Byla AS-63-379-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ skundą atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga „Nacionalinis kraujo centras“ (toliau – pareiškėjas, Nacionalinis kraujo centras) 2008 m. gegužės 9 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Sveikatos apsaugos ministro 2008 balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-347 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ veiklos pertvarkymo“ ir 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-348 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ pavadinimo, įstatų pakeitimo“. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą iki bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjas manė, kad yra būtina sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą iki bylos išnagrinėjimo, nes priešingu atveju jis privalės vykdyti ginčijamus įsakymus, kurių pagrindu bus neteisėtai valdomas ir naudojamas valstybės ir jo turtas, likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas, bus prarasti kvalifikuoti darbuotojai, neteisėtai perleidžiamas valstybės turtas privačiam juridiniam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“, kuris nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, perims visas Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo funkcijas ir naudosis valstybės bei jo turtu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir laikinai sustabdė Sveikatos apsaugos ministro 2008 balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-347 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ veiklos pertvarkymo“ ir 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-348 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ pavadinimo, įstatų pakeitimo“ galiojimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas taikyti papildomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti UAB „Kraujo donorystės centras“ vykdyti kraujo donorystės veiklą Klaipėdos miesto ir regiono teritorijoje iki bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad nepaisant to, jog Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-347 „Dėl viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ pertvarkymo, kuriuo UAB „Kraujo donorystės centras“ buvo įpareigotas Klaipėdos miesto ir Klaipėdos regiono teritorijoje vykdyti donorų teikimo ir kraujo komponentų ruošimo funkcijas bei užtikrinti nepertraukiamą sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą kraujo produktais, galiojimas yra sustabdytas, UAB „Kraujo donorystės centras“ vykdo kraujo donorystės veiklą Klaipėdos mieste ir regione. Manė, kad nepritaikius papildomos reikalavimo užtikrinimo priemonės UAB „Kraujo donorystės centras“ toliau vykdys kraujo donorystės veiklą Klaipėdos regione, neturėdamas teisėto pagrindo, privalomos licencijos, nepritaikęs patalpų kraujo donorystės veiklai, dėl ko gali kilti sunkių pasekmių, nes nelicencijuotoje kraujo donorystės įstaigoje paruoštas kraujas ar jo komponentai gali būti nesaugūs, taip pat gali būti užkrėsti kraujo donorai.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“ vykdyti kraujo donorystės veiklą Klaipėdos miesto ir regiono teritorijoje iki bylos išnagrinėjimo. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Kadangi pareiškėjas prašo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę trečiajam asmeniui, nėra galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

7III.

8Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Prašymas taikyti papildomą reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, t. y. teismas, sustabdydamas skundžiamų aktų galiojimą, išreiškė savo valią, kad joks subjektas iki bylos nagrinėjimo pabaigos šių aktų pagrindu negali įgyti jokių teisių ir pareigų. 2. Prašoma papildoma reikalavimo užtikrinimo priemone siekiama konkretizuoti jau pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. 3. Negalima aiškinti reikalavimo užtikrinimo priemonių vien tik formaliu lingvistiniu teisės normų aiškinimu – kadangi byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis kitokia, nei nurodyta įstatyme, prašomos reikalavimo priemonės negalima taikyti. 4. Tik sustabdžius įsakymų, kurių pagrindu UAB „Kraujo donorystės centras“ ir toliau vykdo veiklą, galiojimą, nebuvo pilnai pasiekti reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslai.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Atskirasis skundas atmestinas. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurių gali imtis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, išvardintos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

12Aiškinant ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos, kaip vieną iš reikalavimo užtikrinimo priemonių numatančios uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turinį, matyti, kad ši reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik atsakovui. Šioje byloje atsakovu yra Sveikatos apsaugos ministerija, o pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kraujo donorystės centras“ atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui.

13Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį, yra nustatęs, kad nėra pagrindo uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus trečiajam suinteresuotam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008, 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4- 644/2006).

14Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą taikyti papildomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

15Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kraujo donorystės centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdytas Sveikatos apsaugos ministro 2008 balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-347 ir 2008 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-348 galiojimas iki sprendimo byloje įsiteisėjimo, panaikinimo. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi nustatyta, kad kraujo donorystės veikla yra ypač reikšminga sveikatos priežiūros sistemoje, todėl iškilus ginčams dėl šios veiklos vykdymo, situacija, ją vykdant, neturėtų keistis, kol iškilę ginčai nebus išspręsti, t. y. kraujo donorystės veikla Klaipėdos mieste ir regione turėtų būti vykdoma ta pačia tvarka ir to paties subjekto – Nacionalinio kraujo centro.

16ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš to darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis galioja ir yra vykdytina.

17Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“, kurio vykdomą veiklą prašo uždrausti pareiškėjas, yra privatus juridinis asmuo, o administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės tik viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), todėl ginčas tarp pareiškėjo ir UAB „Kraujo donorystės centras“ dėl vykdomos veiklos galėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

18Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Pareiškėjo viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ atskirąjį skundą atmesti.

20Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai