Byla 2A-1688-527/2013
Dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Rudzinsko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 pagal nepilnamečio ieškovo J. D. ieškinį atsakovui P. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas, atstovaujamas atstovų pagal įstatymą, ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė iš atsakovo priteisti 789,62 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas J. D. yra atsakovo P. D. ir D. D. sūnus (b. l. 8). 2001-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovo tėvų santuoka (b. l. 9–10). 2010-07-28 ieškovo mama D. D. mirė (b. l. 11). 2010-09-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2909 ieškovui J. D. nustatyta laikinoji globa, jo globėjais paskirti V. S. R. ir P. R. R., globos vieta nustatyta adresu ( - ), Kaune (b. l. 12). 2012-05-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu terminuotai iki 2017-01-27 apribota atsakovo P. D. tėvo valdžia sūnaus J. D., gim. ( - ), atžvilgiu; nepilnamečio nuolatinė globa nustatyta jo seneliams P. R. R. ir V. S. R. (b. l. 20–24), 2012-10-01 Kauno apygardos teismo nutartimi 2012-05-02 Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 25–31). 2010-07-30 atsakovas pateikė prašymą savo darbovietės vadovybei nutraukti lėšų pervedimą į D. D. asmeninę banko sąskaitą jai mirus (b. l. 15). Mirus ieškovo mamai, VšĮ ( - ) ligoninė antstoliui R. K. grąžino vykdomąjį raštą, pagal kurį iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaitomos ieškovo išlaikymui skirtos pinginės lėšos (b. l. 13). Ieškovui VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ame pensijų skyriuje už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30 buvo išmokėta 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensija, kuri pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Nuo 2010-10-01 našlaičio pensiją moka VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius į banko sąskaitą, nurodytą P. R. R. prašyme (b. l. 16–18). 2012-02-13 raštu ieškovo vardu advokatė Dana Žvingilienė pateikė atsakovui pretenziją dėl 789,62 Lt sumos našlaičio pensijos grąžinimo persiunčiant ją sūnui perlaida paštu arba į globėjo P. R. R. sąskaitą, kuri bus nurodyta atsakovui to pageidaujant (b. l. 19).

4Kauno apylinkės teismas 2013-01-24 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui 789,62 Lt išmokėtos našlaičio pensijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (789,62 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 27 Lt žyminio mokesčio (b. l. 34–36). Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad P. R. R. ir V. S. R. dėl 65 metų amžiaus apribojimo viršijimo pagal jų gimimo datą negalėjo būti nepilnamečio, vyresnio kaip 10 metų amžiaus, globėjais (rūpintojais), todėl jie negali reikalauti grąžinti išmokų. 13 metų amžiaus J. D., neturintis teisėtų globėjų pagal įstatymą, iš principo neturi teisės kreiptis į teismą. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. G. 2010-09-02 įsakymas Nr. A-2909 dėl J. D. laikinosios globos yra niekinis, laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30 atsakovas buvo teisėtas savo sūnaus atstovas pagal įstatymą, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 4–ame pensijų skyriuje už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30 išmokėta 789,62 Lt dydžio našlaičio pensija buvo teisėtai pervesta į jo banko sąskaitą. Nepagrįsto praturtėjimo, numatyto CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, nebuvo. Atsakovas gautą našlaičio pensiją panaudojo sūnaus interesais, sumokėdamas valstybei žyminius mokesčius už vaiko interesais teikiamus procesinius dokumentus teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013-05-16 galutiniu sprendimu (b. l. 138–141) Kauno apylinkės teismo 2013-01-24 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3685-429/2013 paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovui 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 35,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad į atsakovo asmeninę sąskaitą VSDFV Vilniaus skyriaus 4–asis pensijų skyrius laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30 pervedė 789,62 Lt valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos, paskirtos atsakovo nepilnamečiam sūnui J. D.. Atsakovas ginčija ieškovo atstovų pagal įstatymą teisę būti ieškovo globėjais ir ieškovo vardu pareikšti ieškinį, taip pat civilinės bylos teismingumą Kauno apylinkės teismui. Civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 išnagrinėtas ieškovų P. R. R. ir V. S. R. ieškinys atsakovui P. D. dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjo skyrimo bei atsakovo P. D. priešieškinis dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, laikinosios globos panaikinimo, moralinės žalos priteisimo. Šioje byloje priimtu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimu terminuotai, t. y. iki 2017-01-27, apribota atsakovo P. D. tėvo valdžia sūnaus J. D., gim. ( - ), atžvilgiu; nepilnamečio nuolatinė globa nustatyta jo seneliams P. R. R. ir V. S. R., atsakovo priešieškinis atmestas. Proceso šioje byloje metu nebuvo sustabdytas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. G. 2010-09-02 įsakymo Nr. A-2909 dėl J. D. laikinosios globos galiojimas, šis įsakymas teismo sprendimu taip pat nebuvo panaikintas. Be to, 2013-03-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 3K-3-218/2013 išnagrinėtas ir atmestas atsakovo P. D. kasacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimo bei dėl Kauno apygardos teismo 2012-10-01 nutarties. Šia nutartimi kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad „pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstas išvadas dėl tėvo valdžios atsakovui apribojimo, nes atsakovas nesiekė šeimos ryšių su vaiku atkurti palaipsniui, nedalyvavo psichologo susitikimuose su vaiku, vaikui per prievartą bendraujant su tėvu ir išreiškus aiškų norą gyventi su seneliais, bendravimas su tėvu jam kėlė įtampos. Be to, atsakovo atvirai vaikui sakomas neigiamas ir net menkinantis požiūris į ieškovus, kenkia nepilnamečio vaiko asmenybės raidai“. Civilinėje byloje priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o jais nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo ginčijami ir įrodinėjami šioje byloje. Todėl teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad ieškovo atstovai P. R. R. ir V. S. R. dėl savo amžiaus negali būti ieškovo globėjais, o ieškovas J. D., būdamas nepilnamečiu ir atstovaujamas atstovų pagal įstatymą, negali kreiptis į teismą ginti pažeistų teisių. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas yra akivaizdžiai susijęs su globėjo pareigomis, todėl ieškinys CPK 30 straipsnio 10 dalies pagrindu pagrįstai priimtas nagrinėti pagal globėjų gyvenamąją vietą Kauno apylinkės teisme.

8Teismas nurodė, kad atsakovo pareikšti prieštaravimai ir paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, nepaneigė ginčijamu 2013-01-24 preliminariu sprendimu nustatytų aplinkybių, kad atsakovas, būdamas ieškovo tėvu, kartu su juo negyveno, jo neglobojo ir juo nesirūpino. Ieškovo mamos mirties momentu ir atsakovui kreipiantis dėl našlaičio pensijos skyrimo atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nebuvo apribota, tačiau atsakovas faktiškai kartu su nepilnamečiu sūnumi negyveno, juo nesirūpino ir jo neglobojo. Aplinkybė, kad atsakovas prašymo VSDFV pateikimo metu de jure turėjo teisę kreiptis dėl našlaičio pensijos nepilnamečiam sūnui paskyrimo, nepanaikina jo pareigos gautą našlaičio pensiją perduoti jos gavėjui ar jo globėjams arba šią pinigų sumą panaudoti tiesiogiai nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti – maistui, rūbams, sūnaus lavinimui ar kitiems poreikiams patenkinti. Į tėvo, gyvenančio skyrium su nepilnamečiu vaiku, banko sąskaitą pervedus našlaičio pensiją, šios piniginės lėšos negali būti panaudotos skyrium gyvenančio tėvo šeimos poreikiams, jos turi būti skirtos nepilnamečio našlaičio interesams užtikrinti. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis šiuo atveju netaikytina. Našlaičio pensija paskirta nepilnamečiui J. D. VSDFV Vilniaus skyriaus 4–ajame pensijų skyriuje už 2010-07-28 mirusią mamą D. D., atsakovas nėra šios pensijos gavėjas (b. l. 16). Ar yra pagrindas taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą išimtį, galėtų būti svarstoma tuo atveju, jei reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytas lėšas atsakovui pareikštų ne pensijos gavėjo, kuriam ji paskirta, globėjai, bet šią pensiją skyrusi institucija – VSDFV Vilniaus skyrius. Nors atsakovas nurodė, kad jis į jo sąskaitą pervestą 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensiją panaudojo tinkamai, būtent sūnaus poreikiams tenkinti, kadangi mokėjo žyminius mokesčius už teismui teikiamus procesinius dokumentus, kuriais ginčijo sūnui nustatytą laikinąją globą, teismo vertinimu, atsakovas šiuo būdu veikė būtent savo interesais ir realizavo savo materialines ir procesines teises, kadangi nei vienos instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas siekė atkurti šeimos ryšius su nepilnamečiu sūnumi. Našlaičio pensija yra tikslinė parama siekiant padėti užtikrinti nepilnamečio, netekusio vieno iš tėvų (tėvų), poreikių tenkinimą. Teisės aktai nereglamentuoja valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos panaudojimo tvarkos, tačiau šių lėšų panaudojimas turi užtikinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimą, jo aprūpinimą jam reikalingais daiktais, rūbais, lavinimo priemonėmis, užtikrinti tinkamas gyvenimo, buities, vystymosi ir mokymosi sąlygas. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis 789,62 Lt sumą panaudojo šiems skyrium gyvenančio sūnaus poreikiams patenkinti, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad gauta 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos suma panaudota tinkamai, tenkinant išskirtinai vaiko poreikius.

9Atsakovas nurodė, kad ginčijamu preliminariu sprendimu teismas nustatė tikrovės neatitinkančius faktus, kad atsakovas sūnaus išlaikymui skirtas lėšas mokėjo priverstinai pagal vykdomąjį raštą per darbovietę. Šią aplinkybę patvirtino ieškovo byloje pateikti VšĮ ( - ) ligoninės išduoti dokumentai (b. l. 13–14), o taip pat ieškovo atstovų atsiliepime į prieštaravimus nurodytos aplinkybės ir 2011-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-18051-199/2011 ir 2012-03-22 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-621-259/2012 nustatytos aplinkybės, kurios taip pat yra prejudiciniai faktai ir šioje byloje iš naujo negali būti įrodinėjami.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 146–153) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-16 galutinį sprendimą ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo:

121) įpareigoti pirmosios instancijos teismą įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-6517-429/2013 atsakovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

132) vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta išimtimi, iš naujo įvertinti ieškovo atstovų pagal teismo sprendimą P. R. R. ir V. S. R. amžių pagal asmens kodus, nustatyti jų veiksnumą pagal amžių CK 3.269 straipsnio 7 punkto ir CK 3.242 straipsnio 3 dalies pagrindu būti atsakovo sūnaus J. D. laikinaisiais ir nuolatiniais globėjais, nustatyti, ar P. R. R. ir V. S. R. civilinėje byloje Nr.2-3685-429/2013 turėjo teisę CK 2.11 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir CK 3.242 straipsnio 3 dalies pagrindu pareikšti teisme 2013-01-15 ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovo sūnaus J. D. vardu, ir nustatyti, ar CPK 60 straipsnio 4 punkto ir CK 3.242 straipsnio 3 dalies pagrindu neveiksnūs pagal amžių globoti 13 metų amžiaus J. D. fiziniai asmenys P. R. R. ir V. S. R. turėjo teisę atstovauti neveiksnų pagal amžių J. D. Kauno apylinkės teisme civilinėse bylose Nr. 2-3685-429/2013 ir Nr. 2-6517-429/2013 teisminiame procese Nr. 2-69-3-00778-2013-8;

143) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3685-429/2013, įpareigoti pirmosios instancijos teismą išspręsti atsakovo priešieškinio civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 priėmimo klausimą iš naujo, priešieškinį dalyje dėl 8 880 Lt priteisimo iš ieškovo atstovų pagal teismo sprendimą išnagrinėti kartu su ieškiniu ir priimti naują sprendimą: Kauno apylinkės teismo preliminarų 2013-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3685-429/2013 panaikinti, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti dalyje – priteisti iš ieškovo atstovų pagal teismo sprendimą atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai 8 880 Lt nepagrįstai išmokėtos našlaičio pensijos laikotarpyje nuo 2010-10-01 iki 2012-10-01, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 880 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 8 880 Lt našlaičio pensijos dalį pervesti į J. D. laikotarpyje nuo 2010-07-28 iki 2012-10-01 buvusio įstatyminio atstovo (tėvo) P. D. asmeninę sąskaitą;

154) priteisti iš nepilnamečio J. D. atstovų pagal 2012-10-01 teismo sprendimą atsakovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2013-05-16 galutiniu sprendimu dėl šių motyvų.

171. CK 3.164 straipsnio 1 dalis ir CPK 380 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai. Priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę. Nagrinėjant civilinę bylą nepilnametis J. D. nedalyvavo teismo posėdyje, savo nuomonės neišreiškė nei žodžiu, nei raštu, nei kitais vaiko pasirinktais būdais, o tai prieštarauja įstatymo leidėjo CK 3.164 straipsnio 1 dalyje ir CPK 380 straipsnio 2 dalyje nustatytai normai. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepilnamečio ieškovo nuomonės byloje neišreiškimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Vien dėl šio grubaus procesinio pažeidimo Kauno apylinkės teismo 2013-05-16 galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 yra niekinis.

182. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01399-375/2012 nepagrįstai apribojo terminuotai iki 2017-01-27 atsakovo tėvo valdžią sūnaus J. D. atžvilgiu ir nustatė atsakovo sūnaus J. D. nuolatinę globą neveiksniems pagal amžių artimiesiems giminaičiams P. R. R. ir V. S. R.. Kauno apygardos teismas 2012-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1793-657/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu, atsakovo, kaip nepilnamečio sūnaus J. D. įstatyminio atstovo, teisės buvo suvaržytos 2012-10-01, o V. S. R. ir P. R. R. nuo 2012-10-01 tapo nepilnamečio J. D. atstovais pagal teismo sprendimą. Ginčytinos išmokos buvo išmokėtos laikotarpyje nuo J. D. motinos mirties iki 2012-10-01, todėl pašalinių asmenų (V. S. R. ir P. R. R.) ieškininis reikalavimas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Vien dėl šio grubaus procesinio pažeidimo Kauno apylinkės teismo 2013-05-16 galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 yra niekinis.

193. V. S. R. ir P. R. R. teise gauti našlaičio pensiją galėjo pasinaudoti tik po 2012-10-01, tai yra įsiteisėjus teismo sprendimui dėl J. D. globos. Kadangi našlaičio pensija yra tikslinė valstybinių lėšų išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą įtraukti į procesą šalimi ir įpareigoti fizinį asmenį grąžinti valstybinių lėšų neteisėtą išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodytą sąskaitą. 2013-03-20 pareikštame priešieškinyje atsakovas teismo prašė įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-6517-429/2013 atsakovu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau Kauno apylinkės teismas VSDFV į bylą šalimi neįtraukė. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neįtraukimas šalimi į bylą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

204. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pirmosios instancijos teismas privalėjo peržiūrėti ieškinio priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą ir atsisakyti priimti ieškinį, kadangi ieškovai P. R. R. ir V. S. R. dėl 65 metų amžiaus apribojimo viršijimo pagal jų pasuose įrašytą asmens kode gimimo datą iš principo negali būti nepilnamečių vaikų, vyresnių kaip 10 metų amžiaus, globėjais (rūpintojais) CK 3.269 straipsnio 7 punkto ir CK 3.242 straipsnio 3 dalies pagrindu. CK 2.11 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad fizinis asmuo, kurio civilinis veiksnumas apribotas, negali pareikšti ieškinio, susijusio su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas. CPK 60 straipsnio 4 punkto pagrindu, neveiksnūs pagal amžių fiziniai asmenys neturėjo teisės atstovauti neveiksnų pagal amžių J. D. teisme. Neveiksniems asmenims procese suteikiant ieškovų teises, pažeidžiami teisėtos teismo sudėties principai. Tokiu būdu civilinė byla Nr. 2-6517-429/2013 išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

215. Ieškinys turėjo būti nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teisme pagal atsakovo P. D. gyvenamąją vietą, nes ieškovai V. S. R. ir P. R. R. laikotarpyje nuo 2010-07-28 iki 2012-10-01 neturėjo įsiteisėjusio teismo sprendimo būti J. D. globėjais. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

226. Pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybę, kad atsakovas prašymo VSDFV pateikimo metu de jure turėjo teisę kreiptis dėl našlaičio pensijos nepilnamečiam sūnui paskyrimo, o pensiją paskyręs VSDFV Vilniaus skyrius į nepilnamečio J. D. įstatyminio atstovo, tai yra tėvo P. D., asmeninę sąskaitą teisėtai pervedė 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumą už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30. Civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 nėra duomenų, kad VSDFV būtų įtraukta į bylą šalimi ir kad būtų pareiškusi reikalavimą našlaičio J. D. įstatyminiam atstovui tėvui P. D. grąžinti 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumą už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30. Tokio reikalavimo VSDFV nereiškė, nes CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato išimtį. Darytina išvada, kad nepagrįsto praturtėjimo, numatyto CK 6.237 straipsnio l dalyje, nebuvo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-01399-375/2012 įteisinus Kauno apygardos teismo 2012-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1793-657/2012, CK 6.237 straipsnio l dalyje nurodyta pareiga neatsirado CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes galioja CK 6.241 straipsnio l dalies 4 punkte numatyta išimtis: negali būti išreikalaujama suma, be pagrindo išmokėta kaip pensija (šiuo atveju našlaičio pensija), jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padarytos sąskaitybos klaidos. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismas tiek civilinėje byloje Nr. 2-3685-429/2013, tiek civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 netinkamai pritaikė civilinės teisės normas, numatytas CK 6.241 straipsnio l dalies 4 punkte, o tai buvo pagrindu preliminarų 2013-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3685-429/2013 panaikinti ir 2013-01-15 ieškinį atmesti. Teismas nustatė tikrovės neatitinkančius faktus, kad atsakovas P. D., tuo metu būdamas nepilnamečio sūnaus J. D. įstatyminiu atstovu, 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumą už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30 panaudojo skyrium gyvenančios šeimos poreikiams užtikrinti. Prie civilinės bylos Nr. 2-6517-429/2013 prijungti rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovas, tuo metu būdamas įstatyminiu savo sūnaus J. D. atstovu ir gindamas J. D. teises ir teisėtus interesus, gautą našlaičio pensiją (789,62Lt) panaudojo J. D. poreikiams tenkinti teisme: teisiniais metodais ėmėsi išlaisvinti sūnų iš neveiksnių pagal amžių artimųjų giminaičių, neteisėtai laikiusių J. D. prieš atsakovo valią. Atsakovo sūnaus J. D. pagrindinis interesas yra gyventi su tėvu vienoje šeimoje. Gindamas J. D. teises ir teisėtus interesus, gautą tikslinę našlaičio pensiją atsakovas panaudojo J. D. poreikiams tenkinti teisme, tai yra žyminių mokesčių įmokoms valstybinei mokesčių inspekcijai už procesinių dokumentų padavimą. Atsakovas nepraturtėjo, nes jam pervesta našlaičio pensija (789,62Lt) šiuo metu yra valstybinės mokesčių inspekcijos žinioje. Jei našlaičio pensija, kaip tikslinė parama, nepilnamečio įstatyminio atstovo būtų panaudota netinkamai, teismas privalėtų ją pareikalauti grąžinti pensiją skyrusiai institucijai, tai yra VSDFV Vilniaus skyriui. Be to, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2013-05-16 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 pasisakė dėl neįtrauktos šalimi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos materialiųjų teisių ir pareigų, tai ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 privalėjo iš naujo įrodyti tėvo P. D. siekius atkurti šeimos ryšius su nepilnamečiu sūnumi J. D.. Taigi civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013 nors priimti sprendimai ir yra įsiteisėję, tačiau jais nustatytos faktinės aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, todėl turi būti iš naujo ginčijami ir įrodinėjami civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013. Nuo 2010-10-01 iki 2012-10-01, tai yra už dvidešimt keturis mėnesius, kaip uzufrukto teise nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytojas, atsakovas negavęs nepilnamečiui sūnui J. D. priklausančios našlaičio pensijos po 370 Lt per mėnesį. Nuo 2010-10-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius nepilnamečiui priklausančią našlaičio pensiją savavališkai išmokėjo P. R. R.. Tokiu būdu P. R. R. apgaulės būdu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasisavino nepilnamečio našlaičio pensiją nuo 2010-10-01 iki 2012-10-01, tai yra po 370 Lt per mėnesį, ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo. Šiuo atveju CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis netaikytina, nes P. R. R. laikotarpyje nuo 2010-10-01 iki 2012-10-01 neturėjo įsiteisėjusio teismo sprendimo būti nepilnamečio globėju, todėl veikė nesąžiningai: prašymo VSDFV pateikimo metu de jure neturėjo teisės kreiptis dėl našlaičio pensijos nepilnamečiui paskyrimo. Neteisėtai pasisavintų valstybės lėšų suma sudaro 370 Lt x 24 mėn. = 8 880 Lt. 2013-03-20 priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 atsakovas prašė į bylą atsakovu įtraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3685-429/2013 neskundžiama 2013-03-29 nutartimi priešieškinį atsisakė priimti ir VSDFV į bylą šalimi neįtraukė. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neįtraukimas šalimi į bylą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

237. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, motyvuodamas, kad atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai nėra susiję su ieškovo ieškinyje keliamu reikalavimu dėl piniginių lėšų priteisimo. 2013-03-20 priešieškinyje yra visi CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 2 dalimi, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

27Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28Nors, vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi ir CPK 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams, tačiau nagrinėjant civilinę bylą nepilnametis J. D., gimęs ( - ), nedalyvavo teismo posėdyje, savo nuomonės neišreiškė nei žodžiu, nei raštu, nei kitais vaiko pasirinktais būdais, kolegija nepritaria apeliantui, jog nepilnamečio ieškovo nuomonės byloje neišreiškimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą dėl neteisėtos teismo sudėties (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi ir CPK 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgta tik tokiu atveju, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kadangi šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo globėjai, prašydami nepilnamečiam ieškovui priteisti iš atsakovo jam VSDFV Vilniaus skyriaus 4–ame pensijų skyriuje už laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-09-30 išmokėtą 789,62 Lt valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensiją, veikia išimtinai ieškovo naudai, akivaizdu, kad vaiko, dėl amžiaus negalinčio pačiam savimi pasirūpinti, nuomonė, jeigu jis ir nepritartų šios sumos išreikalavimui iš tėvo, turėtų būti vertinama kaip prieštaraujanti paties vaiko interesams. Vadinasi, dėl nurodytos aplinkybės byla net negalėjo būti išnagrinėta neteisingai, dėl ko nėra jokio pagrindo išvadai, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tuo labiau, kad procesinės teisės normų netinkamas laikymasis teismo sudėties teisėtumo nelemia.

29Bylos duomenys patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 buvo išnagrinėtas ieškovų P. R. R. ir V. S. R. ieškinys atsakovui P. D. dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjo skyrimo bei atsakovo P. D. priešieškinis dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, laikinosios globos panaikinimo, moralinės žalos priteisimo. Šioje byloje priimtu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimu terminuotai, t. y. iki 2017-01-27, apribota atsakovo P. D. tėvo valdžia sūnaus J. D., gim. ( - ), atžvilgiu; nepilnamečio nuolatinė globa nustatyta jo seneliams P. R. R. ir V. S. R., atsakovo priešieškinis atmestas. Proceso šioje byloje metu nebuvo sustabdytas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V. G. 2010-09-02 įsakymo Nr. A-2909 dėl J. D. laikinosios globos galiojimas, šis įsakymas teismo sprendimu taip pat nebuvo panaikintas. Be to, 2013-03-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 3K-3-218/2013 buvo atmestas atsakovo P. D. kasacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimo bei dėl Kauno apygardos teismo 2012-10-01 nutarties bei konstatuota, kad „pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstas išvadas dėl tėvo valdžios atsakovui apribojimo, nes atsakovas nesiekė šeimos ryšių su vaiku atkurti palaipsniui, nedalyvavo psichologo susitikimuose su vaiku, vaikui per prievartą bendraujant su tėvu ir išreiškus aiškų norą gyventi su seneliais, bendravimas su tėvu jam kėlė įtampos. Be to, atsakovo atvirai vaikui sakomas neigiamas ir net menkinantis požiūris į ieškovus, kenkia nepilnamečio vaiko asmenybės raidai“. Kolegija konstatuoja, jog civilinėje byloje priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o jais nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo ginčijami ir įrodinėjami šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Atsižvelgdama į tai, kolegija kaip visiškai nepagrįstus atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-01399-375/2012 priimtu 2012-05-02 sprendimu, kurį Kauno apygardos teismas 2012-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1793-657/2012 paliko nepakeistą, nepagrįstai apribojo terminuotai iki 2017-01-27 atsakovo tėvo valdžią sūnaus J. D. atžvilgiu ir nustatė atsakovo sūnaus J. D. nuolatinę globą neveiksniems pagal amžių artimiesiems giminaičiams P. R. R. ir V. S. R., bei kad ieškovo atstovai P. R. R. ir V. S. R. dėl savo amžiaus negali būti ieškovo globėjais ir kad neturėjo teisės atstovauti neveiksnų pagal amžių J. D. teisme. Pažymėtina, jog dėl apelianto argumentų, susijusių su CK 3.269 straipsnio 7 punkto taikymu vaiko globėjų (ieškovų) atžvilgiu, aiškiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013. Kolegija, vadovaudamasi nurodytais LAT argumentais, kaip visiškai nepagrįstus atmeta apelianto teiginius dėl neteisėtos sudėties teismo, civilinėje byloje Nr. 2-6517-429/2013 neveiksniems asmenims suteikusio ieškovų teises.

30Kolegija taip pat nepritaria apeliantui, jog ieškovas J. D., būdamas nepilnamečiu ir atstovaujamas atstovų pagal įstatymą, negali kreiptis į Kauno apylinkės teismą ginti pažeistų teisių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas yra akivaizdžiai susijęs su globėjo pareigomis, todėl ieškinys CPK 30 straipsnio 10 dalies pagrindu pagrįstai priimtas nagrinėti pagal globėjų gyvenamąją vietą Kauno apylinkės teisme. Tai, kad ieškinį 2013-01-18 pareiškę V. S. R. ir P. R. R. laikotarpyje nuo 2010-07-28 iki 2012-10-01 neturėjo įsiteisėjusio teismo sprendimo būti J. D. globėjais, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Be to, kolegija pažymi, jog, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro ne bet koks bylų rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas, o tik rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

31Teismas nurodė, kad atsakovo pareikšti prieštaravimai ir paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, nepaneigė ginčijamu 2013-01-24 preliminariu sprendimu nustatytų aplinkybių, kad atsakovas, būdamas ieškovo tėvu, kartu su juo negyveno, jo neglobojo, juo nesirūpino ir jo materialiai neišlaikė. Nors ieškovo mamos mirties momentu ir atsakovui kreipiantis dėl našlaičio pensijos skyrimo atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu nebuvo apribota, tačiau atsakovas faktiškai kartu su nepilnamečiu sūnumi negyveno, juo nesirūpino ir jo neglobojo. Pažymėtina, jog ir apeliaciniame skunde tai neneigiama. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog aplinkybė, kad atsakovas prašymo VSDFV pateikimo metu de jure turėjo teisę kreiptis dėl našlaičio pensijos nepilnamečiam sūnui paskyrimo, nepanaikina jo pareigos gautą našlaičio pensiją perduoti jos gavėjui ar jo globėjams arba šią pinigų sumą panaudoti tiesiogiai nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti – maistui, rūbams, sūnaus lavinimui ar kitiems poreikiams patenkinti. Į tėvo, gyvenančio skyrium su nepilnamečiu vaiku, banko sąskaitą pervesta našlaičio pensija turi būti panaudojama nepilnamečio našlaičio interesams užtikrinti, o ne skyrium gyvenančio tėvo šeimos poreikiams. Nors atsakovas nurodė, kad jis į jo sąskaitą pervestą 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensiją panaudojo tinkamai, būtent sūnaus poreikiams tenkinti, kadangi mokėjo žyminius mokesčius už teismui teikiamus procesinius dokumentus, kuriais ginčijo sūnui nustatytą neveiksnių pagal amžių senelių laikinąją globą, teismo vertinimu, atsakovas šiuo būdu veikė būtent savo, o ne sūnaus interesais ir realizavo savo materialines ir procesines teises, kadangi nei vienos instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas teisėtais būdais siekė atkurti šeimos ryšius su nepilnamečiu sūnumi. Našlaičio pensija yra tikslinė parama siekiant padėti užtikrinti nepilnamečio, netekusio vieno iš tėvų (tėvų), poreikių tenkinimą. Teisės aktai nereglamentuoja valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos panaudojimo tvarkos, tačiau šių lėšų panaudojimas turi užtikinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimą, jo aprūpinimą jam reikalingais daiktais, rūbais, lavinimo priemonėmis, užtikrinti tinkamas gyvenimo, buities, vystymosi ir mokymosi sąlygas. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis 789,62 Lt sumą panaudojo būtent skyrium gyvenančio sūnaus poreikiams patenkinti, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad gautą 789,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensiją jis panaudojo tinkamai, tenkinant išskirtinai vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad po ieškovo mamos mirties ieškovo kasdieninių poreikių tenkinimu rūpinosi išimtinai tik jo seneliai V. S. R. ir P. R. R., tai, kad ginčytinos išmokos buvo išmokėtos laikotarpyje nuo J. D. motinos mirties iki 2012-10-01, o ieškovo seneliai tik nuo 2012-10-01 tapo nepilnamečio J. D. atstovais pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kolegijos nuomone, nėra pagrindu pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad ,,pašalinių asmenų (V. S. R. ir P. R. R.) ieškininis reikalavimas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo“.

