Byla N-756-1125-10
Dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. AM037740 (toliau – ir Nutarimas) D. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 4 000 Lt baudą už tai, kad jis 2009 m. vasario 6 d. Prienų šilo miške, ties Prienų rajono Naravų kaimu, neteisėtai - be galiojančio leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius, be galiojančios licencijos, uždraustu laiku, draudžiamais medžioklės įrankiais „kilpomis“, neturėdamas medžioklės lapo ir galiojančio medžiotojo bilieto, sumedžiojo apie trijų metų amžiaus stirną, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 17 straipsnį bei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Taisyklės), 17.2, 18.1, 18.2 ir 60.1 punktus. Kartu su pažeidėju neteisėtai medžiojo R. S..

5D. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Teigė, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, nes jis nedalyvavo neteisėtoje stirnos medžioklėje, be to, R. S. prisipažino, kad jis vienas sumedžiojo stirną.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

8Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. vasario 11 d. raštu Nr. R2-25, video medžiaga, kurie, sutinkamai su ATPK 256 straipsniu, pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti. Administracinėje byloje ginčas kyla dėl pažeidimo subjekto. Atsakovo atstovo T. B. paaiškinimu bei liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad 2009 m. vasario 6 d. jie pagal miške rastą nubrozdintą medelį, išmintą žemę (t. y. nustačius vietą, kurioje su kilpa buvo sugauta stirna), kraujo balą, dviejų žmonių batų pėdsakais, kraujo dėmėmis, atsekė iki D. M. sodybos. Ant sniego matėsi šviežias kraujas. Žvėris buvo neštas iki sodybos ribos, o po to karučiu nuvežtas iki lupyklos (supynės). Minėti asmenys bei liudytojas S. P. parodė, jog sodyboje prie savadarbės lupyklos (supynės) rado daug kraujo, stirnos šerių. S. P. teigimu, jis medžiotojas, ir todėl įsitikinęs, kad tai buvo stirnos, o ne ožio šeriai. Tai paneigia D. M. teiginį, kad sodyboje jis lupo ožį, du užmuštus triušius. R. S. namuose kibire buvo rasti stirnos vidaus organai. Minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, juose išdėstytos aplinkybės sutampa su nurodytomis 2009 m. vasario 6 d. protokole, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Teismas nesivadovavo prieštaraujantiems aukščiau paminėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms liudytojo R. S., teigiančio, kad stirną kilpa neteisėtai sumedžiojo vienas, parodymais. Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes, teismui nepateikta (ABTĮ 57 str.). D. M. motyvas, kad dėl užimtumo vasario 3-6 dienomis jis negalėjo būti neteisėtos medžioklės dalyvis, laikytinas nepagrįstu, nes, kaip aiškino nuobaudą paskyrusios institucijos atstovai, tokie pažeidimai daromi tamsiu paros metu. Paties pareiškėjo paaiškinimus teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ir nustatė, kad D. M. pareikštas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, jo veiksmai pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį yra kvalifikuoti teisingai. Teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, veikos kaltės formą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad D. M. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. D. M. 2008 m. rugpjūčio 26 d. yra baustas už pažeidimą pagal ATPK 61 straipsnio 4 dalį ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. 4 d. pagal ATPK 771 straipsnio 1 dalį.

9III.

10Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, netaikė įstatymų, kuriuos reikėjo taikyti, neteisingai išaiškino įstatymus, be to, bylą tyrė vienpusiškai. Pažymi, kad teismas nepagrįstai kaip įrodymu vadovavosi Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. vasario 11 d. raštu Nr. R2-25, nes šis raštas buvo pateiktas tik dėl stirnienos, rastos pas R. S. ir tai neįrodo pareiškėjo kaltės. Video medžiagoje akivaizdžiai matyti, kaip skiriasi kraujo pėdsakai, šviežiai nužudytos stirnos ir prieš kelias dienas nudirtų triušių bei prieš porą savaičių nudirto ožio kraujo, kurio liekanos buvo rastos pareiškėjo kieme. Vaizdo medžiaga nepaliudija, kad būtent pareiškėjas dalyvavo medžioklėje, nebuvo nufilmuoti konkretūs pėdsakai. Nebuvo tiriami papildomi įrodymai - pėdsakų žymės ir avalynė, su kuria neva buvo vaikščiota miške ir kam ji priklausė. Nurodo, kad išsiaiškino, jog įvykio dieną kartu su R. S. po mišką vaikščiojo M. D., kuris nedalyvavo stirnos sugavime ir vilkime, tačiau S. prašymu vaikščiojo po mišką pažiūrėti žvėrių pėdsakų ir norėtų, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas. Kritiškai vertintini S. P. parodymai, kad, jis kaip medžiotojas, atpažino stirnos šerius prie lupyklos. Kilus abejonėms pareigūnai galėjo paimti šerių pavyzdžius iš lupyklos sodyboje vietos ir juos papildomai ištirti, tačiau to nepadarė. Vieta prie lupyklos buvo apžiūrėta šaltu metu, esant minusinei temperatūrai, o rasti šeriai buvo kraujuoti ir sniege sustingę, dėl ko juos buvo sunkiau atpažinti. Teismas nepagrįstai nustatė, kad stirna karučiu buvo nuvežta iki lupyklos, nes karutyje, kuris buvo apžiūrėtas pareigūnų, nebuvo nei kraujo, nei šerių. Tokias aplinkybes papildomai paneigia liudytojo R. S. parodymai, kad jis stirną tempė vienas ir D. M. priklausančiu karučiu nesinaudojo, o savo karučio neturi (nuo D. M. sodybos ribų R. S. stirną įsidėjo į maišą ir ją parsinešė į savo namus maiše). Nurodo, kad du suaugę vyrai būtų stirną nešę, nepalikdami tokių ryškių pėdsakų, atsižvelgiant, kad pėdsakai vedė į pareiškėjo sodybą, kuri nėra aptverta ir pro kurios teritoriją turėjo praeiti R. S., eidamas iš miško link savo namų (praeiti pro kitur nuo Nemuno krantinės link R. S. namų yra labai sudėtinga). Be to, R. S. liudijo, kad jis neteisėtą veiką darė 2009 m. vasario 3 d., o tą dieną D. M. dirbo (teismui pateikė savo darbo grafiką). Byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kad jis dalyvavo administracinio nusižengimo padaryme (pvz., liudytojų parodymų, stirnienos ar jos organų jo namuose). Pareiškėjo kaltė buvo grindžiama tik pareigūno S. P. prielaida, kad lupykloje buvę šeriai galėjo būti stirnos. Jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau tos nuobaudos yra nesusiję su panašiais nusižengimais, t. y. jam buvo paskirta 25 Lt administracinė bauda už iškirstos medienos laikymo termino pažeidimą, ir 200 Lt administracinė bauda už kirtimų taisyklių pažeidimą.

11Institucija pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14D. M. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skirta administracinė nuobauda – 4 000 Lt bauda.

15ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Ši teisės norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Medžioklės įstatymą (2004 m. sausio 1 d. redakcija) ir Taisykles (2009 m. sausio 1 d. redakcija).

16Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. PER-30 AM 037740 matyti, kad D. M. kaltinamas pažeidęs Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 17 straipsnį bei Taisyklių 17.2, 18.1, 18.2 ir 60.1 punktus (b. l. 13, 14).

17Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, šio įstatymo 17 straipsnis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka. Taisyklių 17.2 punkte inter alia yra nustatyta, kad leidžiama medžioti stirnas patinus – nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams), o stirnas pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Remiantis Taisyklių 18.1 ir 18.2 punktais, medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma nėra privaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos) ir galiojantį medžioklės lapą. Taisyklių 60.1 punktas nurodo, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti.

18D. M. savo kaltę neigia ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.

19ATPK 257 straipsnis nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų.

20Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. D. M. kaltė įrodyta liudytojų T. B. ir G. K. parodymais pirmosios instancijos teisme (b. l. 26-33), prie bylos pridėtomis fotonuotraukomis prie video medžiaga.

21Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad D. M. kaltė buvo nustatyta tik pareigūno S. P. prielaida, jog lupykloje buvę šeriai galėjo būti stirnos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visumą byloje esančių įrodymų, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. vasario 11 d. raštą Nr. R2-25, video medžiagą, T. B., G. K. ir S. P. parodymus. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. vasario 11 d. raštas Nr. R2-25 buvo pateiktas tik dėl stirnienos, rastos pas R. S.. Iš byloje pridėto Institucijos 2009 m. vasario 9 d. paklausimo Nr. ARPR-4-21 (b. l. 15) matyti, kad minėtai Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai buvo pateikti gyvūnų šerių pavyzdžiai, rasti ( - ), t. y. D. M. sodyboje, ir ( - ), t. y. R. S. sodyboje. Liudytojo R. S. parodymai, kad jis vienas neteisėtai sugavo stirną, taip pat atmestini, kaip prieštaraujantys kitiems įrodymams, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp liudytojo ir D. M. yra susiklostę draugiški santykiai. Liudytojas M. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas, tačiau nurodė tik vienintelę aplinkybę, kad R. S. jam siūlė pirkti žvėrienos (b. l. 32).

22Iš Institucijos surašyto nutarimo (b. l. 5) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą D. M. buvo įvertinta, jog per metus nuo nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 61 straipsnio 4 dalį ir ATPK 771 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad remiantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra laikoma, jei pakartotinai per metus padarytas tokios pat pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Kadangi ATPK 61, 771 ir 85 straipsniai yra APTK septintajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, laikytina, kad tai yra tos pačios rūšies administraciniai teisės pažeidimai ir vertintina, kaip sunkinanti aplinkybė.

23Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. D. M. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai, atsižvelgus į jo atsakomybę įtakojančias aplinkybes, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o D. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26D. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.

27Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 5. D. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas... 6. II.... 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi... 8. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas... 9. III.... 10. Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio... 11. Institucija pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo,... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. D. M. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto... 15. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas medžioklės plotuose... 16. Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo... 17. Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę naudoti... 18. D. M. savo kaltę neigia ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios... 19. ATPK 257 straipsnis nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas... 20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų... 21. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad D. M. kaltė buvo... 22. Iš Institucijos surašyto nutarimo (b. l. 5) ir pirmosios instancijos teismo... 23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 26. D. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.... 27. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį palikti... 28. Nutartis neskundžiama....