Byla e2A-1117-826/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ ieškinį atsakovei UAB „Rambyno kalnas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ 1 107,79 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2006 m. spalio 20 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 061120. Pagal Sutarties 1 priedą pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui 3 padėklus klinkerinių plytelių R435NF (240x9x71) (48 vnt./m2) už 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). Prekes iš krovinių terminalo turėjo atsiimti pirkėjas. Trys padėklai 2006 m. lapkričio 5 d. buvo iškrauti terminale. Užsakovas nepasirašė ant sutarties, 2006 m. lapkričio 15 d. atsiuntė tik pasirašytą sutarties priedą. Sutartyje nurodyta, kad prekės pristatomos į Klaipėdą, ant priedo direktorė ranka prirašė, kad prekės jau seniai atvykusios. 2006 m. lapkričio 23 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra SSM Nr. 476: prekės – lipdomos plytelės R435NF9 (240x9x71), suma – 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). 2007 m. sausio 24 d., kaip tai nurodyta krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. 070124, iš UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ krovinių terminalo atsiėmė (3 europadėklai statybinių medžiagių, svoris iki 4 500 kg, Feldhaus: R435NF9-pal.) pirkėjas. Prekių atsiėmimo faktas patvirtintas UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ anspaudu krovinių gabenimo važtaraštyje. Papildomų žymų jame nėra, todėl darytina išvada, kad prekės buvo tinkamai ir visiškai sukomplektuotos. Važtaraštis siunčiamas UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“, kad ji žinotų, kokias prekes reikia pakrauti užsakovui. Krovinio patvirtinimą visada atlieka du skirtingi žmonės: vienas pakrauna, kitas išleidžia pro vartus. Iš gamyklos išvežamas 24 tonų plytelių krovinys. Gamykloje ieškovė papildomai pakrovė dar tris padėklus. Ant dokumento nėra jokių pataisymų dėl išduotų prekių kiekio. Ieškovė leido atsiimti prekes nesumokėjus už jas, nes nebenorėjo jų sandėliuoti. 2007 m. spalio 31 d. atsakovė ieškovei atsiuntė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 111, kuriame patvirtino, jog, 2007 m. spalio 31 d. atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis, jos skola ieškovei – 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur), t. y. už tris europadėklus, o ne už du, kaip nurodė atsakovė. Atsakovė 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 4 000,00 Lt, 2007 m. lapkričio 14 d. – 3 649,94 Lt. Mokėjimo nurodymuose nurodyta, kad mokėjimai atliekami pagal sąskaitą SSM476-06.11.23. Iš viso atsakovė už prekes apmokėjo 7 649,94 Lt, todėl skola – 3 824,97 Lt (1 107,79 Eur).
  3. Atsakovė dėl prekių kokybės ir kiekio pretenzijų nepareiškė, metus laiko nebuvo jokių pretenzijų dėl negautų prekių. Ieškovė savo įsipareigojimą parduoti prekes įvykdė – jos buvo pristatytos atsakovei. Taigi, atsakovei yra kilusi pareiga laiku ir visiškai sumokėti sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, tačiau atsakovė savo pareigos neįvykdė, nenurodė jokių delsimo atsiskaityti priežasčių ir nesumoka likusios skolos dalies. Ieškovė reiškė pretenzijas, kreipėsi 2009 m. rugpjūčio mėn. į Likviduojamų ir bankrutuojančių įmonių asociaciją. Buvo nusiųsti raginimai atsakovei susimokėti. Minėta įmonė pateikė sąskaitą faktūrą dėl administravimo išlaidų, ieškovė sumokėjo. Senaties terminas nėra praleistas, nes buvo atlikti veiksmai, kurie reiškė, kad jie pripažįsta skolą, buvo surašytas suderinamumo aktas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 107,79 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 107,79 Eur sumą nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 283,69 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš atsakovės valstybei 3,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:
    1. Teismas atmetė atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, kad ji gavo tik du padėklus klinkerinių plytelių ir tik už juos atsiskaitė. Pati atsakovė 2007 m. spalio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu Nr. 111 patvirtino, kad, jos buhalterinės apskaitos duomenimis, jos skola už visus tris plytelių padėklus ieškovei – 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). Jei visų prekių atsakovė nebūtų gavusi, atsakovės buhalterė nebūtų jų užpajamavusi įrašydama visą sumą. Atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad būtų kėlusi ginčą dėl trūkstamų prekių, dėl skolos sumos koregavimo, kad būtų reikalavusi pristatyti trūkstamą prekių kiekį ir pan.
    2. Teismas priteisė visą nesumokėtą skolą iš atsakovės remdamasis šalių sudaryta 2006 m. spalio 20 d. sutartimi, 2006 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija SSM, Nr. 476, 2007 m. sausio 24 d. Krovinio gabenimo važtaraščiu Nr. 070124. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ krovinių gabenimo važtaraštis yra fiktyvus, surašytas tik šiai bylai.
    3. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą motyvuodamas tuo, jog jis nėra praleistas ar pasibaigęs. Senaties termino pradžią laikė 2006 m. spalio 20 d. – Priedo prie sutarties Nr. 061120, kuriuo nustatyta prievolė atsakovei sumokėti už prekes, pasirašymo datą. Ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovės veiksmai, kuriais ji pripažino prievolę, t. y. jos daliniai mokėjimai 2007 m. lapkričio 13 d., 2007 m. lapkričio 14 d., todėl nuo 2007 m. lapkričio 14 d. senaties terminas skaičiuojamas iš naujo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Rambyno kalnas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
    1. Teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Sprendimo motyvuose nurodyta, kad prekių atsiėmimo faktą patvirtina 2007 m. sausio 24 d. krovinio važtaraštis Nr. 070124, tačiau šis dokumentas neatitinka krovinio važtaraščiui keliamų įstatymo leidėjo reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 29 straipsnį, CMR konvenciją. Tikėtina, jog pateiktas važtaraštis yra vidinis UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ dokumentas, naudojamas krovinių terminale, o ne prekių gabenimo važtaraštis.
    2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad su ieškove buvo atsiskaityta už faktiškai gautas prekes, t. y. 2 plytelių europadėklus. Buvo tikimasi gauti trečiąjį plytelių padėklą ir tada atsiskaityti už jį.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino senaties termino pradžią. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl trijų plytelių europadėklų pristatymo. Gavo tik dvi ir delsė atsiskaityti, kol prievolė nebus įvykdyta visiškai. Pati savo iniciatyva nusiuntė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir nurodė, jog yra gavusi tik du plytelių padėklus ir už juos, suderinus su ieškove, nedelsiant atsiskaitė. Trečiasis padėklas nebuvo pristatytas nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2006 m. spalio 20 d., tad būtent ieškinio senaties terminas dėl likusio neva pagrįsto reikalavimo atsiskaityti už trečią perduotą padėklą suėjo dar 2016 m. spalio 20 d.
  2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimo motyvai:
    1. Apeliantės argumentas, jog važtaraštis Nr. 070124 neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų ir negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas, atmestinas kaip nepagrįstas. Šis dokumentas buvo skirtas UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“, kad ji žinotų, kas turi būti pakrauta atvykus atsakovės užsakytam transportui, bet nebuvo krovinio gabenimo važtaraštis dėl prekių išvežimo iš Klaipėdos į Šilutę. Pagal šalių sudarytą sutartį prekes turėjo atsiimti atsakovė, bet nebuvo žinoma, nei kada tai bus daroma, nei kokiu transportu, nei kur bus vežama.
    2. Atsakovei važtaraštis kartu su PVM sąskaita faktūra LSL Nr. 0407029 ir lydinčių krovinį vokiečių gamintojų prekių pakrovimo dokumentų originalais buvo išsiųsti. Juose aiškiai nurodytas prekių kiekis, t. y. 3 plytelių padėklai. Antspaudas patvirtina, kad jie buvo tinkamai ir visiškai sukomplektuoti ir išvežti iš terminalo, adresu Perkėlos g. 10, Klaipėda, apeliantės užsakytu transportu. Apeliantė jokių įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę su pretenzija, pateikė prašymą perrašyti PVM sąskaitą faktūrą, pati į savo buhalteriją neįtraukė visos skolos už tris plytelių padėklus, nepateikė.
    3. Apeliantė neteisingai aiškina senaties termino pradžią, todėl prašė vadovautis pirmosios instancijos teismo motyvais.
    4. Prašė teismo atsisakyti priimti naują rašytinį įrodymą, t. y. 2007 m. spalio 31 d. suderinimo aktą su prierašais dėl gautos produkcijos kiekio. Šio dokumento atsakovė nepateikė per visą bylos nagrinėjimą. Pateiktas dokumentas yra kopija, ne originalas, kas verčia abejoti prierašo teisingumu. Atsakovė 2007 m. spalio 31 d. pasirašė, užantspaudavo ir paštu išsiuntė suderinimo aktą be jokių prierašų. Šį dokumentą gavusi taip pat pasirašė, užantspaudavo ir paštu grąžino vieną iš egzempliorių apeliantei. Prierašas ant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto galėjo atsirasti gavus iš ieškovės šią tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto kopiją ir ant jos padarius prierašą bei dar kartą nukopijavus.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Rambyno kalnas“ prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškino, kad atsakovės atstovas, kreipdamasis į policijos pareigūnus dėl galimai suklastotų dokumentų (važtaraščio), rado vairuotoją, galintį papasakoti plytelių gabenimo aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo ieškovės ieškinyje pateikiamų faktinių aplinkybių. Mano, jog šis civilinis procesas leis išnaudoti visas įrodinėjimo priemones, kadangi liudytojo apklausos reikalingumas iškilo vėliau, t. y. paskelbus Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nepatvirtina būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes šalys savo procesiniuose dokumentuose išsamiai ir pakankamai aiškiai išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais grindžia savo reikalavimus, šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme bei pasinaudojo savo teise būti išklausytos. Atsakovė dalyvavo nuo 2016 m. lapkričio 25 d. bylos nagrinėjime, turėjo teisę disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir kviesti liudytojus iki bylos išnagrinėjimo, tačiau šia teise ji nepasinaudojo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

15Dėl naujų įrodymų pridėjimo

16

  1. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2007 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 111 kopiją, 2017 m. balandžio 10 d. rašto AB KLASCO kopiją, 2017 m. balandžio 14 d. AB KLASCO atsakymo Nr. 0300-96-2017 kopiją, 2017 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją. Nurodė, kad iki šiol ji nerado ir negalėjo teismui pateikti 2007 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 111, todėl jį teikia kartu su apeliaciniu skundu. Paaiškino, kad šis įrodymas paneigia tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 111, kuriuo priimdamas sprendimą rėmėsi teismas. Naujas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir paneigia ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą.
  2. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
  3. Šiuo atveju pripažintina, kad apeliantė šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Dokumento radimas tik po nepalankaus apeliantei teismo sprendimo priėmimo kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ir rungtyniškumo principo pažeidimo. Be to, teismui pateiktas ne originalas, o 2007 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 111 kopija. Kiti pateikti nauji įrodymai teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, nes jie nebuvo analizuoti pirmosios instancijos teisme, o atsakovė nenurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia šie įrodymai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, atsisakytina priimti šiuos naujus įrodymus ir jų apeliacinės instancijos teismas nevertina.

17Dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir skundo argumentų

18

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo.
  2. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 20 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 061120. Pagal Sutarties 1 priedą pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui 3 padėklus klinkerinių plytelių R435NF (240x9x71), 48 vnt./m2, už 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). Padėklai 2006 m. lapkričio 5 d. buvo iškrauti terminale. Pagal Sutarties 3.1 p. prekės pristatomos į Klaipėdą ir pirkėjas jas turi atsiimti. Užsakovas nepasirašė ant sutarties, 2006 m. lapkričio 15 d. atsiuntė tik pasirašytą sutarties priedą. 2006 m. lapkričio 23 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra SSM Nr. 476: prekės – lipdomos plytelės R435NF9 (240x9x 1), suma – 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). 2007 m. sausio 24 d. krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. 070124 nurodyta, jog prekes iš UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ krovinių terminalo atsiėmė pirkėjas. Prekių atsiėmimo faktas patvirtintas UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ anspaudu krovinių gabenimo važtaraštyje. 2007 m. spalio 31 d. atsakovė ieškovei atsiuntė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 111, kuriame patvirtino, jog, 2007 m. spalio 31 d. atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis, jos skola ieškovei – 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). Atsakovė 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 4 000,00 Lt, 2007 m. lapkričio 14 d. – 3 649,94 Lt.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei buvo pristatytas visas užsakytos produkcijos kiekis, t. y. trys padėklai (48 vnt./m2) klinkerinių plytelių R435NF (240x9x71), todėl atsakovė turi pareigą sumokėti likusią skolos dalį. Apeliantė su tokiu teismo sprendimo motyvu nesutiko nurodydama, kad netinkamai buvo vertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir neteisingai padarytos išvados, nes ji gavo tik du plytelių padėklus ir už juos yra atsiskaičiusi. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  5. Byloje kilo ginčas dėl prekių kiekio, kurį gavo atsakovė.
  6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.329 straipsnio 1 dalį daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė. Nagrinėjamu atveju pagal 2006 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 061120 1 priedą pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui 3 padėklus klinkerinių plytelių R435NF (240x9x71), 48 vnt./m2, už 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). Šių aplinkybių šalys neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). 2006 m. spalio 30 d. ieškovė užsakė šias prekes ir jos, t. y. 225,00 m2, 3 padėklus klinkerinių plytelių R435NF9, 2006 m. lapkričio 2 d. prekės buvo pristatytos į Klaipėdą. Iš 2006 m. lapkričio 6 d. UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ PVM sąskaitos faktūros LSL Nr. 0407029 matyti, kad ieškovė sumokėjo bendrovei už krovinio gabenimą.
  7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš 2007 m. sausio 24 d. krovinio gabenimo važtaraščio Nr. 070124 matyti, kad UAB „Rambyno kalnas“ adresu Perkėlos g. 10, Klaipėda, pasikrovė 3 europadėklus statybinių medžiagų, kurių svoris iki 4500 kg. Šį dokumentą pasirašė UAB „Sidonos statybinės medžiagos“ direktorė S. A.. Ant šio dokumento taip pat yra UAB „LISCO SHIPPING LOGISTICS“ įmonės antspaudas. Apeliantė nurodė, jog šis dokumentas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikomas įrodymu. Nesutiktina su šio skundo motyvu.
  8. Pagal Kelių transporto kodekso 29 straipsnį važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data; siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas; gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė adresas; vežėjo pavadinimas ir adresas; vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris; krovinio pavadinimas; krovinio svoris ar kiekis; krovinio pakrovimo vieta ir laikas; krovinio iškrovimo vieta; mokestis už vežimą ir suteiktas paslaugas; vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris; važtaraščio serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantis identifikuoti važtaraštį. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis. Iš byloje pateikto 2007 m. sausio 24 d. krovinio gabenimo važtaraščio Nr. 070124 matyti, jog ne visi nurodyti rekvizitai jame yra. Tačiau KTK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog krovinį atsiėmė pati apeliantė, tad ieškovė negalėjo ir neturėjo žinoti visų duomenų apie vežėją. Apeliantė duomenų, kurie pagrįstų šio dokumento neteisumą, byloje nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kad atsakovei buvo perduotos visos prekės pagal pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtina ir 2007 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 111. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šį dokumentą surašė ir ieškovei siuntė pati apeliantė ir jame nurodė, jog yra skolinga ieškovei 11 474,91 Lt, t. y. visą skolos sumą už 3 padėklus. Šis dokumentas pasirašytas šalių vyr. buhalterės A. L. ir vyr. finansininkės N. O.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Sutarties 3.2 punktą prekių kiekį, kokybę, nomenklatūrą pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo kruopščiai patikrina priimdamas prekes. Visas pastabas privalo pranešti nedelsiant pardavėjui priimdamas prekes ir surašyti prekių kokybės, kiekio ir kitokių trūkumų aktą, kurį šalys privalo nedelsiant pasirašyti. Pretenzijas dėl paslėptų trūkumų pirkėjas gali pranešti raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prekių gavimo. Nagrinėjamu atveju pirkėjas prekes gavo 2007 m. sausio 24 d. Duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl netinkamo prekių kiekio, apeliantė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei buvo perduotos visos prekės pagal 2006 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 061120 1 priedą, t. y. 3 padėklai (48 vnt. /m2) už 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur).
  9. Pagal 2006 m. spalio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 061120 atsakovė įsipareigojo už gautas prekes sumokėti 11 474,91 Lt (3 323,36 Eur). Byloje ginčo nėra, kad apeliantė 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 4 000,00 Lt, o 2007 m. lapkričio 14 d. – 3 649,94 Lt. Mokėjimo nurodymuose nurodyta, kad mokėjimai atliekami pagal sąskaitą SSM476-06.11.23. Iš viso atsakovė už prekes sumokėjo 7 649,94 Lt ir liko skolinga ieškovei 3 824,97 Lt (1 107,79 Eur). Remiantis tuo, kas išdėstyta. pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą 1 107,79 Eur nesumokėtos skolos dalį iš atsakovės.

19Dėl senaties taikymo

20

  1. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą motyvuodamas tuo, jog jis nėra praleistas ar pasibaigęs. Apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutiko nurodydama, kad senaties termino pradžia yra laikytina Sutarties sudarymo diena, t. y. 2006 m. spalio 20 d., kurią ji nepristatė trečios pakuotės. Nesutiktina su skundo argumentu.
  2. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taikant ieškinio senaties institutą, visų pirma būtina nustatyti pažeistos asmens teisės momentą (kada faktiškai buvo pažeista asmens teisė arba kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Vadovaujantis CK 1. 125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad senaties termino pradžia laikytina 2006 m. spalio 20 d. – priedo prie sutarties Nr. 061120, kuriuo nustatyta prievolė atsakovei sumokėti už prekes, pasirašymo data. Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka. 2006 m. spalio 20 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 061120. Pagal Sutarties 2.1 p. pirkėjas turėjo atsiskaityti už prekes pagal šios sutarties 1 priede numatytą tvarką. Priede numatyta, kad pirkėjas sumoka visą 11 474,91 Lt sumą prieš priimdamas prekes. Byloje ginčo nėra, kad iki atsiimdama prekes atsakovė už jas nesumokėjo. Vadinasi, prievolė atsiskaityti už visas gautas prekes atsakovei atsirado nuo sandorio įvykdymo dienos, t. y. nuo 2007 m. sausio 24 d., kai atsakovė faktiškai gavo prekes (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Senaties termino pradžia laikytina 2007 m. sausio 24 d. (prekių atsiėmimo / sandorio įvykdymo momentas), ieškovė į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 25 d., todėl laikytina, kad 10 metų senaties terminas praleistas nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė senaties termino eigos pradžią, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad senaties terminas praleistas nebuvo.
  4. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21Dėl procesinės bylos baigties

22

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24

  1. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai