Byla 2-2123-407/2016
Dėl bankroto bylos atsakovei Lietuvos darbo federacijai iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6180-562/2016, kuria atsisakyta priimti ieškovės E. P. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei Lietuvos darbo federacijai iškėlimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą, prašydama: iškelti atsakovei Lietuvos darbo federacijai bankroto bylą; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 2 dalis ir Garantinio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) 2 straipsnio 4 dalies 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29, 52 straipsniams; patvirtinti jos (ieškovės) finansinį reikalavimą Lietuvos darbo federacijos bankroto byloje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovės naudai iš atsakovės nuspręsta išieškoti 3 849,54 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 3046,68 Eur sumą dėl pastarosios uždelsimo atsiskaityti su ieškove.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės pareiškimą atsisakė priimti.
  2. ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas.
  3. Atsakovė Lietuvos darbo federacija – profesinė sąjunga, t. y. subjektas, kuriam negali būti keliama bankroto byla. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo profesinei sąjungai negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), todėl jį atsisakytina priimti.
  4. Ieškovė savo teises gali ginti ieškininės teisenos tvarka, pareikšdama ieškinį atsakovei arba siekti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovė E. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei Lietuvos darbo federacijai iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Atsisakydamas priimti pareiškimą, teismas neišsprendė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant įvertinti, ar ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis ir GFĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijai. Dėl to skundžiama nutartis pažeidžia proceso teisės normas, Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalį.
  2. Teisės aktai nustato, kad tik iškėlus bankroto bylą juridiniam asmeniui gali būti užtikrinta darbuotojų apsauga, darbdaviui tapus nemokiu ir iš Garantinio fondo skiriamos nesimokėtos darbuotojams atitinkamos išmokos. Kitų galimybių užtikrinti darbuotojų minimalią apsaugą, darbdaviui tapus nemokiu, galiojantys teisės aktai nenustato. Tokios įstatymo nuostatos, galbūt, prieštarauja Konstitucijos 29,52 straipsniams, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. rugsėjo 23 d. direktyvos 2002/74/EB, iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo 1 straipsnio nuostatoms.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. P. pareiškimą iškelti atsakovei Lietuvos darbo federacijai bankroto bylą.
  3. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Todėl, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba bei proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus, CPK normos reglamentuoja asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimo tvarką. Teismas priima ieškininį pareiškimą, kuris paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ nustato bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, todėl teismas turi vadovautis šiame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, o jų nesant, remtis CPK normomis.
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos profesinei sąjungai – Lietuvos darbo federacijai iškėlimo. Tuo tarpu ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  5. Skundžiamos nutarties neteisėtumą apeliantė iš esmės argumentuoja aplinkybe, kad teismas nepasisakė dėl pareiškime iškelti bankroto bylą Lietuvos darbo federacijai pareikšto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog šis ištirtų, ar ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis ir GFĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29, 52 straipsniams.
  6. Pasisakydamas dėl šio skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Įvertinus tai, kad bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius verslo subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs, tuo tarpu profesinė sąjunga nėra ūkine – komercine veikla užsiimantis juridinis asmuo, abejonių dėl ĮBĮ paskirtį nustatančios ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalies konstitucingumo nekyla. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, tuo labiau atsisakant priimti apeliantės pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai