Byla 2A-965-370/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-19-838/2011 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Minija“ ieškinį atsakovams N. M., P. G., G. G., G. G., T. B., J. M., S. M. dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, J. G., T. N., J. J., I. Š., bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti atsakovui N. M. priklausančio žemės sklypo ( - ), SB „Minija“, ribas pagal IĮ „Kageoma“ 2007-10-18 planą, nurodant, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 825 ribos plane yra nurodytos taškais 1 (x6168077.23/y331575.40), 2 (x6168101.70/y331592.77), 3 (x6168090.13/y331609.03), 4 (x6168064.03/y33159.24) bei išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo 73 m2 žemės sklypą, kuriuo atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo; 2) nustatyti atsakovams P. G., G. G., G. G. priklausančio žemės sklypo ( - ), ribas pagal IĮ „Kageoma“ 2007-10-18 planą, nurodant, kad atsakovams priklausančio sklypo Nr. 826 ribos plane yra nurodytos taškais 1 (x6168101.70/y331592.77), 2 (x6168126.15/y331610.15), 3 (x6168115.20/y331625.51), 4 (x6168090.13/y331609.03), bei išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo 26 m2 žemės sklypą, kuriuo atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo; 3) nustatyti atsakovei T. B. priklausančio žemės sklypo ( - ), ribas pagal IĮ „Kageoma“ 2007-10-18 planą, nurodant, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 920 ribos plane yra nurodytos taškais 1 (x6168082.54/y331620.44) 2 (x6168108.48/y331635.16), 3 (x6168094.29/y331656.94), 4 (x6168069.69/y331639.95), bei išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo 62 m2 žemės sklypą, kuriuo atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo; 4) nustatyti atsakovams J. M. ir S. M. priklausančio žemės sklypo ( - ), ribas pagal IĮ „Kageoma“ 2007-10-18 planą, nurodant, kad atsakovams priklausančio sklypo Nr. 921 ribos plane yra nurodytos taškais 1 (x6168056.88/y331605.88), 2 (x6168082.54/y331620.44), 3 (x6168069.69/y331639.95), 4 (x6168045.22/y331623.36) bei išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo 109 m2 žemės sklypą, kuriuo atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo.

4Nurodė, kad Valstybinės žemės naudojimosi teisės aktu Nr. 003217 Lietuvos TSR Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas suteikė ieškovui neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 94 ha žemės, todėl ieškovas yra teisėtas žemės valdytojas, išskyrus žemę, priklausančią fiziniams asmenims. Pagal 2006-06-05 techninės dokumentacijos sudarymo sutartį Nr. 8 buvo atliktas sklypų Nr. 825, 826, 920, 921 ribų patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad nurodytų žemės sklypų savininkai savavališkai yra nusistatę didesnes sklypų ribas, užimdami dalį žaliosios zonos, užpildami kelio apsauginius griovius, netinkamose vietose užaugindami gyvatvores, dėl to sodininkų bendrijoje trukdomas saugus eismas, sutrikdytas lietaus vandens surinkimas, gadinama asfaltuota kelio danga. IĮ „Kageoma“ atliko žemės sklypų Nr. 825, 826, 920, 921 tiksliuosius geodezinius matavimus. Nustatyta, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra privatizuoti pagal preliminariuosius matavimus taip: Nr. 825 sklypo pirmasis savininkas V. Č. privatizavo 650 m2; Nr. 826 sklypo savininkas P. G. privatizavo 580m2; Nr. 920 sklypo savininkė T. B. privatizavo 770 m2; Nr. 921 sklypo savininkė J. M. nupirko 620 m2. Anksčiau nurodytų žemės sklypų plotai pagal tiksliuosius geodezinius matavimus atitinka: Nr. 825 – 643 m2; Nr. 826 – 583 m2; Nr. 920-736 m2; Nr. 921 – 654 m2. Faktiškai atsakovai naudojasi : Nr. 825 – 716 m2; Nr. 826 – 609 m2; Nr. 920 – 798 m2; Nr. 921 – 763 m.2. Šias aplinkybes patvirtina IĮ „Kageomas“ 2007-10-18 planas. Kiekvienas iš atsakovų 2006 metų kovo mėnesį apie savavališką žemės sklypų ribų pakeitimą buvo informuoti pasirašytinai, kartu juos įpareigojant iki 2006-05-01 atkurti jiems priklausančių žemės sklypų ribas pagal jų žemės sklypų privatizacijos schemą bei atkurti lietaus vandens apsauginius griovius.

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas imperatyviai numato, kad tik bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Nors iš byloje pateikto 2008-02-23 sodininkų bendrijos „Minija“ įgaliotinių ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu bendrijos valdybos pirmininkui A. Z. K. buvo suteikti įgaliojimai pareikšti teismui ieškinį dėl savavališko žaliųjų zonų užėmimo, tačiau įvertinus ginčo pobūdį ir remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, bendrijos narių susirinkimas neturėjo teisės pavesti bendrijos valdybos pirmininkui spręsti jo kompetencijai priskirto klausimo, t. y. klausimo dėl mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo bei tvarkymo, tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų, kad kviečiant susirinkimą buvo į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl valdybos pirmininko įgaliojimo atstovauti bendrijai teisme. Teismas konstatavo, kad byloje kilusį ginčą privalėjo spręsti visuotinis sodo bendrijos narių susirinkimas, o neišsprendus šio ginčo susirinkime, dėl savavališko žaliųjų zonų užėmimo bendrijos valdymo organams reikėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (šiuo metu – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos), kuri yra šios valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuojanti ir vykdanti institucija. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovas neturi subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimą atsakovams.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčą privalėjo spręsti sodininkų bendrijos narių susirinkimas, o pastarajam ginčo neišsprendus – Nacionalinė žemės tarnyba. Visų pirma sodininkų bendrijos narių susirinkimas nėra ginčų sprendimo organas. Antra, jei nagrinėjamu atveju būtų numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, teismas turėtų palikti ieškinį nenagrinėtą, o ne atmesti jį. Trečia, ieškovė dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių 2007-10-25 jau kreipėsi su skundu į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau gavo atsakymą, jog dėl šių aplinkybių byla nagrinėjama teisme, todėl Žemėtvarkos skyrius skundo nenagrinės. Taip pat nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį. Ieškovė už valstybinę žemę moka nuomos mokestį, yra teisėtas tos žemės valdytojas ir gindamasis nuo trečiųjų asmenų pažeidimų turi teisę reikšti tiek vindikacinį, tiek negatorinį ieškinį. Teismo motyvas, kad bendrijos narių susirinkimas neturėjo teisės pavesti valdybos pirmininkui kreiptis į teismą su ieškiniu, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes reiktų pripažinti, kad kilus konfliktinei situacijai dėl teisinio santykio, kuris patenka į Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 dalies sąrašą, į teismą turėtų kreiptis narių susirinkimas. Aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ir kitų naudotojų teisių, negali būti kliūtimi nuomininkui (panaudos gavėjui) kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės atstovavimo klausimą neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-12 nutartyje išdėstytus išaiškinimus, kur pasakyta, jog teismui kilus pagrįstų abejonių dėl valdybos pirmininko galėjimo atstovauti sodininkų bendriją, teismas privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

7Atsakovė Teresė Butkienė atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad faktinis jos žemės sklypo plotas yra netgi 0,7 aro mažesnis, nei nurodyta privatizavimo dokumentuose. Žalioji juosta nuo sodo gyvatvorės iki važiuojamosios kelio dalies yra apie 1,5 metro, o prie kitų sklypų jos apskritai nėra. Sodo planas, pagal kurį buvo leista privatizuoti žemę, yra juridinis dokumentas, sklypo ribos atitinka privatizacijos schemą. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė pasididino sklypą, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti ieškovės kaltinimai dėl neva užpiltų apsauginių griovių, netinkamose vietose užaugintos gyvatvorės. bendrijos pirmininkas pradėjo reikšti pretenzijas tik kilus konfliktui dėl mobiliųjų antenų ant vandentiekio bokšto. Ieškovės be savininkų sutikimo atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai yra niekiniai.

8Atsakovai P. G., G. G., G. G. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad sklypų matavimai, kuriais remiasi ieškovė, atlikti už akių, nedalyvaujant sklypų savininkams, neaiškus matavimų atskaitos taškas, neatsižvelgta į leistinas paklaidas, ginčijamas plotas yra tik 3 kv. m, byla inicijuota iš keršto už bendrijos pirmininko veiklos kritiką. Net dvidešimt metų apie žemės sklypų ribų netikslumus nebuvo kalbama.

9Atsakovė J. M. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad bylinėjimasis vyksta ne visuotinio sodininkų susirinkimo, o bendrijos pirmininko iniciatyva, kuriam tokia teisė suteikta nebuvo. Bendrijos pirmininkas niekada jokių pretenzijų niekada nebuvo pareiškęs. Atsakovai patys būtų nukarpę dalį gyvatvorės, kuri niekam niekada netrukdė.

10Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarp valstybės ir ieškovo yra susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai. Sodininkų bendrijos „Minija“ įgaliotinių ataskaitinio rinkiminio susirinkimo metu bendrijos pirmininkui A. Z. K. buvo suteikti įgaliojimai pareikšti teismui ieškinį dėl savavališkų žaliųjų zonų užėmimo. Byloje nėra duomenų, kad sodininkų bendrijos nariai įgaliojo išrinktus įgaliotuosius asmenis minėtame susirinkime spręsti klausimą dėl galimybės atstovauti sodininkų bendrijai teisme ir pareikšti teismui ieškinį dėl savavališko žaliųjų zonų užėmimo. Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta, kad tik bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Apeliantas įrodymo, kad su analogišku skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teisme, todėl jis nepriimtinas. Ieškovės reikalavimas įteisinti atsakovų sklypų ribas pagal parengtus IĮ „Kageoma“ 2007-10-18 žemės sklypų geodezinius matavimus yra neteisėtas, kadangi matavimai atlikti ieškovės užsakymu be žemės savininkų sutikimo, nesilaikant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių.

11Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

12Apeliacinis skundas tenkintinas i dalies.

13Dėl sodininkų bendrijos teisės reikšti ieškinį.

14Ieškinys byloje pareikštas dėl valdymo teisių gynimo, t. y. valdymo pažeidimų atsakovams bendro naudojimo žemės ploto sąskaita užėmus didesnį žemės plotą, nei jiems priklauso nuosavybės teise, pašalinimo. Byloje nėra ginčo, kad sodininkų bendrija yra valstybinės žemės (sodininkų bendrijos naudojamos bendrai) valdytoja. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtina, kad SB „Minija“ yra valstybinės žemės nuomininkė (t. 4, b. l. 96).

15Valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, yra ginamas įstatymo (CK 4.34–4.36 str., 1.138 str. 2 p., CPK 419–423 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp bendrijos ir bendrijos narių yra kilęs ginčas dėl valdymo, t. y. ieškinyje teigiama, jog bendrijos nariai pažeidė bendrijos valdymą, o bendrijos nariai su tuo nesutinka. Sodininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-06 nutartimi jau buvo išaiškinęs, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 str., garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 str., garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas; kad įstatymų leidėjas CPK 22 str. nustatė iš esmės visų ginčų, kylančių iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, priskirtinumą teismams, o CPK 24 str. 2 d. imperatyviai nustatė teisminės gynybos prioriteto principą, t. y. kilus abejonių arba įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėtinas teisme.

16Išdėstytų teisės normų ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad joks įstatymas nenustato bendrijos ir jos narių ginčo išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir SB „Minija“ turi teisę savo vardu reikšti ieškinį dėl jos nuomos pagrindu valdomo valstybinio žemės sklypo valdymo pažeidimų pašalinimo.

17Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Teisėjų kolegija mano, kad bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas bendrijos valdybos pirmininkui bendrijos vardu dėl konkretaus ginčo išsprendimo kreiptis į teismą reiškia įstatyme nustatytų bendrijos narių susirinkimo teisių realizavimą, o ne pavedimą šį klausimą pirmininkui spręsti savo nuožiūra.

18Kita vertus, pagal bendrijos įstatų 26 p. visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o įgaliotinių susirinkimas – ne mažiau kaip du trečdaliai įgaliotinių. Iš minėto susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 52 įgaliotiniai ir 101 bendrijos narys, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar šis susirinkimas tenkina bendrijos įstatų 26 p. nuostatas. Be to, nėra duomenų, ar bendrijos nariai davė įgaliotiniams atitinkamus nurodymus dėl balsavimo bendro turto naudojimo klausimu įgyvendinimo tvarkos ir būdo (Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 16 d.). Pirmosios instancijos teismas šių klausimų iš esmės nenagrinėjo.

19Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

20Dėl bendrijos pirmininko teisės pareikšti ieškinį bendrijos vardu.

21Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios CPK 55 str. redakcijos 1 dalyje buvo nustatyta, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Šiuo metu galiojančioje minėto straipsnio redakcijoje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

22Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Bendrijos susirinkimas gali rinkti revizijos komisiją (revizorių). Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

23SB „Minija“ įstatų 19 p. nustatyta, kad bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas ir jo renkama bendrijos valdyba. Įstatų 29.8 punkte nustatyta, kad bendrijos valdyba atstovauja bendrijai teisme ir kitose institucijose (t. 1, b. l. 149). Iš SB „Minija“ įgaliotinių ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, įvykusio 2008-02-23, protokolo matyti, kad A. Z. K. išrinktas sodininkų bendrijos valdybos pirmininku.

24Išdėstytų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Z. K. nėra SB „Minija“ vienasmenis valdymo organas, bendrijos įstatuose nėra numatyta jo teisė bendrijos vardu reikšti ieškinius. Ši teisė jam gali būti suteikta tik bendrijos valdymo organų – bendrijos narių susirinkimo arba bendrijos valdybos.

25Byloje nėra atitinkamo bendrijos valdybos įgaliojimo, o įgaliojimus suteikusio ataskaitinio susirinkimo teisėtumo klausimui išspręsti, kaip buvo minėta anksčiau, byloje nepakanka duomenų. Visos minėtos abejonės dėl atstovavimo turėjo būti išsklaidytos nustatant pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams ištaisyti (CPK 111 str. 4 d., 115 str. 2 d., 138). Pažymėtina, kad byloje šiuo klausimu Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-06 nutartimi jau buvo pasisakęs.

26Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

27Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti atsakovui N. M. priklausančio... 4. Nurodė, kad Valstybinės žemės naudojimosi teisės aktu Nr. 003217 Lietuvos... 5. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės... 7. Atsakovė Teresė Butkienė atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu... 8. Atsakovai P. G., G. G., G. G. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu... 9. Atsakovė J. M. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo,... 10. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas i dalies.... 13. Dėl sodininkų bendrijos teisės reikšti ieškinį.... 14. Ieškinys byloje pareikštas dėl valdymo teisių gynimo, t. y. valdymo... 15. Valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, yra ginamas įstatymo (CK... 16. Išdėstytų teisės normų ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija... 17. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 punkte nustatyta, kad bendrijos... 18. Kita vertus, pagal bendrijos įstatų 26 p. visuotinis bendrijos narių... 19. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 20. Dėl bendrijos pirmininko teisės pareikšti ieškinį bendrijos vardu.... 21. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios CPK 55 str. redakcijos... 22. Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos organai... 23. SB „Minija“ įstatų 19 p. nustatyta, kad bendrijos valdymo organai yra... 24. Išdėstytų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų... 25. Byloje nėra atitinkamo bendrijos valdybos įgaliojimo, o įgaliojimus... 26. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,... 27. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti...