Byla e2A-1579-656/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige Baltic“ ieškinį dėl išmokėtų sumų grąžinimo, atsakovas G. S., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje: ( - ) vaikų ir jaunimo klubas, A. T.,

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2606,87 EUR, patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
        2. Nurodė, kad 2014 m. liepos 26 d. iš viršutinio buto, esančio ( - ), priklausančio Atsakovui, buvo aplietas ir apgadintos dvejos patalpos: ( - ) vaikų ir jaunimo klubui (toliau – Klubas) priklausanti patalpa, esanti ( - ), bei A. T. priklausantis butas ( - ) (toliau – Butas). Įvykio metu apgadintos patalpos buvo apdraustos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (Draudimo liudijimai Nr. IB 013835 bei IS 107676). Vadovaudamasis draudėjų pranešimu, lokaline sąmata, ieškovas išmokėjo draudėjui 2606,87 EUR dydžio draudimo išmoką.
        3. CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Remiantis CK 6.266 straipsniu, statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė.
        4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, kadangi jam priklausantis butas, esantis Minties g. 56-11, Vilniuje, yra ne virš A. T. buto. Apie tai, kad įvykio metu buvo aplietos ir apgadintos nurodomos patalpos iki teismo pranešimo nebuvo pranešta. Nei Ieškovas, nei draudėjas (patalpų savininkas), nei patalpų naudotojas niekada nėra jo pakvietę apžiūrėti ir vizualiai įvertinti patalpoms dėl įvykio padarytą žalą, jei ji tikrai buvo padaryta, todėl bent jau vizualiai susipažinti su patalpų apliejimu ir apgadinimu, jei patalpos tikrai buvo apgadintos, bei tikrąja patalpų būkle po įvykio negalėjo.
        5. Pateiktas Buto Turto apžiūros protokolas Butui padarytos žalos neįrodo ir nepagrindžia, pūslių ir dėmės ant sienų atsiradimo priežastys nenustatytos ir nenurodytos. Kitų šio Buto defektų pobūdžių sąsajų su įvykiu taip pat nėra. Iš nurodytų motyvų neaišku, kokiu pagrindu ieškovas draudėjui draudimo išmoką išmokėjo ir išmokėjo būtent tokio dydžio (2606,87 EUR).

2II. Teismo sprendimo esmė

        1. Teismas, vadovaudamasis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 26 d. atsakovo bute ( - ), trūkus unitazo žarnelei išsiliejo vanduo ir buvo apgadintos dvejos patalpos – Buto ie Klubo.
        2. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
        3. Įvykį, t.y. vandens išsiliejimą iš atsakovui priklausančio buto į tretiesiems asmenims priklausančias patalpas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai. Žalos dydį patvirtina Ieškovo eksperto sudarytos lokalinės sąmatos. Ieškovo atstovas teismo posėdyje bei 2017 m. sausio 13 d. teiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad žalai nustatyti ieškovo ekspertas sudarė abiem patalpoms padarytai žalai nustatyti įsidarė po dvi lokalines sąmatas, t.y. 2014 m. liepos 29 d. pirmines sąmatas, ir patikslintas sąmatas, atsižvelgiant į atliktus remonto darbus, faktines išlaidas. Iš pateiktos Klubo remonto sąmatos matyti, kad bendra Ieškovo apskaičiuota suma už patalpų remontą sudaro 3113,69 EUR, Buto remonto Ieškovo apskaičiuotos išlaidos sudaro 1585,12 EUR.
        4. Atsakovas, ginčydamas Buto užliejimo priežastį bei vandens išsiliejimo židinį, nenurodė jokių kitų galimų vandens išsiliejimo šaltinių, namo konstrukcijų gedimų ir pan., tuo pačiu pripažino vandens išsiliejimo faktą iš jam priklausančio unitazo žarnelės. Be to, neteikė prašymų skirti ekspertizę tiksliam vandens išsiliejimo šaltiniui nustatyti. Kitų vandens išsiliejimo į Klubo ir Buto patalpas byloje nenustatyta.
        5. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, nustatė, kad iš Atsakovui priklausančio buto ( - ), buvo aplietos tretiesiems asmenims priklausančios patalpos bei joms padaryta žala.
        6. Ieškovas Buto savininkei A. T. išmokėjo 941,27 EUR dydžio draudimo išmoką, ( - ) vaikų ir jaunimo klubui išmokėjo 1665,60 EUR draudimo išmoką. Išmokant draudimo išmokas pagal draudimo sutarčių nuostatas, išskaičiuotos 200 Lt bei 400 Lt išskaitos. Kaip matyti iš Ieškovo paaiškinimų, lokalinėse sąmatose nurodytų sumų, Ieškovo apskaičiuotos išmokėtos draudimo išmokos nėra didesnės nei patirta žala. Priešingai, patirtų išlaidų dydis bei draudimo išmokos apskaičiuotos, į patirtų išlaidų dydį neįskaičiuojant PVM, socialinio draudimo, pridėtinių išlaidų, pelno mokesčio. Teismas nenustatė lokalinėse sąmatose pateiktų darbų ar išlaidų, kurios nebūtų tiesiogiai susijusios su patirtos žalos padarinių šalinimu.

3III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

        1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrindė tinkamais ir teisėtais įrodymais išmokėtų draudimo išmokų dydžio pagrįstumo ir realumo.
        2. Antrą draudimo išmoką A. T. gavo, neatsižvelgiant į tai, kad draudimo atstovas nenuvyko į įvykio vietą ir nesudarė papildomo apžiūros protokolo, nors 2014 m. liepos 28 d. Turto apžiūros protokole (( - )) aiškiai ir imperatyviai nurodyta „pažeidimai ir defektai įvertinti turtą apžiūrėjus išoriškai. Galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti turto atstatymo metu. Prieš juos pašalinant, apie tai raštiškai turi būti pranešta Draudimo įmonės atstovui, kuris sudarys papildoma apžiūros protokolą.
        3. Pirminis Turto apžiūros protokolas, kurį Ieškovas pateikė su ieškiniu, ir kuriame neva 2014 m. liepos 28 d. užfiksuoti turto defektai, o būtent nurodyta, kad lubose matosi dėmė ir nežymios pūslės, šio apgadinimo bendras plotas 28,52 m; pūslės ant sienos, bendras plotas 33,43 m, yra su akivaizdžiais trūkumais. Prie minėto protokolo nepridėti įrodymai, kokiu būdu buvo nustatytas pažeidimų plotas, t. v. nėra nuotraukų, kuriuose užfiksuoti pažeistų vietų matavimai. Pagal pateiktą buto planą, patalpos plotas yra mažesnis, negu Ieškovo nustatytas apgadinimo plotas. Be kita ko, minėto Turto apžiūros protokolo nėra pasirašiusi nukentėjusioji A. T.. Nepasirašymo priežastys nenurodytos. Dėl visų išvardintų aplinkybių kyla pagrįstos abejonės, ar apskritai Ieškovo atstovas buvo nuvykęs apžiūrėti patalpų po įvykio ir kokiu būdu bei kokiais įrodymais remiantis buvo nustatytas žalos dydis.
        4. Trečiajam asmeniui ( - ) vaikų ir jaunimo klubui ieškovas paskaičiavo ir išmokėjo 1 665,60 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas Turto apžiūros protokolo patalpos, esančios ( - ), visiškai nepateikė, nenurodė, ar toks protokolas buvo surašytas, ar draudimo bendroves atstovas buvo nuvykęs apžiūrėti apgadintos patalpos.
        5. Gyventojų turto draudimo taisyklėse imperatyviai nurodyta, kad nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis nustatytos formos surašytu turto sunaikinimo / sugadinimo aktu, į nuostolių sumą neįtraukiamos išlaidos turto patobulinimams, pagerinimams, defektų, buvusių iki draudžiamojo įvykio, taisymams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Apelianto pateiktų į bylą lokalinių sąmatų ir nuostolių paskaičiavimo paaiškinimų, pateiktų 2016 m. gruodžio 20 d. atsiliepime.
        6. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, bei ją pagrindžiančius įrodymus, t. y. į bylą pateiktas nuotraukas, kad name iki 2014 m. liepos 26 d. ne vieną kartą buvo įvairių vandentiekio avarijų, taip pat nepaaiškinamų, nenustatytos kilmės sienų, lubų drėkimo avarijų, kuomet nebuvo nustatytas tikslus židinys. Toje namo dalyje sumontuotas stogo lietaus kanalizacijos vamzdis. Apeliantas į bylą pateikė nuotraukas, kurios įrodė tą aplinkybę, kad name buvo daug įvairių vandens avarijų, kurios paliko ant lubų, vidinių ir išorinių sienų, dėmes, įtrūkimus. Tikėtina, kad ir kituose butuose irgi buvo tokių įvykių pėdsakų. Tuo labiau, kad Butas nėra tiesiai po apelianto butu, todėl priežastinis ryšys tarp įvykio ir buto apgadinimo negali būti laikomas savaime suprantamu.
        7. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiausiai tikėtina, kad apdrausti butai buvo aplieti vandeniu dėl atsakovo G. S. neteisėto neveikio, t. y. nesugebėjimo tinkamai prižiūrėti sanitarinę įrangą. Kitų galimų įvykio priežasčių atsakovas neįrodė, todėl ieškinys buvo tenkintas pagrįstai.
        8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas detaliai nurodė, kaip buvo apskaičiuota žala, kokios išmokos ir kokiu pagrindu buvo išmokėtos. Žalą nustatinėjo ieškovo darbuotojas vyr. ekspertas T. D.. Jis buvo atvykęs apžiūrėti apgadintų patalpų, įvertino apgadinimų mąstą, sudarė lokalines turto atstatymo į pradinę padėtį sąmatas ir apskaičiavo draudimo išmokas. Vien faktas, jog nebuvo sudarytas rašytinis Klubo apgadintų patalpų apžiūros aktas, nereiškia, kad žala nebuvo padaryta. Jos apimtis ir dydis užfiksuotas nuotraukose, sąmatoje pagal eksperto atliktą apžiūrą. Be to, teisės aktai nenustato draudikams pareigos surašinėti apžiūros aktų. Lokalinės sąmatos spausdinamos iš specialios UAB „Sistela“ programos, o jų pasirašymas nėra būtinas. Atsakovas yra pateikęs sąmatas, kurias sudarė sąmatininkas O. A.. Šiose sąmatose nurodomi šie atstatymo kaštų sąmatiniai dydžiai. Ieškovas išmokėjo net gi mažiau nei apskaičiavo sąmatininkas O. A., kurio sąmatomis remiasi atsakovas.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
        2. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą ir teismo sprendimo argumentams.
        3. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
        4. Atsakovas iš esmės neneigia aplinkybės, kad jo bute trūko vandentiekio žarna. Atsakovas nebuvo bute ne mažiau kaip aštuonias valandas, tačiau ginčija ieškovo nurodytų žalos skaičiavimų pagrįstumą. Atsakovas iš esmės žinojo apie draudiko atliekamą žalos tyrimą. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko atlyginti 700 eurų žalos sumą.
        5. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.
        6. Nors teismas siūlė, atsakovas neprašė teismo skirti teismo ekspertizę, kuri patikrintų ieškovo pateiktos sąmatos pagrįstumą, nors teismas siūlė pasinaudoti šia galimybe. Atsakovas neįrodė savo atsikirtimų.
        7. Teisėjų kolegija vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kur nurodoma, jog tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).
        8. Ieškovo darbuotojas specialistas logiškai paaiškino, kad keičiant tapetus ar dažant plokštumas (lubas), atitinkamai, perklijuojama ar perdažoma visa plokštuma, nes kitu būdu nepavyks atstatyti turto į pradinę būklę. Dėl šios priežasties tikslus apgadinto ploto fiksavimas neįtakoja ieškinio pagrįstumo.
        9. Nustatyta, kad antra sąmata buvo sudaryta pagal nukentėjusiosios papildomai pateiktus duomenis, todėl draudimo išmoka A. T. buvo išmokėta du kartus. Atsakovo nurodyti draudiko sudarytų dokumentų įforminimo ypatumai neturi įtakos šių dokumentų galiojimui ir nepaneigia jų įrodomosios reikšmės.
        10. Atsakovo argumentai, kad daugiabučiame name buvo daug kitų avarijų, kurios paliko ant lubų ir sienų dėmes bei įtrūkimus, nešalina nustatytų draudimo įvykio priežasčių. Ieškovas neįrodė, kad kitos konkrečiai neidentifikuotos avarijos galėjo būti apdraustų patalpų apgadinimo priežastimi.
        11. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).
        12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių turėjo pakakti teismo įsitikinimui dėl ieškinio pagrįstumo susiformuoti.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 330 str., 331 str.,

Nutarė

6Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai