Byla 2S-530-163/2013
Dėl santuokos nutraukimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. B. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nutarties civilinėje byloje pagal V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui B. B. dėl santuokos nutraukimo,

Nustatė

2ieškovė V. B. pateikė ieškinį atsakovui B. B., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – namų valdoje adresu ( - )., bei vaikų, sūnaus G. ir dukters G. mokymosi įstaigoje – S. G. gimnazijoje. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo sūnui bei dukrai laikiną išlaikymą po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki kiekvieno mėnesio 20 dienos.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-12-12 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo B. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B. ir nepilnametei dukrai G. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-12-10, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, laikiną išlaikymą uzufrukto teise mokant nepilnamečių vaikų motinai V. B. ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Įpareigojo atsakovą B. B. gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų G. B., G. B. bei sutuoktinės V. B., uždraudžiant lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), bei vaikų mokymosi įstaigoje – S. G. gimnazijoje. Nurodė nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, kad teismas turi užtikrinti, kad bent minimalūs vaiko poreikiai būtų patenkinti, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo pajamas, matyti, kad jo darbo užmokestis atskaičius pajamas nesiekia 1000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, neištirtos svarbios aplinkybės, kiti duomenys apie atsakovo pajamas nepateikti, laikinai iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. B., gim. ( - ) ir dukrai G. B., gim. ( - ), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt, kiekvienam vaikui, teismo nuomone, atitinka šalių lygiateisiškumo principą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodė, kad iš LITEKO programos matyti, jog atsakovo B. B. atžvilgiu yra priimtas nuosprendis dėl sūnaus G. sužalojimo, nuosprendžiu nustatyta, kad B. B. įvykdė nusikalstamą veiką. Taigi byloje yra duomenų, kad atsakovas gali naudoti smurtą vaikų atžvilgiu. Minėtos aplinkybės yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.

4Atskiruoju skundu atsakovas B. B. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nutarties dalį dėl įpareigojimo atsakovą B. B. gyventi skyriumi nuo nepilnamečių vaikų G. B. ir G. B. bei sutuoktinės V. B. uždraudžiant lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), bei vaikų mokymosi įstaigoje – S. G. gimnazijoje ir klausimą išspręsti iš esmės – šį ieškovės V. B. prašymą atmesti. Nurodo, kad su teismo priteistu laikinu materialiniu išlaikymu sutinka. Su įpareigojimu gyventi skyriumi nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nebendrauti su nepilnamečiais vaikais, rėmėsi ta faktine aplinkybe, kad jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis dėl sūnaus sužalojimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išnagrinėjo formaliai, neįsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, rėmėsi neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nurodo, kad jokių V. B. interesų nepažeidė. Taip pat nurodo, kad pritaikius šią laikinąją apsaugos priemonę – negali tinkamai organizuoti ir vykdyti įmonės veiklos. Mano, kad taikyta laikinojo apsaugos priemonė dėl įpareigojimo gyventi skyrium suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą santuokos nutraukimo byloje, nes jai yra sudaromos sąlygos daryti įtaką nepilnamečiams vaikams ir juos nuteikti prieš atsakovą.

5Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė V. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – fizinio smurto prieš šeimos narius naudojimas. Mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar jos interesai. Taip pat nurodo, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones nėra apribota atsakovo teisė bendrauti su vaikais. Pažymi, kad UAB ( - ) yra tik registruota adresu ( - ), tačiau šis adresas nėra susijęs su įmonės veikla. Taip pat nurodo, kad atsakovas turi ir kitą gyvenamąją vietą ( - ).

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Teismas gali įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyriumi (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas iš esmės nenustatinėja atsakovo kaltės dėl smurto šeimoje; teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai.

9Sprendžiant dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto įpareigojimo atsižvelgtina į tai, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina nuolatinį, sistemingą atsakovo smurtavimą prieš šeimos narius. Ši aplinkybė reikšminga vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę jų proporcingumo ir būtinumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės taikė dėl to, kad atsakovas naudojo smurtą prieš nepilnametį sūnų G. B.. Pripažintina, kad ši aplinkybė svarbi sprendžiant klausimą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančią psichologės išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovas B. B. nekelia grėsmės G. B. fiziniam ir emociniam saugumui, taip pat, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų naudojęs smurtą pieš kitus šeimos narius, apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad neįpareigojus atsakovo gyventi skyrium būtų pažeisti nepilnamečių vaikų ar ieškovės interesai. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog šalys gyvena privačiame name, taigi atsakovas gali gyventi atskirame kambaryje, kas tam tikra prasme mažintų konfliktines situacijas. Be to, kaip nurodė ir pati ieškovė, atsakovo dažnai nebūna namuose, nes jis gyvena ( - ). Pažymėtina ir tai, kad kartu su ieškove ir atsakovu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams yra beveik 16 ir 18 metų, taigi jie jau yra pakankamai sąmoningi, kad atsakovui bandant panaudoti smurtą jų atžvilgiu jie ir patys kreiptųsi į atitinkamas institucijas. Taip pat pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti bet kokioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Taigi turint objektyvių duomenų apie atsakovo smurto panaudojimą šeimos narių atžvilgiu, tokį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galima teikti ir pakartotinai.

10Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina: nutarties dalis dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – šis ieškovės prašymas atmestinas, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

12Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį pakeisti: nutarties dalį dėl atsakovo B. B. įpareigojimo gyventi skyriumi panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės V. B. prašymą įpareigoti atsakovą B. B. gyventi skyriumi, uždraudžiant jam lankytis ieškovės V. B. ir vaikų gyvenamojoje vietoje – namų valdoje adresu ( - ),, bei vaikų, sūnaus G. ir dukters G. mokymosi įstaigoje – S. G. gimnazijoje, atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai