Byla A-146-63-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Giedriui Skrinskai,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. P. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl sprendimų dalies panaikinimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėja V. M. P. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą patikslintu skundu, kuriame prašė:

81) panaikinti Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punktą, kuriuo patvirtinti žemės sklypo ( - ), Palangoje, dydis ir ribos (toliau - ir Sprendimas Nr.388) prijungiant prie šio sklypo dalį jos tėvo K. (K.) P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės;

92) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. aktą dalyje dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti (toliau - ir Aktas);

103) panaikinti statinio - sporto aikštelės ( - ) (toliau – ir Statinys) teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre ;

114)

12įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3 (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą) (1 t. b.l. 150-153).

13Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti teismui skundą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, jei teismas manytų, kad ji yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatytą skundo padavimo administraciniam teismui terminą. Paaiškino, kad apie skundžiamus aktus (Sprendimą Nr.388, Aktą ir Statinio teisinę registraciją) ji sužinojo administracinės bylos Nr.I-473/2006 nagrinėjimo metu. Sužinojusi nedelsdama 2005 m. spalio 12 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl šių aktų panaikinimo. Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjo šį jos ieškinį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikinimo teismo sprendimą dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (1 t. b. l. 91-93). Atsižvelgus į jos atliktus veiksmus po sužinojimo apie skundžiamų aktų priėmimą, o taip pat į aplinkybę, kad ji gyvena užsienyje, prašė pripažinti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą (t.1, b.l.104-107).

14Pareiškėja patikslintame skunde atsisakė savo reikalavimo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2 punkto, kuriuo buvo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, panaikinimo, nes šiuo sprendimu buvo fiksuota situacija Palangos miesto centrinėje dalyje konkrečiu laikotarpiu, todėl sprendimą vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazę, nesukeliantį teisinių pasekmių ir nepažeidžiantį jos teisių (1 t., b.l.150-153).

15Nurodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnį yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į savo tėvo K. P. turėtą 0,2448 ha žemės sklypą Kęstučio gatvėje, Palangoje. Prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė savo valią dėl žemės grąžinimo natūra. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, kuris patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau –ir Detalusis planas), K. P. turėtos žemės sklypas patenka į kvartalo U. 13 sklypus Nr. 1 ir Nr. 3. Atsakovas Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu patvirtindamas žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, dydį ir ribas (11014 m2.), įjungė į šį sklypą dalį K. P. iki 1940 m. priklausiusios žemės. Suformuotas žemė sklypas buvo išnuomotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – ir Seimo kanceliarija)

16Reikalavimą dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto panaikinimo grindė tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 70 punktą, žemė yra išperkama, jei ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal Įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta konkrečioms nutarime išvardintoms reikmėms.Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Nurodė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, plotas buvo padidintas prijungiant laisvą nenaudojamą K. P. turėtos žemės sklypo dalį pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktą, reglamentuojantį žemės sklypų ribų ir dydžių nustatymą. Teigė, kad visuomenės poreikiams gali būti nutarta panaudoti konkretų žemės sklypą, pagal detaliojo plano sprendinį numatytą konkrečiai visuomeninei paskirčiai. Savininko interesų sąskaita negali būti tenkinami būsimi visuomenės interesai. Mano, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įstatymo reikalavimus ir jos teisę į žemės nuosavybės teisių atkūrimą.

17Pažymėjo, kad dalis Seimo kanceliarijos nuomojamo žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, į kurią ji pretenduoja atsikurti nuosavybės teises (Detaliajame plane pažymėta Nr.3), yra neužstatyta, nenaudojama, todėl nepagrįstai laikoma, kad ši žemė yra reikalinga sklype esantiems statiniams eksploatuoti, o kita žemės sklypo dalis užstatyta statiniais, kurie realiai susidėvėję ir turėjo būti nugriauti. Teigė, kad tretysis suinteresuotas asmuo, siekdamas pakeisti laisvos žemės statusą ir užkirsti jai kelią nuosavybės teisių atkūrimui, savavališkai pastatytus, susidėvėjusius kiemo statinius, esančius ginčo žemės sklype, tarp jų statinį - sporto aikštelę ( - ), remdamasi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nepagrįstai įregistravo nekilnojamojo turto registre. Tvirtino, kad skundžiamas Aktas fiktyvus, nes jame užfiksuota Statinio būklė neatitinka realios būklės.

18Nurodė, kad Statinio registracija neteisėta, nes pagal 2002 m. spalio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.565 patvirtintą Statybos techninį reglamentą 1.12.05:2002 dėl Statinio naudojimo paskirties ir gyvavimo trukmės (toliau – ir Reglamentas STR 1.12.05:2002) asfaltuotos aikštelės gyvavimo trukmė -10 metų. Minėtas Statinys buvo pastatytas 1970 metais, todėl jo gyvavimo trukmė yra pasibaigusi. Statinys sunykęs, todėl jis turėjo būti nugriautas. Teigė, kad Statinio teisinė registracija neteisėta ir dėl to, kad 1998 m. gruodžio 10 d. Palangos miesto valdybos sprendimu dalį K. P. turėtos žemės prijungus prie Seimo kanceliarijos sklypo, ( - ), jokios aikštelės nebuvo perduotos.

19Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė atmesti šį skundą kaip nepagrįstą (b.l. 135-136). Nurodė, kad Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 388 žemės sklypas buvo suformuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Mano, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ginčijami Sprendimo Nr.388 1.45 punktas ir Aktas yra neteisėti. Teigė, kad sporto aikštelė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą, todėl laikytina statiniu. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra negali būti tenkinamas, nes ginčo sklypas yra užstatytas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo dalyje, į kurią pareiškėja pretenduoja atsikurti nuosavybės teises, yra nekilnojamieji statiniai (sporto aikštelė ir kiemo statiniai). Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti statinio (sporto aikštelės) teisinę registraciją palaikė trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo argumentus, išdėstytus atsiliepime.

20Atsakovė valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.1.117-118). Paaiškino, kad remiantis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. aktu dėl statinio, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti, įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruoti kiemo statiniai, žymimi indeksu lb, ( - ), kuriuos sudaro: mašinų stovėjimo aikštelė (b3); šaligatvis (b4); sporto aikštelė (b5). Šie statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Juos patikėjimo teise valdo Seimo kanceliarija. Į tuo pačiu adresu esantį 1,1014 ha bendro ploto žemės sklypą įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisė.

21Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir neapskundė 2004 m kovo 3 d. teritorinio registratoriaus priimto sprendimo įregistruoti kiemo statinius, esančius (duomenys nesklebtini). Pažymėjo, kad dokumentai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija nepakeisti, nepanaikinti.

22Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 1999 m. vasario 23 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos m. žemėtvarkos skyriaus ir Seimo kanceliarijos buvo pasirašyta valstybinės žemės panaudos sutartis, pagal kurią sklypas suteiktas naudotis Seimo kanceliarijai rekreaciniams tikslams iki 2098 m. sausio 21 dienos. Pažymėjo, kad Seimo kanceliarijai suteikto sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja, užstatytas pastatu ir kitais kiemo statiniais. Statinių, tarp jų – sporto aikštelės, pripažinimo tinkamais naudoti klausimą sprendė Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta kompetentinga komisija ir nustatė, kad statiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir naudojimui yra tinkami. Teigia, kad pareiškėjos argumentai, jog Seimo kanceliarija, atlikdama kiemo statinių teisinę registraciją, siekė pakeisti laisvos žemės statusą ir užkirsti kelią pareiškėjos nuosavybės teisės atkūrimui į žemę, nepagrįsti.

23II.

24Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu atnaujino pareiškėjos praleistą terminą paduoti teismui skundą dėl Palangos miesto savivaldybės valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punkto, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalies ir kiemo statinio (sporto aikštelės) teisinės registracijos panaikinimo. Teismas atmetė pareiškėjos skundą dalyje dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto panaikinimo ir dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo suformuoti pareiškėjai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. priklausiusioje posesijoje, kiek ji patenka pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3. Bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2 punkto ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalies, kuria kiemo statinys - sporto aikštelė, ( - ), buvo pripažinta tinkama naudoti, panaikinimo nutraukė. Skundą dalyje dėl kiemo statinio (sporto aikštelės) ( - ) teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo paliko nenagrinėtą.

25Teismas nurodė, kad pareiškėja suklydo dėl bylos rūšinio teismingumo, kadangi dėl Sprendimo Nr. 388, kuriuo nustatytos žemės sklypo ( - ), Palangoje ribos ir dydis, panaikinimo bei kitų reikalavimų, kurie reiškiami šioje byloje, 2005 m. spalio 12 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą. Šis bendrosios kompetencijos teismas išnagrinėjo jo kompetencijai nepriskirtą bylą. Todėl Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d.sprendimą. Pripažino, kad dėl bylos rūšinio teismingumo šioje byloje suklydus ne tik pareiškėjai, bet ir bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjos nurodyta termino paduoti skundą praleidimo priežastis laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl skundo padavimo terminą atnaujino.

26Teismas nustatė, kad pareiškėja V. M. P. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo tėvui K. P. nuosavybės teise priklausiusį 0,2448 ha žemės sklypą Kęstučio gatvėje, Palangoje. Prašyme išreiškė savo valią dėl žemės grąžinimo natūra, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos.

27Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, jog piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka. Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama, o už ją turi būti teisingai atlyginama. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio" ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.

28Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog teritorija, kurioje pareiškėja pretenduoja atsikurti nuosavybės teisę į žemę, patenka į žemės sklypą ( - ), Palangoje, esantį Palangos miesto centrinėje dalyje, kuri suplanuota Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Pagal Detaliojo plano sprendinius K. P. priklausęs žemės sklypas patenka į kvartalą U. 13 (sklypai Nr. 1 ir Nr. 3). Šio sklypo buvimo vietą Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas R. S. pažymėjo Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane (b. l. 10). Nurodė, kad valstybinės žemės sklypu, kurio plotas 11014m2 ir kuris buvo suformuotas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punktu, naudojasi pagal panaudos sutartį Seimo kanceliarija. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodė vieną ginčijamo Sprendimo Nr. 388 panaikinimo juridinį pagrindą - prieštaravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktui, tačiau šis teisės aktas nagrinėjamo ginčo negali būti taikomas, nes jis priimtas vėliau nei pareiškėjos skundžiamas sprendimas. Atsižvelgdamas į tai teismas neanalizavo minėto teisės akto nuostatų, tačiau pažymėjo, kad 17 punktas nereglamentuoja žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo klausimų. Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas Nr. 388 buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos". Pareiškėja nenurodė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja šio teisės akto nuostatoms. Teismas nenustatė, kad nustatant Sprendimu Nr. 388 ginčijamo žemės sklypo ribas ir dydį būtų pažeistos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 nuostatos. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Sprendimas Nr. 388 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Nurodė, kad nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, kuriais remiantis galima būtų ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

29Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nustatė, kad ginčo žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui Seimo kanceliarijai priklausantis poilsio pastatas ir kiemo statiniai: mašinų stovėjimo aikštelė, šaligatviai, sporto aikštelė (t. 1 , b.l. 9-10). Konstatavo, kad asfaltuota sporto aikštelė, kurios buvimą ir teisinę registraciją ginčija pareiškėja, sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytina statiniu. Pareiškėjos skundo argumentą, kad sporto aikštelė yra laikinas menkavertis statinys ir kad šiuo statiniu užimta teritorija yra faktiškai laisva (neužimta) žemė, teismas pripažino neatitinkančiu faktinėms bylos aplinkybėms ir prieštaraujančiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatai, kurioje nurodyta, kad laikinas statinys yra toks statinys, kuris skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus. Pažymėjo, kad laikinas statinys paprastai yra pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ir perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių. Tuo tarpu išardyti ir perkelti į kitą vietą asfaltuotą sporto aikštelės dangą nėra galimybės. Šio statinio naudojimo laikas yra ilgesnis nei nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, todėl padarė išvadą, kad sporto aikštelė neatitinka įstatymu nustatytos laikinojo statinio sampratos. Nurodė, kad sporto aikštelė ir kiti kiemo statiniai nėra bevertis turtas. 2004 m.kovo 3 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad šių statinių vidutinė rinkos vertė 27900 Lt ( t 1. b.l. 9-10). Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, jog sporto aikštelė yra laikinas apleistas statinys ir kad ta žemės sklypo dalis, kurios plotas 651 m2, yra faktiškai laisva (neužimta) žemė. Sporto aikštelė naudojama pagal paskirtį rekreacijos tikslams. Sporto aikštelės būklė nekeičia jos kaip nekilnojamojo turto - statinio statuso. Turto savininkas gali renovuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį. Statinys atitinka Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius, kurių pareiškėja neginčija. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas ( - ), Palangoje yra reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrenginiams, priklausantiems trečiajam suinteresuotam asmeniui Seimo kanceliarijai, eksploatuoti. Todėl pareiškėjos prašymą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti jai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra ginčo žemės sklype pripažino nepagrįstu ir jį atmetė vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Nurodė, kad šis pareiškėjos reikalavimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui, nustatančiam kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

30Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 14, 16, 17 dalis, 3, 5 straipsnius administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos 2004 m. kovo 3 d. kiemo statinių ( - ), Palangoje (mašinų stovėjimo aikštelės, sporto aikštelės, šaligatvių) pripažinimo tinkamais naudoti aktas laikytinas procedūrinio pobūdžio dokumentu, kuriame atspindėta faktinė statinių padėtis, todėl jis nepriskirtinu prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Teismas. padaręs išvadą, kad ginčas dėl 2004 m. kovo 3 d. akto dalies panaikinimo nenagrinėtinas administracinių teismų, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šioje dalyje bylą nutraukė.

31Teismas vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukė bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 05 08 sprendimo Nr. 25 2 punkto dalies, kurioje fiksuoti informaciniai duomenys apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste, panaikinimo, kadangi pareiškėja atsisakė šio reikalavimo.

32Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl statinio (sporto aikštelės) teisinės registracijos panaikinimo paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymo 30, 31 straipsniais, jeigu nekilnojamojo turto registratorius patenkins prašymą dėl praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo.

33III.

34Apeliaciniu skundu pareiškėjos įgaliotas atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

351. Pagal Tvarkos 70 punktą, žemė yra išperkama, jei ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose pagal Įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta konkrečioms nutarime išvardintoms reikmėms: yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų, kt. Visuomenės poreikiams gali būti nutarta panaudoti konkretų žemės sklypą, pagal detaliojo plano sprendinį numatytą konkrečiai visuomeninei paskirčiai. Pažymėjo, kad detaliojo plano sprendinio, kuriuo K. P. iki 1940 m. valdyta žemė priskirta prie žemės sklypo ( - ), Palangoje, šioje byloje pareiškėja neginčijo. Mano, kad rengiant Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą apie žemės reikalingumą sklype esančiam pastatui eksploatuoti nebuvo sprendžiama, taip pat nebuvo atsižvelgta ir į pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę interesus. Kadangi tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo redakcija mieste esančios žemės grąžinimo natūra nenumatė (šios įstatymo nuostatos vėliau buvo pripažintomis prieštaraujančiomis LR Konstitucijai), pareiškėja nebuvo informuota apie rengiamą detalųjį planą ir jo sprendinius, todėl ji negalėjo reikšti pretenzijų ir reikalauti, kad patikrinus faktinį žemės reikalingumą poilsio namams eksploatuoti, jai būtų suformuotas laisvos, neužstatytos ir nenaudojamos žemės sklypas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Pažymėjo, kad savininko interesų sąskaita negali būti tenkinami būsimi visuomenės interesai. Į tokį detaliojo plano sprendinį neturi būti atsižvelgta (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-1133-2003).

36Žemės išpirkimą, t. y. jos nesuteikimą nuosavybėn natūra piliečiui, Atkūrimo įstatymas sieja su viena esminių sąlygų - žemė turi būti užimta statomais arba jau pastatytais pastatais ar įrenginiais, o pats tokios žemės dydis. t. y. jos ribos turi būti ne didesnės nei reikia eksploatuoti šiuos pastatus. Žemė, kuri nepatenka į ribas, kurių reikia pastatams eksploatuoti, Atkūrimo įstatymo prasme negali būti laikoma valstybės išperkama, o turi būti grąžinama natūra nuosavybėn piliečiui, kaip laisva žemė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-08-0321-05).

37Pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu patvirtinus žemės sklypo ( - ). Palangoje, dydį ir ribas, prijungiant prie šio sklypo K. P. iki 1940 m. turėtą žemės sklypą, buvo pažeisti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto reikalavimai, o tuo pačiu ir pareiškėjos teisės. Šio sprendimo priėmimo metu galiojusios LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktas nustatė, kad sprendžiant dėl prie pastatų formuojamų sklypų dydžio, meras (valdyba) įvertina teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, tai, ar jo plotas atitinka įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, bei tam nepanaudotą sklypo plotą ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Sprendimo priėmimo metu ginčo žemėje nebuvo jokių nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, ši sklypo dalis faktiškai niekam nebuvo naudojama, jokie šios sklypo dalies suteikimo dokumentai nepateikti, priskirtas plotas poilsio namų pastatų eksploatavimui tikrai nebuvo būtinas (visas priskirto sklypo plotas – 1,1014 ha. poilsio pastatu užstatytas sklypo plotas – 0,0623 ha).

382. Byla dėl 2004 m. kovo 3 d. Akto panaikinimo nutraukta nepagrįstai. Mano, kad nagrinėjant reikalavimą dėl Akto panaikinimo teismas neįsigilino ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas. ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, jog individualus teisės aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, 15 dalis apibrėžia, kad administracinis aktas - vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Mano, kad skundžiamas Aktas yra priimtas administravimo subjekto vykdant jam pavestas administracines funkcijas, jo išdavimas sukelia teisines pasekmes bei sukuria teises ir pareigas konkrečiam subjektui - Seimo kanceliarijai (suteikia teisę atlikti statinių ir teisių į juos teisinę registraciją).Tiek paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek kreipiantis į teismą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra, jokių VĮ Registrų centre registruotų ir kokiems nors asmenims priklausančių statinių ginčo žemėje nebuvo. Tuo remiantis mano, kad jog sporto aikštelės teisinė registracija atlikta siekiant užkirsti kelią pareiškėjos nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.

39Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. reikalavimus nekilnojamojo turto objektas gali būti suformuotas tuo atveju, kai nekilnojamojo turto savininkas turi statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti (remontuoti, rekonstruoti ar kitaip pertvarkyti) statinį, taip pat išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Įstatymo 13 str. 1 d.). Šiuo atveju jokie dokumentai, nustatantys statybos teisėtumą ir atitinkantys įstatymu nustatytus reikalavimus nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos komisijai, sudariusiai ginčijamą Aktą, nei VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti.

40Pažymėjo, kad sprendžiant, ar statinys (sporto aikštelė) galėjo būti pripažintas tinkamu naudoti ir atlikta jo teisinė registracija, teismas taip pat turėjo vadovautis Reglamentu STR1.12.05:2002, kuris nustato, kad tokio statinio (asfaltuotos aikštelės) gyvavimo trukmė yra 10 metų. Taigi, nuo statybos metų (1970 m.) praėjus beveik 35 metams, statinys yra fiziškai sunykęs ir pasibaigusi įstatymo nustatyta jo gyvavimo trukmė.

413. Remdamasis tais pačiais argumentais pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti statinio (sporto aikštelės) teisinę registraciją buvo paliktas nenagrinėtas nepagrįstai. Teismas nenagrinėjo kokiu pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, kurią pareiškėja ginčijo. Pažymėjo, kad abejoja teisinės registracijos teisėtumu ir dėl to, kad Aktas surašytas ir teisinė registracija atlikti tą pačia 2004 m. kovo 3 dieną (vieną dieną prieš Klaipėdos apygardos teismo posėdį).

424. Remdamasis išdėstytais argumentais mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.

43Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą nepateikė.

44Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė patenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais.

45Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimų į pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą nepateikė.

46Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą išdėstė šiuos argumentus:

481. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendimas Nr. 388, kuriuo suformuotas žemės sklypas Palangos mieste, ( - ), pažeidžia Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto reikalavimus, o tuo pačiu ir pareiškėjos teises. Tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vėliau, t. y. 2001 m. balandžio 2 d. nutarime, pripažino Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai, nesudaro pagrindo iki tol priimtus administracinius sprendimus laikyti neteisėtais (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis).

49Pareiškėjos teiginys, jog Sprendimas Nr. 388 priimtas pažeidžiant Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 987 "Dėl valstybinės žemės sklypų nežemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" taip pat yra nepagrįstas, kadangi šis teisės aktas ginčo santykio apskritai nereglamentuoja.

502. Pareiškėjos skundžiamame Akte inter alia konstatuota, kad sporto aikštelė, esanti Seimo kanceliarijos panaudos teise naudojamame ( - ), Palangoje, atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Skundžiamas Aktas iš esmės atspindi faktinę padėtį. Pareiškėjos teiginiai, kad ginčijamas Aktas neatitinka tikrovės, o statinys yra ir fiziškai sunykęs, bevertis, pasibaigusi įstatymo nustatyta jo gyvavimo trukmė, yra nepagrįsti. Nekilnojamojo turto registro 2004 m. kovo 3 d. pažymėjime nurodyta šių statinių vidutinė rinkos vertė, kuri sudaro 27 900 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėja remiasi Reglamentu STR 1.12.15:2002, tačiau nevertina aplinkybės, kad pagal šio Reglamento 2 punktą, jis negali būti taikomas statinių vidutinei rinkos ar statinių vidutinei statybos kainoms nustatyti bei jų susidėvėjimo laikui apskaičiuoti ir vertei sumažinti.

51Mano, kad skundžiamas Aktas nėra administravimo subjekto vykdant administravimo funkcijas priimtas teisės aktas. Jis nesukėlė savarankiškų teisinių pasekmių . Todėl apskritai nebuvo būtina jas ginčyti. Todėl mano, kad pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl Akto panaikinimo, o reikalavimą dėl statinio (sporto aišktelės) ( - ) teisinės registracijos paliko nenagrinėtą.

523. Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje kiek ji patenka į kvartale U.13 esantį sklypą Nr. 3 (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą) pažymėjo, kad byloje pareiškėjos pateikti archyviniai dokumentai neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę toje vietoje, kurioje šiuo metu yra suformuotas ir Seimo kanceliarijos naudojamas žemės sklypas, esantis ( - ), Palangoje. Be to, net ir konstatavus, kad ginčo žemė patenka į Seimo kanceliarijai įstatymų nustatyta tvarka priskirtą teritoriją ar jos dalį, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimas natūra vis tiek nebūtų galimas. Teigia, kad žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja yra užstatyta atitinkamais statiniais -aikštelėmis (2), šaligatviais (2), mašinų stovėjimo aikštele, sporto aikštele, reikalingais naudotis pagrindiniu statiniu - poilsio pastatu ( - ). Visi šie objektai yra sukurti statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungti su žeme. Todėl jie atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytini statiniais. Įstatymas nustato, kad išperkama žemė, inter alia užimta bendro (viešo) naudojimo objektų. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 95, kuriuo žemės sklypas, esantis Palangos mieste, ( - ) buvo suteiktas naudotis Seimo kanceliarijai, priede nurodyta, kad žemės sklypo paskirtis yra rekreacinė. Visi minėti statiniai šiuo metu yra eksploatuojami ir jų poreikis bendram (viešam) naudojimui nepaneigtas.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ta apimtimi, kuria teismas nusprendė nutraukti bylą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalies, kuria kiemo statinys - sporto aikštelė, ( - ), buvo pripažinta tinkama naudoti, panaikinimo; taip pat ta apimtimi, kuria buvo atmesti pareiškėjos reikalavimai dėl Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.388 1.45 punkto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo suformuoti žemės sklypą K. P. iki 1940 m. priklausiusioje posesijoje, kiek ji patenka pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3. Panaikinto sprendimo dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

56Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 141 str.1 d. 2 p.).

57Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja pagal 1997 m. gruodžio 10 d. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra savo tėvo K. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Kęstučio g., Palangoje, pretenduoja, kad buvusio savininko turėtoje žemėje jai būtų suformuotas atitinkamo dydžio žemės sklypas ir perduotas jai neatlygintinai nuosavybėn (1 t., 55,8; prijungtos bylos Nr. I-7-243/2006 (toliau – byla) l. 61-62). Sprendimas dėl šio pareiškėjos prašymo nepriimtas.

58Apeliantės teigimu, į atsakovo 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m2 žemės sklypą, pateko dalis jos tėvo K. P. iki 1940 m. turėtos žemės. Todėl pareiškėja ginčija šio administracinio akto 1.45 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (11014 m2) ( - ), Palangoje, dydis ir ribos (1 t., 54,57-58). Kaip matyti iš bylos dokumentų, atsakovas neneigia pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad į Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m2 žemės sklypą, pateko dalis K. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės ir pateikė pirmosios instancijos teismui ištraukas iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano grafinės dalies, kurioje įbraižė Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuoto 11014 m2 žemės sklypo ribas ir K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pagrįstai teigia, jog į atsakovo Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m2 žemės sklypą, pateko dalis K. P. priklausiusio žemės sklypo (b.l.34,60-62, 73,74). Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktų dokumentų nustatyta, kad K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės sklypo vieta, plotas ir ribos buvo nustatyta pagal iki 1940 metų sudarytą planą (b.l.59-62).

59Iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ištraukų (b.l.34-36), Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr.388 patvirtinto 11014 m2 žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, plano (1 t., b.l.54,57-58), o taip pat VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų duomenų apie šiame sklype įregistruotą nekilnojamąjį turtą (1 t., b.l.119-122), nustatyta, jog pareiškėja pretenduoja, kad atsakovas suformuotų grąžinimui natūra K. P. turėtos žemės vietoje ne mažesnio kaip 651 m2 ploto sklypą toje 11014 m2 žemės sklypo dalyje, kurioje 2004 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens Seimo kanceliarijos daiktinės teisės (patikėjimo teisė) į 651 m2 ploto kiemo statinį (sporto aikštelę), ( - ) (b.l. 97,99,102-103; 1 t., b.l.119-120).

60Kadangi pareiškėja nagrinėjamo ginčo atveju pretenduoja, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į miesto žemę, kuri iki 1995 m.birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, ir prašo teismo įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą K. P. turėtos žemės vietoje perdavimui nuosavybėn neatlygintinai, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, remdamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką, turėjo nustatyti, ar atsakovas, įjungdamas į Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m2 žemės sklypą dalį K. P. iki 1940 m. turėtos žemės, nors buvo pareiškėjos prašymas dėl šios žemės grąžinimo natūra, nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, taip pat, ar gali būti suformuotas pareiškėjos nurodytoje vietoje žemės sklypas grąžinimui natūra.

61Atkūrimo įstatymas skirtingais laikotarpiais nustatė skirtingas nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas, tačiau nesikeitė nuostata, kad valstybės išperkamai yra priskiriama tik įstatyme nurodytų kategorijų žemė.

62Pareiškėjos ginčijamo 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.388 priėmimo metu galiojusio redakcijos Atkūrimo įstatymo (1997 m.liepos 1 d. įstatymo Nr.VIII-359 redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), <...>, bet ne didesnį kaip 0,2 ha <...> Palangoje, <...>. Pagal bylos dokumentus Sprendimo Nr.388 priėmimo laiku pareiškėjai jos tėvo turėtos žemės vietoje priklausančių pastatų nebuvo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Pagal nuo 2002 m. balandžio 19 d. galiojančių Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijų nuostatas laisvos (neužstatytos) miesto žemės turėtoje vietoje natūra grąžinimas nebesiejamas su gyvenamųjų namus ar kitų pastatų turėtoje žemėje turėjimu. Nuo 2004 m. balandžio 10 d. galiojančios redakcijos (2004-03-23 įstatymo Nr.IX-2076 redakcija) Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjos nurodytoje vietoje (Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinto 11014 m2 žemės sklypo dalyje) K. P. priklausiusi žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.

63Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė. Taigi, nustatant, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar ji yra valstybės išperkama, turi būti išsiaiškinta, ar yra visuomenės poreikis į konkrečią žemę įstatyme numatytoms reikmėms.

64Nustatyta, kad Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas buvo patvirtintas vėliau (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32) negu buvo priimtas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr.388, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai nuomai fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų 11014 m2 žemės sklypas trečiajam suinteresuotam asmeniui Seimo kanceliarijai. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Palangos miesto savivaldybės administracijos medžiagos, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimo Nr.388. 1.45 punktas. Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kodėl Sprendimo Nr.388 1.45 punktu buvo suformuotas būtent 11014 m2 žemės sklypas. Šiuo sprendimu patvirtintame sklypo plane nurodyta, kad užstatyta teritorija – 563 m2 (1 t., b.l.54).

65Nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamo sprendimo 1.45 punkte nurodyto ploto ir ribų žemės sklypą Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr.95 suteikė Seimo kanceliarijai naudotis neterminuotai. Remiantis šiuo įsakymu 1999 m. vasario 20 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Seimo kanceliarijos buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis, kuria 11014 m2 ploto žemės sklypas buvo išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui iki 2098 metų sausio 21 d. (b.l.63-65).

66Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinant žemės sklypo ( - ), Palangoje, dydį ir ribas (11014 m2), šis žemės sklypas buvo suformuotas prie 1976 metais pastatyto poilsio paskirties pastato, kurio kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1989 m. birželio 19 d. (užstatytas plotas 623 m2, bendras plotas 1043,51 m2). Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingi žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei, tačiau nustatant statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą žemės plotą, atsižvelgiant į atitinkamų objektų paskirtį, turi būti įvertintas ir nustatytas realus žemės šiai paskirčiai poreikis. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinant 11014 m2 ploto žemės sklypą (užstatytas plotas 623 m2, bendras plotas 1043,51 m2), ( - ), Palangoje, buvo realus ir pagrįstas poreikis suformuoti tokio dydžio žemės sklypą poilsio paskirties pastato eksploatavimui, ar buvo būtinumas įjungti į suformuotą sklypą atitinkamą K. P. turėtos žemės dalį. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimų ir kitų dokumentų nustatyta, kad iki 2004 metų vasario 24 d. Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinto ploto ir ribų žemės sklype nebuvo įregistruota nei pareiškėjos nurodyta sporto aikštelė, nei kokie nors kiti kiemo statiniai. Tik 2004 metų vasario 24 d. 11014 m2 žemės sklype (duomenys nesklebtini), Palangoje, buvo užfiksuoti kiemo statinių kadastro duomenys: 237 m2 aikštelė (b1); 37 m2 šaligatvis (b2); 403 m2, mašinų stovėjimo aikštelė (b3); 842 m2 ploto šaligatvis (b4); 651 m2 ploto sporto aikštelė (b5) ir 2004 m. kovo 3 d. įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens Seimo kanceliarijos patikėjimo teisė į šiuos statinius, nors, kaip matyti iš kadastrinių matavimų, šie statiniai, tarp jų ir pareiškėjos nurodyta sporto aikštelė, pastatyti 1970,1988 metais (b.l.95-100,102-103; 1 t., b.l.119-120). Pareiškėja visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėti veiksmai (statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto surašymas, statinių kadastriniai matavimai, teisinė registracija) buvo atlikti per labai trumpą laiką (2004 m. vasario 24 ir 28 d. bei 2004 m. kovo 3 d.) ir būtent po to, kai ji kreipėsi su skundu į teismą (2003 m. lapkričio 20 d., b.l.6-8) dėl žemės sklypo suformavimo grąžinimui natūra. 2004 m. balandžio 28 d. antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad žemės sklype ( - ), Palangoje, darbininkai valo žemėmis užneštą ir žole apaugusią teritoriją, atkasa susidėvėjusią asfalto dangą, bando atkurti buvusias aikšteles (adm. bylos Nr.2-11-04/2005, l.52). Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo šio protokolo priedo - nuotraukų, kuriose užfiksuotos protokole aprašytos aplinkybės, netyrė ir nevertino statinių, išskirtinai - 651 m2 ploto sporto aikštelės (b5), kadastrinių duomenų užfiksavimo ir teisinės registracijos faktinių aplinkybių. Šios aplinkybės yra svarbios nustatant, ar atsakovui Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinant 11014 m2 ploto ir ribų žemės sklypą, buvo realus ir pagrįstas poreikis suformuoti tokio ploto žemės sklypą poilsio paskirties pastato eksploatavimui įjungiant į ją atitinkamą K. P. turėtos žemės plotą ir išskirtinai pareiškėjos nurodytą 651 m2 plotą, kuriame pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra sporto aikštelė. Iš 2004 m. vasario 28 d. kadastrinių matavimų matyti, kad ši aikštelė yra labiausiai nuo poilsio pastato nutolusioje teritorijos dalyje (b.l. 73;1 t., b.l.13,54).

67Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo nuostatą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu. Teismas turėtų nustatyti, ar į K. P. turėtos žemės dalį kuri Sprendimo Nr.388 1.45 punktu buvo priskirta suformuotam 11014 m2 ploto žemės sklypui, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis šiai konkrečiai žemei.

68Prijungtos prie bylos Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ištraukos (b.l.34-36) nesuteikia pakankamai informacijos apie pareiškėjos nurodyto kvartalo U. 13 ir jame esančio sklypo Nr. 3 naudojimo būdą ir pobūdį (yra nuorodos į atitinkamus skyrius ir pastabas, kurie į bylą nebuvo pateikti). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, ar detaliuoju planu nustatant ginčo teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį buvo atsižvelgta į Sprendimo Nr.388 1.45 punktą. Nagrinėjant bylą iš naujo būtų tikslinga remtis visa Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano medžiaga ta apimtimi, kiek ji yra susijusi su ginčo teritorija.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu pagal pareiškėjos reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos 2004 m. kovo 3 d. kiemo statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto dalies panaikinimo.

70Statybos įstatymo 24 straipsnis nustato statinio pripažinimo tinkamu naudoti bendruosius principus. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaryta komisija, laikydamasi nustatytos tvarkos ir reikalavimų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarką detalizuoja Reglamente STR 1.11.01:2002. Reglamento 34 punkte nurodyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, o 24 punkte nustatyta, kad patvirtinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, savininkas privalo jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atitinkamiems viešojo administravimo subjektams sudaryti komisijas statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktui nustatyti, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą numato kaip privalomąjį statybos proceso baigimo dokumentą, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (ABTĮ 5 str.1 d.). Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė konkrečius motyvus kodėl, jos nuomone, statinio pripažinimas tinkamu naudoti aktas ginčijamoje dalyje yra neteisėtas (statinys yra fiziškai sunykęs) ir kodėl jis pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus (remiantis Aktu atlikta statinio teisinė registracija tampa kliūtimi nuosavybės teisių atkūrimui į žemę natūra). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo argumentus, turėjo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos visą medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas minėtas administracinis aktas, ir, remdamasis Reglamento STR 1.11.01:2002 nuostatomis, kuriose įtvirtinta prašymų ir dokumentų dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir procedūra, turėjo patikrinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrįstumą pareiškėjos ginčijamoje dalyje. Kadangi statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte yra nurodyta, kad kiemo statiniai pritaikyti naujai veiklai (b.l.97), o 2004 m. vasario 24 d. atlikus kadastrinius matavimus buvo užfiksuota, kad sporto aikštelė pastatyta 1970 metais (b.l.99), todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų surinkti įrodymus dėl Akte nurodytos aplinkybės apie statinių pritaikymą naujai veiklai ištyrimo.

71Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundą dalyje dėl statinio (sporto aikštelės) ( - ) teisinės registracijos panaikinimo, kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t.y. neskundė teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimo centriniam nekilnojamojo turto registratoriui (Nekilnojamojo turto registro statymo 30, 31 straipsniai), kadangi tik pasinaudojus šia tvarka ir nesutinkant su centrinio registratoriaus sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Byla dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 05 08 sprendimo Nr. 25 2 punkto dalies, kurioje fiksuoti informaciniai duomenys apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos mieste, panaikinimo, nutraukta pagrįstai, kadangi pareiškėja atsisakė šio reikalavimo (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

72Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir byla panaikintoje sprendimo dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

73Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

74Pareiškėjos V. M. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

75Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.388 1.45 punkto ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo suformuoti V. M. P. žemės sklypą.

76Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Giedriui Skrinskai,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėja V. M. P. (toliau - ir pareiškėja)... 8. 1) panaikinti Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.... 9. 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004... 10. 3) panaikinti statinio - sporto aikštelės ( - ) (toliau – ir... 11. 4)... 12. įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių... 13. Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą... 14. Pareiškėja patikslintame skunde atsisakė savo reikalavimo dėl Palangos... 15. Nurodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 16. Reikalavimą dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto panaikinimo grindė tuo, kad... 17. Pažymėjo, kad dalis Seimo kanceliarijos nuomojamo žemės sklypo, esančio... 18. Nurodė, kad Statinio registracija neteisėta, nes pagal 2002 m. spalio 30 d.... 19. Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos skundą... 20. Atsakovė valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu... 21. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčo... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su... 23. II.... 24. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu... 25. Teismas nurodė, kad pareiškėja suklydo dėl bylos rūšinio teismingumo,... 26. Teismas nustatė, kad pareiškėja V. M. P. pretenduoja... 27. Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, jog piliečiams... 28. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog teritorija, kurioje... 29. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimu apie... 30. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 14, 16, 17... 31. Teismas vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukė bylą... 32. Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl statinio (sporto aikštelės)... 33. III.... 34. Apeliaciniu skundu pareiškėjos įgaliotas atstovas prašo panaikinti... 35. 1. Pagal Tvarkos 70 punktą, žemė yra išperkama, jei ji iki 1995 m.... 36. Žemės išpirkimą, t. y. jos nesuteikimą nuosavybėn natūra piliečiui,... 37. Pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu patvirtinus žemės... 38. 2. Byla dėl 2004 m. kovo 3 d. Akto panaikinimo nutraukta nepagrįstai. Mano,... 39. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. reikalavimus... 40. Pažymėjo, kad sprendžiant, ar statinys (sporto aikštelė) galėjo būti... 41. 3. Remdamasis tais pačiais argumentais pažymėjo, kad pareiškėjos... 42. 4. Remdamasis išdėstytais argumentais mano, kad pirmosios instancijos teismas... 43. Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą nepateikė.... 44. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė... 45. Tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 46. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija prašo... 47. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą išdėstė šiuos argumentus:... 48. 1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendimas Nr. 388, kuriuo suformuotas... 49. Pareiškėjos teiginys, jog Sprendimas Nr. 388 priimtas pažeidžiant... 50. 2. Pareiškėjos skundžiamame Akte inter alia konstatuota, kad sporto... 51. Mano, kad skundžiamas Aktas nėra administravimo subjekto vykdant... 52. 3. Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos... 56. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 57. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja pagal 1997 m. gruodžio 10 d.... 58. Apeliantės teigimu, į atsakovo 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.388 1.45... 59. Iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos... 60. Kadangi pareiškėja nagrinėjamo ginčo atveju pretenduoja, kad jai būtų... 61. Atkūrimo įstatymas skirtingais laikotarpiais nustatė skirtingas nuosavybės... 62. Pareiškėjos ginčijamo 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr.388 priėmimo... 63. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš... 64. Nustatyta, kad Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas buvo... 65. Nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamo sprendimo 1.45 punkte nurodyto ploto ir... 66. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Nr.388... 67. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atsižvelgti... 68. Prijungtos prie bylos Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano,... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu... 70. Statybos įstatymo 24 straipsnis nustato statinio pripažinimo tinkamu naudoti... 71. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos... 72. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos... 73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 74. Pareiškėjos V. M. P. apeliacinį skundą patenkinti iš... 75. Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d.... 76. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 77. Nutartis neskundžiama....