Byla 2S-1783-340/2015
Dėl įpareigojimo pasinaudoti atsakymo teise

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas laikraštis“ dėl įpareigojimo pasinaudoti atsakymo teise.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo S. V. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas laikraštis“ dėl įpareigojimo pasinaudoti atsakymo teise.

6S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laisvas laikraštis“, prašydamas pripažinti atsakovo veiksmus, kuriais atsisakyta atspausdinti S. V. atsakymą į jo garbę ir orumą žeminantį straipsnį „Velnio advokatai – privačiose struktūrose ir teisėsaugoje“, neteisėtais bei įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo atspausdinti laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ S. V. pateiktą atsakomąjį straipsnį. Nurodė, kad minėtas straipsnis pažeidžia ne tik S. V. garbę ir orumą, tačiau kartu pažeidžia jo vadovaujamos įmonės UAB „Tikroji turto kaina“ dalykinę reputaciją. Ieškovas kreipėsi į UAB „Laisvas laikraštis“, prašydamas patalpinti atsakomąjį straipsnį, tačiau telefoninio pokalbio metu buvo gautas atsakymas, kad jis neva neetiškas. Iš teksto pašalinus neetiškus teiginius, buvo pateiktas kitas prašomas patalpinti tekstas. Į tai buvo gautas atsakymas, kad pakoreguotas straipsnis nebus spausdinamas, nes tai kainuos 1 000 eurų, nors pačiame laikraštyje skelbiama, kad skelbimo, kurio tekstas neviršija 40 žodžių, kaina – 40 Lt. Taigi, atsakovas sudarė nepagrįstas ir dirbtines kliūtis ieškovui pasinaudoti atsakymo teise ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises. Nurodė, kad atsakovo laikraštyje išspausdintame straipsnyje yra dėstoma subjektyvi informacija, nes jį parašė buvusi UAB „Tikroji turto kaina“ darbuotoja D. G..

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo S. V. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas laikraštis“ dėl įpareigojimo pasinaudoti atsakymo teise atsisakė priimti (b. l. 15-16). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CK 2.24 str. 4 d.). Nustatė, kad byloje esantys ieškovo surašyti elektroniniai laiškai neįrodo, kad jis kreipėsi į atsakovu nurodytą visuomenės informavimo priemonę su oficialiu prašymu paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją. Kreipimasis į žurnalistų etikos inspektorių nelaikytinas ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos dalimi.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (b. l. 20-21). Nurodė šiuos atskirojo skundo atsikirtimus:

  1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, tinkamai neįsigilino į situaciją, kadangi ieškovas ieškinyje akcentavo, kad teismą kreipiasi ne dėl informacijos paneigimo, bet naudodamas kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą – atsakymo teisę, numatytą Visuomenės informavimo įstatymo 15 str.
  2. Teismo išvada, jog su ieškiniu pateikti elektroniniai laiškai neįrodo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, yra nepagrįsta. Internetinėje svetainėje nurodyti atsakovo kontaktai, tarp jų ir elektroninis paštas, kuriuo ieškovas ir kreipėsi norėdamas apginti savo pažeistas teises;
  3. Teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, taip pažeisdamas ieškovo interesus. Ieškovui nėra aišku, kokia yra žyminio mokesčio grąžinimo tvarka.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmetamas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

15Nustatyta, kad 2015 m. kovo 7-13 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ Nr. 9(514) buvo paskelbtas straipsnis „Velnio advokatai – privačiose struktūrose ir teisėsaugoje“. Tas pats straipsnis buvo patalpintas ir internetiniame tinklaraštyje www.laisvaslaikrastis.lt. Pasak ieškovo, minėtas straipsnis pažeidžia ne tik jo garbę ir orumą, tačiau kartu pažeidžia jo vadovaujamos įmonės UAB „Tikroji turto kaina“ dalykinę reputaciją. Ieškovas kreipėsi į UAB „Laisvas laikraštis“, prašydamas patalpinti atsakomąjį straipsnį, tačiau telefoninio pokalbio metu buvo gautas atsakymas, kad jis neva neetiškas, todėl iš teksto pašalinus neetiškus teiginius, buvo pateiktas kitas prašomas patalpinti tekstas. Į tai buvo gautas atsakymas, kad pakoreguotas straipsnis nebus spausdinamas, nes tai kainuos 1 000 eurų, nors pačiame laikraštyje skelbiama, kad skelbimo, kurio tekstas neviršija 40 žodžių kaina – 40 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas sudarė nepagrįstas ir dirbtines kliūtis ieškovui pasinaudoti atsakymo teise ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises, todėl prašė teismo pripažinti atsakovo veiksmus, kuriais atsisakyta atspausdinti S. V. atsakymą į jo garbę ir orumą žeminantį straipsnį „Velnio advokatai – privačiose struktūrose ir teisėsaugoje“, neteisėtais bei įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo atspausdinti laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ S. V. pateiktą atsakomąjį straipsnį.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo S. V. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas laikraštis“ dėl įpareigojimo pasinaudoti atsakymo teise atsisakė priimti remdamasis tuo, kad ieškovas neįrodė, jog jis kreipėsi į atsakovą su oficialiu prašymu paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

17Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galimybė kreiptis į instituciją, kuriai ginčas priskirtinas nagrinėti, atsiranda tik tokiu atveju, jeigu suinteresuotas asmuo laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (LR CPK 22 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, jog teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti, esant įstatyme nustatytiems pagrindams. LR CPK 5 str. 1 d. nustato, jog asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu nustatyta tvarka. LR CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jei jį paduodant nesilaikyta konkrečiai bylai nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

18Nesutikdamas su minėta nutartimi, apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai neįsigilino į situaciją, kadangi ieškovas ieškinyje akcentavo, kad teismą kreipiasi ne dėl informacijos paneigimo, bet naudodamas kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą – atsakymo teisę, numatytą Visuomenės informavimo įstatymo 15 str.

19Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 15 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.

20Nors apeliantas skunde nurodė, jog jis į teismą kreipėsi ne dėl informacijos paneigimo, tačiau iš VĮĮ 15 straipsnyje įtvirtintos atsakymo teisės sampratos matyti, kad atsakymo teisė iš esmės suteikia galimybę asmeniui paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ar ją patikslinti.

21VIĮ 44 straipsnis numato, kad Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos.

22Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas darytina išvada, jog norėdamas pasinaudoti VIĮ 15 str. numatyta atsakymo teise, asmuo turi vadovautis Civilinio kodekso normomis ir jose įtvirtinta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

23VIĮ 44 str. įtvirtinta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų.

24Redakcija neprivalo skelbti kiekvieno paneigimo, patikslinimo ar atitaisymo, tačiau atsisakydamas skelbti paneigimą, leidėjas privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priežastis ir motyvus. Apeliantas S. V., nurodydamas, jog jam buvo neleista pasinaudoti atsakymo teise, pažymėjo, kad atsakovas nesutiko atspausdinti jo pateikto atsakomojo straipsnio, tačiau nepateikė rašytinio atsakovo UAB „Laisvas laikraštis“ atsakymo, nurodydamas, kad atsakovas atsisakė spausdinti straipsnį telefoninio pokalbio metu. Taigi, šiuo atveju teismui nėra aišku, ar iš tikro atsakovas atsisakė spausdinti S. V. pateiktą atsakomąjį straipsnį, bei kokius atsisakymo argumentus nurodė.

25Be to, asmens teikiamame paneigime turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Pažymėtina, jog apeliantas ieškinyje nurodomo atsakomojo straipsnio (paneigimo) į bylą nepateikė, todėl nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės vertinti jo turinio ir /ar atitikimo etikos reikalavimams. Teismo nuomone, ieškinio priede Nr. 5 (b. l. 8), kurį kaip atsakomąjį straipsnį ieškinyje nurodė apeliantas, pateikto turinio tekstas apie straipsnio autorę D. G. („Dėmesio! Siaučia aferistė D. G.. Visi, kurie nukentėjo nuo aferistės D. G. – prašome kreiptis el. p. info.nebijokite@gmail.com arba paskambinti telefonu 8 670 20 813 „Asmenų, nukentėjusiųjų nuo D. G. iniciatyvinė grupė“) nelaikytinas atsakymu į visuomenės informavimo priemonėje patalpintą straipsnį.

