Byla A-146-461-13
Dėl ligos liudijimo ir įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl ligos liudijimo ir įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (b. l. 70–74), kurį vėliau dar kartą patikslino (b. l. 140–147), ir prašė:

51) pripažinti neteisėtu ir diskriminaciniu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijimą Nr. 1559 (toliau – ir Ligos liudijimas Nr. 1559) ir jį panaikinti;

62) pripažinti neteisėtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 20-TE-304 ,,Dėl viršilos R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 20-TE-304) ir jį panaikinti;

73) grąžinti pareiškėją į tarnybą ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

8Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu: 1) ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 1V-880 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 ,,Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2011 m. VRM įsakymo Nr. 1V-880 redakcijos Aprašas) 1.2.10 punktas neprieštarauja Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas) 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui diskriminuoti dėl amžiaus, 7 straipsnio 3 dalyje nustatytam draudimui sukurti darbuotojui (tarnautojui) blogesnes tarnybos sąlygas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintoms teisėtų lūkesčių principo nuostatoms; 2) pripažinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-380/V-618 ,,Dėl Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymosi įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado“ (toliau – ir Sąvadas) 34.1 punktą ir jo taikymo paaiškinimų 34.1 punktą diskriminaciniais, prieštaraujančiais teisingumo, protingumo principams, neteisėtais ir juos pakeisti.

9Pareiškėja paaiškino, kad vidaus tarnyboje tarnavo 16 metų, paskutiniu metu – Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniąja postine (statutinė valstybės tarnautoja, C lygio 4 kategorija). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – ir Vidaus reikalų ministras) patvirtintą profilaktinio sveikatos patikrinimo pareigūnams grafiką reguliariai tikrinosi sveikatą ir buvo pripažinta tinkama tarnybai vidaus reikalų sistemoje, taip pat kiekvienais metais laikė pareigūnams numatytas šaudymo, fizinės prievartos veiksmų ir fizinių pratimų įskaitas. Pagal Vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 1V-880 redakcijos Aprašą pareigūnų siuntimo į CMEK tvarka buvo papildyta punktu, kad sveikatą privaloma pasitikrinti, kai vidaus tarnybos sistemoje ištarnauta 9 ar 16 metų. Remdamasis šio įsakymo 1.2.10 punktu, Kauno AVPK Personalo skyrius išdavė pareiškėjai siuntimą į CMEK privalomam sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo tarnybai. Gydytojų komisija, susipažinusi su medicininiais dokumentais, konstatavo 2007 metais autoįvykio metu patirtą stuburo traumą. CMEK, neatsižvelgdama į pareiškėjos individualų tinkamumą, nevertindama realios pareiškėjos sveikatos būklės, 2012 m. balandžio 2 d. surašė ligos liudijimą Nr. 1559, kurio 7 punkte nurodė, kad ji yra netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado I, II ir III skiltis. Remdamasis Ligos liudijimu Nr. 1559 ir vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Kauno AVPK viršininkas 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 20-TE-304 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. CMEK, neatlikusi individualaus pareiškėjos sveikatos patikrinimo, remdamasi tik medicininiais dokumentais apie 2007 metais turėtą stuburo traumą, minėtą diagnozę priskyrė Sąvado taikymo paaiškinimų 34.1 papunktyje numatytai ligai su labai ryškiu funkciniu sutrikimu, taip atimdama galimybę pareiškėjos sveikatos būklę vertinti individualiai. Priskyrus diagnozę Sąvado taikymo paaiškinimų 34.1 papunkčiui, pareiškėja tapo netinkama tarnybai pagal visas Sąvado skiltis. Pareiškėjos nuomone, CMEK sveikatos patikrinimą atliko neobjektyviai, formaliai, nesivadovavo protingumo kriterijais, jai priskyrė diagnozę, pagal kurią ji turėtų ne vaikščioti, o sėdėti neįgaliojo vežimėlyje. CMEK savo sprendimą argumentavo tuo, kad rentgenogramoje matyti stuburą fiksuojanti operacija, kuri prilyginama Sąvado taikymo paaiškinimų 34.1 papunkčiui, todėl Sąvadas nenumato pareiškėjos sveikatos būklės individualaus tyrimo. Sąvado taikymo paaiškinimų 34.1 papunkčiui priskiriama būsena po stuburą fiksuojančių operacijų su dideliais funkcijos sutrikimais. Mano, kad mažesni funkcijos sutrikimai turi būti vertinami pagal Sąvado taikymo paaiškinimų 34.2 ir 34.3 papunkčius, priklausomai nuo tikrinamojo fizinio aktyvumo. Minėta būklė turi būti vertinama individualiai, nes pacientas, patyręs stuburą fiksuojančią operaciją, tačiau besijaučiantis gerai, išlaikęs visus fizinius reikalavimus, numatytus Statuto 6 straipsnyje, neteisėtai pripažįstamas netinkamu tarnybai. Dėl 2007 metais patirtos stuburo traumos pareiškėja nė karto nebuvo nedarbinga, jautėsi ir jaučiasi puikiai, kiekvienais metais laiko fizinio pasirengimo įskaitas ir profilaktiškai tikrina sveikatą ir yra pripažinta tinkama tarnybai. Remdamasi minėtais argumentais, pareiškėja teigė, kad Sąvado taikymo paaiškinimų 34 punktas turi būti klasifikuojamas papunkčiais pagal funkcijos sutrikimo mastą, o būklė po stuburą tvirtinančios operacijos turi būti vertinama individualiai.

10Be to, pareiškėjos nuomone, jos atleidimas iš darbo neteisėtas ir dėl to, kad darbdavys nesilaikė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse jam nustatytos pareigos, nesikreipė dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo atleidžiant pareiškėją iš darbo.

11Pareiškėjos manymu, VRM įsakymo Nr. 1V-880 1.2.10 punktas, kuriame numatyta, kad privalomai sveikatą turi tikrintis tik dvi pareigūnų grupės – ištarnavę 9 ir 16 metų, yra diskriminacinis dėl pareigūnų ištarnauto amžiaus. Kadangi pareigūnų sveikata profilaktiškai tikrinama vidaus reikalų ministro numatytu grafiku pagal amžiaus grupes ir kitus kriterijus, papildomas sveikatos tikrinimas pagal nustatytą amžių yra perteklinis. Pareiškėjos nuomone, VRM įsakymo Nr. 1V-880 1.2.10 punktas prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 2 daliai ir 7 straipsnio 3 daliai, Statuto 3 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsniui, kadangi blogina pareigūnų padėtį ir varžo pareigūnų teisėtus lūkesčius tarnauti iki įstatymo numatyto pensinio amžiaus, dirbtiniais reikalavimais riboja Konstitucijoje numatytą teisę į darbą.

12Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime į skundą (b. l. 78–79) paaiškino, kad iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Personalo valdybos 2012 m. sausio 17 d. buvo gautas raštas Nr. 5-3-S-35, kuriame nurodyta vadovautis ir užtikrinti VRM įsakymo Nr. 1V-880 10.6 papunkčio vykdymą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja tuo metu jau buvo ištarnavusi vidaus tarnybos sistemoje 16 metų, 2012 m. kovo 12 d. jai buvo išduotas siuntimas į CMEK dėl tinkamumo tarnybai nustatymo. CMEK Ligos liudijime Nr. 1559 konstatavo, kad, vadovaujantis Sąvado taikymo paaiškinimų 34.1 papunkčiu, pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, bei kad liga ir sveikatos problema nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Remiantis Ligos liudijimu Nr. 1559 ir vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Įsakymu Nr. 20-TE-304 pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos nuo 2012 m. balandžio 3 d., nes esant tokiai CMEK išvadai, pareiškėja toliau negali atlikti pareigų. Statuto 43, 44 straipsniai numato, kad skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos kitu pagrindu – kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai. Esant šiam atleidimo iš tarnybos pagrindui, įstatymas nenumato, jog reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir VRM Medicinos centras) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepimą į skundą (b. l. 95–101) grindė teisės aktais, reglamentuojančiais ekspertizės dėl tinkamumo vidaus tarnybai CMEK atlikimą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – ir VRM Medicinos centro nuostatai) 7.2 ir 7.3 p. (galiojantys nuo 2010 m. liepos 1 d.), Statuto 6 str. 1 d. 4 p., 11 str. 1 d. 1 p., 41 str. 5 d., 53 str. 1 d. 4 p., Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (galiojo nuo 2012 m. balandžio 18 d.), Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V- 533/AI-189, XIII skyrius, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 27 str. 2 d., Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Ekspertizės atlikimo aprašas)), taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose, susijusiose su CMEK išvadų vertinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-537/2010, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-461/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1356/2010, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-319/2010). Paaiškino, kad atliekant ekspertizes visais atvejais yra atsižvelgiama, į kokias pareigas vidaus tarnyboje yra pretenduojama, kokias pareigas eina ir kokiai Sąvado skilčiai (I, II ar III) yra priskiriamos šios pareigos, nes nuo Sąvado skilties priklauso, ar bus taikomi tinkamumo vidaus tarnybai didesni ar mažesni sveikatos būklės reikalavimai. Sprendimą dėl pareigų priskyrimo Sąvado I, II ar III skilčiai priima vidaus reikalų statutinė įstaiga, į kurią tarnauti pretenduojama arba kurioje einama atitinkamas pareigas ir kuri nukreipia į ekspertizę. Sąvado I skiltis nustato didžiausius tinkamumo vidaus tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, II skiltis – mažesnius negu I skiltis, bet didesnius negu III skiltis, III skiltis – mažiausius. 2012 m. balandžio 2 d. CMEK gavo Kauno AVPK 2012 m. kovo 12 d. siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 20-1-SE-74 – nustatyti pareiškėjos tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai (pagrindas – Ekspertizės atlikimo aprašo 4.3 ir 10.6 punktai) pagal Sąvado II skiltį. 2012 m. balandžio 2 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus) patikrinusi gydytojų specialistų nustatytą pareiškėjos sveikatos būklę, priėmė ekspertinį sprendimą (2012 m. balandžio 2 d. CMEK ligos liudijimas ekspertinio sprendimo pagrindimas – specializuotos medicininės ekspertizės akto Nr.1559 (toliau – ir SMEA Nr. 1559) 4 dalis (Ekspertizės atlikimo aprašo 55 ir 73.4 punktai), kad, vadovaujantis Sąvado 34.1 punktu, pareiškėja netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis; liga ar sveikatos problema, nesusijusi su vidaus tarnyba ar su pareigų atlikimu. Atkreipė dėmesį į Ekspertizės atlikimo aprašo 55 ir u šiuo CMEK ekspertiniu sprendimu pareiškėja buvo 2012 m. balandžio 2 d. supažindinta pasirašytinai, šio ekspertinio sprendimo pagrindimas jai buvo išaiškintas, pareiškėja jį suprato ir tai patvirtino savo parašu. Minėtas ekspertinis sprendimas (2012 m. balandžio 2 d. CMEK ligos liudijimas Nr. 1559) Ekspertizės atlikimo aprašo 60 ir 61 punktų nustatyta tvarka buvo išsiųstas Kauno AVPK. Ligos liudijime Nr. 1559 buvo padaryta aiški techninė klaida, nes neįrašytas TLK-10-AM kodas M42.16, nors SMEA Nr.1559 ir 2012 m. balandžio 2 d. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime šis kodas buvo įrašytas. Šią klaidą pastebėjus, CMEK 2012 m. birželio 6 d. surašė patikslintą 2012 m. balandžio 2 d. CMEK ligos liudijimą Nr. 1559. Pareiškėjos diagnozės pagal TLK-10-AM kodą (SMEA Nr. 1559 3 dalis): pagrindinės ligos T91.1 – stuburo lūžio padariniai (sužalojimų, klasifikuojamų S12-, S22.0-, S22.1, S32.0-, S32.7 ir T08, padariniai) ir M42.16 – suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis; gretutinės ligos ir sveikatos problemos H52.2 – dešinės akies sudėtinis trumparegiškas astigmatizmas, kairės akies toliaregystė, L90.50 – randiniai odos pakeitimai, L81.8 – tatuiruotė. Veiksmai, susiję su ekspertinių sprendimų įforminimu, buvo atlikti vykdant Ekspertizės atlikimo aprašo IX, X dalių, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-1114 „Dėl statistinių apskaitos formų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. V-670 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-1114 „Dėl statistinių apskaitos formų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“ pakeitimo“ reikalavimus. Pagrindinės ir gretutinės ligos bei sveikatos problemos pagal TLK-10-AM kodus buvo įrašytos į Ligos liudijimą Nr. 1559, nes taip reikalauja Ekspertizės atlikimo aprašas ir aukščiau nurodytų įsakymų nuostatos. Be to, į Ligos liudijimą Nr. 1559 buvo įrašyti tik TLK-10-AM kodai tam, kad būtų apsaugoti pareiškėjos ypatingi asmens duomenys, susiję su sveikata, kurie negali būti atskleisti tretiesiems asmenims, nes šis ligos liudijimas buvo pateikiamas susipažinti ne tik pareiškėjai, bet ir Kauno AVPK. Atsižvelgdama į tai, kad Ekspertizės atlikimo aprašo 54 punktas įpareigoja CMEK priimant ekspertinius sprendimus vertinti individualiai kiekvieno tiriamojo sveikatos būklę dėl jo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai ir kiekvienam tiriamajam priimti individualų ekspertinį sprendimą, kad Sąvado 34.1 punkte nurodyta, jog pareigūnas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, CMEK priėmė ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjos tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį, individualiai įvertindama jos sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes. Atsižvelgdama į tai, kad į SMEA 4 dalį ir į ligos liudijimą surašomas tik ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo arba netinkamumo vidaus tarnybai, CMEK priimto ekspertinio sprendimo dėl pareiškėjos netinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį pagrindimą surašė 2012 m. balandžio 2 d. ekspertiniame pagrindime. Pabrėžė, kad CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimas yra sudėtinė SMEA dalis. Atsakovas dėl pareiškėjos skundo argumentų papildomai pažymėjo, kad CMEK neįpareigota vertinti, kaip buvo tikrinamas pareiškėjos fizinis pasirengimas ir kaip ji atliko jai privalomus fizinius pratimus. Fizinius pratimus pareiškėja atliko 2008 m. gegužės 12 d., 2009 m. gegužės 8 d., 2010 m. gegužės 14 d., 2011 m. gegužės 9 d., nors UAB „Šilainių šeimos sveikatos centro“ gydytojų konsultacinė komisija, atsižvelgdama į pareiškėjai nustatytą diagnozę – būklė po L2 stuburo slankstelio kompresinio lūžio, 2007 m. gruodžio 10 d., 2008 m. gruodžio 3 d., 2010 m. balandžio 9 d. nerekomendavo atlikti fizinio pasirengimo pratybų iki 2010 m. gruodžio 31 d. CMEK nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą T91.1 buvo konstatuojama ir atliekant pareiškėjai privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus. Pažymėjo, jog sveikatos patikrinimų ir ekspertizės atlikimo tikslai skiriasi, jų organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja Ekspertizės atlikimo aprašas, kurio tikslas – nustatyti tinkamumą vidaus tarnybai. Sveikatos patikrinimų organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. IV-230, (toliau – ir Sveikatos patikrinimų aprašas) kurio tikslas yra sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė, kuri būtina pareigūnams keliamiems uždaviniams įgyvendinti, leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat nustatyti ligas ar sveikatos problemas, susijusias su vidaus tarnyba, kad būtų taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės. Mano, kad CMEK tinkamai taikė Sąvado 34.1 punkto ir Sąvado 34.1 punkto taikymo paaiškinimų reikalavimus, savo priimtą ekspertinį sprendimą išsamiai pagrindė 2012 m. balandžio 2 d. ekspertiniame pagrindime. Aiškindamas Statuto 56 straipsnio 1 dalies ir 43 straipsnio 4 dalies nuostatas sisteminiu loginiu būdu, teigė, jog, esant atleidimo pagrindui, nustatytam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte (šis atleidimo pagrindas nepriklauso nei nuo darbdavio Kauno AVPK, nei nuo pareiškėjos valios, o priklauso nuo objektyvių priežasčių), jokio išankstinio profesinės sąjungos sutikimo ne tik nereikia, bet ir negali būti, nes priešingu atveju tai prieštarautų ne tik Statuto reikalavimams, bet sveikai logikai, ir nesvarbu, ar pareiškėja yra tik profesinės sąjungos narė, ar profesinės sąjungos renkamojo organo narė.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 150–159) nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti CMEK ekspertinį sprendimą – 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijimą Nr. 1559, o kitoje dalyje pareiškėjos R. T. skundą atmetė.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Kauno AVPK viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 20-TE-304, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą dėl sveikatos būklės, teisėtumas ir pagrįstumas.

19Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. 11D-11 informavo Policijos departamentą apie tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.2.10 punktas, reglamentuojantis vidaus tarnybos pareigūnų, ištarnavusių vidaus tarnybos sistemoje 9 ar 16 metų, siuntimą specializuotajai medicininei ekspertizei atlikti. Prašė informuoti Policijos departamentui pavaldžias įstaigas, kad, vadovaujantis Sveikatos patikrinimų aprašo 20 punktu, pareigūnui CMEK atlikta ekspertizė bus įskaitoma kaip sveikatos patikrinimas (b. l. 84). Kauno AVPK 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S-320 apie įsakymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2012 m. sausio 1 d., pranešė struktūrinių padalinių vadovams, taip pat pridėjo pareigūnų, kurie 2012 m. turės pasitikrinti CMEK (b. l. 85, 86–91, 92). Pridėtame sąraše 27 numeriu įrašyta R. T. pavardė. Nurodyta, kad sveikatos būklės reikalavimai jos užimamai pareigybei yra pagal reikalavimų II skiltį (b. l. 87). Kauno AVPK Personalo skyriaus 2012 m. kovo 12 d. siuntimu atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 20-1-SE-74 pareiškėja buvo pasiųsta į CMEK, prašant nustatyti jos tinkamumą tolimesnei tarnybai Kauno AVPK Santakos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniuoju postiniu (pagal Sąvado II-ąją skiltį). Ekspertizės pagrindu nurodytas Ekspertizės atlikimo aprašo 10.6 punktas (kai vidaus tarnybos sistemoje pareigūnas ištarnauja 9 ar 16 metų) (b. l. 105). CMEK, įvertinusi 2012 m. balandžio 2 d. surašytą specializuotosios medicininės ekspertizės aktą Nr. 1559 (b. l. 102), turimus ir gautus pareiškėjos medicininius dokumentus (b. l. 119–126), patikrinusi gydytojų specialistų nustatytą pareiškėjos sveikatos būklę (b. l. 107–118), priėmė 2012 m. balandžio 2 d. CMEK ligos liudijimą Nr. 1559, kuriame konstatavo, jog, vadovaujantis Sąvado 34.1 punktu, pareiškėja netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II, III skiltis. Liga ar sveikatos problema, nesusijusi su vidaus tarnyba ar su pareigų atlikimu (b. l. 103 antra pusė). Pastebėjusi 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijime Nr. 1559 techninę klaidą (neįrašytas TLK-10-AM kodas M42.16, nors SMEA Nr. 1559 ir 2012 m. balandžio 2 d. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime šis kodas buvo įrašytas) CMEK, nekeisdama ekspertinio sprendimo iš esmės, tik patikslindama 6 punktą, surašė patikslintą 2012 m. balandžio 2 d. CMEK ligos liudijimą Nr. 1559 (b. l. 103). Kauno AVPK viršininkas 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 20-TE-304 ,,Dėl viršilos R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), CMEK 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijimu Nr. 1559, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (b. l. 80).

20Ginčas byloje kilo dėl CMEK ekspertinio sprendimo Ligos liudijimo Nr. 1159, kuris sudarė teisinį pagrindą nutraukti su pareiškėja tarnybos santykius. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.). Vykdydamas jam priskirtas funkcijas, teismas turi patikrinti viešojo administravimo funkcijas vykdančio subjekto priimto akto pagrįstumą ir teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl pareiškėjos ginčijamos specializuotos medicininės ekspertizės metu priimto ekspertinio sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą teismas vertino būtent šiame kontekste, pažymėdamas, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų.

21Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamu CMEK sprendimu, mano, kad ji yra tinkama vidaus tarnybai, o CMEK nepagrįstai nevertino jos sveikatos būklės individualiai, neatsižvelgė į jos puikią savijautą, planinių sveikatos patikrinimų, kuriais pripažinta tinkama tarnybai, ir fizinių normatyvų įvykdymo rezultatus, todėl nepagrįstai jos diagnozę vertino pagal Sąvado 34.1 punktą. Taip pat teigė, kad įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos yra neteisėtas ir dėl to, kad darbdavys, žinodamas, jog pareiškėja yra profesinės sąjungos narė, nesikreipė į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo.

22Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išdėstytą 2009 m. balandžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-461/2009 ir 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009, kurioje konstatuota, kad CMEK sprendimų turinys turi atitikti esminius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatas, t. y. išvada turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis, joje turi būti aiškiai išdėstyta, kokie klausimai buvo sprendžiami ir kaip jie išspręsti. Tačiau akcentuota, kad CMEK sprendimas yra specifinio pobūdžio, nes ši komisija savo veikloje turi laikytis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Asmens duomenų apsaugos įstatymas) reikalavimų, pagal kuriuos asmens sveikatos paslaptis (sveikatos būklė, diagnozė, prognozė ir kt.) turi būti saugoma pagal pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl negali būti reikalaujama, kad CMEK pažymose atskleistų tuos duomenis, kurie pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą yra saugomi. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme CMEK nėra teisinių kliūčių tokius duomenis tinkamai užfiksuoti medicininio tikrinimo akte, kuris saugomas CMEK. Tiriamajam pareigūnui paprašius, jis turi teisę gauti pilnus duomenis apie savo sveikatą. Atsižvelgus į tai, kad CMEK yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro struktūrinis padalinys – kolegiali institucija, kuriai yra pavesta atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, CMEK priimamiems sprendimams negali būti keliami Viešojo administravimo įstatymo 3 dalies reikalavimai.

23Vidaus tarnybos statute tarp kitų reikalavimų yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo pagal sveikatos būklę turi būti tinkamas vidaus tarnybai (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia priimti į vidaus tarnybą, esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininio kriterijaus nustatymas yra susijęs su vidaus tarnybos specifika (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, kai kurių pareigūnų ilgesnis darbo laikas ir kt.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininį kriterijų, Statute taip pat sureglamentavo kaip turi būti organizuojama pareigūnų sveikatos priežiūra (Statuto VIII skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai turi teisę į šio Statuto ir kitų įstatymų nustatytą sveikatos priežiūrą. Šio straipsnio 2 dalis apibrėžia, jog pareigūnų sveikatos priežiūra apima specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio Statuto 42 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą (medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą), psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Statuto 39 straipsnio 3 dalimi Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai institucijai pavesta organizuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, taip pat naudotis pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Statuto 39 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

24Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 27 straipsnį specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarka yra reglamentuojama pagal kompetenciją Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vidaus reikalų ministerijos, arba Krašto apsaugos ministerijos, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 „Dėl specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas reglamentuoja asmenų, pretenduojančių į vidaus tarnybą, pageidaujančių mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje <....>, specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimą, kurį pavesta atlikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijai. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Ekspertizės atlikimo aprašo 10.6 punktas, kuriame nustatyta, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai vidaus tarnybos sistemoje ištarnauja 9 ar 16 metų; nurodytu atveju pareigūnai ekspertizei siunčiami ne vėliau kaip per 1 metus (atitinkamai 10-aisiais ir 17-aisiais jų vidaus tarnybos metais).

25CMEK, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę dėl asmenų, pretenduojančių į vidaus tarnybą arba mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, tinkamumo, savo veikloje vadovaujasi ir Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvadu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 ir šio Sąvado taikymo paaiškinimais. Sąvade yra išvardytos ligos ir sveikatos problemos. Atsižvelgiant į sveikatos būklės reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, taip pat į tarnaujančių pareigūnų tarnybos specifiką, Sveikatos būklės reikalavimų sąvadas yra suskirstytas į I, II ir III skiltis, kuriose pagal atitinkamą ligą ar sveikatos problemą yra nurodytas atitikimas tarnybai pagal tris galimus variantus („tinkami“, „netinkami“, „tinkamumas individualus“). Sąvado taikymo paaiškinimuose pagal kiekvieną šio Sąvado I, II, III dalyje nurodytą ligos ar sveikatos problemos poziciją yra pateikti atitinkami paaiškinimai dėl priimamų į tarnybą asmenų ir tarnaujančių pareigūnų atitikties sveikatos būklės reikalavimams nustatymo pagal atitinkamas Sąvado skiltis, jei konstatuojamos atitinkamos ligos ar sveikatos problemos.

26Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 12 d. Kauno AVPK Personalo skyriaus siuntimu pareiškėja buvo pasiųsta į CMEK, prašant nustatyti jos tinkamumą tolesnei tarnybai Kauno AVPK Santakos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresniuoju postiniu (pagal Sąvado II skiltį). CMEK sprendimą dėl pareiškėjos netinkamumo tarnybai pateikė įrašydama į du patvirtintų formų dokumentus: medicininio tikrinimo aktą ir ligos liudijimą. Pareiškėjos tinkamumas užimamoms pareigoms buvo vertinamas pagal Sąvado II skiltį ir joje pateiktus Sąvado 34.1, 87.1 punktus. Pareiškėja neginčija ligos liudijime nustatytos diagnozės pagal Sąvado 87.1 punktą, tačiau nesutinka su Sąvado 34.1 punkto taikymu.

27Sąvado 34.1 punkte I–III skiltyse nustatyta, kad pareigūnai yra netinkami tarnybai, kai stuburo ir krūtinės ląstos organų ligos, vystymosi ydos, pažeidimų ir ligų padariniai labai aiškūs, su ryškiu funkcijos sutrikimu arba greitai progresuojantys. Jei asmuo turi Sąvado 34.1 punkte numatytų sveikatos sutrikimų, jis yra pripažįstamas pagal sveikatos būklę netinkamu šiai tarnybai, ir šis nustatytas draudimas yra absoliutaus pobūdžio. Sąvado taikymo paaiškinimų 34 punkte nustatyta, kad šio Sąvado 34.1 punktui priskiriama visų stuburo dalių osteochondrozė ir deformuojanti spondiliozė, kuri pasižymi tarpslankstelinių diskų aukščio sumažėjimu, slankstelių kūnų subchondrine skleroze, masyvių osteofitų, išsidėsčiusių slankstelių kūnų kraštuose ir išeinančių už sujungimo plokštelių ribų, diskų išvaržos, tarpslankstelinių sąnarių deformuojanti spondiloartrozė, labai ribojanti stuburo judrumą, III° ar silpniau pasireiškianti stuburo spondilolistezė, svetimkūnis nugaros smegenyse ar stuburo kaulinėje medžiagoje, slankstelių kūnų lūžių padariniai, pasireiškiantys stuburo deformacija, statikos sutrikimu arba labai apribotais judesiais. Šiam punktui priskiriama būsena po užpakalinės dviejų ar daugiau lankų laminektomijos dėl traumų ar ligų, taip pat po stuburą fiksuojančių operacijų dėl nesikonsoliduojančių lūžimų ar (ir) kitų susirgimų. Jei po stuburo traumos sužalojamos arba suspaudžiamos nugaros smegenys, papildomai taikomas Sąvado 13 punktas. Sąvado 34.2 punktui priskiriama aktyvi stuburo tuberkuliozė, taip pat anksčiau persirgtos tuberkuliozės bei slenkančių abscesų ir fistulių padariniai; dėl tuberkuliozės sėkmingai atliktų operacijų padariniai, kai funkcija vidutiniškai sutrikusi, II° stuburo osteochondrozė, kai yra slankstelių kūnų kremzliniai mazgai (disko protruzija, Šmorlio išvaržos) ir slankstelių kūnų kampai užaštrėję, ostechondrozinė kifozė, II° spondilolistezė, slankstelių kūnų lūžimo padariniai, įgimta ar įgyta stuburo deformacija, vidutiniškai trikdanti funkciją, būsena po vieno lanko leminektomijos ir mikrodiskektomijos. Sąvado 34.3 punktui priskiriami pirminiai stuburo osteochondrozės reiškiniai: užaštrėję įtraukti slankstelių kūnų kampai; I° spondilolistezė, nedideli įgyti statiniai stuburo iškrypimai; izoliuoto slankstelio kūno kompresinio lūžimo padariniai su neryškiais funkcijos sutrikimais arba be jų. Jei stuburo susirgimai, išsivystę po traumų, yra lydimi šaknelinio arba kraujagyslinio sindromo, priimant ekspertinį sprendimą vadovaujamasi ir Sąvado 11, 15 punktais. Suaugę keterinių ir skersinių ataugų lūžiai, netrikdantys stuburo funkcijos, taip pat penktojo juosmens slankstelio sakralizacija arba pirmojo kryžmens slankstelio liumbalizacija, jei minėtų slankstelių lankai nesuaugę ir nėra neurologinių simptomų, pareigūno vidaus tarnybai ir mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje kliūčių nesudaro. Abejotinais stuburo ir stuburo smegenų pažeidimo masto atvejais ekspertinis sprendimas priimamas atlikus stuburo rentgenografinį tyrimą, o prireikus – tyrimą kompiuteriniu tomografu.

28Iš Medicininio tyrimo akto teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 2 d. pareiškėja užpildė Medicininio tyrimo akto Klausimyno dalį, kurioje įrašė nusiskundimus dėl savo sveikatos (b. l. 102 antra pusė), ir buvo nukreipta pas 10 skirtingų medicinos sričių specialistus (b. l. 107–116). Medicininio tyrimo akto Klausimyno dalyje pareiškėja taip pat nurodė, kad 2007 m. turėjo stuburo traumą ir buvo operuota. Dėl šios stuburo traumos pareiškėja buvo nukreipta chirurgo ir neurologo apžiūroms (b. l. 107, 109, 110). Chirurgas, apžiūrėjęs pareiškėją, konstatavo randinius odos pakitimus ir nustatė diagnozę – sveika, ekspertinė išvada – tinkama. Neurologas, susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais (b. l. 119–126), akte užfiksavo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 7 d. iki 2007 m. liepos 17 d. po traumos buityje gydėsi VUGPL ortopedijos skyriuje. 2007 m. liepos 10 d. operuota, atlikta L1-L2-L3 slankstelių fiksacija metaline plokštele. Po 10–12 mėn. rekomenduota pašalinti konstrukciją (b. l. 121 antra pusė). Gydyta reabilitacijos ligoninėje „Palangos linas“ ir ambulatoriškai, nedarbingumas 84 dienos (b. l. 124). 2007 m. gruodžio 10 d., 2008 m. gruodžio 3 d., 2010 m. balandžio 9 d. Šilainių ŠSC gydytojo buvo atleista nuo fizinio pasirengimo normatyvų laikymo iki 2010 m. gruodžio 30 d., gydytojai pareiškėjai nustatė II0–III0 osteochondrozę (b. l. 119 antra pusė, 125, 126 antra pusė). 2009 m. kovo 16 d. dėl juosmens skausmų duotas siuntimas neurochirurgo konsultacijai (b. l. 126). VLK duomenimis, 2009 m. balandžio 15 d. gydyta LSMUL, TLK-10-AM kodas S32.0 (stuburo juosmeninio slankstelio lūžimas). 2012 m. balandžio 2 d. CMEK siuntimo pagrindu Medicinos centre atlikus stuburo juosmeninės dalies rentgenogramą Nr. 690-691, nustatyta – būklė po L11 kompresinio lūžimo ir sutvirtinimo metaline plokštele su varžtais, yra antrinė torokoliumbalinės dalies osteochondrozė ir spondilioartrozė. Gydytojo neurologo 2012 m. balandžio 2 d. apžiūros metu židininės neurologinės simptomatikos nekonstatuota, tačiau stebimas apie 6 cm ilgio pooperacinis randas stuburo juosmeninėje dalyje (b. l. 109).

29Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad ginčijama ekspertizė buvo atlikta remiantis surinktais medicininiais dokumentais apie pareiškėjos sveikatos būklę ir atliktais tyrimais, kurie patvirtina nustatytą diagnozę – juosmeninės stuburo dalies L11 slankstelio kompresinio lūžimo ir osteosintezės (2007 m. liepos 10 d.) padariniai. Juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, spondilioartrozė (TLK-10-AM kodas – T91.1; M42.16). 2012 m. balandžio 2 d. CMEK posėdyje įvertinus visą ekspertizės metu surinktą medžiagą, buvo padaryta išvada, jog pareiškėja dėl ligos, nurodytos Sąvado 34.1 punkte, netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II, III skiltis. Minėta, kad Sąvado 34.1 punktui priskiriama būsena po stuburą fiksuojančių operacijų dėl nekonsoliduojančių lūžimų ar (ir) kitų susirgimų. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis pareiškėjos pretenzijas, esą ji nebuvo individualiai vertinama dėl tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado 34.1 punktą. Pažymėjo, kad pareiškėja savo pretenzijas grindžia ne konkrečiais argumentais (pvz., nebuvo paskirti ir atlikti kokie nors tyrimai, nebuvo apžiūrėta gydytojų), o savo subjektyvia nuomone. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog CMEK sprendimą priėmė tik po to, kai pareiškėja buvo ištirta įvairių sričių medicinos specialistų, įskaitant neurologą. Minėta, kad pagal Sąvado 34.1 punkto nuostatas, jei asmuo turi šiame punkte numatytų sveikatos sutrikimų, jis yra pripažįstamas pagal sveikatos būklę netinkamu šiai tarnybai, ir šis nustatytas draudimas yra absoliutus. Todėl turint Sąvado 34.1 punkte numatytų sveikatos sutikimų, pareiškėjos fizinis pasirengimas neturi įtakos vertinant tinkamumą tarnybai. Tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininio kriterijaus nustatymas yra susijęs su vidaus tarnybos specifika, kadangi tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniniais aukšto lygmens streso protrūkiais, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis), ir visi išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti tiriamajam nustatytos ligos ir sveikatos problemos progresavimą. Teismo posėdžio metu VRM Medicinos centro atstovas paaiškino, kad pareiškėjai atlikus stuburo operaciją, medikai po 11–12 mėnesių rekomendavo išimti stuburą sutvirtinančią metalinę plokštelę, tačiau pareiškėja šių rekomendacijų nesilaikė, atsižvelgiant į tarnybos pobūdį, esant nenumatytoms ekstremalioms situacijoms, pareiškėjos sveikata gali būti stipriai sutrikdyta ir privesti prie sunkių padarinių.

30Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatavo, kad CMEK 2012 m. balandžio 2 d. priėmė pagrįstą sprendimą, jog pareiškėja netinkama vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų I, II, III skiltis. Taip pat konstatavo, kad pagal Sąvado taikymo paaiškinimus procedūrinių pažeidimų taikant šio Sąvado 34.1 punktą nenustatyta.

31Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad pareigūnas yra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10 (įskaitant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą), 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Ši teisės norma įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ne tik atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pakeisti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad vidaus tarnybos įstaigos teisinė elgsena pagal įstatymų leidėjo apibrėžtas taisykles, egzistuojant sveikatos būklės sutrikimams, patvirtintiems kompetentingos institucijos, yra imperatyvi. Pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo ir vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos. Atsižvelgęs į pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, teismas pareiškėjos argumentus, esą darbdavys privalėjo gauti profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą dėl jos atleidimo, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi atleidimą iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą lemia objektyvios priežastys, kurios nepriklauso nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios.

32Vadovaudamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 20-TE-304 ,,Dėl viršilos R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir jį panaikinti, taip pat atmetė išvestinio pobūdžio pareiškėjos reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

33Dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti neteisėtu ir diskriminaciniu VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijimą Nr.1559 ir jį panaikinti pažymėjo, kad ginčo atveju CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas tik viena iš pareiškėjos reikalavimų pagrindą sudarančių aplinkybių – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti CMEK ekspertinį sprendimą – 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijimą Nr. 1559 (ABTĮ 101 str. 1 p.).

34Dėl pareiškėjos pateikto prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. IV-880 ,,Dėl vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. IV-299 ,,Dėl specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2.10 punktas neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 dalies, Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies ir Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms, taip pat su prašymu pripažinti Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-380A/V-618 ,,Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymosi įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus sistemos pareigūnams, sąvado“ 34.1 papunktį ir jo taikymo paaiškinimų 34.1 papunktį diskriminaciniais, prieštaraujančiais teisingumo, protingumo principams ir keistinais, teismas pažymėjo, kad jam nagrinėjamoje byloje abejonių dėl šių aktų atitikties įstatymams nekyla (ABTĮ 111 str.). Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą, be kitų šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Būtent ši nuostata imperatyviai įtvirtina vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro kompetenciją nustatyti sveikatos būklės reikalavimus pretenduojantiems į vidaus tarnybą. Priimtam į vidaus tarnybą pareigūnui visą jo tarnybos statutinėse pareigose laikotarpį galioja reikalavimas būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti atitinkamas pareigas vidaus tarnyboje. Tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje medicininio kriterijaus nustatymas yra susijęs su vidaus tarnybos specifika ir didesne profesine rizika. Todėl Sąvade, atsižvelgiant į jo paskirtį, nustatytos ligų ir sveikatos problemų ribinės normos, kurios būtinos tam, kad asmuo vidaus tarnybos sistemos pareigūno funkcijas atliktų be nepagrįstos rizikos sau, tarnybos partneriui, žmonių sveikatai ar gyvybei, tarnybos tikslui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas – tai formalios teisinės lygybės principas, tačiau šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti nurodytų norminių administracinių aktų teisėtumą.

35III.

36Pareiškėja R. T. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 161–166) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Sąvado 34.1 papunkčio ir jo taikymo paaiškinimų 34.1 papunkčio pripažinimo neindividualizuojančiais sveikatos būklės vertinimo, diskriminaciniais ir neteisėtais. Dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliantė prašo priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti ir panaikinti Kauno AVPK viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 20-TE-304 grąžinti apeliantę į tarnybą bei priteisti jai darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

37Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų. Ginčo atveju CMEK ekspertinis sprendimas – Ligos liudijimas Nr. 1159 yra teisinis pagrindas nutraukti su ja vidaus tarnybos santykius, o jo medicininė dalis – esminė viso ekspertinio sprendimo dalis, kuri ir lemia galutinę CMEK išvadą. Todėl apeliantė mano, kad medicininio pagrįstumo individualus nevertinimas pažeidžia jos konstitucines teises ir laisves, nepagrįstai riboja galimybę naudotis Konstitucijoje laiduojama asmens teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynybos, taip pat tokia situacija suponuoja Konstitucijoje įtvirtinto absoliutaus principo, nustatančio, kad teisingumą vykdo teismai, pažeidimą, nes šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas negali vykdyti jam priskirtų funkcijų.
  2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti visų byloje esančių medicininių duomenų, nes tam reikalingos specialios žinios, todėl teismas turėjo kviesti specialistą ar ekspertą, kuris galėtų padėti tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus. Tačiau teismas to nepadarė, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje pakartojo atsakovo atsiliepime pateiktus atsikirtimus.
  3. CMEK yra viešojo administravimo valstybės institucija, todėl jos veiklai taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas. CMEK išvada dėl pareigūno sveikatos yra individualus teisės aktas, turintis atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A469-1198/2007). CMEK 2012 m. balandžio 2 d. pažymoje Nr. 1159 yra suformuluotos išvados dėl sveikatos būklės, tačiau nėra šias išvadas pagrindžiančių objektyvių sveikatos tyrimo duomenų, t. y. motyvų, kuriais remiantis šios išvados yra padarytos. Taip pat lieka visiškai neaišku, kodėl CMEK galutinis sprendimas – tarnybai netinkama yra priimtas neatsižvelgiant į tai, jog tinkamą išsilavinimą ir kompetenciją turintis CMEK chirurgas, apžiurėjas pareiškėją, konstatavo randinius odos pakitimus ir nustatė diagnozę – sveika, ekspertinė išvada – tinkama. Gydytojas neurologas 2012 m. balandžio 2 d. apžiūros metu židininės neurologinės simptomatikos nekonstatavo, tačiau pastebėjo apie 6 cm ilgio pooperacinį randą stuburo juosmeninėje dalyje. Nepaisant to, galutiniame CMEK sprendime apeliantė buvo pripažinta netinkama tarnybai. CMEK išvadoje, posėdžio ir ekspertinio sprendimo pagrindime nurašyti duomenys iš apeliantės asmens ligos istorijos, nenurodant ir nekonstatuojant faktinės jos sveikatos būklės, nėra nurodyti tyrimų duomenys, nes jie nebuvo atlikti. Nė vienas CMEK gydytojas specialistas neįvertino, kaip konkrečiai jos patirta trauma paveikė jos tarnybą 2007–2012 metais, t. y. nuo traumos iki šių dienų, ir kaip ji gali trukdyti pareiškėjai vykdyti savo tarnybos pareigas ateityje.
  4. Dėl CMEK priimtų ekspertinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-483/2012). Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančių aplinkybių – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pavyzdžiui, teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012). Remdamasi nurodyta administracinių teismų praktika, apeliantė mano, kad CMEK išvada turėtų būti panaikinta taikant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. dėl to, kad ją priimant buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

384. Apeliantės teigimu, netenkindamas jos prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl nurodytų norminių teisės aktų dalių, keičiančių jos teisinę padėtį ir glaudžiai susijusių su nagrinėjama individualia byla, teisėtumo ištyrimo, pirmos instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, pareiškėjos skundo argumentų, neįsigilino į bylos esmę, bylą nagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai.

395. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato išimčių, kad, atleidžiant valstybės tarnautojus, kurie yra profesinės sąjungos (renkamojo organo) nariai, netaikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos 1948 m. konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ (toliau – ir TDO konvencija) nuostatomis (TDO konvencijos 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis).

40Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

41Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 174–175) Kauno AVPK grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs savo atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Be to, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios; ši teisės norma įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ne tik atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pakeisti (Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalis), <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-376/2008, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-670/2008).

42Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 170–173) palaiko savo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pabrėžia, kad pareiškėja savo apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymų ir argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, ar kurių teismas nevertino. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliacinį skundą grindžia sena Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota 2007 m. gruodžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A469-1198/2007, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2012 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2012 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS444-502/2012, 2012 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-483/2012 pakeitė iki šiol suformuotą teismo praktiką dėl VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinių sprendimų. CMEK neįpareigota vertinti, kaip buvo tikrinamas apeliantės fizinis pasirengimas ir kaip ji atliko jai privalomus fizinius pratimus. Taip pat pažymi, kad apeliantė (pareiškėja) ir jos atstovas teismui nepateikė prašymo skirti, jų manymu, reikalingą šioje byloje ekspertizę (ABTĮ 53 str. 2 d.). Ekspertizės atlikimo aprašo 54 punktas įpareigoja CMEK, priimant ekspertinius sprendimus, vertinti individualiai kiekvieno tiriamojo sveikatos būklę dėl jo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai ir kiekvienam tiriamajam priimti individualų ekspertinį sprendimą. Atsižvelgdama į Sąvado 34.1 punktą, kuriame nurodyta, kad pareigūnas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, CMEK priėmė ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjos tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį individualiai įvertindama jos sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-537/2010, kurioje pasisakyta, kad asmens tinkamumas konkrečiai pareigybei nustatomas individualiai, t. y. jį nulemia individuali asmens sveikatos būklė.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

47Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo Kauno AVPK viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 20-TE-304, kuriuo pareiškėja, statutinė valstybės tarnautoja (Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados vyresnioji postinė) atleista iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja taip pat pareiškė reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. 20-TE-304. Taigi pareiškėjos išvestiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti tik tuo atveju, jei būtų patenkintas reikalavimas dėl Įsakymo Nr. 20-TE-304 panaikinimo.

48Pareiškėjos ginčijamas Įsakymas Nr. 20-TE-304 priimtas remiantis CMEK 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijimu Nr. 1559, kuriame įrašytas CMEK sprendimas, kad vadovaujantis Sąvado 34.1 punktu, R. T. netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis (liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnybos pareigų atlikimu). 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijime Nr. 1559 nurodyta, kad pareišėkjai buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, kurių kodai pagal TLK-10-AM: H52.2; T91.1; L90.50; L81.8. CMEK 2012 m. balandžio 12 d. surašė patikslintą ligos liudijimą Nr.1159, tokiu būdu Ekspertizės atlikimo aprašo 76 punkte nustatyta tvarka ištaisydama aiškų rašymo apsirikimą, kadangi surašant 2012 m. balandžio 2 d. ligos liudijimą Nr. 1559 į jį nebuvo įrašyta diagnozė M42.16, nors iš specializuotos ekspertizės dokumentų ir 2012 m. balandžio 2 d. posėdyje priimto CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimo matyti, kad ši diagnozė buvo nustatyta. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime nurodyta, kad pareiškėjos netinkamumą tolesnei tarnybai pagal Sąvado I, II, III skiltis lėmė diagnozės T91.1 ir M42.16, kurios patenka į Sąvado 34 punkte nurodytą ligų ir sveikatos problemų grupę „ Stuburo ir krūtinės ląstos organų ligos, vystymosi ydos, pažeidimų ir ligų padariniai“. Gretutinės ligos ir sveikatos problemos (kodai pagal TLK-10-AM; H52.2; L90.50; L81.8) pareiškėjos tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymui įtakos neturėjo.

49Pareiškėja nagrinėjamoje byloje, be kita ko, prašė panaikinti Ligos liudijimą Nr. 1559, tačiau pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylą nutraukė atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr.A261-69/2011 pagrindu plėtojamą praktiką. Minėtoje nutartyje dėl CMEK ekspertinio sprendimo buvo pasisakyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio, kontekste išaiškinant, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui skirti ir išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo (o jei taip - tai kokio dydžio) pagal Statuto 40 straipsnį, metu surašomas tarpinis dokumentas, todėl negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad šis išaiškinimas neužkerta asmeniui kelio į teisminę gynybą, nes argumentai dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (bet ne savarankiškas reikalavimas) gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą. Nagrinėjamas ginčas kilęs ne dėl Statuto 40 straipsnio, o dėl 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus ir dėl kitų Vidaus tarnybos statuto straipsnių ar kitų Statutų normų, kurių taikymas susijęs su specialiosios medicininės komisijos ekspertiniais sprendimais, laikosi analogiškos praktikos, kuri suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A261-69/2011, t.y. kad šie sprendimai negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, tačiau dėl šių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti sprendžiama administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas gina atitinkamą savo teisę, kildinamą viešojo administravimo santykių srityje (teisę pretenduoti į statutinę valstybės tarnybą; teisę būti pasiųstam mokytis atitinkamose švietimo įstaigose; teisę užimti tam tikras statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir pan.) (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2786/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-502/2012; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2882/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-64/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti CMEK ekspertinį sprendimą - Ligos liudijimą Nr.1559 ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą taikė tinkamai ir bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Todėl naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo ir ji paliekama nepakeista.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nutraukimas šioje dalyje pareiškėjos skunde iškeltų klausimų dėl CMEK ekspertinio sprendimo išnagrinėjimui neturi jokios įtakos, kadangi pagal pirmiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrintas nagrinėjant ginčą dėl individualaus administracinio akto (šiuo atveju atsakovo Įsakymo Nr.20-TE-304), kuris priimtas remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu (šiuo atveju – Ligos liudijimu Nr.1559) pagrįstumą bei teisėtumą.

51Iš tikrinamo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą dėl atsakovo Įsakymo Nr. 20-TE-304 atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai) panaikinimo, nagrinėjo CMEK ekspertinio sprendimo (Ligos liudijimo 1559) kuriuo remdamasis atsakovas priėmė šį individualų administracinį aktą, priėmimo procedūrą bei pagrįstumą specialiųjų teisės aktų (Ekspertizės atlikimo aprašo, Sveikatos būklės reikalavimų sąvado) nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Dėl minėtų priežasčių apeliacinio skundo argumentus, kuriuose reiškiama nuomonė, kad reikalavimas panaikinti Ligos liudijimą Nr.1559 byloje turėjo būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, kartu pabrėždama, kad pareiškėjai ginčijant Įsakymą Nr.20-TE-304 buvo visos procesinės galimybės pateikti teismui ir nesutikimo su CMEK ekspertiniu sprendimu argumentus bei įrodymus. Pareiškėja savo argumentus šiuo aspektu pirmosios instancijos teismui pateikė ir teismas juos išnagrinėjo vertindamas įrodymus bei konstatuodamas, kad CMEK dėl pareiškėjos netinkamumo tolesnei tarnybai pagal Sąvade nurodytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I,II,III skiltis vadovaujantis Sąvado 34.1 punktu, priėmė pagrįstą sprendimą.

52Nagrinėdamas pareiškėjos argumentus dėl CMEK ekspertinio sprendimo (Ligos liudijimo Nr.1559) pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2763/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-187/2012;2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1244/2012 ir kt.). Sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, kuris priimtas remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą.

53Administracinio teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 str.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų, ar paneigtų pareiškėjos iškeltą abejonę dėl Sąvado 34.1 punkto taikymo pagrįstumo (nepagrįstumo) atliekant specializuotą medicininę ekspertizę dėl jos tinkamumo tolesnei tarnybai.

54Iš pareiškėjos pareigybės (policijos nuovados vyresniojo postinio) aprašymo matyti, kad šiai pareigybei keliami Sąvado II skiltyje nustatyti sveikatos būklės reikalavimai. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2012 m. sausio 26 d. siuntė pareiškėją į CMEK ne dėl to, kad jam ar Gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – ir GKK), kuri atlikdavo privalomuosius periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus, kilo abejonių dėl pareiškėjos tinkamumo tolesnei tarnybai, o vykdydamas Vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr.1V-880 (įsigaliojo nuo 2011 m. gruodžio 21 d., nuo 2012 m. spalio 7 d. neteko galios, žr.,2012 m. rugsėjo 28 d. VRM įsakymą Nr.1V-710) atliktą Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo papildymą 10.6 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami kai vidaus tarnybos sistemoje ištarnauja 9 ar 16 metų. Pareiškėja šio įsakymo įsigaliojimo metu buvo pradėjusi tarnauti septynioliktus metus. Pagal Vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.1V-230 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą pagrindinis pareigūnų šių sveikatos patikrinimų tikslas yra sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė, kuri būtina pareigūnams keliamiems uždaviniams įgyvendinti, leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat anksti nustatyti ligas ar sveikatos problemas, susijusias su vidaus tarnyba, kad būtų laiku taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės (PPT aprašo 2 p.). Pareigūnų sveikatos patikrinimų mastą ir periodiškumą lemia jų amžius, lytis ir galimi profesinės rizikos veiksniai, nurodyti šio Aprašo 2 priede (PPT aprašo 3 p.). VRM įsteigtos ir kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos užbaigus pareigūno sveikatos patikrinimą ir nustačius, kad jo sveikata neatitinka Sąvado skilties, nurodytos pareigūnų sąraše (Aprašo 3 priedas), reikalavimų, įrašo į pareigūno asmens sveikatos istoriją, sveikatos pasą ir sąrašą rekomendaciją vidaus reikalų įstaigai siųsti pareigūną į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją tinkamumo vidaus tarnybai nustatymui (PPT 15.3 p.). Taigi privalomųjų profilaktinių patikrinimų metu pareigūnų sveikatos tikrinimas atliekamas atsižvelgiant į Sąvado atitinkamą skiltį, kurioje nustatyti sveikatos būklės reikalavimai atitinkamas pareigas užimtiems pareigūnams. Pareiškėjos sveikata pagal jos amžiaus grupę ir užimamas pareigas turėjo būti tikrinama kartą per du metus. Iš pareiškėjos sveikatos paso matyti, kad paskutinė GKK išvada pateikta 2011 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjai buvo nustatytos ligos, kurių kodai pagal TLK-10-AM: T91.1, M54.5, E78, pateikta išvada, kad sveikatos būklė leidžia eiti nurodytas pareigas vidaus tarnyboje, rekomenduotas šeimos gydytojo stebėjimas. Diagnozę T91.1 pareiškėjai GKK buvo nustačiusi ir ankstesnio privalomojo profilaktinio patikrinimo metu, tačiau nė karto nenustatė pagrindo rekomenduoti vidaus reikalų įstaigai siųsti pareiškėją į CMEK tinkamumo vidaus tarnybai nustatymui (PPT 15.3 p.). Šilainių ŠSC gydytojo nuo 2007 m. gruodžio 10 d. tris kartus buvo atleista nuo fizinio pasirengimo normatyvų laikymo. Paskutinio atleidimo terminas baigėsi 2010 m. gruodžio 30 d.

55Sąvado 34 punkte nurodytos ligų ir sveikatos problemų grupės „ Stuburo ir krūtinės ląstos organų ligos, vystymosi ydos, pažeidimų ir ligų padariniai“ ligos ir sveikatos problemos suskirstytos atsižvelgiant į jų mastą: labai aiškios, su ryškiu funkcijos sutrikimu arba greitai progresuojančios (34.1 p.); stabilios, aiškios arba lėtai progresuojančios, su vidutiniu funkcijos sutrikimu (34.2 p.); nelabai aiškios, su neryškiais funkcijos sutrikimais arba be funkcijos sutrikimo (34.3 p.); laikino pobūdžio, nereikalaujančios stacionarinio gydymo (34.4 p.). Nustačius pagrindą taikyti Sąvado 34.1 punktą, pareigūnai netinkami vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis (I,II,III). Nustačius pagrindą taikyti 34.2 punktą tinkamumas individualus, o 34.3 punktą - tinkamumas individualus (pagal II ir III skiltis) arba netinkami (pagal I skiltį).

56Sąvado taikymo 34.1-34.3 punktų paaiškinimuose detalizuotas į Sąvado 34 punktą patenkančių ligų, vystymosi ydų, pažeidimų ir ligų padarinių priskirtinumas atitinkamiems Sąvado 34.1, 34.2 ar 34.3 punktams. Pagal Sąvado 34 punkto paaiškinimus atitinkamų ligų ar sveikatos problemų priskirtinumas vienam ar kitam Sąvado 34 punkto papunkčiui yra apibrėžtas atitinkamais medicininiais kriterijais, t.y. susietas su Paaiškinimuose nurodytų atitinkamų požymių ar padarinių nustatymu atliekant ekspertizę. Todėl specializuotos medicininės ekspertizės akte pateiktame ekspertiniame sprendime (Akto 4 dalyje) Sąvado atitinkamų punktų ir jų Paaiškinimų kontekste turi būti pateikta aiški ir vienprasmė išvada, kodėl atitinkamos ligos ar sveikatos problemos priskirtos būtent tam Sąvado punkto papunkčiui. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš SMEA Nr. 1559 4 dalyje išdėstyto ekspertinio sprendimo pagrindimo, Sąvado 34.1 punktas pareiškėjai buvo taikytas nustačius diagnozes – juosmeninės stuburo dalies LII slankstelio kompresinio lūžimo ir osteosintezės (2007 m. liepos 10 d.) padariniai (TLK-10-AM kodas -T91.1) ir juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, spondilioartrozė (TLK-10-AM kodas M42.16). Pareiškėjai, kaip matyti iš medicininių dokumentų, po 2007 m. liepos 7 d. eismo įvykio buvo diagnozuotas juosmeninės stuburo dalies LII slankstelio kompresinis lūžis, 2010 m. liepos 10 d. buvo atlikta osteosintezė (vientisumo atkūrimas). Pagal Sąvado 34 punkto Paaiškinimus stuburo slankstelių lūžimo padariniai gali būti kvalifikuojami pagal Sąvado 34.1, 34.2 arba 34.3 punktus. Pagal Sąvado 34.1 punktą kvalifikuojamos labai aiškios, su ryškiu funkcijos sutrikimu arba greitai progresuojančios ligos ir sveikatos problemos. 2012 m. balandžio 2 d. gydytojo neurologo apžiūros metu buvo užfiksuoti pareiškėjos objektyvaus tyrimo duomenys ir pateikta išvada, kad židininės neurologinės simptomatikos neužfiksuota, nežymiai riboti judesiai į lateralines (lot. lateralis - šoninis) puses. CMEK ekspertinės išvados pagrindime dėl judesių ribotumo nurodyta kiek kitaip, t.y. neįvardijant ribotumo laipsnio (judesiai riboti). Pirmosios instancijos teismas šio neatitikimo galimos reikšmės vertinant pareiškėjos tinkamumą tolesnei tarnybai nesiaiškino. Atsižvelgiant į neatitikimus nurodant padarinius - judesių ribotumo laipsnį („nežymiai riboti“ ir „riboti“), taip pat į tai, kad pagal Sąvado 34 punkto Paaiškinimus stuburo slankstelių lūžimo padariniai gali būti kvalifikuojami pagal skirtingus Sąvado 34 punkto papunkčius, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumo. Dėl kitų pareiškėjai diagnozuotų ligų, kurios turėjo įtakos Sąvado 34 punkto taikymui (stuburo atitinkamu dalių osteochondrozės, spondilioartrozės) pažymėtina, kad pagal Sąvado 34 punkto Paaiškinimus stuburo osteochondrozės kvalifikavimas pagal atitinkamą Sąvado 34 punkto papunktį turi būti atliktas atsižvelgiant į nustatytą šio susirgimo laipsnį (Paaiškinimuose nurodytais atvejais ir į atitinkamus padarinius), o spondilioartrozės kvalifikavimui pagal Sąvado 34.1 punktą nustatyta sąlyga, kad šis punktas taikomas esant tarpslankstelinių sąnarių deformuojančiai spondilioartrozei, labai ribojančiai stuburo judrumą. SMEA Nr. 1559 4 dalyje išdėstyto ekspertinio sprendimo pagrindime pagal Sąvado 34 punkto Paaiškinimų reikalavimus nėra konkrečių duomenų (motyvų) kodėl pareiškėjai diagnozuotos ligos osteochondrozė ir spondilioartrozė kvalifikuotos būtent pagal Sąvado 34.1 punktą. Teismo nurodytame 119 bylos lape yra 2007 metų radiologinio tyrimo duomenys pagal Ekspertizės tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimus yra pasenę, o prie SMEA Nr. 1559 pridėtame 2012 m. balandžio 2 d. radiologiniame tyrime bei tos pačios dienos neurologo išvadoje nurodytos tik šios diagnozės, o tai Sąvado 34 punkto Paaiškinimų kontekste nesuteikia informacijos iš kurios būtų galima padaryti neabejotiną išvadą dėl kvalifikavimo pagal Sąvado 34.1 punktą. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad CMEK ekspertinis sprendimas Nr.1559, kuriame pareiškėjos ligos ir sveikatos problemos kvalifikuotos pagal Sąvado 34.1 punktą, yra pagrįstas.

57ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje įrodymus pateikia proceso šalys, tačiau teismas prireikus gali pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva imtis priemonių jiems išreikalauti (ABTĮ 57 str.). Jei administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų atitinkamos srities mokslo žinių, teismas gali spręsti dėl specialisto pakvietimo, ar ekspertizės skyrimo (ABTĮ 61, 62 str., 57 str.2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo imtasi procesinių priemonių pašalinti prieštaravimus ir abejones dėl pareiškėjos ligų ir sveikatos problemų, kurių diagnozės pagal TLK-10-AM T91.1 ir M42.16 patenka į Sąvado 34 punkte nurodytą ligų ir sveikatos problemų grupę „ Stuburo ir krūtinės ląstos organų ligos, vystymosi ydos, pažeidimų ir ligų padariniai“ kvalifikavimo pagal atitinkamą šio Sąvado 34 punkto papunktį laikantis Sąvado 34 punkto taikymo Paaiškinimų. Tokie prieštaravimai ir abejonės galėjo būti šalinami apklausiant liudytojus, pakviečiant specialistą ar skiriant teismo medicininę ekspertizę. Minėtų prieštaravimų ir kvalifikavimo neaiškumų pašalinimui byloje turi būti renkami nauji įrodymai (ABTĮ 141 str.1 d.2 p.). Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo funkcija. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Kauno AVPK 2012 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr.20-TE-304 panaikinimo ir išvestinių reikalavimų negali būti pripažinta pagrįsta. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, pareiškėjos reikalavimo dėl 2012 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr.20-TE-304 pagrįstumas gali būti nustatytas tik patikrinus CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl Kauno AVPK viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr.20-TE-304, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo naikintina perduodant bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas, rinkdamas naujus įrodymus (ABTĮ 57 str.), be kita ko, turėtų apsvarstyti ir dėl tikslingumo skirti teismo medicinos ekspertizę.

58Dėl apeliantės prašymo įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Sąvado 34.1 papunkčio ir jo taikymo paaiškinimų teisėtumo ištyrimo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad tokie prašymai yra procesinio pobūdžio ir jiems spręsti negali būti taikomos ABTĮ normos (ABTĮ 88 str., 140 str.), kurios taikomos sprendžiant pareiškėjo skunde ar apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus. Bylos proceso dalyvių prašymai pirmosios instancijos teismui kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl individualioje byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo nėra privalomi. Atitinkamas teismas tokį prašymą teikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pagal jo kompetenciją (ABTĮ 20 str.1 d. 3 p.) tuo atveju, jei individualią bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl toje byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 111 str.3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinį teismas apeliacine tvarka tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, turi įgaliojimus pats inicijuoti norminės bylos iškėlimą, jei jam kyla pagrįstų abejonių dėl toje byloje taikytinų norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (ABTĮ 20 str.1 d.3 p.). Tokių abejonių dėl apeliantės nurodytos norminio administracinio teisės akto dalies teisėjų kolegijai nekilo.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60pareiškėjos R. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

61Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

62Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos R. T. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 20-TE-304 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

63Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi... 5. 1) pripažinti neteisėtu ir diskriminaciniu Lietuvos Respublikos vidaus... 6. 2) pripažinti neteisėtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 7. 3) grąžinti pareiškėją į tarnybą ir priteisti darbo užmokestį už... 8. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį... 9. Pareiškėja paaiškino, kad vidaus tarnyboje tarnavo 16 metų, paskutiniu metu... 10. Be to, pareiškėjos nuomone, jos atleidimas iš darbo neteisėtas ir dėl to,... 11. Pareiškėjos manymu, VRM įsakymo Nr. 1V-880 1.2.10 punktas, kuriame numatyta,... 12. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė... 13. Atsiliepime į skundą (b. l. 78–79) paaiškino, kad iš Policijos... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras... 15. Atsiliepimą į skundą (b. l. 95–101) grindė teisės aktais,... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m.... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos dalykas –... 19. Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė, kad Sveikatos... 20. Ginčas byloje kilo dėl CMEK ekspertinio sprendimo Ligos liudijimo Nr. 1159,... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamu CMEK sprendimu,... 22. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo... 23. Vidaus tarnybos statute tarp kitų reikalavimų yra įtvirtinta nuostata, kad... 24. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir... 25. CMEK, atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę dėl asmenų,... 26. Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 12 d. Kauno AVPK Personalo skyriaus siuntimu... 27. Sąvado 34.1 punkte I–III skiltyse nustatyta, kad pareigūnai yra netinkami... 28. Iš Medicininio tyrimo akto teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 2 d.... 29. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad... 30. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatavo, kad CMEK 2012 m.... 31. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad pareigūnas yra... 32. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo,... 33. Dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti neteisėtu ir diskriminaciniu VRM... 34. Dėl pareiškėjos pateikto prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį... 35. III.... 36. Pareiškėja R. T. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu... 37. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    38. 4. Apeliantės teigimu, netenkindamas jos prašymo kreiptis į Lietuvos... 39. 5. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos... 40. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Vilniaus... 41. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 174–175) Kauno AVPK grindžia tais... 42. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 170–173) palaiko savo argumentus,... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 47. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo Kauno AVPK viršininko 2012 m.... 48. Pareiškėjos ginčijamas Įsakymas Nr. 20-TE-304 priimtas remiantis CMEK 2012... 49. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje, be kita ko, prašė panaikinti Ligos... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nutraukimas šioje dalyje pareiškėjos... 51. Iš tikrinamo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų matyti, kad pirmosios... 52. Nagrinėdamas pareiškėjos argumentus dėl CMEK ekspertinio sprendimo (Ligos... 53. Administracinio teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti... 54. Iš pareiškėjos pareigybės (policijos nuovados vyresniojo postinio)... 55. Sąvado 34 punkte nurodytos ligų ir sveikatos problemų grupės „ Stuburo ir... 56. Sąvado taikymo 34.1-34.3 punktų paaiškinimuose detalizuotas į Sąvado 34... 57. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš... 58. Dėl apeliantės prašymo įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 60. pareiškėjos R. T. apeliacinį skundą patenkinti iš... 61. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą... 62. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d.... 63. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d.... 64. Nutartis neskundžiama....