Byla 2-1258/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Drei grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1740-232/2009 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Drei grupė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Drei grupė“, o jos administratoriumi paskirti UAB „Vantolina“. Ieškovas nurodo, jog bendrovė valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų nemoka nuo 2007 m. IV ketvirčio, todėl 2008 m. liepos 1 d. įmonės įsiskolinimas ieškovui sudarė 30 764,28 Lt, įmonėje liko dirbti 10 darbuotojų, kuriems ir toliau skaičiuojamos VSD įmokos, todėl įsiskolinimas VSDF biudžetui didės. Draudėjui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Pažymėjo, kad UAB „Drei grupė“ registruotino nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi, pagal paskutinį UAB „Drei grupė“ balansą bendrovės įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę įmonės balanse esančio turto, todėl atsakovas yra nemokus.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Drei grupė“, Įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“. Teismas nurodė, kad iš paskutinio Vilniaus apskrities VMI pateikto UAB „Drei grupė“ balanso už 2006 m. matyti, kad įmonės turtas sudarė 491 142 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 435 682 Lt. Be to, byloje esančios finansinės ataskaitos už 2007 m., 2008 m. patvirtina, jog bendrovė valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka nuo 2007 m. IV ketvirčio ir jos įsiskolinimas pagal 2008 m. balandžio 14 d. finansinę ataskaitą sudarė 27 082,27 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 69,94 Lt delspinigių. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus kompiuterinę duomenų bazės finansinę ataskaitą (2008 m., 2 ketvirtis) įmonės įsiskolinimas ieškovui sudarė 30 407,51 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 356,77 Lt delspinigių. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų bei transporto priemonių neturi. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra pradelstas, o atsakovas, nors ir gavęs ieškinio ir jo priedų nuorašus, atsiliepimo, bei kitų reikalautų finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašo nepateikė, paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Vilniaus apskrities VMI pateikti tik už 2006 metus. Teismas sprendė, kad atsakovas nuo ieškinio priėmimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos turėjo laiko įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, tačiau byloje nėra duomenų, jog per šį laikotarpį atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, jog atsakovas UAB „Drei grupė“ yra nemoki, todėl vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu atsakovui UAB „Drei grupė“ iškėlė bankroto bylą.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Drei grupė“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

71. Teismas padarė išvadas apie įmonės nemokumą nesiremdamas jokiais leistinais įrodymais, nes neturėjo duomenų, kad įmonės skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pagal 2006 m. gruodžio 1 d. sutartį visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė UAB ,,Audita“. Atsakovui neatsiskaičiuos su šia bendrove ji nutraukė sutartį ir atsisakė dokumentus grąžinti atsakovui. Šiuos dokumentus UAB ,,Audita“ atsakovui perdavė tik teismui pareikalavus. Tačiau paaiškėjo, kad jie nesusisteminti ir dėl šios priežasties negalima įvertinti įmonės finansinės būklės. Apelianto nuomone, nesant duomenų apie įmonės finansinę būklę, nėra pagrindo spręsti apie atsakovo nemokumą.

82. Nesant įrodymų apie įmonės nemokumą, teismas ir ieškovas privalėjo imtis papildomų priemonių šiems įrodymams surinkti (skirti įmonės finansinės būklės ekspertizę ir pan,).

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas pažymi, kad atsakovo direktorius neužtikrino įstatymų nustatyta tvarka ir terminais valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, o aplinkybė, jog dėl nesutvarkytų buhalterinių dokumentų negalima įvertinti finansinės būklės, negali būti priežastis pateisinti teismo reikalautų dokumentų nepateikimą.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bankroto įstatymo normos, tai viešosios teisės normos, ir yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas yra taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

12ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus, kuriais yra viena iš šių teismo nustatytinų sąlygų: 1) įmonės nemokumas arba daugiau kaip tris mėnesius vėluojantis atlyginimų darbuotojams mokėjimas; arba 2) įmonės viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžto termino.

13Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad teismas iškėlė bankroto bylą nesulaukęs iš atsakovo duomenų, taigi, teismas, netyręs atsakovo nemokumo, nepagrįstai konstatavo jį esant ir tuo remdamasis atsakovui iškėlė bankroto bylą.

14Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ieškovo ir trečiojo asmens pateiktų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, tame tarpe ir atsakovo 2006 metų balanso, matyti, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas abejoti atsakovo mokumu, nes 2006 m. įmonės turtas sudarė 491 142 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 435 682 Lt. Be to, atsakovas neatsiskaito su ieškovu, neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (b. l. 51, 55, 57), nepateikė 2007, 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Todėl, remdamasis šiais duomenimis bei vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovę nemokia ir teisingai išsprendė bankroto bylos iškėlimo klausimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Naujų įrodymų, liudijančių kitokią atsakovo finansinę būklę, atskirajame skunde apeliantas nenurodė ir jų nepateikė. Atskirajame skunde atsakovas, iš esmės neneigdamas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teigia, kad teismas netyrė atsakovo nemokumo klausimo. Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai ir skundžiamos nutarties turinys liudija priešingai – teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas (CPK 183, 185 str. str.), be to, ne kartą pratęsdamas terminą naujiems dokumentams bei kitokiems įrodymams pateikti sudarydamas visas galimybes, tenkindamas atsakovo atstovo prašymus (b. l. 6, 32, 73, 84, 91, 99, 103) pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, tačiau atsakovas, remdamasis vien laiko stoka, teismui nepateikė reikalautų duomenų, taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų savo pozicijai pagrįsti. Be to, ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti turi būti priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas iškelti atsakovui bankroto bylą Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2008 m. rugpjūčio 13 d., ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2008 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 38), o atskirajame skunde minimi buhalterinės apskaitos dokumentai atsakovui perduoti 2008 m. gruodžio 4 d. (b. l. 94). Nors atsakovas pats paskutiniu prašymu prašė pratęsti teismo reikalautų dokumentų (kreditorių debitorių sąrašai ir pan.) pateikimo terminą iki 2009 m. vasario 6 d. (b. l. 102), tačiau iki tos dienos jokių dokumentų nepateikė, todėl teismas turėjo pagrindą priimti skundžiamą teismo nutartį. Vėliau, jau teismui išsiuntus atsakovui pranešimą apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas dar kartą paprašė jį pratęsti nustatant 3 mėnesių laikotarpį (prašymas teisme gautas 2009 m. kovo 16 d., t. y. teismo posėdžio dieną), tačiau iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme tokių dokumentų nepateikė. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, sprendžia, kad apelianto argumentas apie tai, kad teismas išnagrinėjo bylą neturėdamas tam pakankamai duomenų, yra nepagrįstas, nes visus ar bent dalį įrodymų atsakovas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas, turėjo galimybę pateikti (CPK 185 str.).

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovui UAB ,,Drei grupė“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.), todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

16Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atsiradus ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, bankroto byla gali būti nutraukta.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai