Byla 2A-1001-232/2017

Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Loritransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rejben“ ieškinį atsakovui UAB „Loritransa“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Rejben“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Loritransa“: 1 129,51 EUR skolos; 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 79,84 EUR dydžio palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą; 443 EUR žyminio mokesčio; 40 EUR išieškojimo išlaidas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873 Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį; 181,50 EUR už UAB „Credit Isco“ skolų išieškojimą ir administravimą ikiteismine tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
2. Nurodė, kad su atsakovu vyko bendradarbiavimas pirkimo – pardavimo teisinių santykių pagrindu. Už perduotas prekes ir suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas – faktūras: 2015 m. sausio 22 d. serija LOK Nr. 0032482, 2015 m. balandžio 22 d. serija LOK Nr. 0033274, kurias atsakovui pateikė elektroniniu būdu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalies, pagal kurią PVM sąskaitą – faktūrą pasirašyti nereikia. Atsakovas raštiško atsisakymo priimti elektroniniu būdu šias sąskaitas – faktūras nepateikė.
3. Remiantis išrašytomis sąskaitomis faktūromis ieškovas perdavė atsakovui PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes. Tai įforminta šiuose sąskaitose-faktūrose. Atsakovas prekes priėmė. 2015 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu atsakovui buvo įskaitytas 844,85 EUR likutis 2015 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitai – faktūrai serija LOK 0033274 pilnai apmokėti. Iki ieškinio surašymo dienos atsakovas pilnai su ieškovu neatsiskaitė. Skola yra 1 129,51 Eur. Jokių raštiškų pretenzijų dėl prekių atsakovas pateikęs nebuvo.
4. Ieškovas papildomai teikdamas įrodymus pažymėjo, kad atsakovo užsakymus tinkamai ir kokybiškai vykdo nuo 2012 metų už kuriuos atsakovas atsiskaitydavo laiku, todėl nėra faktinio pagrindo prielaidai, kad virtuvinių baldų komplektas ir pietų stalas, už kurių pagaminimą ieškovas 2015-01-22 išrašė neapmokėtą 1 129,51 EUR PVM sąskaitą - faktūrą LOK Nr. 0032482, buvo nekokybiški. Pateikė buhalterinės apskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. dėl atsakovo atliktų atsiskaitymų.
5. Atsakovas UAB „Loritransa“ atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas 2015 m. pradžioje pagal atsakovo užsakymą, pagamino ir sumontavo biuro, virtuvės baldų komplektą ir pietų stalą. Už pristatytas prekes išrašė ir pateikė atsakovui sąskaitą faktūrą. Pradėjus naudoti pristatytas prekes paaiškėjo, kad pagaminti ir sumontuoti baldai neatitinka kokybės. Biuro baldai yra netinkamai sumontuoti (nevienodi tarpai tarp atskirų baldų sudedamųjų dalių), o virtuvės baldų komplekte su pietų stalu atsisluoksniavo atskiri klijuotų baldų elementai. Apie pastabėtus baldų kokybės trūkumus buvo informuotas ieškovas, kuris dar 2015 m. apžiūrėjo baldus ir pripažino, kad baldai yra su trūkumais ir pažadėjo trūkumus pašalinti. Atsakovas CK 6.207 str. 2 d. pagrindu sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą iki ieškovas įvykdys jam tenkančią sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dalį tinkamai. Nurodė, kad tokia ieškovo teisė numatyta CK 6.208 str. 4 d. ir 6.214 straipsnyje.
6. Atsakovas pateikė įrodymus: 2016 m. liepos 27 d. baldų apžiūros aktą Nr. SK29-1-1; 2015 m. sausio 29 d. baldų apžiūros aktą Nr. SK29-1 ir ieškovo ir atsakovo susirašinėjimą elektroninių paštu dėl pagamintų baldų trūkumų ištaisymo. Nurodytas aplinkybes įrodinėja pateiktomis fotonuotraukomis.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB „Loritransa“ ieškovo UAB „Rejben“ naudai: 1 129,51 EUR skolos; 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 EUR išieškojimo išlaidas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873 Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 7 d. Nr. XII-1190); 181,50 EUR už UAB „Credit Isco“ skolų išieškojimą ir administravimą ikiteismine tvarka; 43 EUR žyminio mokesčio; 549,48 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinio netenkino.
8. Teismas sprendė, kad ieškovo 2015 m. sausio 22 d. išrašyta atsakovui PVM sąskaita – faktūra, serija LOK Nr. 0032482 įrodo šalių sutartinių santykių faktą. Sąskaitoje-faktūroje nurodyti duomenys, šalių atstovų paaiškinimai ir liudytojo parodymai teismo posėdyje, rašytiniai bylos įrodymai, patvirtina, kad šalys susitarė dėl virtuvinių baldų komplekto ir pietų stalo (išmatavimai 1800x800x746) pagaminimo ir sumontavimo.
9. Teismas įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybės ieškinyje ir teismo posėdžio metu, atsakovo atsiliepimą, paaiškinimus teisme, pateiktą 2016 m. balandžio 12 d. pretenziją ieškovui dėl baldų trūkumų, sprendė, kad prekės ir paslaugos atsakovui buvo suteiktos. Atsakovas jas priėmė.
10. Ieškovo ir atsakovo paaiškinimai dėl prekių (virtuvės baldų ir valgomojo stalo) pagaminimo ir sumontavimo, taip pat ieškovo kviesto liudytojo parodymai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl 2015 m. sausio mėnesį nustatytų prekių (virtuvės ir valgomojo stalo) galimo defekto. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad po 2015 m. kovo mėnesį ištaisytų prekių ir paslaugų (virtuvės baldų ir valgomojo stalo pagaminimo ir sumontavimo) galimų trūkumų pagal UAB „Rejben“ 2015 m. sausio 29 d. baldu apžiūros akto Nr. SK 29-1 punktus 1, 2 ir 10, trūkumai ir vėl buvo nustatyti 2015 m. balandžio mėnesį.
11. Teismas sutiko su ieškovo atsikirtimu, jog 2016-04-12 pretenzija surašyta praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams laikui po to, kai pirminiai galimi trūkumai buvo pašalinti 2015 m. kovo mėnesį. Pačio atsakovo paaiškinimai ir byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad jokios pretenzijos po to, kai buvo 2015 m. kovo mėnesį buvo pašalinti pirminiai atsakovo minimi trūkumai, atsakovas ieškovui iki 2016 m. balandžio 12 d. pateikęs nebuvo. Elektroninėmis ryšio priemonėmis, kaip tai buvo daroma anksčiau dėl pirminių galimų prekių ir paslaugų trūkumų, ieškovą neinformavo.
12. Taip pat sutiko su ieškovo atsikirtimu į atsakovo nurodomus trūkumus, kad atsakovas, nesumokėjęs už prekes ir paslaugas nuo 2015 m. sausio 22 d., nereiškęs pretenzijų dėl baldų kokybės nuo 2015 m. kovo mėnesio, daugiau kaip pusantrų metų laiko baldais naudojosi ir naudojasi šiuo metu.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo prievolę įvykdė sąžiningai. Ją vykdė ir įvykdžius savo prievolę dėl baldų gamybos ir sumontavimo, bendradarbiavo su atsakovu ir aktyviai sprendė atsakovo 2015 m. sausio mėnesį pareikštas pretenzijas ir prašymus dėl pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų. Atsakovas, daugiau kaip metus laiko neinformavęs ieškovą apie galimus virtuvės baldų trūkumus, nepareiškęs dėl to pretenzijų, naudodamasis pagamintais ir sumontuotais baldais daugiau kaip pusantrų metų laiko už juos nesumokėdamas, negindamas savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisme, nepagrįstai ir nesąžiningai pasinaudojo savigyna ir sustabdė prievolės vykdymą – sumokėti ieškovui 1129,51 EUR už prekę ir paslaugas pagal ieškovo 2015 m. sausio 22 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, serija LOK Nr. 0032482. Todėl ieškovo reikalavimą dėl 1129,51 EUR skolos priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
14. Teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus – skirti ekspertizę dėl galimų ieškovo pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų trūkumų (CPK 179 straipsnio 1 dalis), tačiau šalys atsisakė, nurodydamos, kad nemato ekspertizės skyrimo galimybės.
15. Ieškovo prašymo priteisti 79,84 EUR dydžio palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.261 straipsnis) netenkino.

4III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Loritransa“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-17 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodė, kad vertinant liudytojo A. Z. išsakytą nuomonę, darytina išvada, jog ieškovas nepašalino visų pirminių baldų trūkumų, kurie buvo nustatyti pirminėje apelianto pretenzijoje.
18. Pažymėjo, jog liudytojas A. Z. paaiškino, kad baldams yra suteikiama dvidešimt keturių mėnesių garantija, todėl apelianto pakartotinės pretenzijos dėl baldų kokybės pateikimas ieškovui 2016-04-12 ir joje nurodant nustatytus baldų trūkumus, nepraėjus baldams suteiktam garantiniam laikotarpiui yra vertinamas, kaip savalaikis ir tinkamas.
19. 2015-01-29 apžiūros išvadoje nurodytos sąlygos atsakovui buvo žinomos, baldai jų naudojimo procese nebuvo paveikti kritulių, kadangi jie yra sumontuoti patalpoje, taip pat baldai buvo saugomi nuo vandens. Apelianto patalpose niekuomet nebuvo kilęs gaisras, todėl jie nebuvo paveikti atviros ugnies. Taip pat baldai yra sumontuoti patalpoje kuri yra vėdinama. Taigi apeliantas laikėsi ieškovo apžiūros akte nustatytų rekomendacijų, ieškovas nepateikė aplinkybių paneigiančių šių sąlygų laikymosi. Atsakovas tinkami ir kokybiškai naudojo baldus, todėl atsakovo veiksmai negalėjo įtakoti kokybės pažeidimų atsiradimą.
20. Atsakovas neginčijamai įrodė, kad ieškovo pagaminti ir sumontuoti baldai neatitinka kokybės reikalavimų. Ieškovo suteikta dvidešimt keturių mėnesių garantija baldams patvirtina, kad ieškovas garantavo, jog jo pagaminti ir sumontuoti baldai yra tinkama naudoti ir yra be defektų. Būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad atsakovas nesilaikė pareigos laikyti baldų sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje.
21. Kadangi pagaminti ir sumontuoti baldai neatitiko kokybės reikalavimų, apeliantas sustabdė savo įsipareigojimų vykdymą iki kol ieškovas įvykdys jam tenkančią sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dalį tinkamai.
22. Ieškovas UAB „Rejben“ atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą.
23. Nurodė, kad reikalavimams kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas baldais naudojosi nuo 2015-01-22, o remontas buvo atliktas 2015 m. kovą, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2015-04-01 ir yra ženkliai pradelstas.
24. 2015-01-29 baldų apžiūros akte padarytos išvados atsakovo niekada nebuvo ginčijamos, kaip ir nebuvo ginčijama baldų apžiūros akto SK 29-I sąmata 127 Eur už kurią buvo pašalinti baldų defektai, sukelti netinkamo baldų naudojmo.
25. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ne jam tenka pareiga įrodyti, kad baldai, kuriuos pats atsakovas priėmė ir daugiau nei pusantrų metų naudoja yra su defektais, ir kad tie defektai atsirado dėl gamybinio broko, o ne dėl netinkamao naudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pagamintų virtuvės baldų defektus, o taip pat ir defektų atsiradimo priežastis. Atsakovas baldus priėmė, pretenzijų nereiškė, jais naudojosi 1,5 m., kas patvirtina, kad jie buvo tinkami naudoti pagal paskirtį.
26. Baldai atsakovo naudojami iki šiol, įrodymai apie baldų remontą ar kitokio pobūdžio nuostolius teismui nebuvo pateikti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo taikyti prievolių įvykdymo sustabdymo. Ginčo atveju neribotas prievolės vykdymo sustabdymas negali tęstis – tokiu būdu yra pežeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai.
27. Liudytojas A. Z. patvirtino, kad yra buvęs atsakovo užsakymas dėl kitų baldų gamybos, už kuriuos yra apmokėta ir dėl kurių atlieka patikslinamuosius darbus iki šiol, tačiau visi kiti užsakymai ir jų vykdymai nėra šios bylos dalykas. Liudytojo Z. Z. paaiškinimai patvirtina ieškinio pagrįstumą ir teismo nustatytas aplinkybes dėl kurių ginčo nėra – atsakovas baldus priėmė ir faktiškai nenutrūkstamai naudojo ir naudoja iki šiol; atsakovas naudodamas baldus, ilgiau nei metus, jokių pretenzijų ieškovui dėl baldų kokybės nereiškė.
28. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu baldų naudojimu patvirtino, kad baldai buvo perduoti tinkamai ir kokybiški.

5IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas apeliacine tvarka tikrintinas apeliacinio skundo dalyko bei pagrindo suformuotoje apimtyje. Esminis apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas yra apelianto nuomone netinkamas įrodymų vertinimas, teismui klaidingai nustačius, jog ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, nėra pateikta įrodymų apie nekokybiškai pagamintus ir sumontuotus virtuvės baldus.
3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
4. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis siejo sutartiniai santykiai t.y. šalys susitarė dėl virtuvinių baldų komplekto ir pietų stalo pagaminio ir sumontavimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus (2015-01-22 PVM sąskaita - faktūra Serija LOK Nr.0032482, 2016-04-12 pretenzija ieškovui dėl baldų trūkumų), šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teisingai sprendė, kad prekės ir paslaugos atsakovui buvo suteiktos, ieškovo pagaminti baldai atvežti ir sumontuoti, atsakovui išrašyta 2015-01-22 PVM sąskaita-faktūra Serija LOK Nr.0032482 apmokėjimui. Atsakovas prekes ir paslaugas priėmė. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal 2015-01-22 PVM sąskaitą-faktūrą 1 129,51 Eur sumai už ieškovo pagamintus virtuvinių baldų komplektą ir pietų stalą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, kad apeliantas būtų sumokėjęs ieškovui už pristatytas prekes, suteiktas paslaugas PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytais terminais. Prievolės neįvykdymą atsakovas grindžia ieškovo pateiktų ir sumontuotų prekių (virtuvės baldų komplekto) defektu, ko pasekoje pasinaudojo CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties vykdymo sustabdymo teise.
5. Pagal LR CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
6. Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno atskiro įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir visus juos įvertinęs padarė atitinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendime yra išsamiai ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, tiek rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti byloje pateiktų įrodymų kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.
7. Nors, pagal bylos duomenis 2015 m. sausio mėnesį nustatyti baldų trūkumai, 2015-01-29 surašytas baldų apžiūros aktas Nr.SK29-1, nurodyti nustatyti trūkumai ir papildomos paslaugos, tačiau iš šalių pateikto 2015-03- 2-4 dienomis elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi dėl papildomų darbų ir nustatytų galimų trūkumų šalinimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas bendradarbiavo su atsakovu ir aktyviai sprendė atsakovo 2015 m. sausio mėnesį pareikštas pretenzijas ir prašymus dėl pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat pagrįstai nustatė, kad jokios pretenzijos nuo 2015 m. kovo mėnesio iki pat 2016-04-12 dėl baldų kokybės nebuvo pareikštos. Pretenzija pateikta praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams laikui po to, kai galimi pirminiai trūkumai pašalinti 2015 m. kovo mėnesį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog 2016-04-12 pretenzijoje net nėra nurodyti kokie baldų trūkumai nustatyti. Užsakovo trūkumai nurodyti 2016-07-27 baldų apžiūros akte Nr.SK29-1-1:1.

8. Iš nurodyto akivaizdu tai, kad ieškovas pagamino atsakovo užsakytus baldus, juos sumontavo, kuriuos atsakovas naudojo ilgiau kaip metus savo ūkinėje - komercinėje veikloje pagal jų funkcinę paskirtį neinformavęs apie galimus baldų trūkumus, negindamas savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisme, tačiau už juos neatsiskaitęs su ieškovu. Byloje iš esmės nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų pagamintų baldų (virtuvės baldų) defektus nuo 2015 m. kovo mėn., taip pat šių defektų atsiradimo priežastis. Dėl aukščiau nurodyto nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas pagrįstai sustabdė savo prievolės įvykdymą.
9. Apelianto teigimu liudytojas A. Z. pripažino faktinę aplinkybę, jog trūkumai dėl kurių kreipėsi apeliantas neištaisyti iki šios dienos t.y. praėjus daugiau nei pusantrų metų. Kaip matyti iš liudytojo paaiškinimų, jis patvirtino, jog iki šiol atlieka patikslinamuosius darbus dėl kitų baldų gamybos, kurie nėra šios bylos dalykas (biuro baldai). Liudytojas paaiškino, jog 2015 m. pretenziją dėl virtuvės baldų pateikė atsakovas, 2015 m. sausio mėn. jis pažiūrėjo baldus, matė, kad baldai buvo išbrinkę, juos suremontavo. Po atliktų darbų apeliantas jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovo buhalterija nuolat ragino atsakovą susimokėti. Remiantis liudytojo parodymais, daryti išvadą, jog pirminiai trūkumai nebuvo pašalinti nėra pagrindo. Netgi ir priešingu atveju, tai vien liudytojo išsakyta nuomonė. Minėta, jog teismas įvertina ne tik kiekvieno atskiro įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje teismas siūlė šalims skirti ekpertizę dėl galimų ieškovo pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų trūkumų priežasčių nustatymo, tačiau šalys ekspertizės atsisakė.
10. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200 straipsnis 6.205 straipsnis 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (LR CK 6.123 straipsnis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas savo prievolę dėl baldų gamybos ir sumontavimo įvykdė, ją įvykdė sąžiningai, bendradarbiavo su atsakovu, aktyviai sprendė atsakovo pretenzijas dėl pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumų. Pagal bylos duomenis atsakovas elgėsi pasyviai ir netaikė tinkamai įstatymo suteiktų teisių gynimo būdų t.y. nepareiškė priešieškinio ar ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taip pat nereiškė kitų priešpriešinių reikalavimų ieškovui, o sustabdė prievolės įvykdymą, nors baldus priėmė ir jais naudojosi ir naudojasi šiuo metu, todėl nurodytų aplinkybių kontekste atsakovui nesuteikia pagrindo atsisakyti vykdyti prievolę, t.y. sumokėti ieškovui už prekes ir paslaugas.
11. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, ištyrė visumą byloje nustatytų aplinkybių, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktų veiksmų apimtis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7Priteisti iš atsakovo UAB „Loritransa““ (į.k. 126068148) ieškovo UAB „Rejben“ naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinėje instancijoje išlaidų.