Byla I2-1489-872/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. U. (S. U.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas Pakistano Islamo Respublikos pilietis S. U. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – Ambasada) 2019 m. spalio 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ Nr. 356 ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

5Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamu sprendimu jam atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, kadangi Vokietija į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą.

6Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes mano, kad jis priimtas supainiojus pareiškėją su kitu asmeniu, kadangi jis nėra nė karto buvęs Vokietijoje, o į nacionalinį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą irgi negalėjo patekti, nes tai yra pirmas kartas, kuomet bando atvykti į Lietuvą.

7Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–36).

8Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą gavimo. Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d.; kelionės tikslą nurodė – „priimtas sprendimas“; kviečiantis asmuo - UAB „Finivera“; kontaktinis asmuo - S. W.. Pareiškėjas, be kita ko, konsului pateikė: 2019 m. lapkričio 11 d. darbo sutartį Nr.01 tarp darbdavio UAB „Finivera“, atstovaujamos W. S., ir darbuotojo S. U. (S. U.); 2019 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tarp A. M. ir pirkėjo S. U. (S. U.) dėl UAB „Finivera“ (adresu: ( - )) 100 vnt. akcijų pirkimo, vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir įstatų pakeitimo; 2019 m. birželio 12 d. kasos pajamų orderius Nr. 002 ir Nr. 003.

9Nurodo, jog pokalbio - interviu Ambasadoje su konsulu metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti jo pateiktų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio, teigė, jog ketina užsiimti Lietuvoje verslu, tačiau nepateikė verslo plano, negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais ir pan. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio - interviu su pareiškėju gautos informacijos padarė išvadą, jog informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas bei išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima. Pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Pakistanu (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę). Be to, pareiškėjas konsului niekaip nepaaiškino, kodėl įmonės veiklos pradžioje, dar įmonei net nepradėjus jokios ūkinės veiklos, buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas iki 28 000 Eur, t. y. sumos, kuri pagal galiojančius teisės aktus yra būtina sąlyga vizai gauti, vykstant į Lietuvą verslo reikalais. Galiausiai konsulas nustatė, kad Vokietija į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr.1987/2006 nuostatas, t. y. iki 2021 metų atvykti į Šengeno valstybių erdvę. Šia priežastimi skundžiamame sprendime konsulas ir grindė atsisakymą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

10Atsakovė mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

11Teismas konstatuoja:

12Byloje ginčas kilęs dėl Ambasados konsulinio pareigūno 2019 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 356, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d., t. y. 1 dieną (29-30 punktai); kelionės tikslą nurodė – „priimtas sprendimas“ (21 punktas); kviečiantis asmuo - UAB „Finivera“ (32 punktas); kontaktinis asmuo - S. W. (b. l. 37–40).

14Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą, be kita ko, pateikė: 2019 m. lapkričio 11 d. darbo sutartį Nr. 01 tarp darbdavio UAB „Finivera“, atstovaujamos W. S., ir darbuotojo S. U. (S. U.) (b. l. 44–46); UAB „Finivera“ 2019 m. balandžio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą dėl bendrovės įstatų pakeitimo (b. l. 47); 2019 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tarp A. M. ir pirkėjo S. U. (S. U.) dėl UAB „Finivera“ akcijų pirkimo (b. l. 53–55); 2019 m. birželio 12 d. UAB „Finivera“ kasos pajamų orderius Nr. 002 ir Nr. 003 (b. l. 51–52) bei kitus dokumentus.

15Ambasados konsulinis pareigūnas 2019 m. spalio 30 d. skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, kadangi dėl užsieniečio Vokietija į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr.1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą (b. l. 4, 41–42). Su atsisakymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas supažindintas 2019 m. lapkričio 4 d., jam pateikiant standartinės atsisakymo išduoti vizą formos dokumentą (b. l. 4).

16Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizų aprašas) nuostatos.

17Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

18Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį, turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

19Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

20Taigi nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015 ir kt.).

21Pagal Įstatymo 11 straipsnio l dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

22Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamento (EB) Nr.1987/2006 „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ 10 punkte nustatyta, kad SIS II turėtų būti perspėjimai draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais; pagal 3 straipsnio a) punktą - „perspėjimai“ - tai SIS II įvestų duomenų rinkinys, leidžiantis kompetentingoms institucijoms identifikuoti asmenį, kad būtų galima imtis konkretaus veiksmo.

23Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

24Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtintoje Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkoje konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybių narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

25Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti, siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

26Visų pirma, teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės.

27Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėjas skunde teismui net nepaaiškino, kokiu tikslu jis prašė nacionalinės vizos ir kam ji jam reikalinga.

28Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Ambasadai su prašymu pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. darbo sutartį Nr. 01 tarp darbdavio UAB „Finivera“, atstovaujamos W. S., ir darbuotojo S. U. (S. U.), kuri nepasirašyta nei darbdavio atstovo, nei darbuotojo S. U. (S. U.), be to, sutartis dar negaliojo prašymo pateikimo metu, nes pareiškėjas į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo kreipėsi 2019 m. spalio 24 d. (b. l. 37–40, 44–46).

29Iš byloje esančios 2019 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. M. ir pirkėjo S. U. (S. U.) matyti, kad pareiškėjas įsigijo UAB „Finivera“ akcijų, tačiau iš byloje esančios pareiškėjo paso kopijos matyti, kad tuo metu pareiškėjo Lietuvoje nebuvo, taigi įsigyti minėtos bendrovės akcijų negalėjo (b. l. 5–6, 53–55).

302019 m. birželio 12 d. UAB „Finivera“ kasos pajamų orderyje Nr. 002 nurodyta, jog priimta iš pareiškėjo S. U. (S. U.) 12 750 Eur grynųjų pinigų akcinio kapitalo didinimui, kuriuos gavo kasininkas W. S. (pareiškėjo bendraakcininkas), tačiau iš byloje esančios pareiškėjo paso kopijos matyti, kad tuo metu pareiškėjo nebuvo Lietuvoje, vadinasi negalėjo sumokėti 12 750 Eur grynais pinigais į minėtos bendrovės kasą (b. l. 5–6, 51). Tai patvirtina ir pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad jis pirmą kartą bando atvykti į Lietuvos Respubliką, anksčiau joje nėra buvęs. Dėl to konsului kilo pagrįstos abejonės dėl UAB „Finivera“ deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikimo Vizų aprašo 70.10 papunkčio reikalavimui.

31Vizų aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

32Pareiškėjas konsului niekaip nepaaiškino, kodėl įmonės veiklos pradžioje, dar įmonei net nepradėjus jokios ūkinės veiklos, buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas būtent iki 28 000 Eur, t. y. sumos, kuri Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodoma kaip būtina sąlyga vizai gauti, vykstant į Lietuvą verslo reikalais.

33Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog pokalbio - interviu Ambasadoje su konsulu metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti jo pateiktų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio, teigė, jog ketina užsiimti Lietuvoje verslu, tačiau nepateikė verslo plano, negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais ir pan.

34Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Ambasados konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio - interviu su pareiškėju metu gautos informacijos padarė pagrįstą išvadą, jog informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima. Taigi vien šiuo pagrindu buvo galima atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

35Tačiau iš byloje esančio Vokietijos Federacinės Respublikos VIS išrašo matyti, kad Vokietija yra įtraukusi pareiškėją į nepageidaujamų asmenų sąrašą iki 2021 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 43). Iš byloje esančio Užsieniečių registro vizų modulio taip pat matyti, jog Ambasados konsulas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu ir nustatė, kad dėl užsieniečio Vokietija į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr.1987/2006 nuostatas. Atsižvelgdamas į šią nustatytą aplinkybę, Ambasados konsulas skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

36Dėl pareiškėjo skundo argumentų pažymėtina, kad jam atsisakyta išduoti nacionalinę vizą ne todėl, kad jis yra įtrauktas į nacionalinį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, o būtent todėl, kad dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė – Vokietija į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas.

37Atsižvelgdamas į ištirtus ir įvertintus turimus duomenis, pateiktus dokumentus bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Ambasados konsulas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktu, atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

38Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat daro išvadą, jog neturi pagrindo abejoti priimto skundžiamo sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti turimi duomenys, ar įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir ABTĮ), todėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2019 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 356 paliktinas nepakeistu. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą yra teisėtas bei pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

40Pareiškėjo S. U. (S. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas Pakistano Islamo Respublikos pilietis S. U.... 5. Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamu sprendimu jam atsisakyta išduoti... 6. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes mano, kad jis priimtas... 7. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 8. Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ambasadą dėl... 9. Nurodo, jog pokalbio - interviu Ambasadoje su konsulu metu pareiškėjas... 10. Atsakovė mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Byloje ginčas kilęs dėl Ambasados konsulinio pareigūno 2019 m. spalio 30 d.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m.... 14. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą, be kita ko,... 15. Ambasados konsulinis pareigūnas 2019 m. spalio 30 d. skundžiamu sprendimu... 16. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo... 17. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad... 18. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25... 19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad... 20. Taigi nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas,... 21. Pagal Įstatymo 11 straipsnio l dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos... 22. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamento (EB)... 23. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga... 24. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtintoje Prašymų išduoti... 25. Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos... 26. Visų pirma, teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas... 27. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėjas skunde teismui net... 28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Ambasadai... 29. Iš byloje esančios 2019 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties,... 30. 2019 m. birželio 12 d. UAB „Finivera“ kasos pajamų orderyje Nr. 002... 31. Vizų aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza... 32. Pareiškėjas konsului niekaip nepaaiškino, kodėl įmonės veiklos... 33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog pokalbio -... 34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Ambasados... 35. Tačiau iš byloje esančio Vokietijos Federacinės Respublikos VIS išrašo... 36. Dėl pareiškėjo skundo argumentų pažymėtina, kad jam atsisakyta išduoti... 37. Atsižvelgdamas į ištirtus ir įvertintus turimus duomenis, pateiktus... 38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas taip pat daro išvadą, jog... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 40. Pareiškėjo S. U. (S. U.)... 41. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...