Byla e2-763-793/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas P. M., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant atsakovės UAB „Vitės valdos“ įgaliotai atstovei J. F.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB C. V. I. G. ieškinį atsakovei UAB „Vitės valdos“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 640,00 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė C. V. I. G. turto draudimo taisyklių pagrindu su SB Dantų klinika sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9000381 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį( - ). 2016-09-13 d. apdraustasis butas buvo užlietas, dėl avarijos pratrūkus bendro naudojimo vamzdžiams. Gyvenamąjį namą, esantį ( - ), administruoja UAB „Vitės valdos“. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 640,00 Eur draudimo išmoką, dėl apgadinto apdraustojo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. (pareiga atlyginti padarytą žalą), 6.266 str. (statinio savininko (valdytojo) atsakomybė) ir 6.1015 str., ( draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens). Teigia, kad šiuo atveju atsakomybė kyla UAB „Vitės valdos“, kuri privalo atlyginti padarytą žalą, t. y. 640,00 Eur. (e. b. l. 18-19).

62.

7Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad remdamasi teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų administravimą bei techninę priežiūrą, reikalavimais vykdo daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Nesutinka, kad netinkamai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas. Pažymėjo, kad bendrojo naudojimo objektų patikrinimai (stebėjimai) buvo ir yra organizuojami laikantis teisės aktų nustatyto periodiškumo. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. iš SB Dantų klinikos nebuvo gautas joks pranešimas. Pranešimą apie namo, adresu, ( - ), rūsio patalpose bėgantį vandenį ieškovė gavo 2016 m. rugsėjo 15 d. Teigia, jog apžiūros aktas patvirtina, kad į namą atvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad vanduo, galimai, buvo išleistas iš pašildymo sistemos. Mano, kad šiuo atveju vanduo iš sistemos buvo išleistas siekiant nuorinti radiatorius, o vandeniui nesuspėjus nubėgti, jis pateko į koridorių. Atsižvelgiant į tai ieškovė teigia, kad minėtus veiksmus galėjo atlikti bet kas, o joks bendro naudojimo vamzdžio trūkimas tuo metu nebuvo nustatytas. Nurodė, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei, nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, ar kokių nepadarė, bet turėjo padaryti, taip pat nenurodė priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo bei atsakovės vykdomos veiklos. Pats patalpų apliejimas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, o ieškovė nesigilino ir nenustatė avarijos priežasčių, kurios patvirtintų ar paneigtų atsakovės neteisėtus veiksmus. Teigia, kad ieškovė, apskritai, neįrodinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą, jei ieškovė neįvykdo pareigos įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė, taip pat nesutinka su pareikšto reikalavimo dydžiu. Mano, kad ieškovė nepateikė objektyvaus ir teisingo prašomos priteisti žalos pagrindimo, nes nepagrįstai sutapatino žalos dydį su draudimo išmoka, tačiau neaišku ar ją išmokant buvo atsižvelgta į tokią svarbią aplinkybę kaip patalpų nusidėvėjimas (e. b. l. 97-103).

83.

9Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Prašo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų argumentų, prie ieškinio prijungtų dokumentų pagrindu, 2020-01-14 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų pagrindu, bei vadovaujantis teismų praktika. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Subrogacinis reikalavimas atlyginti žalą priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų (e. b. l. 142-144).

104.

11Atsakovės UAB „Vitės valdos“ atstovė J. F. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė niekuo neįrodo paties avarijos fakto. Į bylą pateiktos fotonuotraukos ir draudimo išmokos išmokėjimo faktas nepatvirtina aplinkybės apie įvykusią avariją ir, kad tai yra susiję su kažkokiais atsakovės neteisėtais veiksmais ar pareigų neatlikimu. Paaiškino, kas dantų klinika į ieškovą kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 15 d., pažymėjo, kad ieškovo nurodomas, neva, rugsėjo 13 d. įvykęs avarijos faktas niekaip nėra fiksuotas, dantų klinika dėl jokios avarijos nesikreipė nei 13 d., nei 15 d., o kreipėsi ne dėl užliejimo ar avarijos, o, būtent, dėl vandens rūsyje. Nuvykus apžiūrėti rūsio patalpų buvo nustatytas rūsio grindų apipylimas, bet ne patalpų užliejimas. Atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo. Teigė, kad nebuvo atlikti jokie avarijos lokalizacijos darbai, nes jokia avarija nebuvo nustatyta. Atsakovės nuomone ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Nuotraukos kelia abejonių dėl užliejimo fakto, nes nuotraukose užfiksuotos patalpų sienos su pelėsiu, kuris negalėjo atsirasti iš karto net ir po užliejimo, o tokia jų būklė tapo, tikėtinai, po ilgalaikio drėgmės poveikio.

12Teismas konstatuoja:

13ieškinys atmestinas.

145.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB C. V. I. G. su draudėju UAB „SB dantų klinika“ sudarė draudimo sutartį, Draudimo poliso Nr. 9812/9000381, kuria draudėjas apsidraudė jam priklausančias patalpas, esančias adresu, ( - ) (e. b. l. 58, 87-88). UAB „SB dantų klinika“ 2016 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie įvykį ieškovei nurodė, kad darbo metu nusileidus į rūsio patalpas apie 11.00 val. buvo pastebėta, kad apsemtos patalpos grindys, vandens lygis buvo apie 0,5 cm., iš už durų, kur pažymėta „Šilumos mazgas“ pro duris bėga vanduo, sienos buvo įmirkusios, padidėjęs pelėsis, atšokę nuo drėgmės dažai (e. b. l. 81). Ieškovo 2016-09-16 surašytame Turto apžiūros akte nurodyta, kad draudėjas nurodė, jog 2019-09-13 pastebėjo apsemtas rūsio patalpų grindis. Žalos priežastis nežinoma. Patalpos buvo apžiūrėtos ankščiau – 2016-08-25 (e. b. l. 82). Iš ieškovo pateiktų į bylą nuotraukų matyti, kad patalpų sienos, lubos įvairiose vietose vietomis yra pažaliavusios, iškilusios dažų pūslės. Ant rūsio grindų matyti drėgmės pėdsakai, prasidedantys nuo šilumos punkto patalpos durų (e. b. l. 21-57, 60-74, 77-80, 84-85, 89). Išmokos akte nurodyta, kad draudimo išmokos suma UAB „SB dantų klinika“ sudaro 640,00 Eur (e. b. l. 58). Atsakovės pateiktame įvykių registravimo išraše matyti, kad UAB „SB dantų klinika apie rūsyje bėgantį vandenį pranešė 2016-09-15 (e. b. l. 104). UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2016-09-15 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėta šildymo sistema gavus pranešimą dėl bėgančio vandens rūsio patalpose. Atvykus avarinei tarnybai avarija buvo likviduota. Galimai išleistas vanduo iš pašildymo sistemos, tolimesnio vandens nuotėkio nenustatyta. Šio akto grafoje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ jokių įrašų nėra (e. b. l. 110).

16Dėl bendro naudojimo objektų ir objektų administratoriaus pareigų.

176.

18Byloje nustatyta, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys - UAB „SB dantų klinika“ 2016 m. rugsėjo 13 d. pranešimas apie įvykį, 2016-09-16 Turto apžiūros aktas, foto nuotraukos, UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2016-09-15 Statinio apžiūros aktas, atsakovės atstovės paaiškinimai patvirtina, jog vandens nutekėjimas įvyko ( - ) esančio namo rūsio patalpose. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 8 dalis nurodo, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Administravimo nuostatų 7.1. punktas). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad administruoja prieš tai minėto namo bendrojo naudojimo objektus

197.

20Kaip jau minėta 7 punkte, ieškovės į bylą pateiktame UAB „SB dantų klinika“ 2016 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie įvykį nurodyta, kad darbo metu nusileidus į rūsio patalpas apie 11.00 val. buvo pastebėta, kad apsemtos patalpos grindys, vandens lygis buvo apie 0,5 cm., iš už durų, kur pažymėta „Šilumos mazgas“ pro duris bėga vanduo, sienos buvo įmirkusios, padidėjęs pelėsis, atšokę nuo drėgmės dažai. Ieškovo 2016-09-16 surašytame Turto apžiūros akte nurodyta, kad žalos priežastis nežinoma. Atsakovės į bylą pateiktame UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2016-09-15 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėta šildymo sistema gavus pranešimą dėl bėgančio vandens rūsio patalpose. Atvykus avarinei tarnybai avarija buvo likviduota. Galimai išleistas vanduo iš pašildymo sistemos, tolimesnio vandens nuotėkio nenustatyta. Atsakovės teigimu, jokie avarijos likvidavimo darbai nebuvo atlikti, kadangi jokios avarijos nebuvo, jokie bendro naudojimo vamzdžiai nebuvo pratrūkę, todėl pastarajai nekyla pareiga atsakyti už atsiradusią žalą, kadangi nenustatytas pats avarijos faktas, ieškovė neįrodė, kad tai yra susiję su kažkokiais atsakovės neteisėtais veiksmais ar pareigų neatlikimu. Šioje civilinėje byloje kilo ginčas, kad žala ieškovės draudėjos turtui padaryta ne dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. ieškovės nurodomo įvykusio įvykio – avarijos pratrūkus bendro naudojimo vamzdžiams. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ginčijo aplinkybes, kad avarija įvyko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės draudėjos turtui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat ginčijo ir prašomos priteisti žalos dydį, t. y. ir esmės ginčas kilo dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

21Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

228.

23Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis ).

249.

25CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būtent, ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

2610.

27Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kaip minėta, Administravimo nuostatai ir Reglamento 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto, 9 punkto nuostatos įpareigojo atsakovę vykdyti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą. Šiuo konkrečiu atveju, prieš tai paminėto teisinio reglamentavimo pagrindu atsakovei kyla pareiga nuolat prižiūrėti ir užtikrinti daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir rūsio patalpų bei šilumos punkto būklę. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl ieškovei nekyla pareiga šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėti.

28Dėl įvykio fakto, neteisėtų veiksmų ir kaltės.

2911.

30Atsakovė ginčija faktą, kad 2016-09-13, ( - ) esančiame name (rūsio patalpose) įvyko avarija – trūko bendro naudojimo vamzdžiai, kurios metu vanduo pratekėjo į ieškovės draudiko - UAB „SB dantų klinika“ patalpas, ir buvo apgadintas draudiko turtas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl avarijos fakto, atsakovė taip pat, atsakovė ginčijo ir žalos faktą bei dydį. Atsakovė įrodinėjo aplinkybes, kad neaišku kada iš tikrųjų įvyko įvykis, ir ar rūsyje pratekėjęs vanduo, galimai, po nuorinimo užliejo ieškovės draudiko patalpas ir apgadino turtą - patalpų sienas ir lubas įvairiose vietose. Paties ieškovo 2016-09-16 surašytame Turto apžiūros akte nurodyta, kad žalos priežastis nežinoma. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad 2016-09-13 jokia avarija rūsio patalpose nebuvo nustatyta, nebuvo atlikti jokie avarijos lokalizacijos darbai. Kaip jau buvo konstatuota 7 punkte UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2016-09-15 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėta šildymo sistema gavus pranešimą dėl bėgančio vandens rūsio patalpose, grafoje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ jokių įrašų nėra Atsakovės teigimu ieškovė nerūpestingai neatsakingai tyrė įvykį ir nustatinėjo įvykio aplinkybes. Konstatuotina, kad ieškovė nerūpestingai atliko įrodinėjimo pareigą, dar daugiau apsiribojo į bylą pateiktais įrodymais, teikė tokius paaiškinimus teismui, kad pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Subrogacinis reikalavimas atlyginti žalą priskirtinas dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Toks ieškovės įrodinėjimo pareigos vykdymas patvirtina, jog ieškovė nesiekė, kad būtų nustatytos visos reikšmingos byloje aplinkybės ir surinkti įrodymai, pagrindžiantys faktines aplinkybes, o apsiribojo formaliu ieškinio pareiškimu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais, šiuo atveju neveikimu, nebūtų užtikrinusi tinkamos bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir rūsio patalpų bei šilumos punkto būklės priežiūros, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nenustatyta, kad atsakovė pažeidė šią pareigą, todėl konstatuotina, kad jai nekyla prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą.

31Dėl padarytos žalos fakto ir dydžio.

3212.

33Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žalos fakto ir dydžio. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Ieškovė žalos faktą įrodinėja nuotraukomis, žalos dydį - į bylą pateiktais žalos paskaičiavimą patvirtinančiais dokumentais.

3413.

35Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės pateiktose nuotraukose, kaip turto sugadinimą 2016-09-13 avarijos metu pagrindžiančiose nuotraukose, matyti sienų pelėsiai, atšokę dažai, tačiau nuotraukos nepatvirtina, kad šie apgadinimai įvyko dėl 2016-09-13 įvykio, kurio metu vanduo pateko į rūsio patalpas. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad per trumpą laiką, t. y. nuo rugsėjo 13 dienos iki 16 dienos, kai buvo surašytas Turto apžiūros aktas, patalpų sienos, lubos įvairiose vietose vietomis būtų pažaliavusios, apipelijusios, iškilusios dažų pūslės.

3614.

37Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005.). Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytiniu įrodymus, atsakovės atstovės paaiškinimus darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog į rūsio patalpas 2016-09-13 patekęs vanduo sugadino ieškovės draudiko turtą, kurio vertė sudaro 640,00 Eur. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, todėl dėl žalos dydžio išsamiau nepasisakytina.

38Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšio

3915.

40Kaip jau konstatuota 11 punkte, nenustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais, šiuo atveju neveikimu, nebūtų užtikrinusi tinkamos bendro naudojimo patalpų ir objektų, įskaitant ir rūsio patalpų bei šilumos punkto būklės priežiūros, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nenustatyta, kad atsakovė pažeidė šią pareigą, todėl konstatuota, kad jai nekyla prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą. 14 punkte nustatyta, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir žalos dydžio. Konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, vertinant ir tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė dėl kokių priežasčių vanduo pateko į rūsio patalpas, taip pat, kad, būtent, rugsėjo 16 d. ieškovės atstovo apžiūros metu ant rūsio grindų pastabėtas vanduo apgadino ieškovės draudiko turtą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir ieškovės klientės turtui padarytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

4116.

42Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

4317.

44Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, jas patvirtinantiems įrodymams ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius visų būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų ieškinys dėl 640,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

4518.

46Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo, reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

4819.

49Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovei iš ieškovės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nespręstinas.

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

51ieškinį atmesti.

52Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas P.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ieškovės naudai iš atsakovės... 6. 2.... 7. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė,... 8. 3.... 9. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą... 10. 4.... 11. Atsakovės UAB „Vitės valdos“ atstovė J. F. teismo posėdžio metu su... 12. Teismas konstatuoja:... 13. ieškinys atmestinas.... 14. 5.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB C. V. I. G. su draudėju UAB... 16. Dėl bendro naudojimo objektų ir objektų administratoriaus pareigų.... 17. 6.... 18. Byloje nustatyta, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys - UAB „SB dantų... 19. 7.... 20. Kaip jau minėta 7 punkte, ieškovės į bylą pateiktame UAB „SB dantų... 21. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.... 22. 8.... 23. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę... 24. 9.... 25. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 26. 10.... 27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl... 28. Dėl įvykio fakto, neteisėtų veiksmų ir kaltės.... 29. 11.... 30. Atsakovė ginčija faktą, kad 2016-09-13, ( - ) esančiame name (rūsio... 31. Dėl padarytos žalos fakto ir dydžio.... 32. 12.... 33. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1... 34. 13.... 35. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be... 36. 14.... 37. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo... 38. Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos... 39. 15.... 40. Kaip jau konstatuota 11 punkte, nenustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos... 41. 16.... 42. Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik... 43. 17.... 44. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, jas patvirtinantiems... 45. 18.... 46. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 48. 19.... 49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 51. ieškinį atmesti.... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...