Byla 1-16-137/2014
Dėl savo poelgio gailisi (t. 1, b. l. 126, 140-141). Teisme paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi ir sutinka atlyginti žalą

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė, sekretoriaujant L. Davenienei, dalyvaujant prokurorams A. Pupeikienei, V. Jevmenovui, kaltinamajam M. A., gynėjui V. Dubrovskiui, nukentėjusiajam E. G., atstovui advokatui S. Chiminui, vertėjoms L. Jasnauskienei, Z. Sakalauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

2M. A. (M. A., a. k ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, ( - ) išsimokslinimo, nedirbantis, gyv. ( - ), administracine tvarka baustas, teistas 2 kartus: 1) 2013-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2013-08-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. 2013-10-03 teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su pirmesniu 2013-07-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 8 menesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,

Nustatė

4M. A. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis:

52013 m. balandžio 25 d. apie 13.30 val. ( - ), UAB „( - )“ gamybinėse patalpose, tyčia dešine ranka apėmė E. G. (E. G.) kaklą ir smaugė, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, o paleistas krito ant grindų ir atsitrenkęs galva į jas, patyrė odos nubrozdinimą galvos dešinėje pusėje pakaušio - momens srityje, kaukolės skliauto bei pamato lūžį dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimą su kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, t. y. jam buvo sunkiai sutrikdytasveikata.

6M. A. padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino. Patvirtinano ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013-04-25 apie 13.30 val. būdamas darbe E. G. nuvežė vieną purviną indą nuplauti. Pastarasis atsisakė. Eidamas jam už nugaros E. G. sugriebė ranka jam už peties ir jis suprato, kad bandė jam užlaužti ranką. Manė kad jis juokauja. Jis nesusivaldė ir apsisukęs griebė E. G. dešine ranka už kaklo. Nei jis, nei E. G. rankose nieko neturėjo. Prilaikė E. G. už kaklo apie porą sekundžių. Pribėgusios R. R. ie kita moteris pradėjo šaukti, kad jis paleistų E. G. ir jis paleido. E. G. iš karto susmuko ant žemės, krito ant nugaros ir prarado sąmonę. EAr jis susitrenkė galvą jis nematė. Pribėgo pašaliniai žmonės, bandė suteikti pagalbą. Uždusinti E. G. jis nenorėjo (t. 1, b. l. 119-122). E. G. pats išprovokavo konfliktą, bandė jam užlaužti ranką. Pasmaugti, sužaloti E. G. jis tikrai nenorėjo. Kai E. G. susmuko, jis atsitraukė į šoną ir nebandė suteikti pagalbos, nes kiti bandė jam padėti. Savo kaltę jis pripažįsta iš dalies, nes nenorėjo tyčia sužaloti E. G., nesitikėjo, kad jis kris ir susimuš galvą ir bus tokio pasekmės. Nukentėjusiojo atsiprašo, dėl savo poelgio gailisi (t. 1, b. l. 126, 140-141). Teisme paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi ir sutinka atlyginti žalą.

7Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 133-135).

8Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

9- nukentėjusiojo E. G. paaiškinimu teisme, kad jis nieko neprisimena, nes prarado sąmonę ir atsibudo ligoninėje. Tuo metu jis dirbo UAB „( - )“ ( - ), kaip ir kaltinamasis. Tą dieną jie nesibarė, anksčiau nekonfliktavo. Per pietus jis dar dirbo, daugiau nieko neprisimena. Ligoninėje sužinojo, kad M. A. jį smaugė. Už rankos jis M. A. nebuvo paėmęs. M. A. jo neatsiprašė, ligoninėje nelankė. Iki šio įvykio buvo pilnai darbingas ir sveikas, o po sužalojimo darbe gydėsi dėl smegenų sukrėtimo ir kaukolės pamatų lūžio. Šiuo metu jam svaigsta galva, aukštas spaudimas ir nevisiškai valdo kairę koją, vartoja ir visą gyvenimą turės gerti daug vaistų. Gydymas iki dabar tęsiamas. Po sužalojimo jam nustatytas 50 procentų bendras nedarbingumas ir 45 proc. neįgalumas darbe iki 2014-08-23. Sodra pripažino, kad tai neebuvo draudiminis įvykis ir todėl atsisakė mokėti. Moka tik kaip už bendrą nedarbingumą. Kaltinamasis žalos neatlygino. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Žmona nedirba, jie turi neįgalią dukterį. Šiuo metu jis gauna tik 401 Lt pensiją. Savo ieškinį palaiko visiškai ir prašo priteisti 7181,80 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

10- liudytojos T. P. paaiškinimu teisme, kad ji matė einantį E. G., o iš paskos M. A., kuris paspartino žingsnį ir šypsodamasis griebė E. G. už kaklo, todėl pagalvojo, kad juokauja. E. G. bandė atitraukti M. A. ranką, bet jam tai nepavyko. Kai pamatė, kad E. G. ėmė dusti ir pamėlynavo,-suprato, kad nejuokauja ir ėmė šaukti pagalbos. R. R. su K. R. pribėgusios mušė M. A. per rankas, galvą ir pastarasis E. G. paleido. Ji pagalvojo, kad E. G. mirė, nes nukrito ant nugaros ir gulėjo nejudėdamas. Prieš tai kaltinamasis su nukentėjusiuoju nesibarė ir nebendravo. Kaltinamasis neatrodė apsvaigęs ir niekada jo nematė apsvaigusio, elgėsi kaip visada, šypsojosi;

11- liudytojos K. R. paaiškinimu teisme, kad su ji matė kaip M. A. buvo apėmęs ir užspaudęs ranka E. G. per kaklą ir smaugė. Ji nubėgo padėti E. G., nes taip laikė jį apie 3 min ir juokėsi. E. G. bandė atitraukti M. A. rankas, bet nesugebėjo, o po to jo rankos nusviro. Ji su kolege M. A. tempė už rankos, kad paleistų ir jis paleido. E. G. nukrito ant grindų ant nugaros, o M. A. nebandė padėti, tik stovėjo šone ir juokėsi;

12- liudytojos R. R. paaiškinimu teisme, kad T. P. sušukus, jog M. A. iš už nugaros ranka apėmęs kaklą smaugia E. G. ji bėgo padėti. Matė, kaip M. A. ranka apėmęs kaklą, smaugė. Nuo smaugimo E. G. buvo net pakeltas nuo grindų, bet staiga suglebo, kūnas pradėjo drebėti, veidas buvo tamsiai raudonas. Jos pribėgę šaukė „ką darai, paleisk“ bet M. net ir šaukiant nepaleido, tik juokėsi. Jos bandė atitraukti M. A. ranką, pradėjo mušti jį per rankas, veidą, bat jis labai stipriai viena ranka smaugė apėmęskaklą, ko kita ranka laikė tą savo smaugiančią ranką. Jeijos nebūtų pribėgę,-būtų miręs. M. nieko nesakė, tik šypsojosi, o po to staiga paleido rankas ir atšoko, o E. G. be sąmonės krito ant nugaros ir atsitrenkė į betonines grindis. Ji išsigando ir bėgo pagalbos, o kaltinamasis tuo metu nebandė padėti, bet su šypsena stovėjo šone. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 103-109);

13- liudytojo J. S. (J. S.) paaiškinimu teisme, kad paties įvykio jis nematė. Atbėgo, kai darbuotojai pasakė, jog užmušė žmogų E. G. jau gulėjo ant grindų be sąmonės ir jį bandė gaivinti. Po galva matėsi kraujas. Jie pasakė matę kaip M. A. dusino E. G.;

14- liudytojo J. T. paaiškinimu teisme, kad matė kaip M. A. smaugė E. G. iš už nugaros maždaug 5 metrai nuo jo. B. P. pastūmė M. A., jis paleido ir E. G. nukrito. Moterys rėkė, kad M. A. paleistų E. G.;

15- akistatos tarp E. G. ir M. A. protokolu, kurios metu E. G. paaiškino, kad kartu su M. A. dirbo UAB „( - )“, santykių nepalaiko. Nukentėjo darbo metu UAB „( - )“ patalpose. Kaip nukentėjo jis neatsimena, atsigavo tik ligoninėje. M. A. jis rankos užlaužti neketino, neužlaužė ir nebuvo jokios priežasties konfliktui su juo. M. A. jo nelankė ligoninėje, neatsiprašė. M. A. paaiškino, kad viskas vyko juokais, E. G. jam norėjo užlaužti ranką, jis jam suspaudė kaklą, nieko blogo nelinkėjo (t. 1, b. l. 128-131);

16- Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK KPS 1-ojo poskyrio tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kad 2013-04-25 gautas Vilniaus AVPK pranešimas, kad ( - ), UAB „( - )“ teritorijoje tarp darbuotojų E. G. ir M. A. kilus konfliktui, pastarasis rankomis užspaudė E. G. kaklą, nuo ko E. G. prarado sąmonę, griuvo ir susižalojo galvą, buvo paguldytas į VRUL (t. 1, b. l. 1);

17- įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, iš kurių matyti kad apžiūrėta įvykio vieta UAB ,, ( - )“ gamybiniame pastate ( - ) (t. 1, b. l. 7-11);

18- UAB „Cesta“ pažyma, kurioje pažymima, kad Bendrovės dešrų kimšimo ceche vaizdo stebėjimo kamera neveikia (t. 1, b. l. 12);

19- medžiaga, gauta iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (1 t., b. l. 18-71). 2013-06-26 UAB ,, ( - )“ Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nukentėjusiajam E. G. diagnozuotas galvos smegenų sumušimas, trauminė povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, kaukolės pamato lūžimas. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės: 2013-04-25 apie 13.30 val. einantį E. G. iš nugaros užpuolė M. A., kuris apkabino dešine ranka E. G. kaklą kaire ranka spausdamas savo dešinę ranką. Tuo metu T. P., pamačiusi M. A. veiksmus bei E. G. bandymus išsilaisvinti bei jo veido pamėlynavimą, pradėjo šaukti pagalbos. R. R., K. R. puolė padėti E. G. išsilaisvinti. M. A. paleido E. G., kuris nukrito ant grindų. J. S., atbėgęs puolė daryti ant grindų gulinčiam be sąmonės E. G. dirbtinį kvėpavimą (apie 2-3 minutes). J. S., pakėlęs sąmonę atgavusį E. G., pastebėjo kraują nukentėjusiojo galvos pakaušyje. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos komanda suteikė E. G. pirmąją medicinos pagalbą ir nuvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. M. A. teigimu, konflikto ir jo veiksmų priežastis buvo susijusi su E. G. atsisakymu išplauti jo atvežtą tarą. E. G. teigimu, jis konfliktų su M. A. neturėjo, įvykio aplinkybių neprisimena. UAB „( - )“ darbuotojų atsiliepimai apie E. G. tik teigiami. E. G., J. S., A. D. ir kiti darbuotojai M. A. apibūdino kaip neprognozuojamą, keistą, provokuojantį konfliktines situacijas (t. 1, b. l. 21-22). 2013-05-03 E. G. pasiaiškinime UAB „( - )“ direktoriui nurodė, kad 2013-04-25 apie 13.30 val. ėjo cecho patalpa. Vėliau atsigavo ligoninėje. Neprisimena nieko, kaip jis atsidūrė ligoninėje (t. 1, b. l. 32). T. P. pasiaiškinime UAB „( - )“ dėl 2013-04-25 įvykio ceche ir Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad ji pastebėjo einantį bendrovės darbininką E. G.. Iš paskos jam ėjo M., kurio pavardės nežino. Nesimatė, kad tarp šių vyrų būtų vykęs pokalbis. M. prisiartino iš nugaros prie E. G. ir dešine ranka apkabino per kaklą, sulenkdamas dešinę ranką, o kaire ranka prispausdamas savo dešinę ranką. Pastebėjusi, kad E. G. bandydamas atplėšti M. rankas, pradeda mėlynuoti, ji pradėjo šaukti pagalbos. K. R. ir R. R. nubėgo prie jų ir bandė juos atskirti. Kai ji pribėgo, M. jau nebelaikė E. G., o pats E. G. krito be sąmonės ant grindų aukštielninkas, susitrenkė galvą. E. G. būklė buvo kritinė, jis nerodė jokių gyvybės požymių. J. S. teikė E. G. pagalbą. M. ramiai stovėjo šalia (t. 1, b. l. 33-36). R. R. 2013-04-25 pasiaiškinime UAB „( - )“ ir Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad 2013-04-25 maždaug 13.30 val. ji pamatė, kad E. G. smaugia už nugaros stovintis M. A.. Ji kartu K. R. skubiai nubėgo prie jų ir bandė atitraukti M. A. rankas. Kai E. G. pamėlynavo ir prarado sąmonę, jos jau mušė M. A. per rankas, tada jis paleido E. G. ir tas griuvo ant žemės (t. 1, b. l. 35-37). K. R. pasiaiškinime UAB „( - )“ nurodė tokias pat aplinkybes kaip R. R. (t. 1, b. l. 38-39). 2013-05-02 M. A. pasiaiškinime UAB „( - )“ nurodė, kad 2013-04-25 įvyko konfliktas su E. G. (t. 1, b. l. 47). A. D. (A. D.) paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad E. G. niekada su kitais darbuotojais nekonfliktavo. M. A. provokavo konfliktines situacijas su kitais darbuotojais (1 t., b. l. 48-49). UAB „( - )“ rašte Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad remiantis nukentėjusiojo i kitų darbuotojų paaiškinimais, konflikto tarp nukentėjusiojo ir smurtautojo nebuvo. M. A. paaiškinimas, kad konfliktas kilo E. G. atsisakius išplauti tarą yra visiškai nepagrįstas (1 t., b. l. 70);

20- specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad E. G. padaryta: odos nubrozdinimas galvos dešinėje pusėje pakaušio – momens srityje, kaukolės skliauto bei pamato lūžis dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas su kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-04-25), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, tikėtina griūnant. E. G. kakle sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 94-95);

21- liudytojo - specialisto V. K. (V. K.) paaiškinimu, kad nuo užpuoliko suspaudimo ranka kaklą, nukentėjusiajam galėjo sutrikti sąmonė (t. 1, b. l. 97).

22Vertinant kaltinimo pagrįstumą pripažintina, kad kaltinamojo pozicija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį galvodamas, kad pastarasis bando jam užlaužti ranką, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, prieštarauja surinktiems įrodymams ir pripažintina neįrodyta. Liudytojos T. P., K. R. ir R. R. patvirtino mačiusios įvykį ir nurodė, kad jokio konflikto prieš tai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nebuvo. M. A. ėjo nukentėjusiajam iš paskos ir be jokios priežasties griebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Byloje nustatyta, kad niekas kaltinamojo neprovokavo, jam jokia grėsmė nebuvo kilusi. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus tyrimo medžiagoje dėl 2013-04-25 nelaimingo atsitikimo UAB „( - )“ taip pat nustatyta, kad jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki įvykio nebuvo. Nukentėjusysis buvo charakterizuojamas kaip ramus žmogus, o kaltinamasis priešingai apibūdinamas kaip nuolat provokuojantis konfliktines situacijas. Todėl aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas konflikto metu, kaip neįrodyta šalintina iš kaltinimo.

23M. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 135 str. 1 d.

24Pagrindinis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma.

25Kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. jis pripažįsta jam inkriminuotus veiksmus, bet teigia nesitikėjęs, kad gali kilti tokios pasekmės ir jų nenorėjo. Taigi kaltinamasis neneigia kaltės iš esmės bet neigia inkriminuotą kaltės formą - tyčią.

26Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo kilę jokio konflikto, nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu neatliko jokių smurtinių ar provokuojančių smurtą veiksmų. Kaltinamasis gi be jokios aiškios priežasties nukentėjusįjį suėmęs už kaklo stipriai ir ilgai laikė. Nukentėjusysis pats bandė išsilaisvinti, kiek turėjo jėgų, bet nepajėgė, pribėgusios liudytojos R. R. ir K. R. bandė atplėšti kaltinamojo rankas nuo nukentėjusiojo, bet kaltinamasis jį paleido tik tuomet, kai nukentėjusysis jau neteko sąmonės. Be to, pamatęs, kad nukentėjusysis nukrito be sąmonės ant žemės, ir kiti bando suteikti jam pagalbą,-kaltinamasis to nedarė, ostovėjo šone ir šypsojosi. Todėl įvertinus konflikto aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis nei provokavo konflikto, nei karto kaltinamajam nesudavė, neturėjo ir nenaudojo jokių priemonių jam sužaloti,-darytina išvada, kad jokio realaus pavojaus kaltinamojo sveikatai ar gyvybei nebuvo. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl situaciją turėjo suprasti ir vertinti adekvačiai. Vien sąmoningas stiprus ir ilgai trunkantis smaugimo veiksmas suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymą. Todėl, nors kaltinamasis konkrečiai tokių sunkių pasekmių nenorėjo, tačiau turėjo suvokti, kad jos gali kilti, o juolab matydamas kad jo elgesys ir nukentėjusiojo išvaizda jį smaugiant, sukėlė išgąstį tai mačiusiems liudytojams, kurie jam šaukė paleisti nukentėjusįjį, bandė atitraukti jo rankas ir reikalavo paleisti, bet jis net į tai nereagavo ir sąmoningai leido esamoms pasekmėms atsirasti. joms atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesioginės tyčios valinis momentas, teismų praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai, kad nukentėjusiajam nukritus ir gulint be sąmonės, o kitiems bendradarbiams bandant jį gaivinti ir padėti,- kaltinamasis stovėjo šone ir šypsojosi. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamajam buvo visiškai tas pats dėl padarinių kilimo ar nekilimo. Todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargus žmogaus sužalojimas ir pripažintini padarytais netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

27Ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad M. A. tyčia sunkiai sužalojo E. G. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

28Kaltinamojo atsakomybę lengvinana tai, kad jis prisipažino ir gailisi, o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

29Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kad ji padaryta be jokios aiškios priežasties, nukentėjusiajam jokiais veiksmais neprovokavus konflikto), veikos pobūdį ir pavojingumą, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), kaltės formą - netiesioginę tyčią, sunkias veikos pasekmes ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu yra liekamųjų nukentėjusiojo sužalojimo reiškinių, jis neteko dalies darbingumo, į kaltinamojo asmenybę, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, o bylos nagrinėjimo metu nedirba, 1 kartą baustas administracine tvarka, nusikalto būdamas neteistu, bet po to du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė vienintelė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri apėmimo būdu (nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą) . bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

30Byloje Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 13356,77 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo E. G. gydymą (1 t., b. l. 76-78). Ieškinys yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

31Nukentėjusysis E. G. pareiškė 57.181,80 Lt ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 53-59). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 7181,80 Lt jo prarasto darbo užmokesčio, nes dėl patirtos traumos negali dirbti darbo, kurį dirbo iki įvykio. Jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas. Nuo 2013-08-23 iki 2014-08-31 jam skirta 401,48 Lt netekto darbingumo pensija. Nuo 2013-04-01 iki 2013-12-31 jo turėtos draudžiamosios pajamos sudarė 9810,80 Lt – vidutiniškai 1090,08 Lt per mėnesį. Nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio jam buvo iš viso priskaičiuota ir išmokėta 9682,90 Lt darbo užmokesčio – vidutiniškai po 880,30 Lt per mėnesį. Nuo šios sumos atėmus 401,48 Lt jam paskirtos pensijos,- negautos pajamos per mėnesį sudaro 478,78 Lt. Nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio jam padaryta žala sudarytų 7181,80 Lt (478,78 Lt x 15 mėn.).

32Taip pat prašo priteisti 50.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sunkiai sužalotas. Po patirtos traumos jis tebesigydo, tapo iš dalies neįgalus, patyrė didžiulį stresą, fizinius skausmus, buvo ir yra vienintelis šeimos maitintojas, nes žmona nedirba ir prižiūri neįgalią dukra, o po traumos dėl kaltinamojo kaltės nebegali dirbti ir jo pajamos labai sumažėjo.

33Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį ir nepatogumus ir turtinius nuostolius.

34Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai – su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.

35Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkinami tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusysis pateikė pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti jo gautas darbo užmokestis: nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio jam buvo iš viso priskaičiuota ir išmokėta 9682,90 Lt darbo užmokesčio – vidutiniškai po 880,30 Lt per mėnesį. Nuo 2013-08-23 iki 2014-08-22 nukentėjusiajam nustatytas 50 procentų darbingumas. 2013-08-28 sprendimu jam paskirta 401,48 Lt netekto darbingumo pensija. Nukentėjusysis prašo priteisti jam netekto darbo užmokesčio dalį, kurios nepadenga jam paskirta netekto darbingumo pensija. Nukentėjusis turtinės žalos dydį paskaičiavo iki 2014 m. rugpjūčio. Kaip jau minėta, gali būti priteisiama neturtinės žalos dalis, kuri yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismas gali nukentėjusiajam paskirti jo jau patirtą turtinę žalą, o ne prognozuoti, kokią žalą jisgali patirti ateityje. Pripažintina, kad nukentėjusysis dėl patirtos traumos traumos negavo 478,78 Lt nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. gegužės. Šiuo atveju mėnesio jam padaryta žala sudarytų 5745,36 Lt (478,78 Lt x 12 mėn.). Todėl nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turinės žalos tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 5745,36 Lt turtinės žalos atlyginimo.

36Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti.

37Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas pašalinti, jo turtinę padėtį ir negalėjimą dėl traumos dirbti tam tikro pobūdžio darbo ir išlaikyti šeimos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik žalą padariusio asmens kaltę, bet ir kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose pripažįsta, kad E. G. priteistina 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys netenkintinas (BPK 115 str. 1 d.).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

Nutarė

39M. A. (M. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

40Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 9 d. subendrinti paskirtą bausmę apėmimo būdu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

41Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. balandžio 27 d. (2 paras), nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. ir bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį.

42Kardomąją priemonę,-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

43Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

44Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. A. 13356,77 Lt už nukentėjusiojo E. G. (E. G.) gydymą.

45Nukentėjusiojo E. G. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. A. 5745,36 Lt turtinei žalai bei 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

46Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė, sekretoriaujant... 2. M. A. (M. A., a. k ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs,... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,... 4. M. A. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis:... 5. 2013 m. balandžio 25 d. apie 13.30 val. ( - ), UAB „( - )“ gamybinėse... 6. M. A. padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino. Patvirtinano... 7. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l.... 8. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:... 9. - nukentėjusiojo E. G. paaiškinimu teisme, kad jis nieko neprisimena, nes... 10. - liudytojos T. P. paaiškinimu teisme, kad ji matė einantį E. G., o iš... 11. - liudytojos K. R. paaiškinimu teisme, kad su ji matė kaip M. A. buvo... 12. - liudytojos R. R. paaiškinimu teisme, kad T. P. sušukus, jog M. A. iš už... 13. - liudytojo J. S. (J. S.) paaiškinimu teisme, kad paties įvykio jis nematė.... 14. - liudytojo J. T. paaiškinimu teisme, kad matė kaip M. A. smaugė E. G. iš... 15. - akistatos tarp E. G. ir M. A. protokolu, kurios metu E. G. paaiškino, kad... 16. - Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK KPS 1-ojo poskyrio tyrėjo tarnybiniu... 17. - įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, iš kurių matyti kad... 18. - UAB „Cesta“ pažyma, kurioje pažymima, kad Bendrovės dešrų kimšimo... 19. - medžiaga, gauta iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos... 20. - specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad E. G. padaryta: odos... 21. - liudytojo - specialisto V. K. (V. K.) paaiškinimu, kad nuo užpuoliko... 22. Vertinant kaltinimo pagrįstumą pripažintina, kad kaltinamojo pozicija, jog... 23. M. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 135 str. 1 d.... 24. Pagrindinis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikaltimų atribojimo... 25. Kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. jis... 26. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo... 27. Ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų... 28. Kaltinamojo atsakomybę lengvinana tai, kad jis prisipažino ir gailisi, o ją... 29. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kad... 30. Byloje Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 13356,77 Lt civilinį... 31. Nukentėjusysis E. G. pareiškė 57.181,80 Lt ieškinį turtinei ir neturtinei... 32. Taip pat prašo priteisti 50.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl... 33. Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis dėl tyčinių... 34. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar... 35. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos... 36. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 37. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.... 39. M. A. (M. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos... 40. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 9 d. subendrinti paskirtą bausmę apėmimo... 41. Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti... 42. Kardomąją priemonę,-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.... 43. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.... 44. Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. A. 13356,77... 45. Nukentėjusiojo E. G. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. A.... 46. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...