Byla 2-212-802/2011
Dėl teisės pripažinimo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovui A. S., ieškovo atstovui adv. padėjėjui G. L., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei J. B., nedalyvaujant trečiųjų asmenų VĮ Valstybės žemės fondo ir LR Finansų ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, tretiesiems asmenims VĮ Valstybės žemės fondui, LR Finansų ministerijai, dėl teisės pripažinimo,

Nustatė

2Ieškovas prašo pripažinti jam teisę į parduodamų žemės sklypų, Nr. 376-1, 376-2, 376-3, 376-4, 376-5, 376-6, 376-8 ir 376-9, esančius Marijampolės r. savivaldybės Igliaukos sen. Daukšių kadastrinėje vietovėje, žemėtvarkos projektų rengimą bei įgyvendinimą valstybės lėšomis ir priteisti iš atsakovo ieškovo, naudai bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-6).

3Ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Teismui jis paaiškino, kad sūnui buvo davęs įgaliojimą viską tvarkyti. Ženklinant žemę dalyvavo ir pats. Darbai vyko, jie buvo finansuojami iš valstybės. Jo niekas anksčiau neinformavo, kad reikės mokėti už atliktus darbus. Mano, jog neteisinga, kad iš jo reikalauja sumokėti, taip nori pritaikyti įstatymą atgaline tvarka.

4Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui jis paaiškino, kad ieškovas 2008m. kovo 17 d. pateikė atsakovui prašymą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius LVF Marijampolės rajono savivaldybės Igliaukos seniūnijoje, Daukšių kadastrinėje vietovėje. Sklypų bendras plotas 50,18 ha. Ieškovo prašymo pateikimo dieną galiojusio LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka. Ieškovas neišreiškė pageidavimo, jog pagal jo pateiktą prašymą planuojamų įsigyti žemės sklypų žemėtvarkos projektai būtų įgyvendinami jo lėšomis. Atsakovas ir/arba atsakovo samdyti tretieji asmenys atliko planuojamų įsigyti žemės sklypų žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus. 2009 m. spalio 9 d. pranešimu Nr. SD-1111-3995 atsakovas pranešė ieškovui, kad vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1067 ieškovui paskaičiuota lėšų poreikio sąmata už valstybės parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Daukšių kadastrinėje vietovėje, projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. Taip pat pranešta, kad artimiausiu metu pagal pateiktą sąmatą ieškovas turi apmokėti už atliktus darbus (viso 17129,56Lt), o nesumokėjus sąmatoje nurodytos sumos, ieškovas bus išbrauktas iš sąrašų ir praras galimybę įsigyti šiuos sklypus privačion nuosavybėn. Atstovo nuomone atsakovas netinkamai ir iš dalies nepagrįstai vadovavosi 2009 m. rugsėjo 2 d. LRV nutarimu Nr. 1067. Pagal šį nutarimą ieškovas turi tik pasirinkimo teisę sumokėti už projektų parengimą ir įgyvendinimą, tačiau ne pareigą ir šia teise ieškovui nepasinaudojus jokios teisinės pasekmės jam taikomos negali būti, nes tokios nėra nustatytos minėto nutarimo 2 punkte. Nurodo, kad ar jo atstovaujamasis pirks žemę dabar vienareikšmiškai spręsti negalima, kadangi jam nežinoma žemės sklypo kaina ir kitos pardavimo sąlygos. Pastarajai esant normaliai, t.y. neprotingai nepadidintai, ir valstybei apmokėjus už projekto rengimo bei įgyvendinimo darbus, ieškovas galimai žemę pirkti neatsisakytų.

5Atsakovo Marijampolės AVA, kurio teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2010-06-18 LR žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15,16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis; LRV 2010-03-10 nutarimo Nr.248 5.2 punktas), atstovės prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad Ieškovas 2005-03-30 Marijampolės žemėtvarkos skyriui pateikė pradinį prašymą dėl žemės pirkimo Daukšių kadastro vietovėje. Marijampolės apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu ŽM-904 Ieškovui buvo patvirtinti suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 376-1, 376-2, 376-3, 376-4, 376-5, 376-6, 376-7 ir 376-8. 2008-03-17 Marijampolės apskrities viršininkui Ieškovas pateikė papildomą prašymą, su kuriuo kartu pateikė papildomus reikalingus dokumentus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pirkimui. Nurodo, kad Ieškovas buvo informuotas apie tai, kad valstybė greičiausiai neturės lėšų projektų rengimui apmokėti, todėl jam teks už projektus sumokėti pačiam ir ieškovas tam neprieštaravo. Tai tvirtinančio rašytinio įrodymo atstovės neturi, tačiau Ieškovas perka ne pirmą sklypą iš laisvos žemės fondo ir jam tas gerai žinoma. Nurodo, kad pasikeitus valstybės turtiniam pajėgumui buvo perskirstyti prioritetai ir skiriamų asignavimų mastai. Ieškovas pagal Žemės reformos įstatymą yra 15-to eiliškumo, įstatymas ir valstybės politika prioritetą teikia nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir asmeninio ūkio žemės naudojimo įteisinimo žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo apmokėjimui. Į bylą pateikti dokumentai (sąmatos) rodo, kad nuo 2008 metų iki dabar faktiškai nėra pakitę skaičiai dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo įteisinimo, kurios eiliškumas pagal įstatymą 7, tuo tarpu nepaisant to, kad trečiajam asmeniui 2008 metų IV ketvirtį ir 2009 metų I ketvirtį buvo nurodyta nevykdyti žemėtvarkos projektų įgyvendinimo (sklypų ženklinimo vietovėje) Daukšių k.v., jis tą atliko savavališkai ir 2008 m. gruodžio 4 d. paženklino Ieškovo žemės sklypus bei toliau vykdė kitus projekto įgyvendinimo darbus, apie kurių vykdymą Atsakovui tapo žinoma tik 2009 m. balandžio 23 d. kai jis gavo iš trečiojo asmens tech. dokumentaciją. Nurodo, kad šių darbų iš trečiojo asmens nepriėmė, nes pastarajam taip pat gerai buvo žinoma valstybės padėtis ir prioritetai, ir kad Atsakovas neturės galimybių apmokėti už darbus, kuriuos tretysis asmuo vykdė savo iniciatyva ir rizika. Nurodo, kad pagal susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką jie nedraudė trečiajam asmeniui vykdyti darbų, jeigu šis rasdavo apmokėjimo šaltinį, t.y. tais atvejais, kai už darbus apsiimdavo sumokėti pats būsimasis valstybinės žemės sklypo pirkėjas, todėl mano kad tretysis asmuo ir Ieškovas neoficialiai turėjo būti dėl to susitarę dėl apmokėjimo, jeigu darbai buvo atliekami nepaisant to, kad Atsakovas buvo nurodęs jų nevykdyti ir kad apmokėti jų negalės. Kartu nurodo, kad jeigu tretysis asmuo šiuos darbus būtų perdavęs atsakovui iki 2009 metų balandžio 1 d. Atsakovas būtų turėjęs galimybę juos apmokėti ir trečiajam asmeniui tas taip pat buvo gerai žinoma. Tuo tarpu apmokėti už trečiojo asmens darbus, kurie atlikti pažeidžiant įstatymo eiliškumą, turint Atsakovo draudimą juos atlikti ir kurie pateikti po 2009 metų balandžio 1 d. Atsakovas neturi galimybių.

6Trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo direktorius A. P. atsiliepime į ieškinį jį palaikė ir prašė tenkinti, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės (nedalyvavo tik paskutiniame nagrinėjimo iš esmės posėdyje) nurodė, kad sprendimas turėtų būti priimtas teismo nuožiūra. Koks jis bus, jiems nesvarbu, kadangi jų interesas - kuo greičiau gauti pinigus už atliktą darbą. Nurodė, kad A. S. žemės sklypai suprojektuoti Marijampolės apskrities viršininko 2006-06-30 įsakymu Nr.ŽM 904 patvirtintame Daukšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės sklypai vietovėje buvo paženklinti 2008-12-04 dieną. VĮ Registrų centre žemės sklypų planų patikra atlikta 2009 m. vasario mėnesį. Byla Marijampolės žemėtvarkos skyriui lydraščiu reg.2009-04-20 Nr. Kl3-139 perduota 2009-04-23 dieną, tačiau pastarasis dokumentų nepriėmė ir grąžino juos atgal, pareigą apmokėti prisiėmė tik po to, kai ją įvykdys Ieškovas. Kodėl taip ilgai nebuvo vykdomas projekto įgyvendinimas ir kodėl jis staiga, nepaisant MAVA draudimo, pradėtas vykdyti 2008 metų pabaigoje, paaiškinti negali.

7Trečiojo asmens LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas (T.2,b.l.51). Procesiniai dokumentai įteikti (T.2, b.l.51), atsiliepimas negautas. Trečiojo asmens dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl dalyvaujančių asmenų sutikimu byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

8Ieškinys atmestinas.

9Šalių bei trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo atstovų paaiškinimais, liudytojų R. B. ir V. S. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2005-03-30 Marijampolės žemėtvarkos skyriui pateikė pradinį prašymą dėl žemės pirkimo Daukšių kadastro vietovėje, 2008-03-17 pateikė papildomą prašymą ir su juo visus reikiamus dokumentus (T.1, b.l.9,21,69, šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimai teismo posėdžių metu). Pagal ieškovo prašymą atsakovas 2005-11-22 įsakymu Nr.ŽM-1634, patvirtino parinktos teritorijos plotą, laisvą valstybinį žemės fondą bei asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę sąrašą (T.1, b.l.70,71,72-73). 2006-06-30 įsakymu Nr. ŽM-904 patvirtino Daukšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto penktąjį papildymą, jame pagal piliečių prašymus suformuotas žemės bei miško ribas ir plotus (b.l.74-75,76-80,81), bei pavedė trečiajam asmeniui, jų sudarytos sutarties pagrindu bei tvarka, rengti ir įgyvendinti ieškovui parduotinų žemės sklypų žemėtvarkos projektą. Liudytojas V. S. nurodė, kad toks projektas buvo parengtas ir pradėti jo įgyvendinimo darbai. Žemės sklypai vietovėje paženklinti 2008-12-04 (T.2, b.l.7), byla Marijampolės žemėtvarkos skyriui perduota 2009-04-23 (T1.b.l.13). Atsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti darbų priėmimo aktus bei apmokėti už atliktus. Trečiajam asmeniui jis nurodė, kad už atliktus darbus apmokės tik tuo atveju, jeigu už juos apmokės ieškovas (T.2,b.l.8). 2010-10-09 raštu Nr.SD-1111-3995 atsakovas pranešė ieškovui, kad jam yra paskaičiuota lėšų poreikio nustatymo sąmata už valstybės parduodamų žemės ūkio paskirties sklypų, esančių Daukšių k.v., projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus ir kartu su šiuo raštu pateikė ieškovui sąmatą. Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė ieškovui, kad pridedamoje sąmatoje nurodytą sumą ieškovas privalo sumokėti artimiausiu metu ir kad ieškovui nesumokėjus jis bus išbrauktas iš sąrašų ir praras galimybę įsigyti šiuos sklypus privačion nuosavybėn (T.1,b.l.10,11). Ieškovas nesutinka mokėti už nurodytus darbus ir prašo pripažinti jam teisę į parduodamų žemės sklypų žemėtvarkos projektų rengimą bei įgyvendinimą valstybės lėšomis.

10Teismo nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovą ir atsakovą siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas pateikė atsakovui (šiuo atveju veikiančiam kaip civilinių teisinių santykių dalyviui disponuojant valstybei priklausančiu turtu; Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo 2009-05-28 nutartis, kat. 94.5) prašymą parduoti 50 ha žemės ir ne žemės ūkio naudmenų žemės Daukšių kadastro vietovėje, o atsakovas pradėjo rengti ieškovui siūlytinos pirkti žemės žemėtvarkos projektą, kurį įgyvendinus suprojektuoti žemės sklypai galimai būtų įregistruoti valstybės nuosavybe ir šalys galimai tartųsi dėl pagrindinių tokių sklypų pardavimo sąlygų, t.y. ieškovas galėtų įsipareigoti šiuos sklypus pirkti, o atsakovas juos parduoti, sklypai būtų vertinami, nustatyta jų pardavimo kaina ir kitos tam reikšmingos šalių tarpusavio teisės bei pareigos. Esant šioms faktinėms aplinkybėms šalys jokių tarpusavio teisių ir pareigų įgijusios nebuvo. Ieškovas nurodo, kad prašymo parduoti žemę pateikimo Marijampolės AVA metu galiojusio LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka. Nurodo, kad jis neišreiškė pageidavimo, jog pagal jo pateiktą prašymą planuojamų įsigyti žemės sklypų žemėtvarkos projektai būtų įgyvendinami ieškovo lėšomis. Mano, kad esant šiai situacijai, jis prašymo pateikimo dieną įgijo teisę į projekto rengimą ir įgyvendinimą valstybės lėšomis, kurios negalėjo prarasti dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo šioje srityje. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Teismo nuomone pirminiuose valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros etapuose galiojusios norminės nuostatos dėl žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos nesąlygoja išvados, kad asmuo, ketinantis įsigyti prašomą žemės sklypą, įgyja teisėtą lūkestį, šį sklypą pirkti pagal prašymo padavimo dieną galiojančias, valstybinės žemės pardavimo procedūras reguliuojančias, teisės normas. Valstybinės žemės pardavimo procedūra yra pakankamai griežtai reglamentuota, taigi valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą. Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl jo priimtas teisėtas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2008-05-16 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-283/2008). Kartu teismas sprendžia, kad šioje byloje negali būti vadovaujamasi LAT 2009-10-12 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-3-396/2009, formuojama teismų praktika (teismo precedentu), nes ieškovo atstovo nurodomos LAT bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) iš esmės skiriasi. Esminis šių dviejų bylų skirtumas – jau minėti šalis siejantys teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovo atstovo cituojamoje nutartyje šalys buvo atlikę teisiškai reikšmingus veiksmus tarpusavio teisėms ir pareigoms atsirasti – buvo pasirašę sutartį dėl žemės pardavimo joje numatytomis sąlygomis, pirkėjas buvo įmokėjęs žemės sklypo kainą ir pan., tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju šalys jokių veiksmų, kurie joms sukurtų abipuses civilines teises ir pareigas, neatliko.

11Kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad trečiajam asmeniui rengiant žemėtvarkos projektą dėl valstybinės žemės pardavimo, kito žemės žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų teisinis reglamentavimas. Iki 2009-07-09 galiojusi LR žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nustatė, kad ,,Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka (...)“. 2009-07-09 įsigaliojusi nauja šio akto redakcija nustatė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais - fizinių ir juridinių asmenų lėšomis. (...). Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Įstatymas aiškiai išskyrė dvi asmenų kategorijas, prioritetą teikdamas žemei, kuri naudojama nuosavybės teisėms atkurti bei asmeniniam ūkiui, kartu nustatydamas jog parduodamos žemės atžvilgiu visus projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus privalo apmokėti asmenys, kurie tokią žemę nori pirkti. Toks įstatyminės bazės keitimas visiškai atitikto protingumo kriterijus, nes jis panaikino galimybę asmenims, teikiantiems prašymus įsigyti valstybinę žemę, iki pat pirkimo pardavimo sutarties projekto pasirašymo piktnaudžiauti teise (galimybe) atsisakyti pirkti valstybinę žemę dėl kurios buvo pateiktas prašymas, kurios individualiam projektui rengti bei įgyvendinti valstybė patirdavo nemažas išlaidas ir dėl to nepatirti jokių nuostolių, nes šalių iki to momento nesiejo jokie tarpusavio (netgi preliminarūs,- LR CK 6.165 str.) santykiai. 2009-09-02 LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.1067, kurio 2 p. nustatė, kad ,,tuo atveju, kai iki LR žemės reformos įstatymo 19 str. pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 81-3358) įsigaliojimo (2009 m. liepos 9 d.) buvo atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame projektuojamas ar suprojektuotas valstybės parduodamas ar nuomojamas žemės sklypas (...), rengimo arba rengimo ir įgyvendinimo darbai, už kuriuos nesumokėta valstybės lėšomis ir nesudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, (...), apskrities viršininko administracijos teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius) per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui, kuriam projektuojamas ar suprojektuotas žemės sklypas, pranešimą, kad jis savo lėšomis gali sumokėti už atliktus darbus, taip pat sąskaitą atliktiems darbams apmokėti. Sąskaita parengiama pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp apskrities viršininko ir asmens, rengiančio ir įgyvendinančio žemės reformos žemėtvarkos projektą, nurodytą kainą. Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens sumokėtus pinigus, per 5 darbo dienas atsiskaito su asmeniu, atlikusiu žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ar įgyvendinimo darbus. Bylos faktinė situacija patenka kaip tik į paminėtą teisinį reglamentavimą.

12Aiškinant minėtą nutarimą, kaip vientisą dokumentą seka, kad jis reglamentuoja du skirtingus atvejus: pirma: 2.-ras šio nutarimo punktas nustato bendrą pareigą asmenims sumokėti už žemėtvarkos projektų rengimo, kuriuose projektuojami valstybės parduodami žemės sklypai: 2.1.1. rengimo bei 2.1.2. įgyvendinimo darbus. Minimo nutarimo 2.5. punktas reglamentuoja santykius, kai už projekto rengimo darbus jau yra apmokėta, sudaryta sutartis dėl projekto įgyvendinimo darbų, tačiau už juos nėra sumokėta. Po šio punkto nutarime einantis sekantis punktas, turintis tą pačią numeraciją ,,2.“, kaip jau buvo minėta aukščiau, apibrėžia atvejus, kai valstybės lėšomis nėra sumokėta nei už projekto rengimo, nei už įgyvendinimo darbus, nors šie yra atlikti ir nėra atlikta jokių kitų, teisiškai reikšmingų veiksmų, kurie šalims sukurtų abipuses teises ir pareigas (žr. aukščiau minimą LAT 2009-10-12 nutartį). Nutarimu patvirtintos ir prie šio nutarimo pridedamos Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklės bei Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės yra taikytinos tiems atvejams, kai žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbai yra pradedami joms jau įsigaliojus (naujai atsirandantiems santykiams). Šios taisyklės, kaip ir cituojamo LRV nutarimo 2., 2.1.1. ir 2.1.2. punktai, kurių vykdymo tvarką pastarosios nustato, reglamentuoja atvejus, atsirandančius joms įsigaliojus. Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių 2. punktas nustato, kad ,, Asmuo, savo lėšomis sumokantis už šio nutarimo 2.1.2 (...) nurodytus darbus, (...) sudaro sutartį su asmeniu, turinčiu (...) išduotą licenciją atlikti geodezinius darbus, kuri suteikia teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (toliau vadinama - asmuo, turintis licenciją atlikti geodezinius darbus). Tuo tarpu esant atvejui, kai valstybės lėšomis nėra sumokėta nei už projekto rengimo, nei už įgyvendinimo darbus, nors šie yra atlikti (arba dar nepradėti), minimas Vyriausybės nutarimas nenustato asmeniui jokios pareigos sudaryti tokią sutartį. Šių situacijų skirtumas štai koks: esant nutarimo 2.5. punkte nustatytam atvejui, kai jau yra sumokėta už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus, tačiau neatlikti projekto įgyvendinimo darbai, asmuo (remdamasis prie šio nutarimo pridedamų projektų įgyvendinimo taisyklių 2.p) privalo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl parengto projekto įgyvendinimo darbų atlikimo, kartu tai reiškia, jog jis prisiima pareigą apmokėti už šiuos darbus, o jos nevykdant jam atsirastų dvejopos pasekmės: 1) sutartinė pareiga apmokėti, kurios neįvykdžius per 6 mėnesių terminą asmuo būtų išbraukiamas iš sąrašų; ir 2) civilinė atsakomybė atlyginti projekto įgyvendinimo darbų išlaidas (visas, ar proporcingai atliktiems darbams, LR CK 6.671 str., 6.721 str.). Ieškovas nurodo, kad kadangi jam įstatymo yra nustatyta teisė, bet ne pareiga sumokėti už žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus, jokios pasekmės šia teise nepasinaudojus jam neturi kilti. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš minimo nutarimo seka, kad suteikdamas teisę ieškovui pasirinkti mokėti, ar ne, už jam suformuotą žemės sklypą, jis tame pačiam punkte tiesiogiai nenustato jokių pasekmių, kurios kiltų ieškovui nepasinaudojus šia teise. Tačiau minėtas nutarimas, kaip ir kiti teisės aktai, aiškintinas sistemiškai. Nesureguliuotiems civiliniams teisiniams santykiams, atsižvelgiant į tai, kad civilinės teisės normos yra dispozityvaus pobūdžio, taikytina įstatymo analogija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR žemės reformos įstatymo tikslus bei paskirtį, ne kartą yra pažymėjęs, kad šio įstatymo tikslas – privatizuoti valstybės valdyme esančius žemės plotus privačių namų savininkams ir tokiu būdu užbaigti žemės reformą, įtvirtinant privačios nuosavybės teisę žemės santykiuose (žr. pvz., šio teismo 2001-12-03 nutartį civ. byloje Nr.3K-3-1238/2001; 2007-05-08 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-181/2007). Dėl šio ieškovui turint teisę sumokėti už projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus, bet jam šia teise nepasinaudojus negalint jam taikyti visiškai jokių teisinių pasekmių ( pvz., išbraukti jį iš sąrašo, po ko grąžinti žemę į LVF ir sudaryti galimybę kitiems asmenims ją pirkti), viena vertus būtų sukurta situacija, kurioje valstybė turėtų pareigą sumokėti už šiuos darbus, o atsakovas teisę bet kada atsisakyti šią žemę pirkti (nes šalių nesieja jokie tarpusavio įsipareigojimai; ieškovo atstovas patvirtino, kad įkainojus žemę per brangiai ieškovas jos nepirktų). Antra vertus, esant nurodytam reglamentavimui ir valstybei neskiriant tam biudžeto lėšų, 50 ha žemės, kurios atžvilgiu yra atlikti projekto rengimo ir įgyvendinimo darbai, nebūtų galimybės šią žemę (galimai eilę metų) privatizuoti ir taip pabaigti žemės reformą. Teismas sutinka, kad naujai pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali sukurti ieškovui pareigos apmokėti už atliktus darbus, tačiau kartu negali ir suteikti jam teisės reikalauti iš atsakovo, kad šis žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūrai taikytų jau negaliojančias teisės normas. Taip pat negali sukurti ieškovui privilegijų ir perdėtą pranašumą prieš asmenis pagal naują reglamentavimą turinčius pareigą mokėti, o jos nesilaikant patiriančius dvejopus nuostolius (ne tik išbraukimą iš sąrašų, tačiau ir nuostolių atlyginimą). Dėl nurodyto ieškovui negali kilti pareiga mokėti už atliktus žemės žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus tačiau jam šią teise nepasinaudojus turi būti taikomos sankcijos, numatytos LR Vyriausybės 2002-02-15 nutarimo Nr. 1067 2.5 punkte, t.y. ieškovui per 6 mėnesius nuo pranešimo dėl apmokėjimo įteikimo (gavimo paštu) dienos nepasinaudojus teise apmokėti už atliktus darbus, jis kompetentingos institucijos vadovo sprendimu turi būti išbraukiamas iš dokumentų, pagal kuriuos jam suprojektuotas šis žemės sklypas, o žemės sklypas grąžinamas į LVF. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovui teisė į parduodamų žemės sklypų žemėtvarkos projektų rengimą bei įgyvendinimą valstybės lėšomis nepripažintina ir ieškovo ieškinys atsakovui atmestinas (LR CK 1.2 str. 1d., 1.3 str., 1.5 str., 1.8 str. 1 d., 1.138 str., 6.163 str., t.p. 2010-06-18 LR žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15,16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, taip pat LR Vyriausybės 2010-03-10 nutarimo Nr.248 ,,Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.2 punktas).

13Ieškinį atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteistinos. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96str. 1 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, T.1, b.l.1).

14Vadovaudamasi virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150str. 4 d., 265 str. 1 d., 270 str., 275 str. 1 d.,

Nutarė

15Ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovo A. S. (a.k( - ) gyv. ( - )) 17,05Lt (septyniolika litų, 5 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

17Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2010-03-05 nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, į.k.188640086 (teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM), išbraukti ieškovą A. S., a.k( - ) iš dokumentų, kurių pagrindu vykdomas valstybinės žemės sklypų Nr.376-1, 376-2, 376-3, 376-4, 376-5, 376-6, 376-8 ir 376-9, esančių Marijampolės rajono savivaldybės, Igliaukos seniūnijoje, Daukšių kadastrinėje vietovėje, pardavimo A. S., a.k( - ) procedūros.

18Sprendimo nuorašą per 5 dienas išsiųsti neatvykusiems į teismo posėdį tretiesiems asmenims.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai