Byla 2S-610-264/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3054-192/2009 pagal ieškovų T. T. ir G. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius),

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai tėvas T. T. ir senelė G. T. ieškiniu (b .l. 3-5) prašė: nustatyti ieškovų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant P. T., gim. 1999-12-25, tvarką ir įpareigoti atsakovę V. T. laikytis šios tvarkos; skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovų bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarką, įpareigojant atsakovę laikytis šios tvarkos, kad tėvas ir senelė kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį praleidžia su vaiku: paima jį šeštadienį 11 val. iš atsakovės namų (arba kitos sūnaus buvimo vietos) ir pristato atgal į namus iki sekmadienio 12 val.

4Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė bei jų sūnus P. 2005 m. pradžioje nuolat apsigyveno JAV. Sūnus 2005 metų rudenį pradėjo lankyti JAV mokyklą anglų kalba. Ieškovas sūnumi visą laiką rūpinosi, sūnaus ryšys su tėvu yra labai svarbus ir daug tvirtesnis negu su motina. Ieškovui esant Lietuvoje, 2008 m. gruodžio mėn. pradžioje atsakovė, nieko nepranešusi ieškovui, parsivežė sūnų į Lietuvą bei paslėpė, kad ieškovas neturėtų jokios galimybės su juo bendrauti. Atsakovė dažnai vartojo raminamuosius vaistus, jos elgesys paskutiniu metu buvo keistas, nenuspėjamas ir neprognozuojamas. Tikėtina, kad vaikas yra nesaugus, jam gresia pavojus. Berniukas nemoka rašyti lietuviškai, todėl grįžimas į Lietuvą ir jo pervedimas į lietuvių mokyklą, neįspėjus ir neparuošus vaiko, vaikui sukėlė stresą ir pergyvenimus. Vaiko senelei G. T. taip pat nėra galimybės bendrauti su anūku. Atsižvelgiant į ilgai trunkančius teisminius procesus, ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nors minimalią bendravimo su vaiku tvarką.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2009 sausio 14 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - laikinai nustatė bendravimo ir dalyvavimo auklėjant P. T. tvarką, nustatant, kad tėvas T. T. ir senelė G. T. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį praleidžia su sūnumi, tėvas arba senelė šeštadienį 11 val. paima vaiką iš atsakovės V. T. namų arba kitos nepilnamečio vaiko buvimo vietos ir pristato atgal į namus iki sekmadienio 12 val.; įpareigojo atsakovę nurodytos tvarkos laikytis. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3054-192/2009 priėmimo. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus - prašymus Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, pareiškimą Kauno m. Dainavos PK, priėjo išvados, ieškovų sūnus ir anūkas P. T., būdamas kartu su motina, jaučiasi nesaugus, bijosi motinos neprognozuojamo elgesio jo atžvilgiu, vaikas yra išgąsdintas ir sukrėstas, nes pateko į jam neįprastą aplinką, taip pat neturi jokios galimybės bendrauti su savo tėvu ir senele. Esant tokiai emocinei įtampai, daromas žalingas poveikis vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, todėl teismas taikė ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

6Atsakovė V. T. atskiruoju skundu (b.l.26-28) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodo, kad teismas taikant laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi tik ieškovų pareiškimais, nekvietė nei vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų, nei atsakovės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris tiesiogiai prieštarauja atsakovės ir nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovas gali bendrauti su sūnumi kiek tik nori, jam yra žinoma vaiko buvimo vieta, kuri nurodyta ieškinyje, žino mokyklą, gali bendrauti telefonu, tačiau šiuo metu ieškovas išvykęs į Havajus, JAV, todėl tiesiog neturi fizinės galimybės matytis su sūnumi, ieškovas kerštauja, šmeižia atsakovę, nes ji dėl ieškovo neištikimybės, smurtavimo, nutarė nutraukti su juo santuoką. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi dėl sekančių aplinkybių:

71. Apeliantė nevartoja raminamųjų vaistų, nėra nestabili ir neprognozuojama asmenybė kaip, kad teigia ieškovai. Atsakovė yra baigusi aukštąjį mokslą, su pagyrimu apsigynusi daktaro laipsnį, tęsia akademinius mokslus VU KHF Verslo ekonomikos ir vadybos katedroje. Kad yra doras žmogus patvirtina pateikiamos charakteristikos iš darboviečių.

82. Šalių sūnus P. grįžęs iš JAV mokosi ( - ) Varpelio pradinėje mokykloje, kur puikiai adaptavosi, gerai bendrauja su klasės draugais, jis ir rašo ir skaito lietuviškai, ką patvirtina pridedama klasės auklėtojos pažyma. Šie faktai paneigia ieškovų aiškinimus, kad vaikas jaučiasi išsigandęs, emociškai sukrėstas.

93. Apeliantė neprieštarauja, kad anūkas matytųsi su močiute šalių suderintu laiku ir tvarka be nakvynės, kadangi vyro motina yra sunkus ligonis, todėl vaikui praleisti su ja naktį būtų nesaugu ir tai prieštarautų jo interesams.

104. Ieškovas T. T. grasina atsakovei, kad kai tik susitiks su vaiku, išsiveš jį į JAV, turi ir negrąžina vaiko paso. Ieškovas nuteikinėjo prieš atsakovę sūnų, menkino jos autoritetą, aiškindamas, kad ji yra nuo jo finansiškai priklausoma. Ieškovas yra teistas JAV, ne kartą turėjo problemų dėl savo elgesio su JAV universiteto, kuriame mokėsi administracija, dėl ko neteko gyvenamosios vietos, ieškovas yra prisiskolinęs daug pinigų, todėl šeima gyvendama JAV nuolat jautė nepriteklių ir psichologinį spaudimą, o atsakovė buvo priversta grįžti į Lietuvą.

115. Apeliantė neprieštarauja, kad ieškovas, būdamas Lietuvoje, matytųsi su sūnumi, tačiau nesutinka, vaikas liktų pas ieškovą nakvoti, nes nežino, ar vaiko tėvas turi sąlygas vaiko nakvynei.

12Ieškovė G. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.46-47) prašo

13skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nesutinka su skundu dėl sekančių priežasčių:

141. Ieškovė serga lėtinėmis ligomis, tačiau šiuo metu jos sveikatos būklė yra stabili ir jokių priepuolių, kaip kad nurodo atsakovė, nebūna. Tai patvirtina gydytojo pažyma, todėl nėra jokio pavojaus anūkui bendrauti su ieškove. Ieškovė iki šešių metų augino savo anūką, nes sūnus su šeima gyveno jos valdoje.

152. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo bei gyvenamojo namo dalis ir ji viena pati savimi bei savo namais rūpinasi, todėl ieškovė sugebės tinkamai pasirūpinti ir anūku.

163. Visiškai nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas yra teistas, ne kartą turėjo problemų dėl savo elgesio. Ieškovė teismui pateikė Floridos Pataisos departamento 2005-08-25 raštą iš kurio akivaizdu, kad remiantis 13 -jų Hillsborough apygardos Floridos valstijos teismo rūmų valstybės prokuroro nurodymu, kaltinimai ieškovui T. T. buvo panaikinti 2005-08-25, dėl ko atskirojo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Šiuo metu ieškovas dirba Havajuose universitete profesoriumi, taip pat skaito paskaitas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

174. Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovai gali bendrauti su sūnumi ir anūku. Šią aplinkybę paneigia ieškovės teismui pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolas bei antstolio surašyti aktui.

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20CPK 144 str. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė be ieškovo sutikimo išsivežė vaiką iš JAV į Lietuvą. Vaiko tėvas apie tai buvo informuotas skambučiu iš sūnaus mokyklos. Be to, atsakovė draudė vaikui matytis su tėvu ir močiute, tai patvirtina byloje pateikti ieškovei 2009 m. sausio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. P494182 (b. l. 60-61) bei antstolio R. Stanislausko aktai (b. l. 56-57; 58; 59). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos primones.

21CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tačiau kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kitais šeimos nariais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalių sūnus ginčijamos nutarties priėmimo momentu gyveno su motina. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovė yra nestabilios psichikos, atsakovė skunde - kad ieškovas buvo neištikimas, smurtavo tačiau šios aplinkybės gali pasitvirtinti ar būti paneigtos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau su atskiruoju skundu nesant duomenų apie ieškovo ar ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi ir anūku P. bei atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį, į tai, kad vaikas iki išvykimo į Lietuvą visą laiką gyveno su abiem tėvais, vaikas iki šešerių metų kartu su tėvais gyveno močiutės namuose, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, vadovaudamasis CK 3.170 str. 4 d., 3. 176 str. 4 d., 145 str. 1 d. 13 p., sudaryti ieškovui bei ieškovei sąlygas matytis, bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.

22Įvertinus ieškovės G. T. pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui (b. L. 46-69), patvirtinančius, jog ieškovės G. T. sveikatos būklė yra stabili, ji turi tinkamas gyvenimo sąlygas, atsakovė gera valia atsisako sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, todėl apeliantės argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

23Pripažintina, kad dėl konfliktinių šalių santykių vaikas patiria nepatogumus, todėl spręstina, kad vaiko bendravimas su artmaisiais turi būti vykdomas atsižvelgiant į devynmečio vaiko poreikius, siekiant vaiko artimųjų, kurie yra atsakingi už saugią aplinką vaikams augti ir tobulėti, taikaus ginčo sprendimo.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o teisėta ir pagrįsta Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutartis paliktina nepakeista.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

27atskirąjį skundą atmesti.

28Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.