Byla 2A-1018-260/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. D. ir S. D. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-876/2014 pagal ieškovės V. B. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, S. J. ieškinius atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. D. ir S. D. dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono I-ojo notarų biuro notarė R. P., valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, O. M..

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais (b.l. 2–7, 88–93, 123–128, t. I), kuriuose prašė: 1) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-2026 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 11 punktą dėl Jurbarko rajono Skirsnemunės seniūnijos Vytėnų kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo; 2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V-3271 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pardavimo S. D. Jurbarko rajone“; 3) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir taikyti restituciją.

5Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), kurio bendraturtis ir 52/100 dalių savininkas yra atsakovas S. D.. Ieškovės tėvas dar iki dalies remonto dirbtuvių perleidimo ieškovei sužinojo, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypo apie jam priklausančią pastato dalį, nes nėra galima numatyti kelio, kuriuo būtų galima naudotis privažiavimui prie formuojamo sklypo. Ieškovės tėvas, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių, kuriame buvo suorganizuotas susirinkimas dėl kelio nustatymo projektuojant sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. Po šio susirinkimo ieškovė, 2012 m. lapkričio 22 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolą, sužinojo, jog kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančios remonto dirbtuvių dalies ir kuriuo buvo iki šiol naudojamasi, yra įtrauktas į atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos susidariusią situaciją siūlė spręsti nustatant servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype arba pakeičiant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas. Ieškovė nurodė, kad atsakovams parduotas valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus, t. y. į šio žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, nes tokiu būdu iš ieškovės buvo atimta teisė ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą prie jai priklausančios statinio dalies. Remonto dirbtuvių tiesioginė paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta kaip gamybos, pramonės, tačiau atsakovui buvo suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl buvo pažeistos Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, o žemės sklypas negalėjo būti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus, kurių pagrindu atsakovui S. D. buvo suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, pripažintina negaliojančia ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi atsakovai žemės sklypo savininkais tapo niekinio sandorio pagrindu ir negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Pripažinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia taikytina restitucija.

6Trečiasis asmuo S. J. pareiškė savarankiškus reikalavimus (b.l. 118–123, t. II), kurie yra analogiški ieškovės pareikštiems reikalavimams, taip pat prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

7Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), iki kurio ji privažiuodavo naudodamasi keliu, kuris ginčijamais administraciniais aktais bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atiteko atsakovų nuosavybėn. S. J., gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 20 d. raštą su 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu, oficialiai sužinojo, kad ginčo kelias yra įtrauktas į S. D. priklausančio žemės sklypo ribas. Atsakovams suformuoto žemės sklypo riba yra šalia S. J. priklausančio pastato vakarinės sienos, tačiau dėl palikto per mažo atstumo nuo žemės sklypo ribos iki pastato sienos yra trukdoma naudotis sienoje įrengtomis durimis. Be to, ginčo kelią įtraukus į atsakovui suformuoto žemės sklypo ribas, S. J. prarado galimybę privažiuoti prie pastato. Nors teorinė galimybė privažiuoti prie pastato yra, tačiau faktiškai S. J. tam turėtų įsirengti naują kelią, o, atsižvelgiant į tokių darbų kainas, S. J. to padaryti negalėtų, taip pat nėra aišku, ar valstybinėje žemėje būtų leidžiama tiesti kelią. Ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistos S. J. teisės, kadangi kelią įtraukus į atsakovams suformuoto žemės sklypo ribas jai buvo apribota galimybė naudotis nuosavybės teise priklausančiu objektu, taip pat atimta teisė ateityje formuoti valstybinės žemės sklypą apie jai priklausantį pastatą. Atsakovams suformuotas žemės sklypas yra nepagrįstai didelis, dėl ko trečiajam asmeniui ir ieškovei buvo palikta galimybė įsigyti tik kelis kartus mažesnius valstybinės žemės sklypus. S. J. prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad terminą ji praleido ne dėl aplaidaus elgesio, bet dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad ji visą laiką buvo įsitikinusi, jog ginčas bus išspręstas gražiuoju, tarpininkaujant ir padedant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, todėl tik sužinojus apie nagrinėjamą civilinę bylą jai tapo žinoma, kad ji savo teises privalo ginti teismine tvarka. S. J. yra senyvo amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo ir nežinanti teisinio reglamentavimo ypatumų. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, priešingai – bus sudaryta galimybė apginti ne tik trečiojo asmens, bet ir viešąjį interesą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b.l. 137–154, t. III) ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkino, panaikino Tauragės apskrities viršininko 2007 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-2026 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 11 punktą dėl Jurbarko rajono Skirsnemunės seniūnijos Vytėnų kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pretendentui S. D. suformuoto 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, panaikino Tauragės apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V-3271 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pardavimo S. D. Jurbarko rajone“, pripažino negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė, o S. D. ir D. D. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), taikė restituciją natūra, įpareigojo panaikinti S. D. ir D. D. nuosavybės teisių į 1,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre bei perduoti šiuos žemės sklypus į laisvos žemės fondą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieškovės tėvas B. G. Bakšys įsigijo 48/100 dalis pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), kurias 2012 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei. Likusi minėtų remonto dirbtuvių dalis – 52/100 dalys - nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovės tėvas, prieš perleidžiant nuosavybės teisę į remonto dirbtuvių dalį ieškovei, pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo jam suformavimo, tačiau matininkai nurodė, jog nėra galimybės suformuoti žemės sklypo apie jam priklausančią pastato – metalo dirbtuvių - dalį, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo būtų galima naudotis privažiavimui prie formuojamo sklypo. 2012 m. rugpjūčio 24 d. B. G. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių, kuriame buvo organizuotas susirinkimas dėl kelio nustatymo projektuojant sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. Ieškovei 2012 m. lapkričio 22 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 20 raštą Nr. 32SP-(14.32.104)-995 su pridėtu 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolu tapo žinoma, kad kelias, kuris buvo skirtas privažiavimui prie jai priklausančios remonto dirbtuvių dalies ir kuriuo buvo nuolat naudojamasi, yra įtrauktas į D. ir S. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ribas. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui S. J. nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) 2012 metais trečiasis asmuo S. J. kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo, tačiau jai taip pat buvo išaiškinta, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypą, nes nėra galimybės numatyti kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie formuojamo sklypo. Teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriuje vykusio susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl kelio nustatymo prie V. B. ir S. J. nuosavybės teise priklausančių statinių, jame konstatuota, kad ieškovė neturi kito realaus kelio privažiavimo prie savo pastato dalies, išskyrus kelią, įtrauktą į atsakovams parduotą žemės sklypą, pasiūlyta suinteresuotiems asmenims spręsti dėl servituto nustatymo S. D. žemės sklype bendru sutarimu, o nesusitarus dėl servituto nustatymo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo arba dėl žemės sklypo ribų pakeitimo sudarant sąlygas važiuoti prie pastato kitu realiu keliu. Minėto susirinkimo metu taip pat pripažintas faktas, kad prie S. J. pastato privažiavimas yra, tačiau dėl per arti statinio esančios atsakovų žemės sklypo rytinės ribos pasiūlyta ginčą spręsti teismo keliu.

11Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su suinteresuotų asmenų elgesiu sužinojus apie galimą jų teisių pažeidimą. Teismas nurodė, kad tiek ieškovės tėvas, tiek ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, sužinoję, kad nėra galimybės suformuoti žemės sklypų apie jiems priklausančius statinius, dėl galimai pažeistų jų teisių gynybos 2012 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tikėdamiesi, kad susidariusi situacija bus išspręsta ne teisminiu, bet paprastesniu keliu, nesuvokė savo teisių pažeidimo masto ir pagrįstai tikėjosi, kad jų interesai gali būti užtikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais. Teismas nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens interesų pažeidimas tiksliai buvo konstatuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus susirinkime, o apie šių teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2012 m. lapkričio 22 d., gavusi vykusio susirinkimo protokolą. Teismas pripažino, kad tik gavus susirinkimo protokolą ieškovei galėjo tapti aišku, kad dėl ginčo sprendimo ji turi kreiptis į teismą, ką ji ir padarė nepraleidusi 30 dienų ieškinio senaties termino, nes ieškinys teisme gautas 2012 m. gruodžio 21 d. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau nustatytas aplinkybes, tenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, S. J. prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo turėjo pagrindo manyti, jog ginčas gali būti išspręstas be teisminių ginčų, nes tam buvo surengtas ir susirinkimas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, teismas nurodė, kad S. J., neturėdama teisinių žinių, pagrįstai galėjo manyti, kad teismo proceso, pradėto pagal ieškovės ieškinį, metu galbūt bus apginti ir jos interesai. Teismas šias aplinkybes laikė objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl administracinių aktų panaikinimo, t. y. teismas turi nustatyti, ar valstybės institucijų priimti aktai yra teisėti ar ne. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, todėl teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje yra ginamas ir viešasis interesas. Teismas pripažino, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, o trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais jį praleido nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, tačiau tai nėra kliūtis išspręsti teisingo nuosavybės teisių įgijimo klausimą.

12Teismas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos šių aplinkybių pripažinimu, nurodė, kad be savininkų sutikimo administracine tvarka nėra galimybės išspręsti ginčo dėl žemės sklypo ribų. Aplinkybė, jog įtraukus į atsakovams suformuoto žemės sklypo ribas kelią, kuriuo iki tol naudojosi ir ieškovė, ieškovė neturi privažiavimo prie jai priklausančio statinio dalies, yra konstatuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos protokole, kuriame taip pat konstatuota ir aplinkybė, jog atsakovai kategoriškai nesutiko tartis dėl servituto nustatymo. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat teismo posėdžio metu atsakovų išreikštą atsisakymą tartis dėl servituto nustatymo, nepagrįstu laikė atsakovų argumentą, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių kitais būdais užtikrinti savo interesus. Teismas pripažino, kad net ir ėmusis priemonių dėl servituto nustatyto, nebūtų užtikrinami visų proceso dalyvių interesai, be to, esant tokiems proceso dalyvių tarpusavio santykiams, tai būtų priežastis galimiems kitiems ginčams kilti. Teismas pažymėjo, kad servituto nustatymas galimai neatitiktų ir pačių atsakovų interesų, kadangi, jei žemėtvarkos projektas būtų atliktas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atsakovams būtų suprojektuotas žemės sklypas, kuriame nebūtų būtinybės projektuoti servituto, o tai geriau atitiktų pačių atsakovų interesus. Teismas nepagrįstais laikė ir atsakovų argumentus, jog ieškovė kelią gali įsirengti ir kitoje vietoje. Nors atsakovai nurodė, kad ieškovei yra suteikta galimybė patekti į kelią Ž-18 (gretimybės 10-11), tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo metu šioje vietoje yra trečiajam asmeniui O. M. priklausantis žemės sklypas, kas, teismo manymu, pašalina galimybę net svarstyti apie kito kelio įsirengimą. Teismas nepagrįsta laikė trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, S. J. nurodytą aplinkybę, kad ji neturi galimybės privažiuoti prie jai priklausančio pastato, kadangi nustatė, jog privažiavimas prie jai priklausančio statinio yra ir tai netrukdo formuoti žemės sklypą. Tačiau teismas pagrįstomis laikė S. J. nurodytas aplinkybes, kad atsakovams suformuoto žemės sklypo riba yra per arti jai priklausančio pastato, kas apsunkina šio pastato eksploatavimą. Nurodyta aplinkybė buvo konstatuota ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuoto susirinkimo metu, todėl teismas laikė, kad formuojant ginčo žemės sklypą nebuvo užtikrintas tinkamos sąlygos pastatui eksploatuoti, kas neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų. Teismas, remdamasis 1998 m. balandžio 23 d. Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, kuriuo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, nuostatomis, nurodė, kad projektuojant Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą šį projektą atliekantis asmuo privalėjo numatyti, suprojektuoti žemės sklypus, kurie yra būtini ieškovės ir trečiojo asmens S. J. turimiems pastatams eksploatuoti, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo kreipęsi dėl žemės sklypų jiems suformavimo, t. y. projekto rengėjas privalėjo užtikrinti sklandų ir netrukdomą jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimą. Teismas nepagrįstomis laikė aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas atsižvelgus į tai, jog ieškovės tėvas kelią žadėjo įsirengti kitoje vietoje, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl to. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo egzistavimo faktą, taip pat duomenų apie šio susitarimo sąlygas ir tai, ar toks susitarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o taip pat nenurodytos teisės normos, kurios patvirtintų teisę egzistuojant tokiam susitarimui formuoti ginčo žemės sklypą. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo metu nebuvo gretimų žemės sklypų savininkai, dėl ko jie neturėjo teisės dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinimo metu, sprendė, kad ši aplinkybė neleidžia pripažinti, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos teisėtai ir nepažeidžiant kitų proceso dalyvių interesų. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra domenų apie tai, kad būtų buvęs organizuotas žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymas su visuomene, todėl ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo atimta galimybė susipažinti su projektu ir išsakyti savo pastabas. Teismas pripažino, kad ieškovės teisės buvo pažeistos ne tik nepaliekant privažiavimo prie jai nuosavybės teise naudojamo pastato, tačiau ir apribojant galimybę suformuoti žemės sklypą, kurį ji norėtų įsigyti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projektas buvo vykdomas nesilaikant imperatyvaus pobūdžio įstatymų reikalavimų, todėl buvo pažeisti ieškovės interesai, dėl ko ginčijamus administracinius teisės aktus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, panaikino. Panaikinęs administracinius aktus teismas tenkino ir reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalies, kuria perleistas žemės sklypas, pripažinimo negaliojančia. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, atsakovus laikė nesąžiningais įgijėjais. Teismas atsakovų nesąžiningumą patvirtinančiomis laikė sandorio sudarymo aplinkybes ir pažymėjo, jog formuojant žemės sklypą atsakovams buvo žinoma, kad privažiavimas prie ieškovei priklausančio statinio dalies yra per betonu grįstą kelią, kuris formuojant sklypą buvo įtrauktas į jų žemės sklypą, todėl atsakovai, būdami rūpestingi ir atsakingi, privalėjo įsitikinti, ar toks sklypo formavimas nepažeidžia ieškovės interesų, numatyti, ar nekils ateityje dėl to nesklandumų, nesiėmė priemonių informuoti suinteresuotų asmenų apie žemės sklypo formavimą, nesiėmė priemonių, kad situacija būtų išspręsta teisingai, nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Atsakovams nurodant, kad egzistavo žodinis susitarimas dėl kito kelio įsirengimo, teismas pažymėjo, kad atsakovai nepasidomėjo, ar toks susitarimas yra teisėtas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus, nesirūpino šio susitarimo įteisinti oficialesne forma. Teismas sprendė, kad atsakovai negali būti pripažinti sąžiningais įgijėjais, todėl taikė restituciją ir 1,75 ha žemės sklypą nusprendė išreikalauti iš atsakovų ir perdavė jį valstybei, o atsakovams grąžino jų sumokėtą 4 800 Lt sumą.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14Atsakovai apeliaciniame skunde (b.l. 2–9, t. IV) prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti, taikyti ieškinio senatį ir atmesti reikalavimus dėl praleisto administracinių aktų ginčijimo termino, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė žinojo, jog atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), žinojo jo ribas ir ieškinyje ginčijamus administracinius aktus. Šią aplinkybę patvirtina 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus protokole pateikti duomenys apie tai, kokias aplinkybes 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių nurodė ieškovės tėvas. Į teismą ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2012 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo sužinojimo apie ginčijamus individualius administracinius aktus, todėl ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą. 2012 m. spalio 26 d. buvo pripažintas faktas, kad ieškovė neturi kito realaus kelio privažiuoti prie savo pastato dalies, tačiau ieškovė savo pažeistų teisių operatyviai negynė ir dar du mėnesius nesikreipė į teismą.
  2. Teismas nepagrįstai tenkino trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, S. J. prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nes tam nėra jokio teisinio ar kito pagrindo. S. J. faktinę situaciją žinojo nuo to laiko, kai atsakovams buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, tačiau savo teisių operatyviai negynė. Be to, ji turi net kelis privažiavimus prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jos reikalavimus.
  3. Teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino aplinkybių, kodėl iki dovanojimo sandorio, kuriuo ieškovei buvo perleista pastato dalis, nebuvo suformuotas žemės sklypas tuometiniam pastato savininkui ieškovės tėvui. Ieškovės tėvas dar iki pastato perleidimo ieškovei buvo pateikęs prašymą dėl žemės sklypo suformavimo prie jo valdyto pastato, tačiau žemės sklypas nebuvo pradėtas formuoti. Ieškovė, įgijusi nuosavybės teises į pastatą, jokio prašymo dėl žemės sklypo suformavimo nėra pateikusi, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar ieškovė iš viso turi reikalavimo teisę šioje byloje reikšti tokios apimties ieškinį.
  4. Taikius ieškinio senatį ir atmetus reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį.
  5. Atsakovai laikytini sąžiningais įgijėjais. Atsakovai neturi specialių žinių žemės sklypų formavimo klausimais, todėl jiems negalėjo būti žinoma, ar žemės sklypas suformuotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Žemės sklypo planą parengė valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrius, o visą procesą dėl žemės sklypo suformavimo ir pardavimo atsakovams organizavo atsakinga valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri priėmė visus sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovams esant sąžiningiems įgijėjams iš jų negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas.
  6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant žemės sklypo projektų rengimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus ir panaikinus žemės sklypo projektą būtų apgintos ieškovės teisės. 2012 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad ieškovė savo teises turi ginti kreipdamasi į teismą ir prašydama nustatyti kelio servitutą, tačiau ieškovė, nenurodydama jokių argumentų, kodėl nesinaudoja šiuo savo teisių gynimo būdu, prašo panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovus su konkrečiu pasiūlymu dėl galimo servituto nustatymo sąlygų, o iš karto su ieškiniu kreipėsi į teismą.
  7. Ieškovei nuosavybės teisė į žemės sklypą po jos valdomu pastatu nepriklauso, žemės sklypas nėra suformuotas, todėl negalima pripažinti, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pažeistos jos teisės. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo tvarkai keliamų reikalavimų neatitinkančiais pripažįstami tokie sandoriai, kai yra pažeidžiamos gretimų žemės sklypų naudotojų teisės, o ieškovei žemės sklypas nėra suformuotas. Be to, jai yra suteikta galimybė patekti į kelią Ž-18 (gretimybės 10-11).
  8. Teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės neišsprendė ginčo. Patenkinus ieškinį ieškovės teisės nėra apgintos, kadangi net ir panaikinus ginčijamus administracinius aktus nėra nurodoma, kokiu būdu yra prašoma užtikrinti patekimą į ieškovei priklausančią pastato dalį, nėra nurodoma, kokios žemės sklypo ribos turi būti formuojamos, nėra prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti ieškovės teises apginančias žemės sklypo ribas. Teismas nurodytų aplinkybių netyrė, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
  9. Nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas negalėjo būti formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, kadangi pastato paskirtis yra ne žemės ūkio, o pramonės, gamybos. Atsakovai yra pakeitę jiems nuosavybės teise priklausančio statinio – remonto dirbtuvių paskirtį į kitą (pagalbinio ūkio) ir sandėlį su pagalbinėmis patalpomis naudoja žemės ūkio veiklai. Kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai naudojami žemės ūkio veiklai, žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
  10. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, be pagrindo vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią.
  11. Teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nesiaiškino aplinkybės dėl trečiojo asmens O. M. valdomo žemės sklypo. Šis žemės sklypas buvo suformuotas vėliau nei kad atsakovams, tačiau nebuvo išsiaiškinta, kodėl ieškovė neginčija administracinių aktų, kuriais buvo suformuotas šis žemės sklypas, ar šis žemės sklypas yra suformuotas teisėtai parduodant laisvą valstybinę žemę. Atsakovams formuojant žemės sklypą buvo numatytas kelias privažiavimui prie ieškovės pastato, tačiau šis kelias vėliau buvo priskirtas prie O. M. žemės sklypo.

15Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 27–32, t. IV) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovei apie jos teisių pažeidimą buvo žinoma dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovės tėvas į Nacionalinę žemės tarnybą 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi būtent dėl to, kad būtų išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių prie jam priklausančio statinio dalies nėra galima suformuoti žemės sklypo, o taip pat, kaip numatyti įvažiavimą prie jam priklausančios pastato dalies. 2012 m. spalio 26 d. įvykusio susirinkimo protokole duomenis apie atsakovų žemės sklypo suformavimą ginčijamų administracinių aktų pagrindu nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, bet ne ieškovė. Nurodytos aplinkybės nei ieškovei, nei jos tėvui, nei trečiajam asmeniui nebuvo žinomos. Teismas pagrįstai vertino, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nesuvokė savo teisių pažeidimo masto ir kreipdamiesi į Nacionalinę žemės tarnybą tikėjosi, kad jų interesai gali būti užtikrinti šios institucijos priimtais sprendimais, todėl tik gavus 2012 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo protokolą, kuriame buvo nurodyti galimi situacijos sprendimo būdai, ieškovė suprato, kad jos teisės yra pažeistos. Iki tol ieškovė negalėjo būti neabejotinai tikra dėl savo teisių pažeidimo. Ieškovės teisių pažeidimo faktą pripažino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus specialistai, todėl vien tai, kad ieškovė nėra pateikusi prašymo dėl žemės sklypo suformavimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos pažeistos teisės negali būti ginamos. Teismas pagrįstai atnaujino trečiajam asmeniui ieškinio senaties terminą tinkamai įvertinęs kelių viešųjų interesų pusiausvyrą. Pripažinus, kad ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius aktus nebuvo praleistas, teismas pagrįstai tenkino ir reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas pagrįstai atsakovus laikė nesąžiningais, kadangi jie, būdami sąžiningais civilinių teisinių santykių dalyviais, negalėjo nežinoti, jog į jiems formuojamo žemės sklypo ribas yra įtraukiamas vienintelis kelias, kuriuo tiek atsakovai, tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo patenka iki jiems priklausančių pastatų, kad dėl gretimų žemės sklypų priklausymo asmeninės nuosavybės teise nebus galimybės numatyti kelio šalia, tačiau šių aplinkybių projektą rengusiems asmenims nenurodė. Atsakovai privalėjo įsitikinti, kad toks sklypo formavimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, numatyti, ar nekils ateityje dėl to nesklandumų. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė nesikreipė į juos su pasiūlymu dėl servituto nustatymo. Tiek 2012 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme atsakovas S. D. atmetė bet kokią servituto nustatymo galimybę, todėl nėra aišku, su kokiu pasiūlymu ieškovė dar turėjo kreiptis į atsakovus. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ginčas liko neišspręstas iš esmės, kadangi panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kelias tapo valstybine žeme, dėl ko tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, vėl turi teisę naudotis šiuo keliu ir galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų. Be to, ieškovei atsiranda galimybė prašyti suformuoti žemės sklypą prie jai priklausančios pastato dalies esant galimybei numatyti privažiavimą prie jo. Patenkinus ieškinio reikalavimus buvo atkurta padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo. Reikšti reikalavimus dėl to, kokių ribų žemės sklypas turi būti suformuotas ieškovei ar prašyti įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti žemės sklypo ribas nebuvo tikslinga. Kiti pirmosios instancijos teismo motyvai, remiantis kuriais buvo patenkinti ieškinio reikalavimai, nėra ginčijami, todėl spręstina, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nusprendė, jog formuojant žemės sklypą atsakovams buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi bylos duomenys patvirtino, kad formuojant žemės sklypą buvo nesilaikyta imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo tirti ir vertinti O. M. valdomo sklypo suformavimo ir įsigijimo aplinkybes. Šios aplinkybės nebuvo ieškinio dalykas, o civilinėje byloje nebuvo aplinkybių, kurioms esant teismas turėtų teisę peržengti ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovė, visą laiką privažiavimui prie jai priklausančio statinio naudojusis betonu sutvirtintu keliu, neturėjo pagrindo manyti, kad šio privažiavimo neteks ir nelaiko, kad O. M. suformuoto žemės sklypo ribos pažeidžia jos interesus.

16Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, S. J. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 22–26, t. IV) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino trečiojo asmens nurodytas priežastis, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą, ir pagrįstai praleistą ieškinio senaties terminą jai atnaujino. Teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai prioritetą suteikė teisingumui ir teisėtumui nuosavybės įgijimo ir valstybinės žemės pardavimo santykiuose, o ne civilinių teisinių santykių stabilumui. Teismas pagrįstai tenkino ir reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovus laikė nesąžiningais, kadangi jie, būdami sąžiningais civilinių teisinių santykių dalyviais, negalėjo nežinoti, jog į jiems formuojamo žemės sklypo ribas yra įtraukiamas vienintelis kelias, kuriuo tiek atsakovai, tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo patenka iki jiems priklausančių pastatų, kad dėl gretimų žemės sklypų priklausymo asmeninės nuosavybės teise nebus galimybės numatyti kelio šalia, kad formuojamas žemės sklypas yra prie pat kitam asmeniui priklausančio pastato sienos, kas apsunkina manevravimą transporto priemonėmis prie sienoje esančių pastato durų. Atsakovai privalėjo įsitikinti, kad toks sklypo formavimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, numatyti, ar nekils ateityje dėl to nesklandumų. Atsakovai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis pripažinta, kad buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, todėl teismas pareikštus reikalavimus tenkino pagrįstai. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi bylos duomenys patvirtino, kad formuojant žemės sklypą buvo nesilaikyta imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

17Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 34–37, t. IV) nurodė sutinkanti, kad atsakovų apeliacinis skundas būtų patenkintas. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nepagrįstai nevertino aplinkybių, ar ieškovė, dalyvavusi 2012 m. spalio 11 d. susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas ginčo klausimas, suprato šio susirinkimo tikslą, suvokė jo eigą ir suprato tuo metu priimtą sprendimą dėl jos teisių pažeidimo, t. y. ar ji tuo metu jau žinojo, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Teismas įvertino ieškinio senaties termino pradžios momentą tik objektyviąja prasme, tačiau neįvertino subjektyvaus aspekto. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, - S. J., kadangi ji vėliausiai 2012 m. lapkričio mėnesį, gavusi protokolo kopijas, sužinojo apie galimai pažeistus jos interesus ir galėjo laiku ginti juos. Teismas, naikindamas ginčijamus administracinius aktus, siaurai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 20.4 punktu, nepagrįstai neatsižvelgdamas į CK nuostatas, numatančias galimybę nustatyti servitutą susitarimo pagrindu ar teismo keliu, t. y. tuo atveju, jei žemės sklypų projektavimo metu atsakovų žemės sklype administraciniu aktu nebuvo nustatytas servitutas, toks servitutas galėjo būti nustatytas CK tvarka bei sukeltų tas pačias teises ir pareigas tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkams. Teismas ginčo situaciją galėjo spręsti tik įpareigodamas tikslinti suformuoto žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. įpareigoti patikslinti Tauragės apskrities viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-2020 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo Jurbarko rajone“ nustatytus atsakovų žemės sklypo duomenis. Tai būtų pakankama administracinė priemonė, kuria būtų išspręsta privažiavimo vieta prie būsimo ieškovės žemės sklypo bei ribos atstatymas prie trečiojo asmens žemės sklypo.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

20Faktinės bylos aplinkybės

21Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (b.l. 21–25, t. I). Nuosavybės teises ieškovė į nurodytą pastato dalį įgijo 2012 m. rugpjūčio 29 d. ieškovės tėvui B. G. B. dovanojimo sutartimi perleidus nuosavybės teisę į šiuos pastatus ieškovei (b.l. 17–20, t. I). Taip pat nustatyta, kad trečiajam asmeniui S. J., byloje pareiškusiai savarankiškus reikalavimus, nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (b.l. 160, t. II). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. D. yra pastato – remonto dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), bendraturtis, ir jam priklauso 52/100 dalys šio pastato. Nustatyta, kad ginčijamu 2007 m. spalio 11 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2026 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas 2007 metais parengtas Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir suformuotos piliečiams žemės sklypų ribos, plotai, specialiosios žemės ir miško sąlygos pagal 1 priedą, kuriame 11 eilės numeriu S. D. suformuotas 1,45 ha žemės sklypas, projekte pažymėtas Nr. 363 (26–28, t. I). Į minėtą žemės sklypą įtrauktas betonu grįstas kelias, kuriuo iki jai priklausančios statinio dalies patekdavo ieškovė. 2009 m. gruodžio 7 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-3271 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pardavimo S. D. nuspręsta parduoti S. D. 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 363, unikalus Nr. ( - ), esantį Jurbarko ( - ) (b.l. 30, t. I). Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl nurodyto žemės sklypo sudaryta 2009 m. gruodžio 18 d. (b.l. 31–32, t. I). Taip pat nustatyta, kad ieškovės tėvas B. G. B. ir S. J., sužinoję, kad prie jiems priklausančių statinių negali būti suformuoti žemės sklypai, nes nėra galimybės numatyti privažiavimo prie jų, 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriuje suorganizuoto susirinkimo metu, kurio 2012 m. spalio 26 d. protokolą ieškovė gavo 2012 m. lapkričio 22 d., buvo konstatuotas ieškovės ir trečiojo asmens S. J. teisių pažeidimo faktas ir pasiūlyti galimi problemų sprendimo būdai, t. y. tartis su apeliantais dėl kelio servituto nustatymo, o to nepavykus padaryti kreiptis dėl kelio servituto nustatymo į teismą, tuo tarpu trečiajam asmeniui dėl per arti esančios rytinės žemės sklypo ribos pasiūlyta ginčą spręsti teismo keliu.

22Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, teigdami, kad dėl apeliantams suformuoto ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto žemės sklypo, į kurį buvo įtrauktas betonu grįstas kelias, kuriuo jie iki šiol naudojosi, buvo pažeistos jų teisės, kadangi jie prarado galimybę patekti iki jiems priklausančių statinių, o trečiasis asmuo dėl per arti statinio numatytos žemės sklypo ribos negali tinkamai naudotis statiniu, kreipėsi į teismą ginčydami administracinius aktus, kuriais apeliantams buvo suformuotas 1,45 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas bei kuriais nuspręsta šį žemės sklypą parduoti apeliantams, o taip pat prašydami pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacine tvarka ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimai, tačiau apeliaciniame skunde kvestionuojamas toks pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

23Dėl tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymo

24Teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas sprendimą, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str.). Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Remiantis CPK 185 straipsnio nuostatomis teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

25Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, be pagrindo vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodyta, kokius įrodymus teismas netinkamai įvertino ir kokiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo laiko deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Argumentams dėl netinkamo įrodymų vertinimo esant abstraktaus pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas dėl jų konkrečiai nepasisako. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esačių įrodymų visumą, neturi pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymu ištyrė ir įvertino netinkamai, neobjektyviai, kad vieniems byloje esantiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei kad kitiems įrodymams, todėl apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo laiko teisiškai nepagrįstais.

26Teisiškai nereikšmingais teisėjų kolegija laiko ir apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių nenustatymo faktas. Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl iki dovanojimo sandorio, kuriuo ieškovei buvo perleista pastato dalis, nebuvo suformuotas žemės sklypas tuometiniam pastato savininkui ieškovės tėvui, nors jis dar iki pastato perleidimo ieškovei buvo pateikęs prašymą dėl žemės sklypo suformavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje keliamų reikalavimų pobūdį, neturi pagrindo spręsti, jog šių priežasčių nustatymas laikytinas reikšmingu nagrinėjamos bylos kontekste. Paminėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog žemės sklypą buvo atsisakyta suformuoti dėl to, jog nėra užtikrintas privažiavimas prie jai priklausančios pastato dalies, nes kelias, iki tol naudotas privažiavimui, buvo įtrauktas į apeliantams suformuoto žemės sklypo ribas. Ši aplinkybė byloje yra nustatyta, jos apeliantai neginčija, todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra aiškios aplinkybės, dėl kurių ieškovės tėvui nebuvo suformuotas žemės sklypas prie jam priklausiusios statinio dalies. Be to, esant nustatytam ieškovės teisių pažeidimo faktui, teigti, jog ji neturi reikalavimo teisės ginčyti jos teises pažeidžiančius administracinis aktus ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, vien dėl to, kad ji nėra pateikusi prašymo dėl žemės sklypo suformavimo prie jai priklausančios statinio dalies, nėra jokio pagrindo. Teisiškai nereikšmingomis nagrinėjamai bylai laikytinos ir aplinkybės dėl trečiajam asmeniui O. M. suformuoto žemės sklypo. Apeliantų teigimu, teismas turėjo išsiaiškinti aplinkybes ir dėl minėto asmens valdomo žemės sklypo, priežastis, kodėl ieškovė neginčija administracinių aktų, kuriais buvo suformuotas šis žemės sklypas, ar šis žemės sklypas buvo suformuotas teisėtai parduodant laisvą valstybinę žemę. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl trečiajam asmeniui O. M. priklausančio žemės sklypo, todėl teismas neturėjo pareigos aiškintis aplinkybių, susijusių su šio žemės sklypo suformavimu ir perleidimu minėtam asmeniui, o vien aplinkybė, kad trečiajam asmeniui O. M. žemės sklypas buvo suformuotas vėliau nei kad apeliantams, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė turėjo ginčyti būtent trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo formavimo procedūras ir perleidimo nuosavybėn sandorį.

27Dėl ieškinio senaties termino

28Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami ir tinkamo ieškinio senaties termino pradžios nustatymo bei šio termino atnaujinimo klausimai. Apeliantų teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, nurodytas priežastis nepagrįstai laikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo bei atnaujinimo pagrįstai atsižvelgė į reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

29Ieškinio senaties terminas yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1 d., 2 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Konkretūs ieškinio senaties terminai yra numatyti CK 1.125 straipsnyje, tačiau ir kituose įstatymuose gali būti numatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčijant administracinius aktus, aktualūs yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatyti terminai skundams dėl administracinių aktų paduoti. Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Minėto įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistą skundo (prašymo) padavimo terminą, jei yra pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nurodytų teisės normų kontekste, ieškovei ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, ginčijant individualius administracinius aktus, laikytina, kad šiems reikalavimams pareikšti yra numatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2012 m. gruodžio 21 d., todėl siekiant nustatyti, ar ieškovė ieškinį teismui pateikė nepraleidusi ieškinio senaties termino, būtina išsiaiškinti, kada ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad ginčijami individualūs administraciniai aktai dėl žemės sklypo atsakovui suformavimo ir suformuoto žemės sklypo pardavimo atsakovui, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžios momentu laikė 2012 m. lapkričio 22 d., t. y. dieną, kada ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolą, kuriame konkrečiai konstatuotas faktas, jog ginčijamais administraciniais aktais yra pažeidžiamos ieškovės teisės, nes ji dėl atsakovams suformuoto žemės sklypo prarado privažiavimą prie jai priklausančio statinio dalies. Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo teigiant, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė žinojo, kad apeliantams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), žinojo jo ribas ir ieškinyje ginčijamus administracinius aktus. Apeliantų teigimu, šią aplinkybę patvirtina 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus protokole pateikti duomenys apie tai, kokias aplinkybes 2012 m. rugpjūčio 24 d. kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių nurodė ieškovės tėvas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko teisiškai nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų minimame 2012 m. spalio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus protokole yra nurodyti duomenys apie ginčijamus administracinius aktus ir prašomą pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau vienareikšmiškai teigti, kad šiuos duomenis kreipdamiesi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių nurodė ieškovės tėvas ar S. J., nėra jokio pagrindo. Paminėtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo kategoriškai neigia, jog jiems kreipiantis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių buvo žinomos aplinkybės apie ginčijamus administracinis aktus, o objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes apeliantai teismui nepateikė. Apeliantų nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantis jų nurodytas protokolas. Nei šio protokolo struktūra, nei jo lingvistinė analizė nesudaro pagrindo pripažinti esant pagrįsta apeliantų nurodytą aplinkybę. Nors susirinkimo protokole aplinkybės apie ginčijamus administracinius aktus ir pirkimo–pardavimo sutartį yra nurodytos toje pačioje pastraipoje kaip ir duomenys apie tai, kad ieškovės tėvas ir S. J. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių, kokias aplinkybes jie nurodė, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad kitos šioje pastraipoje išdėstytos aplinkybės buvo nurodytos šių suinteresuotų asmenų. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro remdamasis tuo, kad toje pačioje teksto pastraipoje yra pateikti duomenys ir apie tai, koks galimas problemos sprendimo būdas buvo pasiūlytas statinių savininkams, t. y. toje pačioje protokolo pastraipoje nurodytas ir įvykusio susirinkimo rezultatas. Taigi byloje nesant neginčijamų įrodymų, jog ieškovei ar jos tėvui, o taip pat trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, apie ginčijamus administracinius aktus ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį buvo žinoma dar iki 2012 m. rugpjūčio 24 d., apeliantams nenurodžius konkretaus galimo momento, kada šie asmenys sužinojo apie minėtus aktus, ieškovei ir trečiajam asmeniui kategoriškai neigiant šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantų argumentai dėl ieškinio senaties termino pradžios momento yra pagrįsti. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio galėjo objektyviai žinoti apie savo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, pagrįstai įvertino aplinkybę, kad ieškovės tėvas ir trečiasis asmuo susidariusią situaciją bandė spręsti ne teisminiu keliu, bet kreipdamiesi į kompetentingą instituciją ir tikėdamiesi, jog susidariusi situacija gali būti išspręsta priimant atitinkamus administracinius sprendimus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tik šalims nepavykus susidariusios situacijos susirinkimo metu išspręsti geruoju, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nesiėmus papildomų priemonių susidariusiai situacijai administracine tvarka išspręsti, tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo, gavę 2012 m. spalio 26 d. susirinkimo protokolą, galėjo daryti objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, jog savo pažeistas teises jie gali apginti tik kreipdamiesi į teismą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tik gavus oficialų dokumentą apie įvykusio susirinkimo rezultatus, patvirtinantį, kad ne teismine tvarka nebus išspręsta susidariusi ginčo situacija, ieškovė ir trečiasis asmuo galėjo objektyviai spręsti apie jų teisių pažeidimo mastą ir būtinybės ginti pažeistas teises teisme egzistavimo faktą, todėl nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad momentu, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, turėtų būti laikoma įvykusio susirinkimo data. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino, yra nepagrįsta.

30Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas bylą nagrinėjusio teismo sprendimas atnaujinti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, ieškinio senaties terminą. Ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo S. J. savarankiškus reikalavimus byloje pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, nekilo, tačiau kvestionuojamas teismo sprendimas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atnaujinti trečiajam asmeniui ieškinio senaties terminą grindė byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuomet suinteresuoti asmenys susidariusią situaciją bandė spręsti ne teisminiu būdu, taip pat įvertinęs trečiojo asmens senyvą amžių ir teisinį neišprusimą. Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo dėl savo senyvo amžiaus ir teisinių žinių stokos pagrįstai galėjo manyti, kad jos teisės ir teisėti interesai bus apginti išsprendus susidariusią situaciją ne teisminiu būdu, o taip pat teisminio proceso, pradėto pagal ieškovės ieškinį metu, todėl ji objektyviai negalėjo įvertinti susidariusios situacijos ir laiku pasirinkti tinkamo savo pažeistų teisių gynimo būdo. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, lėmusias, jog trečiasis asmuo savo teises teisme pradėjo ginti pasibaigus ieškinio senaties terminui, pagrįstai jas pripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Vien apeliantų nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo turi kelis privažiavimus prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, nesudaro pagrindo pripažinti, kad S. J. neturi teisės ginti savo pažeistas teises. Paminėtina, kad teismas trečiojo asmens reikalavimus tenkino ne dėl to, kad ji dėl atsakovams suformuoto žemės sklypo būtų praradusi galimybę privažiuoti prie jai priklausančio statinio, bet dėl to, kad dėl per arti jai priklausančio statinio numatytos žemės sklypo ribos ji prarado galimybę visapusiškai tinkamai naudotis jai priklausančiu statiniu. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nurodyta aplinkybė nelaikytina turinčia reikšmės sprendžiant dėl trečiojo asmens pažeistų teisių gynimo, o kartu ir sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

31Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo pareikštus reikalavimus atmesti kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vien šiuo pagrindu turėjo atsisakyti tenkinti reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, o kartu ir išvestinį reikalavimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

32Dėl ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo

33Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog apeliantai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų, remiantis kuriais bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad suformuotas ir apeliantams ginčijama sutartimi nuosavybėn perleistas žemės sklypas pažeidžia ieškovės ir trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas tik ieškovės ir trečiojo asmens pasirinktas ir teismo taikytas pažeistų teisių gynimo būdas, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pasirinktu teisių gynimo būdu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas taikė neproporcingą ieškovės ir trečiojo asmens pažeistų teisių gynimo būdą, neišnagrinėjo ginčo iš esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

34Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstu laiko argumentą, jog ginčijamu sprendimu bylą nagrinėjęs teismas iš esmės neišsprendė ginčo, kadangi patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovės teisės nėra apgintos. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Taigi, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti jam priimtiniausią jo pažeistų teisių gynimo būdą. Civilinių teisių gynimo būdai yra reglamentuoti CK 1.138 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje numatytų civilinių teisinių gynimo būdų, kurį neviršydamas savo kompetencijos ribų gali taikyti teismas, yra padėties, buvusios iki teisės pažeidimo, atkūrimas (CK 1.138 str. 2 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės bei trečiojo asmens pareikštus reikalavimus ir jų pobūdį, sprendžia, kad ieškovė ir S. J. pasirinko būtent šį civilinių teisių gynimo būdą, t. y. prašė atkurti iki teisės pažeidimo (iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo bei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) buvusią padėtį. Visų antra, teismui, išskyrus nedispozityvaus pobūdžio bylas, yra draudžiama sprendime peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.), todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu pasisakė tik dėl ieškovės ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjama byla yra dispozityvi, todėl teismas neturėjo teisės viršyti pareikštų reikalavimų ir savo iniciatyva spręsti dėl apeliantų nurodytų klausimų. Pirmosios instancijos teismui ginčijamu sprendimu atkūrus iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, ieškovės teisės jos pasirinktu būdu buvo apgintos. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo suformuotas konkretus apeliantams priklausantis žemės sklypas, nenurodytos jo ribos, negali būti laikoma ginčo iš esmės pagal pareikštus reikalavimus neišsprendimu. Nei vienai iš šalių nereiškiant šių reikalavimų, kaip jau buvo minėta, teismas savo iniciatyva dėl jų neturėjo teisės spręsti. Atkūrus iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, lemiančią, kad apeliantams priklausęs žemės sklypas, o kartu ir jame esantis betonu sutvirtintas kelias, vėl tapo valstybės nuosavybe, tiek apeliantai, tiek ir ieškovė bei trečiasis asmuo turės teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl žemės sklypų prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių suformavimo. Būtent šio proceso metu, iš naujo formuojant ginčo statiniams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus, turės būti išspręstas ir klausimas dėl ieškovės patekimo iki jai priklausančio statinio dalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, neišsprendė ginčo ar kad priimtu sprendimu neapgynė ieškovės teisių. Aplinkybę, kad ieškovės teisės patenkinus jos ieškinį yra apgintos ir kad toks teismo sprendimas atitinka ieškovės interesus, patvirtina ir tas faktas, kad ieškovė teismo sprendimo neginčijo.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus dėl kiekvieno asmens teisės savo nuožiūra pasirinkti jam priimtiniausią pažeistų teisių gynimo būdą, nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko ir apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė pasirinko kitokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, nei kad buvo pasiūlytas 2012 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo metu. Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriuje įvykusio susirinkimo dėl privažiavimo nustatymo į formuojamus žemės sklypus apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį statinį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), protokolas patvirtina, kad pripažinus aplinkybę, jog ieškovė, būdama 48/100 dalių pastato, unikalus Nr. ( - ), savininkė, neturi kito realaus kelio privažiuoti prie savo pastato dalies, susidariusią situaciją buvo pasiūlyta spręsti nustatant bendru susitarimu servitutą apeliantų žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), o nesusitarus dėl servituto nustatymo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo arba dėl žemės sklypo ribų pakeitimo sudarant sąlygas važiuoti prie 48/100 pastato, unikalus Nr. ( - ), kitu keliu (b.l. 12–14, t. I). Taigi minėto susirinkimo metu buvo pasiūlyta susidariusią situaciją spręsti nustatant kelio servitutą arba pakeičiant apeliantams priklausančio žemės sklypo ribas sudarant sąlygas privažiuoti prie ieškovei priklausančio pastato dalies. Tačiau minėto susirinkimo metu pasiūlyti galimi problemos sprendimo būdai nėra privalomo pobūdžio, neįpareigojantys ieškovės ir trečiojo asmens savo pažeistas teises ginti tik konkrečiu pasiūlytu būdu. Susirinkimo metu suinteresuotiems asmenims pateikti galimi problemos sprendimo būdai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, galėjo savo nuožiūra pasirinkti jiems priimtiniausią pažeistų teisių gynybos būdą ir prašyti jį taikyti kreipdamiesi į teismą teisminės gynybos. Teismui pripažinus, kad pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, teismas pagrįstai tenkino ieškovės ir trečiojo asmens pareikštus reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad kitoks kilusio ginčo sprendimo būdas galimai būtų palankesnis atsakovams, nesudaro pagrindo spręsti, kad suinteresuoti asmenys savo teisių negali įgyvendinti savo nuožiūra. Pripažinus ieškovės teisę savo nuožiūra ir laisva valia pasirinkti jai priimtiniausią pažeistų teisių gynimo būdą, ji neturi pareigos apeliantams nurodyti tokį pasirinkimą lėmusių argumentų, taip pat pasiaiškinti apeliantams, kodėl ji pasirinko vienokį, o ne kitokį pažeistų teisių gynimo būdą. Nurodytų aplinkybių kontekste teisiškai nepagrįstu ir neturinčiu reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepateikė konkrečių servituto nustatymo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas S. D. vykusio susirinkimo metu nurodė nesutinkantis net svarstyti galimybės įteisinti kelio servitutą jo sklype ir pareiškė, kad tokiu klausimu bendraus tik teisme. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantai nebuvo nusiteikę abipusiu šalių susitarimu spręsti susidariusią situaciją, nors jiems ir buvo žinoma, kad įtraukus kelią į jiems nuosavybės teise parduotą žemės sklypą ieškovė neteks privažiavimo prie jai priklausančio statinio. Apeliantams nurodžius, jog kelio servituto nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas tik teismine tvarka, reikalavimas, kad ieškovė pateiktų konkretų pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo, argumentuojant tuo teismo sprendimo neteisėtumą, laikytinas nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo pripažinti, kad ieškovė savo teisėmis naudojasi netinkamai.

36Dėl apeliantų sąžiningumo

37Apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai formuojant valstybinės žemės sklypą, į kurį buvo įtrauktas ir betonu sutvirtintas kelias, kuriuo naudojosi ir ieškovė, buvo nesąžiningi. Apeliantų teigimu, žemės sklypo formavimo darbus atliko valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyrius, o visą procesą dėl žemės sklypo suformavimo ir pardavimo apeliantams organizavo atsakinga valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri priėmė visus sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka, todėl apeliantai, neturintys specialių žinių žemės sklypo formavimo klausimais, negali būti laikomi nesąžiningais žemės sklypo įgijėjais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog apeliantams buvo žinoma, kad į jiems formuojamo žemės sklypo ribas yra įtraukiamas ir kelias, kuriuo naudojasi ieškovė, ir išvada, kad apie šią aplinkybę apeliantai turėjo informuoti tiek žemės sklypo formavimo darbus atliekančią įmonę, tiek ir ieškovę. Apeliantai iš esmės neginčija šios teismo išvados, o vien tai, kad apeliantai neturi reikiamų specialių žinių žemės sklypų formavimo srityje, kad darbus atliko speciali įmonė ir kad visus sprendimus priėmė kompetentinga institucija, nepaneigia apeliantų kaip sąžiningų civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai ir teisingai informuojant apie reikšmingą aplinkybę visus tuo suinteresuotus asmenis. Teismui pagrįstai konstatavus apeliantus buvus nesąžiningais įgijėjais, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad taikant restituciją iš jų negali būti išreikalautas įgytas turtas - žemės sklypas.

38Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs visas teisiškai reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas ir pagrįstai netenkinęs apeliantų prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

40Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nepriteistina jų už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

41Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti jai iš apeliantų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 448 Eur. Atmetus apeliacinį skundą yra pagrindas priteisti ieškovei iš apeliantų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, joje sprendžiami nesudėtingi teisiniai klausimai, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą maksimalią sumą (8.11, 8.16 punktai), jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina tik iš dalies ir manydamas, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkanti ir pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 000 Eur, šią sumą lygiomis dalimis priteisia ieškovei iš apeliantų.

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Apeliacinį skundą atmesti.

44Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti V. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), iš D. D., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir S. D., a.k. ( - ) gyv. ( - ), po 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi šilaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais... 5. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys pastato –... 6. Trečiasis asmuo S. J. pareiškė savarankiškus reikalavimus (b.l. 118–123,... 7. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b.l.... 10. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. ieškovės tėvas B. G. Bakšys... 11. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senaties... 12. Teismas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, remdamasis byloje nustatytomis... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 14. Atsakovai apeliaciniame skunde (b.l. 2–9, t. IV) prašo panaikinti Šakių... 15. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 27–32, t. IV) prašo... 16. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, S. J. atsiliepime į... 17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Faktinės bylos aplinkybės... 21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise... 22. Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus,... 23. Dėl tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, reikšmingų bylai aplinkybių... 24. Teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas sprendimą, kuris turi būti... 25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos... 26. Teisiškai nereikšmingais teisėjų kolegija laiko ir apeliacinio skundo... 27. Dėl ieškinio senaties termino... 28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami ir tinkamo ieškinio senaties... 29. Ieškinio senaties terminas yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas),... 30. Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo... 31. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad bylą nagrinėjęs... 32. Dėl ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus,... 33. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą... 34. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstu laiko argumentą, jog... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus dėl... 36. Dėl apeliantų sąžiningumo... 37. Apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 38. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme,... 40. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nepriteistina jų už apeliacinį... 41. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Apeliacinį skundą atmesti.... 44. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti V. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ), iš D. D., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir S....