Byla P-662-279-09
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009 pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja V. P. (b. l. 2-3, I t.) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) viršininko 2007 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“; įpareigoti atsakovą pasiūlyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

5Pareiškėja nurodė, kad dirbo Institucijoje nuo 2003 m. birželio 2 d. iki atsakovas įsakymu atleido ją iš užimamų pareigų. Nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. ji dirbo Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke, nuo 2005 m. sausio 31 d. iki atleidimo iš tarnybos (2007 m. sausio 22 d.) – Bendrojo skyriaus vedėja (A lygis, 11 kategorija). 2006 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-592 atsakovas jai pranešė apie tai, kad nuo 2007 m. sausio 22 d. bus panaikinta jos užimama Bendrojo skyriaus vedėjos pareigybė. 2007 m. sausio 16 d. pasiūlymu dėl pareigų Nr. S-12 atsakovas informavo ją apie tai, kad Institucijoje yra laisva A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė. Tokiame pasiūlyme atsakovas teigė, kad ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatytų specialiųjų reikalavimų, būtinų tokioms pareigoms atlikti, t. y. neturi darbo patirties geležinkelių transporte, todėl atsakovas pasiūlė jai užimti žemesnes (A lygio 6 kategorijos) Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas. Pareiškėjos nuomone, atsakovas padarė visiškai nepagrįstas išvadas, jog ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatyto specialiojo reikalavimo. Teigė, kad nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. Institucijoje jos užimtos Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės (skyriaus vedėjos) pareigos labai glaudžiai susijusios su geležinkelių transportu, todėl atsakovas, nepasiūlydamas jai tos pačios 11 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybės, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jos teises.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkto specialiojo reikalavimo – neturi darbo patirties geležinkelių transporte. Nurodė, jog, kaip matyti iš minėtos pareigybės aprašymo, dalis šias pareigas užimančiam valstybės tarnautojui pavestų funkcijų (pvz., geležinkelių transporto eismo saugos kontrolė; geležinkelių infrastruktūros, riedmenų bei konteinerių techninės priežiūros atitikties Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimams kontrolė; geležinkelių eismo įvykių tyrimas; geležinkelių transporto eismo saugos būklės analizė ir vertinimas; asmenų, turinčių saugos sertifikatus ir įgaliojimus saugos srityje, inspektavimas teisės aktų reikalavimų eismo saugos klausimais; dalyvavimas komisijų, priimančių eksploatuoti geležinkelių transporto objektus, darbe; ir kt.) reikalauja specialiųjų techninių žinių ir atitinkamų praktinių įgūdžių geležinkelių transporto srityje. Pažymėjo, jog pareiškėjos aukštasis techninis išsilavinimas yra iš civilinės statybos ir ekonomikos srities, t. y. nesusijęs su geležinkelių transportu, o byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, dirbdama Institucijos Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke (nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d.), įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonominės analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte, kaip yra reikalaujama pagal Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punktą. Pati pareiškėja pripažino, kad dirbdama Bendrojo skyriaus vedėja (nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 22 d.) neįgijo praktinio darbo geležinkelių transporte patirties. Nurodė, kad iš Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymo matyti, jog šiai pareigybei užimti buvo nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį teisinį, ekonominį ar techninį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų teisinio, ekonominio ar techninio darbo patirtį (5.1, 5.2 p.), išmanyti Bendrijos teisę, Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias Bendrijos geležinkelių plėtrą, geležinkelio įmonių licencijavimą, geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymą, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimą ir saugos sertifikavimą (5.4 p.). Pabrėžė, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymas patvirtina, jog pretendentams užimti šią pareigybę nebuvo nustatytas reikalavimas turėti darbo patirtį geležinkelių transporte. Be to, šią pareigybę galėjo užimti ne tik aukštąjį techninį, bet ir aukštąjį teisinį ar ekonominį išsilavinimą turintys asmenys. Rinkos reguliavimo skyriaus pareigas užimančiam valstybės tarnautojui buvo pavesta vadovauti Rinkos reguliavimo skyriui (6 p.); koordinuoti licencijų geležinkelio įmonėms išdavimą (7 p.); vykdyti geležinkelio transporto sektoriaus dalyvių licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą (8 p.); organizuoti licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo procedūras (9 p.); nagrinėti iškilusius ginčus tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo, teikti išvadas apie ginčus ir pretenzijas (10, 13 p.); vykdyti infrastruktūros mokesčių įvedimo, nustatymo ir surinkimo kontrolę (11, 12 p.). Minėtoms funkcijoms vykdyti nebuvo būtina praktinė patirtis geležinkelių transporte ir specialiosios techninės šios srities žinios. Įrodymai, kad 2003 m. pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, o 2004 m. – labai gerai, patvirtina jos kvalifikaciją ir įgūdžius, įgytus vykdant Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymu jai pavestas funkcijas, tačiau nepatvirtina, kad ji įgijo praktinio darbo patirtį geležinkelių transporte, t. y. techninėje srityje, kurią pagal pareigybės aprašymą privalu gerai žinoti Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriui (vyriausiajam specialistui). Konstatavo, kad nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, jog ji atitinka specialųjį kvalifikacinį reikalavimą, nustatytą Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punktu. Pagrįstais ir teisingais laikė atsakovo argumentus, kad nuo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus kvalifikacijos ir specialiųjų žinių priklauso, ar bus užtikrintas viešasis interesas turėti saugų geležinkelių transportą, kadangi viena iš šių valstybės tarnautojų funkcijų – nustatyti ir pagal savo kompetenciją imtis priemonių pašalinti galimus geležinkelio transporto eismo saugos pažeidimus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus įrodymus, jog ji neturėjo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (A lygis, 11 kategorija) pareiginėms funkcijoms atlikti būtinų įgūdžių ir praktinio darbo patirties. Atsakovas, pasiūlydamas pareiškėjai žemesnės kategorijos (A lygis, 6 kategorija) Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas, kurias užimančiam valstybės tarnautojui pavesta koordinuoti Institucijos ryšius su Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų šalių institucijomis bei organizacijomis (6 – 9 p.), o pareiškėja pagal savo kvalifikaciją ir darbo Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje patirtį atitinka šias pareigas, nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi pareiškėja nesutiko užimti minėtų jai pasiūlytų žemesnės kategorijos pareigų, atsakovas įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleido ją iš valstybės tarnybos, išmokėdamas jai įstatymu numatytą išeitinę išmoką (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d., 44 str. 1 d. 9 p., 44 str. 2 d. 1 p.).

9III.

10Pareiškėja V. P. apeliaciniu skundu (b. l. 134-136, I t.) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

11Pažymėjo, jog Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašyme nurodyta, kad yra būtinas techninis išsilavinimas. Jos įgytas išsilavinimas yra būtent techninis. Detalesnių reikalavimų, t. y. kad išsilavinimas būtų susijęs su geležinkelių transportu, nenurodyta. Teismas išplėtė pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus, o tai, kad jos išsilavinimas nėra susijęs su geležinkelių transportu, nereiškia, jog ji neturi šios srities patirties.

12Pabrėžė, jog eidama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigas, įgijo darbo patirties geležinkelių transporto srityje. Teismas formaliai įvertino šios pareigybės aprašymą. Be to, teismas netinkamai aiškino Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojas privalo turėti darbo patirties geležinkelių transporto srityje, tai įvardindamas kaip patirtį techninėje srityje. Tai, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko pareigoms nebuvo numatytas reikalavimas turėti patirties, pareiškėjos manymu, nereiškia, jog eidamas šias pareigas asmuo neįgijo patirties. Tai, kad šias pareigas gali užimti asmuo, turintis ne tik techninį išsilavinimą, reiškia, kad šias pareigas einantis asmuo gali turėti tiek techninį, tiek ir kitokį aukštąjį išsilavinimą. Teismas neįsigilino į eismo saugos inspektoriaus darbo specifiką, kadangi šias pareigas einantis asmuo privalės nustatyti pažeidimus ir įpareigoti geležinkelių įmones pašalinti pažeidimus, o ne imtis pats juos šalinti. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nenumato jokių reikalavimų perkeliant asmenį, išskyrus tai, kad turi atitikti pareigybių lygis ir kategorija, o teismas analizavo vienodų kategorijų ir lygių pareigybių aprašymų skirtumus.

13IV.

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą; panaikino skundžiamą įsakymą, o bylos dalį dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą pasiūlyti pareiškėjai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra pateikta kaip atitinkama garantija karjeros valstybės tarnautojui, kurio (užimama) pareigybė naikinama, todėl turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pagal minėtą normą karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka - į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Aiškindama šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, teisėjų kolegija nurodė, kad joje nekalbama apie kitus (išskyrus pareigybės lygį bei kategoriją) būtinos siūlyti pareigybės kriterijus, todėl priėjo prie išvados, kad tokie (šioje normoje nenurodyti) tinkamumo eiti naujas pareigas kriterijai neturi būti taikomi. Atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 5 dalį, teisėjų kolegija pabrėžė, kad minėtam normos aiškinimui neprieštarauja sisteminis jos aiškinimas kitų Valstybės tarnybos įstatymo normų kontekste. Priėjo prie išvados, jog pareigybės lygis, kategorija bei specialieji reikalavimai, keliami atitinkamas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, yra savarankiški, tarpusavyje nesiejami pareigybės aprašyme nurodyti atitinkamos pareigybės kriterijai. Svarstomos (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d.) normos aiškinimo aspektu tai reiškia, kad pastarojo kriterijaus (pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų) nenurodymas tarp kriterijų, kurie apibūdina naujas pareigas (į kurias tarnautojas turi būti paskirtas jo užimamų pareigų naikinimo atveju), turėtų būti aiškinamas ne kaip įstatymų leidėjo klaida ar netikslumas formuluojant šią normą, o kaip tokiu būdu išreikštas tikslas suteikti tarnautojui papildomą ir išskirtinę (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pažymėjo, kad reikalingų eiti naujas pareigas įgūdžių ar specialių žinių stoka Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu gali ir turi būti šalinama Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnyje nustatytais būdais. Taip galėtų ir turėtų būti išlaikytas valstybės tarnautojo, kurio pareigybė yra naikinama, ir institucijos, kurioje jis tarnauja, tarpusavio teisių ir pareigų subalansavimo (lygiateisiškumo) principas. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo aiškinamos aplinkybės dėl pareiškėjos tarnybos pas atsakovą patirties bei įgūdžių atitikimo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatytiems specialiesiems reikalavimams („turėti darbo patirtį geležinkelio transporte“), atsižvelgiant į pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies aiškinimą, nėra reikšmingos bylai. Nurodė, kad kiti pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai (išvestiniai iš pirmojo reikalavimo) apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręsti iš esmės, nes: 1) reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nėra konkretizuotas; 2) reikalavimas įpareigoti atsakovą pasiūlyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas dabartinėje situacijoje, kai (pagal bylos duomenis) nurodytos pareigos yra užimtos kito asmens, reikštų kito, nedalyvaujančio byloje asmens, teisių ir pareigų išsprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 str., 142 str. 2 d. 2 p.).

16V.

17Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. kovo 12 d. buvo gautas atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 dėl esminių materialinių teisės normų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje bei 45 straipsnyje, pažeidimų; panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą; priteisti iš pareiškėjos visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A15-596/2005, akcentavo, kad Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.2 punkte nustatytas specialusis reikalavimas („turėti darbo patirtį geležinkelio transporte“) reikalauja iš valstybės tarnautojo ne bet kokios darbo Institucijoje ar kitoje su geležinkelių transportu ar geležinkelių eismo sauga susijusioje įmonėje įgytos patirties, o praktinės patirties būtent geležinkelių transporte – techninėje srityje. Pažymėjo, kad pareiškėjos įgytas aukštasis techninis išsilavinimas yra iš civilinės statybos ir ekonomikos srities, dirbdama Institucijos Rinkos reguliavimo skyriaus vedėja, pareiškėja įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonomikos analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, priėjo prie išvados, jog specialiuosiuose reikalavimuose numatyta patirtis ir sugebėjimai atlikti tam tikrus valstybės tarnybai keliamus uždavinius yra vienas esminių reikalavimų tarnautojui, norinčiam užimti atitinkamas pareigas. Konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, suteikdamas tarnautojui papildomą ir išskirtinę garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, nors tokios teisės valstybės tarnautojui nenumato nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalys, nei kiti teisės aktai. Atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A2-1791/2005), pabrėžė, jog teismas taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, neįvertinęs to paties straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi reikiamų praktinių žinių, todėl negali užtikrinti, kad tinkamai atliks Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, negalės užtikrinti viešojo intereso turėti saugų geležinkelio transportą.

19Atsakovo manymu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Atsižvelgė į Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nori užimti pareigas visiškai kitoje sferoje nei dirbo iki šiol, todėl ji negali kelti savo kvalifikacijos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pabrėžė, kad pagal minėto straipsnio nuostatas valstybės tarnautojas gali pagerinti, patobulinti tik savo teorines žinias, tačiau valstybės tarnautojų mokymo programos negali suteikti tarnautojui konkrečios ilgametės praktinės patirties konkrečioje sferoje.

20Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 31 d. nutartyje Nr. A8-323/2005 nurodė, jog valstybės tarnautojui suteikiamos dvi garantijos bei jam nesuteikiama papildoma ir išskirtinė (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jeigu jis neatitinka specialiųjų reikalavimų bei pirmenybė teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A15-822/2004, atkreipė dėmesį į tai, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taisyklė tarnauja ne valstybės tarnautojo įstatymo suteiktų įgaliojimų išsaugojimui, kurių, panaikinant pareigybę, faktiškai netenkama, o minėtos normos tikslas yra įstatymo nustatytą terminą užtikrinti valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, teises, socialines ir kitas garantijas, taip pat teisėtus interesus. Priėjo prie išvados, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje teismų praktiką formuoja klaidinga linkme, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies plačiau, nei konstatuota pačioje teisės normoje, neaiškina.

21VI.

22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P525–38/2009 atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino iš dalies ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dalyje dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimas ir panaikintas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-3 „Dėl atleidimo iš pareigų“ bei šioje dalyje perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

23Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A39-1784/2008 suformuotas teisės aiškinimo taisykles. Minėtoje byloje teismas, esant iš esmės tapačioms faktinėms bylos aplinkybėms kaip ir nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas Valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, padarė išvadą, jog pareiškėjas, panaikinus jo eitą pareigybę, negalėjo būti perkeltas į kitas pareigas, nes neatitiko tų pareigų aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo (t. y. neturėjo reikiamo išsilavinimo). Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, konstatavo, jog, siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina atnaujinti nagrinėjamos bylos procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimu bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimų priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą pasiūlyti pareiškėjai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir šioje dalyje byla dar nėra baigta. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P3-27/2004), konstatavo, kad šioje bylos dalyje administracinės bylos procesas nėra pasibaigęs ir jis negali būti atnaujinamas (ABTĮ 153 str. 1 d.).

24VII.

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi Nr. A438-1743/2009 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“, panaikino, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą. Likusioje dalyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

26Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad „Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. ...“.

27Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad iš Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) normos dispozicijos matyti, jog jos paskirtis yra nustatyti karjeros valstybės tarnautojo socialines garantijas, kurios jam suteikiamos valstybės tarnybos teisinių santykių srityje (Valstybės tarnybos įstatymo VIII skyriaus preambulė).

28Šioje teisės normoje, karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, yra įtvirtinta garantija, suteikianti jam teisę būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nenustatant reikalavimo – atitikti pareigybės (kurią tarnautojas pretenduoja užimti) aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį pareigybės lygis (reikalavimas, kuris susijęs su atitinkamo išsilavinimo turėjimu) ir kategorija yra tik bendrieji kriterijai, kurie taikomi tam tikrai pareigybių rūšiai, kurių (suvienodintų pareigybių) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Paminėti kriterijai yra skirti apibūdinti bendrąją valstybės tarnybos sritį, kurioje veikdamas valstybės tarnautojas atlieka funkcijas, užtikrinančias kiekvienos įstaigos vidaus administravimą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitas įstaigos nuostatuose nenustatytas funkcijas, padedančias užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita). Atkreipė dėmesį, kad ginčo atsiradimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies redakcija numatė, jog „Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos“ bei kad „Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme“. Teisėjų kolegija nurodė 2002 m. gegužės 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 2 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir konstatavo, kad iš šių teisės aktų matyti, jog juose buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris galimybę užimti atitinkamas valstybės tarnybos pareigybes, siejo su asmens gebėjimu atlikti atitinkamos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurių (funkcijų) atlikimui užtikrinti iš asmens galėjo būti reikalaujama specialių gebėjimų, pvz., atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos, darbo įgūdžių turėjimo ir pan. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus. Visa tai apibendrinus priėjo prie išvados, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų aprašyme, yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka, yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

29Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašyme, nustatyti specialieji reikalavimai šiai pareigybei – žinoti ir vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (pareigybės aprašymo 5.3. punktas); būti iniciatyviam, pareigingam, darbščiam, kūrybingam, gebėti bendrauti (pareigybės aprašymo 5.6. punktas), yra būdingi visoms valstybės tarnybos pareigybėms, todėl jie gali būti vertinami, kaip bendrieji reikalavimai visiems asmenims stojantiems į valstybės tarnybą, ar dirbantiems joje. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio specialieji reikalavimai, kurie pagal savo turinį priskirtini bendriesiems, negali riboti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Taip pat pažymėjo, kad kaip matyti iš Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo, šiai pareigybei priskirta vykdyti šias specifines funkcijas: geležinkelių transporto eismo saugos kontrolė; geležinkelių infrastruktūros, riedmenų bei konteinerių techninės priežiūros atitikties Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimams kontrolė; geležinkelių eismo įvykių tyrimas; geležinkelių transporto eismo saugos būklės analizė ir vertinimas; asmenų, turinčių saugos sertifikatus ir įgaliojimus saugos srityje, inspektavimas teisės aktų reikalavimų eismo saugos klausimais; dalyvavimas komisijų, priimančių eksploatuoti geležinkelių transporto objektus, darbe ir pan. Konstatavo, kad šių funkcijų pobūdis – vykdyti geležinkelių transporto eismo kontrolę bei tuo užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugumą, yra susijęs ir su visuomenės saugumo užtikrinimu, srityje, kurioje naudojami didesnio pavojaus šaltiniai. Tai savo ruožtu lemia, kad šiai pareigybei priskirtų funkcijų vykdymas, yra susijęs su didesniu profesinės kompetencijos, specialių žinių ir įgūdžių šioje srityje turėjimu. Todėl šiai pareigybei užimti nustatyti specialieji reikalavimai - turėti aukštąjį universitetinį techninį arba jam prilygintą išsilavinimą (pareigybės aprašymo 5.2 punktas); turėti darbo patirtį geležinkelių transporte (pareigybės aprašymo 5.3 punktas), yra pateisinami objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius.

30Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neatitinka nustatyto šiai pareigybei specialaus reikalavimo - turėti darbo patirties geležinkelių transporte, nes dirbdama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigose (nuo 2003-06-02 iki 2005-01-31) ir Bendrojo skyriaus vedėjos pareigose (nuo 2005-02-01 iki 2007-01-22), iki šios pareigybės panaikinimo, įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonominės analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte.

31Visa tai apibendrinusi, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėja neatitiko reikalavimų, nustatytų Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybei užimti, todėl atsakovas, nepaskirdamas pareiškėjos į šias pareigas, jos teisių, numatytų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė.

32VIII.

33Pareiškėja V. P. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.

34Pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendime išvardindamas 5 lapo 1 pastraipoje, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutarties 9 lapo 1 pastraipoje nesigilino dėl jai pavestų atlikti Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigų funkcijų ir nevertino to kaip įrodymų apie jos patirtį geležinkelio transporte. Nurodo Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklių IV dalį, 31, 32, 39, 40, 42 punktus ir konstatuoja, kad vykdydama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigas, privalėjo išmanyti viską apie geležinkelių transportą, eismo organizavimą, geležinkelio transporto traukos priemones, riedmenis ir jų techninę būklę, charakteristikas ir t. t. Pažymi, kad asmuo, nesuprantantis apie geležinkelių transportą, jo eismo saugumą, neturėdamas teorinių ir praktinių įgūdžių geležinkelio transporte, negalėtų tinkamai įvertinti esamos situacijos, negalėtų tinkamai vykdyti Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko funkcijų, negalėtų tinkamai apsaugoti viešąjį interesą ir t. t. Atkreipia dėmesį į Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme įtvirtintą sąvoką „Eismo sauga“. Taip pat paaiškina, kad kiekvieną dieną vykdydama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės funkcijas, privalėjo vadovautis visais šiais teisės aktais: Transporto veiklos pagrindų įstatymu, Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių bei vidaus vandenų transportu įstatymu, Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymu, Geležinkelių transporto kodeksu, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymu, Geležinkelio įmonių geležinkelio valdytojo saugos sertifikavimo taisyklėmis, Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklėmis, Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisyklėmis, Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatais, Lietuvos Respublikos viešosios geležinkelių infrastruktūros nuostatais, Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registravimo taisyklėmis, tarptautine vežimų geležinkeliais teise (SMGS, SMPS, COTIF). Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IX.

36Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėja V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009 teismui pateikė 2009 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį Nr. A438-1743/2009 priėmė 2009 m. gegužės 11 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą administracinėje byloje, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pareiškėja tvirtina buvus netinkamai aiškintą Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklių IV dalį, 31, 32, 39, 40, 42 punktus, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo sąvoką „Eismo sauga“. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ginčija ne konkrečios įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o teismo įrodymų vertinimą. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kurių pagrindu, pareiškėjos manymu, pripažintina, jog ji turėjo patirties geležinkelių transporte ir kompetencijos eiti Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik dėl esminio materialinės, o ne procesinės teisės normų pažeidimo. Pareiškėja nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį tokių normų pažeidimą, todėl konstatuotina, kad pareiškėja nepagrindė proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių ar kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl prašymas netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjos V. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

39Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009 pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja V. P. (b. l. 2-3, I t.) skundu kreipėsi į... 5. Pareiškėja nurodė, kad dirbo Institucijoje nuo 2003 m. birželio 2 d. iki... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu... 8. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą... 9. III.... 10. Pareiškėja V. P. apeliaciniu skundu (b. l. 134-136, I t.)... 11. Pažymėjo, jog Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus... 12. Pabrėžė, jog eidama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigas,... 13. IV.... 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu... 15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad Valstybės tarnybos... 16. V.... 17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. kovo 12 d. buvo gautas... 18. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė... 19. Atsakovo manymu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės tarnybos... 20. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės... 21. VI.... 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi... 23. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos... 24. VII.... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi... 26. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005... 27. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad iš Valstybės... 28. Šioje teisės normoje, karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė... 29. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos... 30. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 31. Visa tai apibendrinusi, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad... 32. VIII.... 33. Pareiškėja V. P. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį... 34. Pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas 2007 m. gegužės 2 d.... 35. IX.... 36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. Pareiškėjos V. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo... 39. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.... 40. Nutartis neskundžiama....