32Apelianto teigimu, kadangi našlaičio pensija yra tikslinė valstybinių lėšų išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą įtraukti į procesą šalimi ir įpareigoti fizinį asmenį grąžinti valstybinių lėšų neteisėtą išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodytą sąskaitą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neįtraukimas šalimi į bylą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Su šiais apelianto argumentais kolegija visiškai nesutinka, kadangi skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl jokių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliantas be jokio teisėto pagrindo teigia, kad teismas turėjo įpareigoti V. S. R. ir P. R. R. grąžinti valstybinių lėšų neteisėtą išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodytą sąskaitą, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba tokio reikalavimo byloje nereiškė. Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis, kai negali būti išreikalaujama pensija kaip be pagrindo įgytos lėšos, šiuo atveju netaikytina ir kad dėl šios išimties taikymo galėtų būti svarstoma tik tuo atveju, jei reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytas lėšas atsakovui pareikštų ne pensijos gavėjo, kuriam ji paskirta, globėjai, bet šią pensiją skyrusi institucija – VSDFV Vilniaus skyrius. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantas yra visiškai neteisus, teigdamas, jog CK 6.237 straipsnio l dalyje nurodyta pareiga grąžinti be teisėto pagrindo įgytą turtą neatsirado CK 6.237 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios CK 6.241 straipsnyje išvardintas išimtis, pagrindu.

33Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo priešieškinį. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 143 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui teisme priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kadangi teismas 2013-02-28 nutartimi bylą jau buvo paskyręs nagrinėti teismo posėdyje 2013-03-20, o atsakovo priešieškinis, kuris galėjo būti pateiktas kartu su atsakovo 2013-02-12 prieštaravimais, buvo pateiktas tik teismo posėdžio dieną, kolegijos nuomone, tokio priešieškinio priėmimas būtų užvilkinęs galutinio sprendimo byloje priėmimą (nes būtų reikėję šalinti jo trūkumus, o, jį priėmus, priešingai pusei būtų reikėję ruošti atsiliepimą), be to, jo priėmimui nebuvo gautas ieškovo atstovų sutikimas, vien dėl ko priešieškinis neturėjo būti priimtas ir nagrinėjamas šioje byloje.

34Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36apeliacinį skundą atmesti.

37Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas, atstovaujamas atstovų pagal įstatymą, ieškiniu dokumentinio... 4. Kauno apylinkės teismas 2013-01-24 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013-05-16 galutiniu sprendimu (b. l. 138–141) Kauno... 7. Teismas nustatė, kad į atsakovo asmeninę sąskaitą VSDFV Vilniaus skyriaus... 8. Teismas nurodė, kad atsakovo pareikšti prieštaravimai ir paaiškinimai,... 9. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu preliminariu sprendimu teismas nustatė... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 146–153) prašo panaikinti Kauno... 12. 1) įpareigoti pirmosios instancijos teismą įtraukti į civilinę bylą Nr.... 13. 2) vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta išimtimi, iš naujo... 14. 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-29 nutartį civilinėje byloje... 15. 4) priteisti iš nepilnamečio J. D. atstovų pagal 2012-10-01 teismo... 16. Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2013-05-16 galutiniu sprendimu... 17. 1. CK 3.164 straipsnio 1 dalis ir CPK 380 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai... 18. 2. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 19. 3. V. S. R. ir P. R. R. teise gauti našlaičio pensiją galėjo pasinaudoti... 20. 4. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pirmosios instancijos... 21. 5. Ieškinys turėjo būti nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teisme pagal... 22. 6. Pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybę, kad atsakovas prašymo... 23. 7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos... 28. Nors, vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi ir CPK 380 straipsnio 1... 29. Bylos duomenys patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 buvo... 30. Kolegija taip pat nepritaria apeliantui, jog ieškovas J. D., būdamas... 31. Teismas nurodė, kad atsakovo pareikšti prieštaravimai ir paaiškinimai,... 32. Apelianto teigimu, kadangi našlaičio pensija yra tikslinė valstybinių... 33. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 34. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. apeliacinį skundą atmesti.... 37. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....