Byla 2S-98-516/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme; suinteresuoti asmenys: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas; Sartų regioninio parko direkcija; Utenos apskrities viršininko administracija; Zarasų rajono savivaldybės administracija.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 1,9200 ha žemės sklype, ( - ) , 0,6600 ha kitos žemės paskirties žemės naudmenų dalyje yra buvusi sodyba: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, lauko virtuvė ir rūsys.

4Zarasų raj. apylinkės teismas 2007-11-14 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Nutartyje teismas nurodė, jog juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti esant šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso 444-445 str.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, iš kurios matyti, kad sodybos (pamatų) vieta yra žinoma ir planuose pažymėta, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad jis kreipėsi dėl sodybos atstatymo į Sartų regioninio parko direkciją ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, nes VĮ Registrų centro pažymoje žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paskirtis yra nurodyta kaip miškų ūkio paskirties žemės sklypas, todėl teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

5Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2007-11-14 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, jog saugomoje teritorijoje galėtų būti atkurta (atstatyta) sodyba, kuri nugriauta 1982-05-10. Nors žemės sklypo paskirtis yra miškų ūkio ir todėl statyba jame negalima, jis būtent ir kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta, jog 1,9200 ha žemės sklype esančioje 0,6600 ha kitos paskirties žemėje ir buvo sodyba. Tuo tarpu, pačios sodybos buvimo faktas abejonių nekelia, nes sodybos pastatai yra inventorizuoti.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, remdamasis Civilinio proceso kodekso 445 str., teisingai pažymėjo, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Kaip pagrįstai konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. pagrindu juridinę reikšmę turinčio fakto dėl sodybos egzistavimo praeityje nustatinėti nėra poreikio, nes duomenys apie sodybą bei jos vietą yra pažymėti tiek planuose, tiek Nekilnojamojo turto kadastro byloje, ką atskirajame skunde pripažįsta ir apeliantas.

8Tiek iš pareiškimo turinio, tiek iš atskirojo skundo argumentų darytina išvada, jog pareiškėjo tikslas, kreipiantis į teismą su pareiškimu, kad būtų nustatyta, jog sodyba buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje yra ne miško, o kitos paskirties žemė, arba, kitaip tariant, byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiama įrodinėti tam tikros žemės sklypo dalies tikslinę paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dokumentus apie tam tikros K. K. žemės sklypo dalies žemės tikslinę paskirtį pareiškėjas gali (ir turi) gauti kitokia, ne teismo, tvarka, todėl pareiškimas dėl tokio pobūdžio fakto nustatymo teisme nenagrinėtinas (Civilinio proceso kodekso 445 str.).

9Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. To paties straipsnio 5 d. numato, jog žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka. Iš pateikto Utenos apskrities viršininko 200-12-08 sprendimo (b.l. 15) matyti, jog K. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,66 ha. žemės sklypą ir 1,26 ha. miško sklypą, t.y. nuosavybės atkūrimo pasėkoje suformuojant naują žemės sklypą, buvo nustatyta ir pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, kaip numato jau minėta Žemės įstatymo 24 str. 1 d. norma; iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 11-12) matyti, jog registre įregistruoti duomenys tiek apie miškų ūkio paskirties, tiek ir apie kitos paskirties žemės sklypus, šie sklypai, remiantis išrašu, suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Vadinasi, kitos paskirties žemės sklypas miškų ūkio paskirties žemėje Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka natūroje yra suformuotas, kaip ir reikalaujama Žemės įstatymo 24 str. 5 d.. Todėl šio sklypo buvimo vieta miškų ūkio paskirties žemės sklype turi būti nustatoma pagal esamus planus, o ne teismo tvarka. Nustačius faktinę kitos paskirties žemės vietą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ir, esant planuose pažymėtai sodybos pastatų ir statinių buvimo vietai, teisės aktų nustatyta tvarka ir turi būti sprendžiamas galimumo atkurti buvusią sodybą klausimas. Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, pareiškėjas teisę atkurti sodybą turėtų tik tuo atveju, jeigu sodybos buvusi vieta yra toje žemės sklypo dalyje, kur yra kitos paskirties, o ne miškų ūkio, žemė, tačiau, kaip jau minėta, ši aplinkybė turi būti nustatoma ne teismo tvarka, o remiantis atliktais kadastriniais matavimais, kadastro bei registro duomenimis bei planais.

10Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, yra teisinga, nors argumentas, kad sodyba buvo miško paskirties žemėje, todėl fakto nustatymas nenuskeltų teisinių pasekmių, nėra teisingas, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kokia žemės naudojimo tikslinė paskirtis yra nustatyta konkrečiai toje vietoje, kurioje buvo sodyba. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamą nutartį (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Zarasų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., kolegija

Nutarė

12Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai