtinai tik fiziniams asmenims. Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas, įstatyme nenustatydamas galimybės atleisti nuo delspinigių juridinius asmenis, padarė neleistiną legislatyvinę omisiją. Paaiškina, kad laikydamasis mokesčių mokėtojų lygybės prieš įstatymą, lygių galimybių konkuruoti, nediskriminavimo principų įstatymų leidėjas privalėjo nustatyti tokią atleidimo nuo delspinigių tvarką, kuria galėtų pasinaudoti ne tik fiziniai asmenys, tačiau atleidimo nuo delspinigių galimybė pagal įstatymo leidėjo pasirinktus kriterijus turėjo būti nustatyta ir juridiniams asmenims. Reikalavimą įtvirtinti galimybę atleisti nuo delspinigių juridinius asmenis įstatymų leidėjui kelia Konstitucijos 29 str. 1 d., aiškinant ją kartu su 46 str. 1 ir 4 d.
10Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai asmenys teisės aktų pagrindu negali įgyti teisinio pranašumo prieš juridinius asmenis. Negalėjimas įgyti teisės juridiniam asmeniui būti atleistam nuo delspinigių, kaip ir galimybė atleisti fizinį asmenį nuo delspinigių, yra įstatymų leidėjo valios išraiška, t. y. tik pats įstatymų leidėjas nustato kriterijus, pagal kuriuos asmuo įgyja teisę būti atleistas nuo delspinigių. 2006-03-30 nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „tarp juridinių asmenų ir fizinių asmenų, siekiančių pagal įstatymą (2004 m. liepos 15 d. redakcija) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuri būtų naudojama žemės ūkio veiklai, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kurie pateisintų leidžiamos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotų maksimalų dydį fiziniams asmenims – 300 ha, kai juridiniams asmenims šis dydis yra nustatytas gerokai didesnis – 2000 ha. Tokiu teisiniu reguliavimu fiziniai asmenys yra diskriminuojami juridinių asmenų atžvilgiu, yra ribojamos jų galimybės konkuruoti žemės ūkio rinkoje, neproporcingai suvaržoma jų verslo laisvė“.
11Ši byla reikšminga tuo, kad ir pareiškėjos nurodomoje situacijoje neegzistuoja jokie skirtumai, kurie pateisintų atitinkamos lygybės nebuvimą. Šiuo atveju juridinio ir fizinio asmens, užsiimančio verslu (pavyzdžiui, vykdant individualią veiklą), teisinė padėtis iš esmės niekuo nesiskiria. Mokesčių sumokėjimo, apskaičiavimo, administravimo srityje tarp juridinių ir fizinių asmenų neegzistuoja jokie teisinės padėties skirtumai, kurie lemtų skirtingą šių asmenų traktavimą atleidimo nuo delspinigių atveju, todėl MAĮ įtvirtintas reguliavimas, nesuteikiantis teisės atskirais atvejais atleisti mokesčių mokėtojo – juridinio asmens – nuo jam priskaičiuotų mokestinių delspinigių, yra nepateisinamas nei teisės akto paskirties ir tikslo, nei asmenų teisinės padėties skirtumais.
12Pažymi, kad tie patys aspektai taikytini ir dėl MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nuostatų atitikties Konstitucijai.
13Pareiškėja nurodo, kad MAĮ nuostatos sudaro galimybes atleisti nuo delspinigių (ar pripažinti beviltiška mokestinę nepriemoką) asmenis, kurie yra individualiųjų įmonių ar ūkinių bendrijų savininkai. Tokiu atveju pareiškėja ir jos dalyviai yra diskriminuojami dėl pasirinktos veiklos formos, kadangi individualiųjų įmonių savininkų sunki ekonominė padėtis reiškia ir juridinio asmens (individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos) atleidimą nuo mokestinių įsipareigojimų, kadangi būtent šiems juridiniams asmenims tenka prievolė mokėti mokesčius už savo dalyvius, taigi, atitinkamų įmokų vykdymas yra sudėtinė atitinkamos formos juridinio asmens veiklos dalis.
14Pareiškėja taip pat palaiko skunde išdėstytus argumentus dėl esamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d. nuostatoms. Sąžiningos konkurencijos apsaugos samprata suponuoja tokį teisinį reguliavimą, kai ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais. Šiuo atveju esant nepateisinamai diskriminuojančiam teisiniam reguliavimui, varžymasis rinkoje vyksta nevienodais teisiniais pagrindais, kadangi varžymosi rinkoje atveju, pažeidus mokestinius įstatymus, fiziniams bei juridiniams asmenims, vykdantiems tą pačią veiklą esant pritaikytoms mokestinėms sankcijoms, mokesčių mokėtojas, juridinis asmuo, negali būti atleistas nuo jam priskaičiuotų delspinigių, reiškia ir nevienodų sąlygų konkuruojant rinkoje sudarymą.
15Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 41–43) paaiškina, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju Vilniaus AVMI 2009-11-06 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-451 patvirtino pažeidimus. Pareiškėja, laiku nesumokėjusi mokesčių, yra kalta dėl padaryto pažeidimo ir nėra pagrindo atleisti nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių mokėjimo MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
16Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo mokesčių mokėtojo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 2 p.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti paveikti mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Nagrinėjamojoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Komercinės veiklos nesėkmės ar ūkinės veiklos partnerių bankrotas teismų praktikoje nepriskiriamos prie aplinkybių, dėl kurių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios.
17Be to, Vilniaus AVMI, nagrinėdama pareiškėjos 2010-12-16 prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų, pažymėjo, kad patikrinimo akte mokesčių įstatymų pažeidimai nustatyti 2005–2008 m., t. y. delspinigiai apskaičiuoti nuo mokesčių to laikotarpio, kai Lietuvos dar nebuvo ištikusi ekonominė krizė, todėl nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių mokėjimo remiantis MAĮ 141 str. 1 d. 2 p.
18Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. Įstatymų leidėjas nustatė, kad atleisti nuo delspinigių, kai juos išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, galima tik aiškiai apibrėžtą mokėtojų grupę – fizinius asmenis. Viešojo administravimo subjektas gali veikti tik pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Pareiškėja yra juridinis asmuo, todėl VMI neturi teisinio pagrindo vertinti jos argumentų, kad jos veikla nuostolinga, patiria finansinių sunkumų, atsižvelgti į mokesčių mokėtojų lygybės principą ir MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. bei 113 str. 1 d. 3 p., kurie taikomi fiziniam asmeniui, ir tuo remdamasi atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių.
19Mokesčių mokėtojų atleidimą nuo baudų reglamentuoja MAĮ 141 str., kuriame nurodyti atleidimo nuo baudų pagrindai. Esant nors vienam atleidimo nuo baudų pagrindui, nurodytam MAĮ 141 str. 1 d., pagal to paties įstatymo 141 str. 2 d. nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai su paskirta bauda susijęs mokestis yra sumokėtas, išieškotas ar su paskirta bauda susijusio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ 88 str. nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu netaikytini MAĮ 141 str. 1 d. nustatyti pagrindai, todėl ji neatleista nuo baudų mokėjimo.
20Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kreipimasis realizuotinas tik tokiu atveju, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Atleisti nuo nesumokėtų delspinigių galima, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Tokia valstybės pozicija vertintina kaip socialinės paramos forma fiziniam asmeniui.
21Atsakovė daro išvadą, jog fizinis asmuo, kuris atsiduria už darbo rinkos ribų ir yra atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, nėra pranašesnėje padėtyje nei verslo subjektas, kurio veikla grindžiama verslo rizika ir jo tikslas yra pelno siekimas, todėl nekyla abejonių dėl minėtų MAĮ nuostatų atitikties Konstitucijai ir nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
22Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 47) paaiškina, kad palaiko VMI atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
23Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Santechnikos verslas“ atstovas nurodė, kad palaiko skunde ir paaiškinime išdėstytus argumentus dėl MAĮ nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, ir prašė sustabdžius administracinės bylos nagrinėjimą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Santechnikos verslas“ veikla yra nuostolinga. Be to, teigė, kad nežino, jog dalis skolos iš AB-firmos „VITI“ išieškota bei pervesta pareiškėjai.
24Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Santechnikos verslas“ pateikti balansai neįrodo, kad įmonė būtų atsidūrusi sudėtingoje finansinėje situacijoje. Tačiau net ir tokiu atveju MAĮ yra nustatytos priemonės, kaip tokią situaciją spręsti, pavyzdžiui, MAĮ 88 str. reglamentuota galimybė atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti, jeigu nustatoma, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
25Skundas atmestinas.
26Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2009-11-06 sprendimu Nr. (21.26)-256-451 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2009-09-09 patikrinimo akte Nr. (21.26)-05-77 apskaičiuotas sumas (50 855 Lt PVM, 18 004,19 Lt PVM delspinigių, 53 678 Lt PM, 11 551,48 Lt PM delspinigių, 8907 Lt SM, 11 239,68 Lt SM delspinigių, 3023 Lt GPM, 707,99 Lt GPM delspinigių, 5086 Lt PVM baudą, 5368 Lt PM baudą, 891 Lt SM baudą, 302 Lt GPM baudą) (b. l. 162–172). Pareiškėja 2009-11-30 pateikė skundą VMI, kuri 2010-01-07 sprendimu Nr. 69-5 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą (b. l. 158–160). Mokestinių ginčų komisija 2010-03-15 sprendimu Nr. S-85(7-39/2010) patvirtino VMI sprendimą (b. l. 153–156).
27UAB „Santechnikos verslas“ 2010-12-16 Vilniaus AVMI pateikė prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų. Nurodė, kad pagal 2009-09-09 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-05-77 jai apskaičiuota 116 443 Lt mokesčių, 58 841,38 Lt delspinigių ir skirta 11 647 Lt baudų. Kadangi už atliekamus darbus, finansuojamus iš Europos Sąjungos lėšų, apmokėjimą gauna po 120 dienų, todėl labai sudėtinga atsiskaityti su valstybe, tiekėjais ir darbuotojais. Bankai paskolų nesuteikia, reikia grąžinti esamas paskolas, taip pat pirkti medžiagas, mokėti už paslaugas. Prašyme taip pat teigiama, kad teismas priteisė iš AB-firmos „VITI“ 1 400 000 Lt, bet ši pateikė apeliacinį skundą. Kadangi ginčas tęsiasi jau dvejus metus, UAB „Santechnikos verslas“ negali susigrąžinti šios sumos, nuo kurios sumokėtas PVM ir kiti mokesčiai (b. l. 62). 2011-09-22 Vilniaus AVMI priėmė sprendimą Nr. (4.65)-400-344, kuriuo neatleido pareiškėjos nuo 47 734,10 Lt delspinigių ir 11 647 Lt baudų bei atleido nuo 12 519,77 Lt delspinigių (b. l. 63–67).
28UAB „Santechnikos verslas“ 2012-07-10 pateikė Vilniaus AVMI prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų, kuriame nurodė dvi naujas aplinkybes (apskaičiuoti mokesčiai yra sumokėti, be to, UAB „Santechnikos verslas“ negalėjo numatyti tokių aplinkybių kaip krizė, dėl kurių atsiskaitymas tarp įmonių tapo neprognozuojamas) (mokestinės bylos Nr. 6.11-02(7-208/2012) l. 66). Tačiau Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi naujas aplinkybes, 2012-08-07 sprendimu Nr. (4.65)-400-135 neatleido pareiškėjos nuo baudų ir delspinigių (b. l. 37–40). VMI 2012-09-27 sprendimu Nr. 69-168 patvirtino Vilniaus AVMI 2012-08-07 sprendimą Nr. (4.65)-400-135 (b. l. 32–36). Mokestinių ginčų komisija 2012-12-20 sprendimu Nr. S-221(7-208/2012) patvirtino VMI 2012-09-27 sprendimą Nr. 69-168 (b. l. 14–20).
29Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2012-08-07 sprendimo Nr. (4.65)-400-135, VMI 2012-09-27 sprendimo Nr. 69-168 ir Mokestinių ginčų komisijos 2012-12-20 sprendimo Nr. S-221(7-208/2012) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamais sprendimais buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo 1785,81 Lt GPM delspinigių, 302 Lt GPM baudos, 14 423,25 Lt PM delspinigių, 5368 Lt PM baudos, 21 192,38 Lt PVM delspinigių, 5086 Lt PVM baudos, 11 716,20 Lt SM delspinigių ir 891 Lt SM baudos.
30Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji sprendimus, kuriais nebuvo atleista nuo delspinigių ir baudų, ginčija argumentuodama tuo, kad jos atžvilgiu turi būti taikomi MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 2 p. ir MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. įtvirtinti atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindai. Pareiškėja nekelia ginčo dėl MAĮ 141 str. 1 d. 1, 3 ir 4 p. įtvirtintų atleidimo nuo baudų pagrindų taikymo, todėl jų taikymas nėra šio ginčo dalykas ir nebus analizuojamas.
31LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodinėjimo našta tenka mokesčių mokėtojui, jei jis siekia pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe. O įrodymai gali būti bet kokie faktiniai duomenys taip, kaip jie aiškinami Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. (LVAT 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, 2012-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1635/2012).
32MAĮ 141 str. 1 d. išvardyti atleidimo nuo pagal šį įstatymą paskirtų baudų mokėjimo pagrindai, pateiktas baigtinis jų sąrašas. MAĮ 100 str., nustatantis galimybę atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, taip pat nukreipia į šio įstatymo 141 str. 1 d. nuostatas bei nustato papildomą atleidimo nuo delspinigių pagrindą – kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo ir tuo atveju, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims).
33Pareiškėja savo reikalavimus visų pirma grindė MAĮ 100 str. 2 p. ir 141 str. 1 d. 2 p. Pagal MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos, o kartu ir delspinigių, gali būti atleistas, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. UAB „Santechnikos verslas“ skunde tvirtina, kad mokesčių įstatymo pažeidimas buvo padarytas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jos valios, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti (šalyje kilusios ekonominės krizės, dėl kurios įmonė susidūrė su atsiskaitymų su debitoriais sunkumais), todėl jos atžvilgiu turi būti taikoma MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. nuostata.
34Taigi siekiant pripažinti, ar nagrinėjamu atveju galima taikyti atleidimo nuo delspinigių pagrindą, nustatytą MAĮ 141 str. 1 d. 2 p., svarbu nustatyti, ar aplinkybė, dėl kurios mokesčių mokėtojas pažeidė mokesčių įstatymą, atitinka du požymius: 1) ar minėta aplinkybė nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios; 2) ar mokesčių mokėtojas jos nenumatė ir negalėjo numatyti.
35Pažymėtina, kad delspinigiai ir baudos, nuo kurių pareiškėja prašo atleisti, yra apskaičiuoti nuo mokesčių, kuriuos pareiškėja turėjo sumokėti 2005–2008 m. laikotarpiu (patikrinimo akte nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu tikrinti 2005–2008 m. laikotarpio mokesčiai) (mokestinės bylos Nr. 6.11-04(7-39/2010) l. 81–86). Taigi mokesčio įstatymą pareiškėja pažeidė laikotarpiu, kai Lietuvoje ekonominės krizės nebuvo.
36Pagal LVAT suformuotą praktiką MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradusiems padariniams negalėjo turėti įtakos mokesčių mokėtojo valia. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (LVAT 2005-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011).
37LVAT praktikoje valstybėje vyraujanti ekonominė krizė nėra pripažįstama aplinkybe, pateisinančia imperatyvių įstatymų normų nesilaikymą; tai tegali būti vienas iš pagrindų sankcijos dydžiui (pvz., baudos) už įstatymų pažeidimus mažinti, dėl kurio taikymo bet kuriuo atveju turi būti sprendžiama ad hoc; būtų nepagrįsta teigti, jog ekonominė krizė leidžia nevykdyti mokestinių prievolių biudžetui (LVAT 2010-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010, 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1251/2012). Pažymėtina, kad delspinigių ir baudų, nuo kurių prašoma atleisti, dydžio klausimas buvo išspręstas Vilniaus AVMI 2009-11-06 sprendimu Nr. (21.26)-256-451 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, VMI 2010-01-07 sprendimu Nr. 69-5 „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ (kodas 2317115) 2009-11-30 skundo“, Mokestinių ginčų komisijos 2010-03-15 sprendimu Nr. S-85(7-39/2010) „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ 2010-01-25 skundo“. 2011-09-22 Vilniaus AVMI sprendimu Nr. (4.65)-400-344 „Dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių“, kuriuo pareiškėja buvo atleista nuo dalies delspinigių, taip pat buvo įvertintas paskirtų baudų ir delspinigių dydžio pagrįstumas. Dėl apskaičiuotų baudų ir delspinigių dydžio ginčo šioje byloje nėra.
38Remiantis anksčiau išvardytais motyvais darytina išvada, kad ekonominė krizė nelaikytina aplinkybe, leidžiančia nevykdyti mokestinių prievolių biudžetui, todėl tai nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų.
39Komercinės veiklos nesėkmės ar ūkinės veiklos partnerių bankrotas teismų praktikoje nepriskiriamos prie aplinkybių, dėl kurių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Tai, kad kiti asmenys nevykdo savo prievolių pareiškėjai, nepateisina mokesčių mokėtojo pareigų nevykdymo bei neatleidžia nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Pareiškėja skunde nurodo kitą aplinkybę, dėl kurios ji pažeidė mokesčių įstatymą – AB-firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pareiškėjai neįvykdymą. Pareiškėja skunde teigė, kad iki šiol neišieškota priteista 1 400 000 Lt skola iš AB-firmos „VITI“. Šis pareiškėjos teiginys tikrovę atitinka tik iš dalies, nes pati pareiškėja, 2012-10-17 teikdama skundą VMI, prie skundo pridėjo antstolio pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos naudai yra išieškota ir pervesta 68 922,34 Lt (mokestinės bylos Nr. 6.11-02(7-208/2012) l. 7). Teismo iniciatyva gautoje 2013-02-01 antstolio pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos naudai yra išieškota ir pervesta 430 414,46 Lt (b. l. 70). Nors teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad neturi informacijos apie išieškotą sumą, tačiau netikėti antstolio pažyma teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad delspinigiai ir baudos, nuo kurių prašoma atleisti, iš viso sudaro apie 60 765 Lt. Taigi iki šiol išieškota iš AB-firmos „VITI“ pinigų suma gerokai viršija šią sumą. Be to, vertinant pareiškėjos UAB „Santechnikos verslas“ galimybę nustatyti šios aplinkybės – AB-firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pareiškėjai neįvykdymas – atsiradimą, yra svarbus suvokimas, kad tai aplinkybei atsirasti egzistuoja verslo rizikai būdinga tikimybė. Pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė – AB-firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pareiškėjai neįvykdymas – atleidimo nuo delspinigių ir baudų aspektu jau buvo analizuota ir įvertinta Vilniaus AVMI 2011-09-22 sprendime Nr. (4.65)-400-344, kuriuo pareiškėja buvo atleista nuo dalies delspinigių. Ji šio sprendimo neginčijo, todėl kitaip įvertinti tą pačią aplinkybę teismas neturi pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš AB-firmos „VITI“ pareiškėjos naudai jau yra išieškota dalis skolos, gerokai viršijanti priskaičiuotų delspinigių ir baudų sumą.
40Pareiškėjos skunde nurodomas argumentas, kad darbus atlieka objektuose, kurių finansavimas vykdomas iš Europos Sąjungos lėšų, ir tokiems darbams sutartyse nurodomas 60–90 dienų mokėjimo atidėjimo terminas, atleidimo nuo delspinigių ir baudų aspektu taip pat jau buvo analizuotas Vilniaus AVMI 2011-09-22 sprendime Nr. (4.65)-400-344. Būtent ši aplinkybė buvo pagrindas atleisti pareiškėją nuo dalies delspinigių Vilniaus AVMI 2011-09-22 sprendimu Nr. (4.65)-400-344. Pareiškėja šio sprendimo neginčijo, todėl teismas pakartotinai šios aplinkybės įtakos atleidimui nuo baudų ir delspinigių nenagrinės.
41Nagrinėjamojoje byloje kitų aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure, cas fortuit ar vis absoluta, nenustatyta.
42Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių ir baudų pagal MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 2 p.
43Pareiškėja UAB „Santechnikos verslas“ taip pat prašė atleisti ją nuo delspinigių pagal MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p.
44MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo ir tuo atveju, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. netikslingumas priverstinai išieškoti nepriemoką siejamas su sunkia asmens (fizinio asmens) ekonomine ir (ar) socialine padėtimi. Taigi tam, kad būtų galima svarstyti MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. taikymo šioje byloje klausimą, turi būti neginčytinai įrodyta, jog asmens ekonominė ir/ar socialinė padėtis yra sunki.
45Pareiškėjos manymu, nors MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos gali būti taikomos tik fiziniams asmenims, tokia aplinkybė kaip netikslingumas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu išieškoti delspinigius turėtų būti taikoma ir juridiniams asmenis. Pareiškėja skunde ir paaiškinimuose prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d.
46Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet kuris įstatymas (ar jo dalis) ar kitas teisės aktas, o tik tas įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007-05-22, 2007-06-27, 2007-07-05 sprendimai, 2007-10-24 nutarimas, 2009-10-29 sprendimas, 2011-09-02, 2011-10-25 nutarimai). Taigi pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą šioje byloje atsirastų tik tada, jei teismas nustatytų aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad delspinigių išieškojimas iš pareiškėjos yra netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, ir turėtų spręsti, ar MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos taikytinos šioje byloje.
47Pareiškėja nurodo, kad išieškoti iš jos delspinigius netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kadangi finansinė padėtis yra sunki, išieškojimas sutrikdys jos finansinę padėtį, pareiškėjai grėstų bankroto byla, kurios pasekmė būtų visų darbuotojų atleidimas.
48Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad UAB „Santechnikos verslas“ veikla 2010–2011 m. buvo nuostolinga, tačiau įmonė turėjo turto daugiau negu už 4 milijonus litų (mokestinės bylos Nr. 6.11-02(7-208/2012) l. 46–51). Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Santechnikos verslas“ būtų bankrutuojanti įmonė ar kiti asmenys, išskyrus AB-firmą „VITI“ (ši aplinkybė įvertinta anksčiau), nevykdytų savo įsipareigojimų pareiškėjos atžvilgiu. Kitų duomenų apie sunkią įmonės finansinę padėtį byloje nėra. Įvertinęs byloje ir mokestinėse bylose Nr. 6.11-04(7-39/2010 ir Nr. 6.11-02(7-208/2012) esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad įmonės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad išieškoti iš jos delspinigius būtų netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu.
49Kaip teismo posėdyje pažymėjo atsakovės atstovas, jei įmonė yra finansiškai sudėtingoje situacijoje, MAĮ yra nustatytos priemonės, kaip tokią situaciją spręsti, pavyzdžiui, MAĮ 88 str. reglamentuota galimybė atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti, jeigu nustatoma, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taigi pareiškėja turi galimybę savo finansinius sunkumus spręsti kitu būdu – kreiptis į mokesčių administratorių dėl delspinigių ir baudų mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo.
50Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodžius ir teismui nenustačius jos sunkios ekonominės ir (ar) socialinės padėties, šioje byloje nespręstinas klausimas dėl MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatų, kurių konstitucingumu abejoja pareiškėjas, taikymo. Todėl atmestinas pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar MAĮ 100 str. 1 d. 3 p., 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos tiek, kiek jos nenustato galimybės atleisti juridinių asmenų nuo priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 46 str. 1 ir 4 d.
51Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Vilniaus AVMI 2012-08-07 sprendimą Nr. (4.65)-400-135 „Dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių“, VMI 2012-09-27 sprendimą Nr. 69-168 „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ (kodas 123171157) skundo“, Mokestinių ginčų komisijos 2012-12-20 sprendimą Nr. S-221(7-208/2012) „Dėl UAB „Santechnikos verslas“ 2012-10-17 skundo“ bei atleisti UAB „Santechnikos verslas“ nuo 1785,81 Lt GPM delspinigių, 302 Lt GPM baudos, 14 423,25 Lt PM delspinigių, 5368 Lt PM baudos, 21 192,38 Lt PVM delspinigių, 5086 Lt PVM baudos, 11 716,20 Lt SM delspinigių ir 891 Lt SM baudos.
52Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str., teismas
Nutarė
53pareiškėjos UAB „Santechnikos verslas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
54Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.