26Byloje taip pat iškilo klausimas dėl to, ar apeliantas S. V. tinkamai realizavo teisę kreiptis į visuomenės informavimo priemonę prieš kreipdamasis į teismą dėl įpareigojimo pasinaudoti atsakymo teise, kaip tai numato ginčo atveju taikytina CK 2.24 str. 2 d. norma. Apelianto teigimu, teismo išvada, jog su ieškiniu pateikti elektroniniai laiškai neįrodo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, yra nepagrįsta, nes internetinėje svetainėje nurodyti atsakovo kontaktai, tarp jų ir elektroninis paštas, kuriuo ieškovas ir kreipėsi norėdamas apginti savo pažeistas teises.

27Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad kartu su ieškiniu ieškovas S. V. pateikė elektroninius laiškus, rašytus A. D. (b. l. 7-9), tačiau jokio oficialaus kreipimosi į atsakovą UAB „Laisvas laikraštis“ ieškovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinis kodeksas nenumato, kokia forma asmuo turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę pagal CK 2.24 straipsnį, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. V. surašyti elektroniniai laiškai neįrodo, kad jis kreipėsi į UAB „Laisvas laikraštis“ su oficialiu prašymu paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją. Vargu, ar ieškovo į bylą pateikti elektroniniai laiškai, susipažinus su jų turiniu, atitinka oficialaus prašymo visuomenės informavimo priemonei sampratą. Pateikti elektroniniai laiškai nėra išsamūs, iš jų turinio nėra aišku, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Minėti elektroniniai laiškai labiau primena asmenišką ieškovo susirašinėjimą, nei oficialų kreipimąsi. Be to, apelianto teiginiai, jog elektroniniai laiškai buvo siųsti atsakovo internetinėje svetainėje nurodytais atsakovo kontaktais, tarp jų ir elektroninio pašto adresais, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

28Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, taip pažeisdamas ieškovo interesus, nes ieškovui nėra aišku, kokia yra žyminio mokesčio grąžinimo tvarka.

29Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. CPK 87 str. 5 d. nustato, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsisakęs priimti ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, tačiau aukščiau nurodytos teisės normos numato tik teisę, tačiau ne pareigą teismui savo iniciatyva grąžinti žyminį mokestį ieškovui. Apeliantui išaiškintina, jog dėl žyminio mokesčio grąžinimo su prašymu jis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą per CPK 87 str. 4 d. numatytą terminą ir žyminis mokestis jam bus grąžintas.

30Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 str.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. atskirąjį... 3. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti... 6. S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laisvas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo S.... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 12. Atskirasis skundas atmetamas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 15. Nustatyta, kad 2015 m. kovo 7-13 d. laikraštyje „Laisvas laikraštis... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo S.... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galimybė kreiptis į... 18. Nesutikdamas su minėta nutartimi, apeliantas nurodė, jog pirmosios... 19. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 15... 20. Nors apeliantas skunde nurodė, jog jis į teismą kreipėsi ne dėl... 21. VIĮ 44 straipsnis numato, kad Visuomenės informavimo priemonių pareigą... 22. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas darytina išvada, jog norėdamas... 23. VIĮ 44 str. įtvirtinta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo... 24. Redakcija neprivalo skelbti kiekvieno paneigimo, patikslinimo ar atitaisymo,... 25. Be to, asmens teikiamame paneigime turi būti nurodyta, kokia paskelbta... 26. Byloje taip pat iškilo klausimas dėl to, ar apeliantas S. V. tinkamai... 27. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad kartu su ieškiniu ieškovas S.... 28. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., sumokėtas žyminis... 30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį palikti...