Byla 2A-56/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant: ieškovo atstovei advokatei Astai Skujytei, atsakovo atstovams Algiui Vasiliauskui ir advokatui Justui Viliui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Ingo Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-2904-232/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Ingo Baltic“ ieškinį atsakovui A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmonei „Laima“ dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys byloje A. A. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovo bankrutuojančios DUAB „Ingo Baltic“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmonės „Laima“ 217 399,58 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė DUAB „Ingo Baltic“ (ankstesnis pavadinimas DUAB „Baltic Garant“) bankroto bylą. Ieškovas UAB „Ingo Baltic“ su atsakovu A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmone „Laima“ 2004 m. birželio 30 d. sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ja buvo apdrausta atsakovo automobilio Mercedes Benz 1324 valdytojo civilinė atsakomybė. Galiojant draudimo sutarčiai 2004 m. lapkričio 25 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis. Eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo A. A., vairuodamas atsakovo automobilį Mercedes Benz 1324, bei pasišalino iš įvykio vietos. A. A. buvo pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio. Mindeno apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu iš trečiojo asmens už pasišalinimą iš įvykio vietos buvo laikinai atimtas vairuotojo pažymėjimas. Bylefeldo žemės teismas 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu pripažino Vokietijos Žalios kortos biurą atsakingu pagal minėtą autoįvykį. Hamo aukščiausiasis žemės teismas 2006 m. birželio 9 d. paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi atsakovo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB „Ingo Baltic“, Vokietijos Žalios kortos biuras, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais, išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 62 963,27 eurų arba 217 399,58 Lt žalos atlyginimą ir 2006 m. spalio 6 d. apie tai informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (toliau – Biuras). Atsižvelgiant į tai, jog teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovo draudikui UAB „Ingo Baltic“ buvo iškelta bankroto byla, Biuras 2006 m. lapkričio 30 d. tarptautiniu pavedimu sumokėjo Vokietijos Žalios kortos biurui už ieškovą minėtą kompensaciją bei tapo DUAB „Ingo Baltic“ kreditoriumi. Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Bankrutuojantis draudikas turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų grąžinti Biuro sumokėtas dėl padarytos žalos sumas. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensuoti nukentėjusiajam asmeniui sumokėtos draudimo išmokos dydžio nuostolius.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo bankrutuojančios DUAB „Ingo Baltic“ administratoriaus ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas prašė ieškovo reikalavimams taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovas ieškinį grindė tuo faktu, kad trečiasis asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnis numato atvejus, kai draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Vienas iš tokių atvejų yra, kai avarijos kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos. Ginčo esmę sudaro minėto fakto buvimo ar nebuvimo konstatavimas. Iš Vokietijos Detmolo rajono Bylefeldo greitkelio policijos surašyto protokolo vertimo matyti, kad 2004 m. lapkričio 25 d., 2 val. buvo surašytas protokolas apie tai, jog 0.13 val. gautas pranešimas apie įvykį autostradoje. Atvykę į vietą policijos pareigūnai nustatė tikėtiną avarijos priežastį: avarija galimai įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo A. A., autovežiu važiuodamas lėtėjimo juosta, baigiantis šiai juostai netikėtai pasuko į kairę, į dešinę greitkelio juostą priešais atvažiuojantį sunkvežimį su priekaba. Šio vairuotojas nesuspėjo sustabdyti ir trenkėsi į trečiojo asmens A. A. vairuojamo autovežio galą. Po susidūrimo trečiasis asmuo A. A. nuvažiavo, todėl buvo įtarta, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Tą pačią naktį apie 3.10 val. telefonu iš Braunšveigo greitkelio policijos pranešta, kad pareigūnams prisistatė antrasis avarijos dalyvis (trečiasis asmuo A. A.). Iš Braunšveigo policijos raporto vertimo matyti, kad trečiasis asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, pats pranešė telefonu apie įvykį policijai. Vairuotojas, kuris trenkėsi į autovežį, teisme pripažino prieš susidūrimą nesignalizavęs trečiajam asmeniui, nes pastarasis vis tiek nebūtų išgirdęs, o trečiasis asmuo be jokios reakcijos nuvažiavo tolyn. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Apklausiamas trečiasis asmuo neigė savo kaltę. Jis aiškino įvykio metu pajutęs trūkčiojimą, tačiau nusprendęs, kad tai susiję su autovežio variklio problema. Apgadinimus pamatė tik sustojęs vėliau. Tokius pat įvykius nurodė ir vairuotojo A. A. porininkas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vokietijos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu panaikintas ankstesnis 2004 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimas, kuriuo iš A. A. laikinai atimta teisė vairuoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, motyvuojant tuo, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Teismo įsitikinimu, byloje nėra pakankamų nenuginčijamų duomenų, kad trečiasis asmuo pasišalino iš įvykio vietos tyčia. Toks vairuotojo, kurio atsakomybė apdrausta, elgesys būtų nelogiškas, nukreiptas prieš savo paties interesus. Tokiu elgesiu jis perkeltų atsakomybę už žalą sau pačiam ir darbdaviui. A. A. ilgai dirba vairuotoju, todėl jam turėjo būti žinoma žalos atlyginimo tvarka. Jeigu jis būtų iš tikro bandęs bėgti iš avarijos vietos, tai nebūtų pats vėliau skambinęs į policiją ir pranešęs apie įvykį.

6Teismas nurodė, kad iš ieškovo pretenzijos atsakovui matyti, jog Biuras išmokėjo žalos atlyginimą 2006 m. lapkričio 30 d. Ieškovo pareiškimas teismui paduotas 2008 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praleidus įstatyme numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

7Ieškovo BDUAB „Ingo Baltic“ administratoriaus įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Skunde rašoma:

81.

9Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, pagrindžiančius trečiojo asmens pasišalinimą iš įvykio vietos. Teismas lemiamą reikšmę suteikė trečiojo asmens paaiškinimams, duotiems teismo posėdžio metu, bei atsakovo atstovo paaiškinimams. Be to, teismas rašytinius įrodymus aiškino išimtinai palankiai trečiajam asmeniui ir atsakovui. Teismas iš esmės sutinka, kad trečiasis asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau mano, jog byloje nėra pakankamų neginčijamų įrodymų, jog trečiasis asmuo iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Byloje pakanka rašytinių įrodymų, kad trečiasis asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, o šių įrodymų visetas tik patvirtina ieškinio pagrįstumą.

102.

11Draudiko teisė reikalauti žalos atlyginimo kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo, todėl taikomas ne vienerių metų, o trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Tokio termino eigos pradžia laikoma išmokos sumokėjimo nukentėjusiems asmenims data. Teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžią 2006 m. lapkričio 30 d., kai buvo išmokėta žalos atlyginimo išmoka, tačiau neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Nepagrįstas teismo konstatavimas, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, kadangi šiame ginče trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigia 2009 m. lapkričio 30 d.

123.

13Teismas bylą išnagrinėjo paskubomis, todėl ieškovui buvo apribota galimybė tinkamai susipažinti su atsakovo atstovo tik teismo posėdžio metu pateiktais dokumentais. Didžioji dalis dokumentų paruošti ir versti Vokietijoje, kur įvyko eismo įvykis, legalizuoti, todėl jie turi būti atidžiai išanalizuoti. Ieškovas prieštaravo dėl galimybės bylą nagrinėti iš esmės 2008 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje. Teismas turėjo skirti daugiau laiko bylos pasirengimui bei nesilaikė pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės procedūros.

14Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į ieškovo BDUAB „Ingo Baltic“ administratoriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad iš esmės sutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais ir palaiko prašymą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

15Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovo A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmonės „Laima“ atsiliepimą į atsakovo BDUAB „Ingo Baltic“ apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi netenkino atsakovo A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmonės „Laima“ prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Bankrutuojantis draudikas turi teisę reikalauti iš TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytų asmenų grąžinti Biuro sumokėtas dėl padarytos žalos sumas (TPVCAPDĮ 20 str. 9 d.). Atsakovas savo civilinę atsakomybę dėl žalos, kuri būtų padaryta jo valdomomis transporto priemonėmis, buvo apdraudęs privalomuoju draudimu pas ieškovą. Ieškovas (bankrutuojantis atsakovo civilinės atsakomybės draudikas) reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė Biuras, išmokėdamas draudimo išmoką už bankrutuojantį draudiką ir taip tapdamas šio kreditoriumi, grindžia bendrais civilinės atsakomybės taikymo pagrindais, nurodydamas, kad šiuos nuostolius privalo atlyginti draudėjas (byloje - atsakovas), kuris yra atsakingas už teisę pažeidusį ir žalą padariusį savo darbuotoją – trečiąjį asmenį A. A., vairavusį autoavarijoje dalyvavusią atsakovo transporto priemonę (CK 6.263 str. 3 d., 6.264 str. nuostatos). Trečiojo asmens neteisėti veiksmai, kaip pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo taikant atsakovui civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, ieškinyje grindžiami faktine aplinkybe, kad dėl autoavarijos kaltu ir dėl žalos atsiradimo atsakingu pripažintas atsakovo transporto priemonę vairavęs jo darbuotojas A. A. pasišalino iš autoįvykio vietos.

18Kadangi ieškovo ieškinys priteisti nuostolių atlyginimą grindžiamas civilinės atsakomybės atsakovui taikymu dėl jo darbuotojo teisei priešingų veiksmų – pasišalinimo iš eismo įvykio, kuriame dalyvavusia atsakovo transporto priemone buvo padaryta žalos, vietos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino, ar iš tikrųjų buvo įvykdyta tokia teisei priešinga trečiojo asmens A. A. veika ir ar šis asmuo yra kaltas tokios veikos padarymu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį padaręs išvadą, kad byloje nėra įrodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, t. y. nepatvirtintas įrodymais trečiojo asmens A. A. tyčinio kalto pasitraukimo iš autoavarijos vietos faktas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

19Dėl užsienio valstybės policijos pareigūnų ir teismų priimtų procesinių sprendimų įrodomosios galios

20Pasitraukimas iš autoavarijos vietos yra teisės pažeidimas. Lietuvos teisės sistemoje tokia teisei priešinga veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, atsakomybė už kurį numatyta ATPK 130 straipsnyje. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje toks veiksmas taip pat laikomas neteisėtu ir pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu (dėl įtarimų pasišalinus iš autoavarijos vietos trečiajam asmeniui A. A. buvo inicijuojama baudžiamoji byla). Pagal bendrąsias teisinės atsakomybės taikymo taisykles, tam, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn ir už teisės pažeidimą jam būtų taikomos valstybės prievartos priemonės, turi būti nustatytos būtinosios atsakomybės atsiradimo sąlygos: teisei priešingos veikos padarymo faktas, tą veiką padaręs asmuo ir to asmens kaltė. Ieškovas ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes grindžia Vokietijos policijos pareigūnų ir teismo institucijų sudarytais dokumentais: eismo įvykio ir apklausos protokolais, policijos raportu, teismų posėdžių protokolais ir teismų procesiniais sprendimais (t. 1, b. l. 7-63). 2004 m. lapkričio 25 d. policijos raporte (t. 1, b. l. 16-23) pateikiama tokia trumpa įvykio apžvalga: sunkvežimio iš Lietuvos vairuotojas BAB 2 Herefordo rajone sukėlė avariją ir neleistinai pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau pasišalinęs iš avarijos vietos asmuo pranešė šiai tarnybos vietai iš Helmštedto. Šiame policijos raporte, be kita ko, pažymėta, kad autovežio iš Lietuvos priekabos apatinėje platformoje buvo sugadintas lengvojo automobilio Lexus IS 200 priekis, o ant viršutinės platformos buvo kiek įlenktas lengvasis automobilis Mazda MPV 2,5D.

21Toliau pagal sudarymo laiką paminėtini 2004 m. lapkričio 25 d. kaltinamojo A. A. ir liudytojo A. M. apklausos policijoje protokolai (t. 1, b. l. 31-36 ir 37-40). Šiuose protokoluose fiksuojama, kad kaltinamasis A. A. ne tik kad nepripažįsta kaltės dėl įvykusios autoavarijos, bet ir nepripažįsta neleistinai pasišalinęs iš autoavarijos vietos. Apklausiami tiek kaltinamasis A. A., tiek liudytojas A. M. neigė faktą dėl sąmoningo pasišalinimo iš autoįvykio vietos, aiškino nesupratę, jog trumpalaikis mašinos sutrūkčiojimas reiškė susidūrimą su kokiu nors daiktu, nes abu manė, jog tas trūkčiojimas galėjo būti susijęs su jų vairuojamo sunkvežimio variklio darbo problemomis.

22Bylos medžiagoje esančiame 2004 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio protokole (t. 1, b. l. 7-15) fiksuojama pirminė įvykio priežastis: eismo avarija su padaryta žala ir įtariamu pasitraukimu iš avarijos vietos. Protokole nurodoma, kad subjektyviai nustatyta, jog, be kita ko, po susidūrimo avarijos dalyvis 01 (t. y. sunkvežimis iš Lietuvos) nuvažiavo, pažeisdamas savo pareigas, kaip sukėlusiojo avariją asmens. Tokiu būdu yra įtarimas dėl pasišalinimo iš avarijos vietos. Pažymėtina, kad šiame protokole yra taip pat nurodoma ir tai, jog buvo padarytos avarijos dalyvio 01 automobilio (t. y. sunkvežimio iš Lietuvos), į kurį buvo atsitrenkta, fotografijos, tačiau šioje civilinėje byloje tokios fotografijos, kurios leistų susidaryti vaizdą dėl šio sunkvežimio, jo priekabos arba juo vežto krovinio galimų sužalojimų, nebuvo pateiktos. Išanalizavusi aukščiau nurodytus Vokietijos policijos sudarytus su eismo įvykiu siejamus dokumentus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad jie vertintini tik kaip pirminiai, informacinio turinio ir procesinių veiksmų atlikimą fiksuojantys parengiamojo pobūdžio dokumentai, kurie patys negali turėti kokios nors prejudicinės reikšmės konstatuojant buvus arba nebuvus faktą, jog trečiasis asmuo A. A. sąmoningai pasišalino iš autoįvykio vietos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prejudicinių faktų taisyklė negali būti taikoma administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams ar nutarimams, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės laikomos įrodytomis. Pažymėtina, kad policijos dokumentuose pagal surinktą pirminę informaciją yra nurodoma tik apie įtarimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau nė viename policijos dokumente šis faktas nėra patvirtintas sunkvežimį iš Lietuvos vairavusių asmenų (A. A. ir A. M.) pripažinimu, jis paremtas iš esmės tik kitos autoavarijoje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo, kuris laikytinas suinteresuotu šio įvykio tyrimo rezultatais asmeniu, paaiškinimais.

23Pagal CPK 182 straipsnio nuostatas įrodymu byloje gali būti aplinkybės, patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba nuosprendžiu. Byloje pateikti du Vokietijos Mindeno apylinkės teismo sprendimai dėl autoavarijos, kurioje dalyvavo atsakovo transporto priemonė, dalyvių galimų ar nustatytų neteisėtų veiksmų kvalifikavimo. Mindeno apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendime (t. 1, b. l. 41-45) nurodoma, kad kaltininkui A. A. pareikštas įtarimas, jog jis neleistinai pasišalino iš avarijos vietos, kad kaltinamojo aiškinimas, jog šis, pajutęs trūkčiojimą vairuotojo kabinoje, priskyrė tai variklio problemoms, įvertintas kaip kaltinamojo gynyba. Šiuo teismo sprendimu kaltinamajam A. A. buvo paskirta laikino pobūdžio poveikio priemonė – laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas. 2004 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui A. A. pareikštas įtarimas padarius neteisėtą veiką nebuvo teisiškai vertinamas ir kvalifikuojamas, nes tuo sprendimu išspręstas tik laikinosios poveikio priemonės (laikino teisių apribojimo) kaltinamajam taikymo klausimas.

24Mindeno pirmosios instancijos teismo 2005 m. kovo 8 d. nutarimu, priimtu baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 145-149), kaltinamasis A. A. dėl neteisėto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nubaustas 600 eurų dydžio pinigine bauda ir atėmimu teisės vairuoti 10 mėnesių šalies teritorijoje. Taigi šiuo teismo sprendimu trečiojo asmens A. A. veiksmai teisiškai kvalifikuoti kaip neteisėtas ir baustinas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šis Vokietijos teismo sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo baudžiamąja tvarka pripažintas įvykdęs teisei priešingą veiką – pasišalinimą iš autoįvykio vietos, neturi prejudicinės galios. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Byloje pateikti įrodymai, kad abu minėti Mindeno teismo sprendimai vėlesniais to paties teismo procesiniais sprendimais yra panaikinti ir negalioja. Atsakovas pateikė į bylą Mindeno apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. raštą advokatų biurui (t. 1, b. l. 183-186), kad dėl nepavykusio pristatymo (laiku neatlikto įteikimo gavėjui) panaikinamas teismo 2005 m. kovo 8 d. nutarimo skirti baudą įsigaliojimo paliudijimas (panaikinama žyma apie nutarimo įsigaliojimą). Į bylą taip pat pateiktas Mindeno pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas (t. 1, b. l. 188-192), kuriame nurodoma, kad teismas nusprendė panaikinti 2004 m. lapkričio 30 d. priimtą sprendimą, kuriuo kaltinamajam A. A. buvo laikinai atimta teisė vairuoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Taigi, dar prieš pareiškiant ieškovui ieškinį šioje byloje jau buvo panaikintas teismo sprendimo, kuriuo A. A. pripažintas kaltu dėl pasišalinimo iš autoįvykio vietos, įsigaliojimas, o parengiamojoje šios bylos nagrinėjimo stadijoje buvo panaikintas ir sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo kaltinamajam, kuris buvo įtariamas neteisėtu pasišalinimu iš autoįvykio vietos. Kadangi trečiojo asmens A. A. atžvilgiu nėra įsiteisėjusio ir galiojančio teismo nuosprendžio ar sprendimo, kuriuo jis būtų įstatymo nustatyta tvarka pripažintas padaręs teisei priešingą veiką (baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą), todėl laikytina neįrodyta, kad šis asmuo padarė tokią veiką ir yra dėl to kaltas. Šiuo atveju galioja bendroji prezumpcija, kad asmuo yra laikomas nekaltu nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų padarymu, kol įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis neįrodyta priešingai.

25Ieškinys taip pat buvo grindžiamas Vokietijos teismų sprendimais (Bylefeldo žemės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu ir instancine tvarka šį sprendimą peržiūrėjusio Hamo aukščiausiojo žemės teismo senato 2006 m. birželio 14 d. procesiniu sprendimu) dėl draudimo išmokos priteisimo autoavarijoje nukentėjusiam asmeniui. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje arba administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau paminėti toje pačioje civilinėje byloje priimti užsienio valstybės teismų sprendimai neturi prejudicinės galios, nes toje byloje teisminio ginčo proceso dalyviais buvo kiti asmenys (teisminiame ginče dalyvavo Vokietijos juridiniai asmenys). Be to, byloje, kurioje buvo priimti minėti užsienio valstybės teismo sprendimai dėl reikalavimo atlyginti žalą priteisiant draudimo kompensaciją (draudimo išmoką), trečiojo asmens pasišalinimo iš autoavarijos vietos fakto nustatymas ir tokios veikos teisinis kvalifikavimas nebuvo ir negalėjo būti įrodinėjimo dalykas, nes šis faktas, kaip baudžiamojo nusižengimo požymius Vokietijoje turinti veika, buvo nustatinėjamas ir įrodinėjamas teismine baudžiamojo proceso tvarka.

26Dėl trečiojo asmens kaltės padarius teisei priešingą veiką įrodytumo

27Nei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo, nei dabar nėra kokio nors galiojančio teismo sprendimo ar kitokio dokumento, kuriuo būtų neginčijamai įrodytas faktinis ieškinio pagrindas – trečiojo asmens A. A. sąmoningas tyčinis pasišalinimas iš autoįvykio vietos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtą, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai pateiktą medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad trečiasis asmuo pasišalino iš autoįvykio vietos tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal nusižengimo, kurio sudėtį sudaro pasišalinimas (pasitraukimas) iš autoavarijos vietos, esmę kaltė jo padarymu gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pasišalinimas iš autoįvykio vietos laikytinas tyčine teisei priešinga veika, kuomet asmuo, sukėlęs autoįvykį, tą suprato ir sąmoningai bei tikslingai pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007). Taigi, šiuo atveju yra aktualus asmens kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nustatymo klausimas, kuris spręstinas analizuojant asmens subjektyvų psichinį santykį su įvykiu, kurio atsiradimas pagal įstatymą siejamas su teisei priešingu to asmens veikimu (aktyviais veiksmais) arba neveikimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta tik tai, kad trečiojo asmens vairuojamas atsakovo automobilis dalyvavo eismo įvykyje – susidūrime su iš paskos važiuojančia kita transporto priemone ir nuvažiavo iš įvykio vietos, tačiau nėra įrodyta, kad toks nuvažiavimas pripažintinas tyčiniu pasišalinimu (pasitraukimu) iš autoįvykio vietos, sąmoningai pažeidžiant kelių eismo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

28Autoįvykyje dalyvavusio autovežio vairuotojai – trečiasis asmuo A. A. ir liudytojas A. M. tiek pateiktuose Vokietijos institucijų dokumentuose, tiek nagrinėjamoje byloje nuosekliai aiškino, kad autovežio sutrūkčiojimą jie subjektyviai įvertino kaip variklio veikimo problemą (momentinį variklio veikimo trūkumą), tačiau nesuvokė, jog galimai įvyko susidūrimas su kita transporto priemone ar kokiu kitokiu daiktu. A. A. aiškino, kad pajutęs automobilio trūkčiojimą jis manė, jog tai variklio problemos, kurių pasitaikė ir anksčiau, žiūrėjo į prietaisus, taip pat ir į galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau buvo naktis, daug mašinų, todėl galėjo nepastebėti šviesų. A. A. teisme teigė, kad jis pajautė tik variklio triukšmą, o vien dėl to nebuvo prasmės tuoj pat sustoti. Kad kažkas atsitrenkė į autovežį, jis supratęs tik po to, kai apžiūrinėdami su porininku vežamas mašinas pastebėjo jų apgadinimus. Supratęs buvus susidūrimą, trečiasis asmuo nedelsdamas apie tai pranešė policijai. Analogiškai aplinkybes aiškino ir liudytojas A. M.. Netikėti šių asmenų paaiškinimais dėl analizuojamų faktinių aplinkybių subjektyvaus suvokimo, jų psichinio santykio su realiu įvykiu, nėra pagrindo. Kad vairuotojai galėjo nepajausti, o tuo pačiu ir nesuvokti įvykusio susidūrimo su kita transporto priemone, gali būti paaiškinama ir tokiomis objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, jog susidūrę automobiliai judėjo ta pačia kryptimi, buvo atsitrenkta į autovežiu gabenamus automobilius, kurie amortizuoja smūgį dėl autovežio priekaboje įrengtų amortizatorių bei dėl to, kad yra prie autovežio priekabos pritvirtinti diržais už automobilio ratų. Autovežis su kroviniu sveria apie 35 tonas, jo ilgis su priekaba siekia 21 m, todėl gali būti iš esmės juntamas tik stiprus trumpalaikis smūgis, ypač tokiu atveju, kai susiduria ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės. Byloje nustatyta, kad autovežiu vežamas krovinys buvo tik nestipriai apgadintas (išdužęs paskutinio ant autovežio pritvirtinto automobilio galinis stiklas ir šiek tiek įlenktas galinis dangtis), pats autovežis techniškai nenukentėjo, todėl tikėtina, kad autovežio vairuotojas galėjo kontakto su kita transporto priemone momento nepajausti ir/ar nepastebėti, o tuo pačiu nesuvokti ir įvykusio susidūrimo fakto. Logiškai paaiškinamas pasišalinimo iš autoįvykio vietos tikslas galėtų būti siekimas išvengti nepageidaujamų autoįvykio pasekmių arba atsakomybės už padarytą eismo taisyklių pažeidimą. Trečiasis asmuo niekada nepripažino padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį aptariamą avarijos atvejį, todėl šiuo aspektu negalėjo turėti tikslo vengti atsakomybės. Net ir pripažinus trečiojo asmens kaltę dėl sukeltos autoavarijos, kokių nors žalingų padarinių trečiojo asmens darbdaviui (atsakovui) avarijos pasekmės negalėjo sukelti, nes atsakovo civilinė atsakomybė dėl jo transporto priemonėmis padarytos žalos buvo apdrausta. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad šiuo konkrečiu atveju būtų nelogiška tyčia pasišalinti iš avarijos vietos, nes tokiu neprotingu elgesiu būtų perkeliama atsakomybė už žalą ne tik savo darbdaviui, bet ir pačiam sau, veikiama priešingai savo paties interesams. Remiantis civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina yra tai, kad trečiasis asmuo nesuvokė įvykusio susidūrimo su kita transporto priemone, todėl nuvažiavo neturėdamas tikslo pasišalinti iš autoįvykio vietos. Teisėjų kolegija tokio fakto egzistavimą grindžia įrodymų visumos analize, kuri leidžia daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui sąmoningai pasišalinti iš autoįvykio vietos nebuvo loginės prasmės.

29Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog byloje nėra įrodytas ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą pagrindas – atsakingo už žalos padarymą asmens sąmoningo pasišalinimo iš įvykio vietos faktas, todėl atmesdamas ieškinį teismas išsprendė bylą teisingai. Pripažinus, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl jo nepagrįstumo, bylos eigoje iškelti ieškinio senaties termino trukmės ir jo eigos skaičiavimo klausimai teisinės reikšmės nebeturi.

30Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, turi būti panaikinamos atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 4 d.).

31Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovui advokato teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą mokėjimo dokumentą (CPK 98 str. 1 ir 3 d. nuostatos).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti atsakovui A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmonei „Laima“ (kodas 152023357) iš ieškovo bankrutuojančios draudimo uždarosios akcinės bendrovės „Ingo Baltic“ (kodas 110426768) 2065 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

35Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmonės „Laima“ (kodas 152023357, Draugystės g. 2, Druskininkai) 217 399,58 Lt sumos dydžio turto ir/ar lėšų areštą. Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovo bankrutuojančios DUAB „Ingo Baltic“ bankroto administratoriaus... 4. Administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad teismas 2005 m. rugpjūčio 18... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo... 6. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pretenzijos atsakovui matyti, jog Biuras... 7. Ieškovo BDUAB „Ingo Baltic“ administratoriaus įgaliotas asmuo apeliaciniu... 8. 1.... 9. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, pagrindžiančius trečiojo asmens... 10. 2.... 11. Draudiko teisė reikalauti žalos atlyginimo kyla ne iš sutarties, o iš... 12. 3.... 13. Teismas bylą išnagrinėjo paskubomis, todėl ieškovui buvo apribota... 14. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 15. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovo A.... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs... 18. Kadangi ieškovo ieškinys priteisti nuostolių atlyginimą grindžiamas... 19. Dėl užsienio valstybės policijos pareigūnų ir teismų priimtų... 20. Pasitraukimas iš autoavarijos vietos yra teisės pažeidimas. Lietuvos teisės... 21. Toliau pagal sudarymo laiką paminėtini 2004 m. lapkričio 25 d. kaltinamojo... 22. Bylos medžiagoje esančiame 2004 m. lapkričio 26 d. eismo įvykio protokole... 23. Pagal CPK 182 straipsnio nuostatas įrodymu byloje gali būti aplinkybės,... 24. Mindeno pirmosios instancijos teismo 2005 m. kovo 8 d. nutarimu, priimtu... 25. Ieškinys taip pat buvo grindžiamas Vokietijos teismų sprendimais (Bylefeldo... 26. Dėl trečiojo asmens kaltės padarius teisei priešingą veiką... 27. Nei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo,... 28. Autoįvykyje dalyvavusio autovežio vairuotojai – trečiasis asmuo A. A. ir... 29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 30. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekant nepakeistą pirmosios... 31. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovui advokato... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti atsakovui A. Vasiliausko visuomeninio maitinimo įmonei „Laima“... 35. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi...