Byla A-438-390-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Antano Ablingio, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R.J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N.J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N.J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Pajūrio regioninio parko bendruomenei „Karklės senbuviai“ ir Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėja N.J. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovą į Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.13.6-6172, Girkalių kadastro vietovės bloke ( - ) įtraukti suprojektuotą 0,1401 ha ploto žemės sklypą Nr.( - ) kaip perduodamą nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiam turėtajam žemės sklypui.

5Skunde nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 33-4304 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į B.B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Ukmergės rajone, Savidonių kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,03 ha žemės sklypą Barvų kaime, Saugų seniūnijoje, Šilutės rajone, o nuosavybės teises į likusią žemės valdos dalį – 0,33 ha – minėtu sprendimu buvo nuspręsta atkurti vėliau. Pažymėjo, jog ji persikėlė gyventi į Klaipėdos rajoną, todėl 2002 m. rugsėjo 18 d. parašė prašymą Vilniaus apskrities 1998 m. spalio 20 d. išvadą Nr. 81-76 dėl nuosavybės teisių į 0,33 ha žemės atkūrimo iš Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus perduoti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjos manymu, prašymo svarstymas buvo vilkinamas, todėl pakartotinai 2002 m. lapkričio 14 d. parašė dar vieną prašymą ir pridėjo reikalingus dokumentus, tačiau minėti dokumentai Kretingalės žemės reformos tarnyboje buvo užregistruoti tik 2003 m. sausio 14 d. (reg. Nr. 2). Pažymėjo, jog toks dokumentų perdavimo vilkinimas lėmė tai, kad 2003 metais nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Klaipėdos apskrities viršininkė 2003 m. kovo 2 d. raštu atsakė, jog išvada Nr. 81-76 buvo gauta pavėluotai, o Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas buvo baigtas rengti ir nuo 2003 m. sausio 22 d. iki 2003 m. vasario 5 d. buvo numatytas projekto viešasis svarstymas su visuomene. 2004 m. gruodžio 1 d. paskelbus antrojo projekto papildymo termino pradžią jai buvo suformuoti ir suprojektuoti grąžintini nuosavybėn žemės sklypai. Teigė, jog 2005 m. kovo 29 d. susirinkime ji buvo informuota, kad ( - ) kaime yra galimybė suprojektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius 0.14 ha ir 0,08 ha ploto žemės sklypus, esančius šalia R.J. ir R.E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo. Suprojektuoti žemės sklypai buvo suderinti su visomis institucijomis.

6Pareiškėja taip pat nurodė, jog Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje 2005 m. spalio 7 d. posėdžio metu buvo nuspręsta pritarti tik dėl vieno žemės sklypo Nr. ( - ), kurio plotas 0,08 ha, grąžinimo, o dėl kito 0,1401 ha žemės sklypo buvo pranešta, kad pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282, šis žemės sklypas yra priskirtas visuomenės poreikiams ir jame numatyta įrengti mašinų ir dviračių stovėjimo aikštelę, tam buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas teritorijų planavimo dokumentams rengti. Pažymėjo, kad su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl planavimo sąlygų Nr. 2005.346 detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo. Pareiškėjos manymu, jai neatkuriamos nuosavybės teisės į 0,1401 ha žemės todėl, kad pagal ginčijamas planavimo sąlygas detaliojo plano dokumentams rengti toje vietoje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Teigė, kad atsakovo atsisakymas įtraukti į žemėtvarkos projektą 0,1401 ha žemės sklypą kaip perduodamą nuosavybėn neatlygintinai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą ginčo vietoje nėra ir nebuvo numatoma paimti žemę visuomenės poreikiams ir įrengti komercinį objektą saugomoje teritorijoje. Grąžintini žemės sklypai buvo suformuoti, suprojektuoti ir suderinti su visomis institucijomis 2005 m. kovo 29 d., t. y. iki Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo 2005 m. birželio 2 d., todėl 0,1401 ha žemės sklypas nepagrįstai priskirtas kaip būtinas visuomenės poreikiams ir neįtrauktas į žemėtvarkos projektą kaip grąžintinas nuosavybėn.

7Pareiškėja pabrėžė ir tai, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir greta esantis 0,1401 ha dydžio suprojektuotas sklypas nuosavybės teisėms atkurti istoriškai yra buvusi viena sodybvietė; suprojektuotas sklypas apima dalį XX a. savarankiško kiemo (sodybos) su buvusiu ūkiniu pastatu, kurio požymių išlikę natūroje; sklypas yra Pajūrio regioninio parko etnokultūriniame draustinyje, jame maksimaliai turi būti išsaugotas aptinkamų istorinių sodybviečių teritorijų vientisumas, išlikusios ribos.

8Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (III etapo) metu pareiškėjai buvo suprojektuoti du sklypai – bendro 0,22 ha ploto (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), pareiškėja apie tai buvo informuota 2005 m. kovo 29 d. Pretendentei jau sutikus su siūlomais sklypais, 2005 m. rugpjūčio 12 d. projekto autorius Pajūrio regioninio parko direkcijos raštu Nr. 1.7-209 buvo informuotas apie numatomą rengti automobilių stovėjimo aikštelę. Projekto derinimo metu 0,14 ha ploto sklypas buvo išbrauktas, o pareiškėjai pasiūlyta pasirinkti lygiavertį sklypą kitoje vietoje. Su šiuo pasiūlymu pretendentė nesutiko. Pažymėjo, jog pareiškėjai buvo paaiškinta, kad kol žemėtvarkos projekto papildymas nėra patvirtintas, žemės sklypų vieta ir ribos gali būti keičiamos, tačiau savo teise pasirinkti analogišką išbrauktajam žemės sklypui tame pačiame žemėtvarkos projekto etape pareiškėja nepasinaudojo. Automobilių stovėjimo aikštelės ir pareiškėjai suprojektuoto 0,14 ha žemės sklypo santykis matyti Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plane, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 13.6-6172. Atsakovas pažymėjo ir tai, jog automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas yra numatytas Pajūrio regioninio parko direkcijos kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vykdomame projekte „Jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra žemyniniame Lietuvos Baltijos pajūryje“, kuriam yra duotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas. Teigė, jog žemės sklypas nėra paimamas visuomenės poreikiams – kaip nurodo pareiškėja, o sklypų projektavimo darbai vyko laisvo valstybinės žemės fondo žemėje.

9Tretysis suinteresuotasis asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė atmesti šį skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

10Atsiliepime nurodė, jog Pajūrio regioninio parko direkcija kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vykdo projektą „Jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra žemyniniame Lietuvos Baltijos pajūryje“ pagal Europos Bendrijos PHARE programos subsidijos sutartį, pagal kurią numatyta šiaurinėje ( - ) dalyje, valstybiniame žemės sklype, parengti detalųjį planą viešajai automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Minėtą automobilių stovėjimo aikštelę įrengti numatyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 patvirtintame Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane. Pažymėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra susisiekimo infrastruktūros sudėtinė dalis. Nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija leido rengti detalųjį planą šiaurinėje ( - ) dalyje, valstybiniame žemės sklype, ir automobilių stovėjimo aikštelės detalusis planas yra parengtas. Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą planuojamos automobilių stovėjimo aikštelės teritorija nėra ir nebuvo numatoma paimti visuomenės poreikiams – nepagrįstas, nes minimas žemės sklypas yra valstybinėje žemėje.

11Trečiojo suinteresuotojo asmens Pajūrio regioninio parko bendruomenės „( - ) senbuviai“ atstovas P.Ž. palaikė pareiškėjos prašymą. Jo manymu, ginčytinoje vietoje galėtų būti suprojektuota mažesnė automobilių stovėjimo aikštelė, tokiu būdu patenkinant visuomenės bei pareiškėjos poreikius.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė šio skundo netenkinti. Pažymėjo, jog pagal 2005 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano dalį „Rekreacinės infrastruktūros planas“ ginčo teritorijoje yra numatyta projektuoti automobilių stovėjimo aikštelę.

13II.

14Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjos N. Jokubauskienės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15Teismas konstatavo, jog ginčo esmė – ar pagrįstai tvirtinat žemėtvarkos projektą buvo išbrauktas pareiškėjai Girkalių kadastro vietovės ( - ) bloke suprojektuotas 0,14 ha ploto žemės sklypas Nr. ( - ). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjų – Pajūrio regioninio parko bendruomenės „( - ) senbuviai“ ir N.J. skundas dėl planavimo sąlygų Nr. 2005.346 detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo (adm. byla Nr. I-17-513/2008). Pareiškėjai prašė panaikinti 2005 m. spalio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2005.346, pagal kurias nutarta rengti teritorijos detalųjį planą laivo valstybinio fondo žemėje – ( - ) kaimo šiaurinėje dalyje, Kretingalės seniūnijoje, su tikslu įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir rekreacinę infrastruktūrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (adm. byla Nr. I-17-513/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad pareiškėjos N.J. įtraukimas į sąrašą asmenų, galinčių neatlygintinai gauti žemės sklypą, bei preliminarus neatlygintinai perduotino žemės sklypo suprojektavimas žemėtvarkos projekto rengimo etape savaime nereiškia, jog asmuo, ketinantis neatlygintinai gauti žemės sklypą, įgyja teisėtų lūkesčių, kad jam neatlygintinai bus suteiktas preliminariai suprojektuotas žemės sklypas. Pareiškėja, paduodama prašymą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai, įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl to būtų priimtas teisėtas sprendimas. Taip pat pažymėjo, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282, yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas negu Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, todėl šio žemėtvarkos projekto sprendiniai negali prieštarauti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams. Akcentavo, jog Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jo atitikties aukštesnę galią turintiems teisės aktams klausimas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ginčo planavimo sąlygos išduotos nepažeidžiant Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 22 d.). Faktai, nustatyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimu bei 2009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, turi res judicata galią, t. y. jie iš naujo neįrodinėjami šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).

16Taigi, teismo nuomone, res judicata galią nagrinėjamoje byloje turi ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. spalio 11 d. išduotos bei Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos planavimo sąlygos Nr. 2005:346 detaliojo planavimo dokumentui rengti - laisvo valstybinio fondo žemėje, ( - ) kaimo šiaurinėje dalyje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir rekreacinę infrastruktūrą - yra teisėtos. Proceso šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad detalusis planas, pagal kurį ginčo teritorijoje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei rekreacinę infrastruktūrą, dar nepatvirtintas. Konstatavus, kad teisėtai rengiamu detaliuoju planu ginčo teritorijoje numatoma įrengti automobilių aikštelę ir infrastruktūros teritoriją, pareiškėjos prašymas dėl suprojektavimo jai ginčo teritorijoje neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo negali būti tenkinamas.

17Nagrinėdamas pareiškėjos skundą, teismas įvertino ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, teisėtumą. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Girkalių kadastro vietovės, kurioje pareiškėja pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1279. Minėto projekto pirmasis papildymas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 13.6-2965, o 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 13.6-4097 patvirtinta šio projekto antrojo papildymo rengimo pradžia. Pareiškėjos 2002 m. rugsėjo 18 d. prašymas ir Vilniaus apskrities 1998 m. spalio 20 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai N.J. Kretingalės seniūnijoje įregistruota 2003 m. sausio 14 d. Oficiali minėtos išvados Klaipėdos rajone gavimo diena yra išvados registracijos data Kretingalės seniūnijos prašymų registravimo žurnale. Vilniaus apskrities 1998 m. spalio 20 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai pagal registracijos datą gauta jau paskelbus Girkalių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pirmojo papildymo pradžią (ši procedūra buvo pradėta 2002 m. gruodžio 2 d.).

18Teismas akcentavo, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija, įsigaliojusi 2002 m. spalio 5 d.), 23 punktas reglamentuoja tvarką, pagal kurią projekto autoriaus nagrinėja gautus prašymus atkurti nuosavybės teises, o 27 punktas numato, kad apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 13.6-2965 pareiškėja buvo išbraukta iš Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tęstinumo papildomo sąrašo, nustačius Metodikos 27 punkto pažeidimą, ir jai žemės sklypai buvo formuojami bei projektuojami paskelbus Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos antrojo projekto papildymo rengimo pradžią. Pagal Metodikos 66 punktą žemėtvarkos projektas įsigalioja, kai jį patvirtina apskrities viršininkas. Žemėtvarkos projekto rengimo procese atliktas žemės sklypų projektavimas yra tik preliminarus ir gali būti koreguojamas žemėtvarkos projekto rengimo, svarstymo bei derinimo stadijose. Nors Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu pareiškėjai buvo suprojektuotas 0,1401 ha ploto žemės sklypas Nr. ( - ), tačiau dėl sprendime jau aptartų aplinkybių (detaliuoju planu rengiamos automobilių stovėjimo aikštelės bei infrastruktūros) žemėtvarkos projekto derinimo metu pagrįstai išbrauktas iš žemėtvarkos projekto papildymo sprendinių. Teismo nuomone, nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

19III.

20Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

25Iš pareiškėjos pareikšto reikalavimo teismui - „įpareigoti atsakovą į Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.13.6-6172, Girkalių kadastro vietovės bloke ( - ) įtraukti suprojektuotą 0,1401 ha ploto žemės sklypą Nr.( - ) kaip perduodamą nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiam turėtajam žemės sklypui“ ir skunde nurodomų motyvų matyti, kad pareiškėja siekia, jog jai nuosavybės teisės nurodytu būdu būtų atkurtos į konkretų žemės sklypą - 0,1401 ha ploto žemės sklypą Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr.( - ).

26Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai.

27Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ( 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) „Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“ Minėto įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) nustatyta, kad „Už žemę, taip pat vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.“

28Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad už žemę, kurios susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį tik iš laisvos žemės fondo, t. y., kad asmuo, galėtų minėtu būdu atkurti nuosavybės teises į tam tikrą žemės sklypą, būtina sąlyga tokiam atkūrimui yra tai, kad šis konkretus žemės sklypas būtų laisvas.

29Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą „laisvos žemės fondas - žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus“.

30Įsiteisėjusiu teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A442 - 218/2009, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad teritorijai į kurią patenka ir ginčo žemės sklypas Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. spalio 11 d. išdavė bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto planavimo sąlygas Nr.2005.346 detaliojo planavimo dokumentui rengti, tikslu įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, įgyvendinant rekreacinę infrastruktūrą, numatytą Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (šio plano Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano dalyje). Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad planavimo sąlygas Nr.2005.346 detaliojo planavimo dokumentui rengti, tikslu įrengti ginčo teritorijoje automobilių stovėjimo aikštelę išduotos teisėtai (ABTĮ 58 str. 2 d.).

31Ši aplinkybė - automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas pagal nustatyta tvarka patvirtintą Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, kad žemė yra išperkama, o tuo pačiu ji negali būti laikoma laisva, jeigu ji pagal įstatymus yra užimta visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.). Be to, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus tokių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos atitinkamai turi būti nustatyti ir žemėtvarkos projektuose.

32Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisingai 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 13.6- 6172, įgyvendindamas minėtas teisės aktų nuostatas, atsisakė pareiškėjai suprojektuoti ginčo žemės sklypą Nr.( - ) Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nes šis žemės sklypas nėra laisvas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo taikymo prasme.

33Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

34Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos N.J. apeliacinį skundą atmesti. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėja N.J. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį... 5. Skunde nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. vasario 15 d.... 6. Pareiškėja taip pat nurodė, jog Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje... 7. Pareiškėja pabrėžė ir tai, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise... 8. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 9. Tretysis suinteresuotasis asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu... 10. Atsiliepime nurodė, jog Pajūrio regioninio parko direkcija kartu su... 11. Trečiojo suinteresuotojo asmens Pajūrio regioninio parko bendruomenės... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija... 13. II.... 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu... 15. Teismas konstatavo, jog ginčo esmė – ar pagrįstai tvirtinat žemėtvarkos... 16. Taigi, teismo nuomone, res judicata galią nagrinėjamoje byloje turi ir... 17. Nagrinėdamas pareiškėjos skundą, teismas įvertino ir Klaipėdos apskrities... 18. Teismas akcentavo, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir... 19. III.... 20. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 25. Iš pareiškėjos pareikšto reikalavimo teismui - „įpareigoti atsakovą į... 26. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių... 27. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 28. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad už žemę, kurios susigrąžinti... 29. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 30. Įsiteisėjusiu teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje... 31. Ši aplinkybė - automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas pagal nustatyta... 32. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisingai... 33. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra... 34. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 35. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą...