Byla I-9179-189/2015
Dėl sprendimo pakeitimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. U. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo pakeitimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2015-05-15 sprendimu Nr. 64.5.1.9.-47 atsisakė ( - ) piliečiui S. U. K. išduoti nacionalinę vizą. Atsisakymo išduoti vizą pagrindas – asmuo nepateikė būtinosios informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

6Pareiškėjas nesutikdami su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2015-05-15 sprendimą Nr. 64.5.1.9.-47. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad Migracijos departamentas 2015-02-27 sprendimu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu siekdamas įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas 2015-05-06 kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Ambasada pareiškėjo atžvilgiu išdavė neigiamą sprendimą. Prieštaraudamas priimto sprendimo argumentams nurodė, kad Migracijos departamentas išduodamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtino, jog pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) keliamus reikalavimus, todėl, remdamasis UTPĮ 17 str. 3 dalimi, pažymėjo, kad atitinkamai tos pačios sąlygos keliamos ir prašančiam nacionalinės vizos. Skundžiamo sprendimo teisinį pagrindą įvardino nepagrįstu, nes pareiškėjo tikslas vykstant į Lietuvą buvo leidimo laikinai gyventi įforminimas bei ūkinės komercinės veiklos vykdymas.

8Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimo (b. l. 20–26) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas 2015-05-06 Ambasadai pateikė specialios formos prašymą, kuriame nurodė, kad prašymo išduoti nacionalinę vizą tikslas – pradėti bendrovės operacijas kaip direktorius ir įforminti leidimą gyventi Lietuvoje. Prašoma buvimo trukmė nurodyta 360 dienų, kviečiantis asmuo S. P., Migracijos departamento tarnautojas, kviečiančiojo adresas UAB Europos partneriai, taip pat nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo lėšas 5000 Eur padengs pats pareiškėjas. Pareiškėjas kartu pateikė paso kopiją, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, Migracijos departamento leidimą leisti laikinai gyventi Lietuvoje ir 2014-10-15 A. S. sutikimą leisti pareiškėjui gyventi jo bute. Pažymėjo, jog tą pačią dieną, pokalbio su pareiškėju metu, paaiškėjo, kad dokumentus Migracijos departamentui pareiškėjas pateikė per tarpininkaujančią įmonę, apie kurią detalios informacijos negalėjo pateikti. Pareiškėjas taip pat nežinojo, kokią įmonę įsteigė ir kokią žada vykdyti veiklą bei, kur ketina gyventi. Pareiškėjas tik paaiškino, kad planuoja užsiimti medienos gaminių importu ir eksportu, tačiau jokių konkrečių detalių (iš kokių gamintojų produkciją pirks, kur parduos ir pan.) apie savo verslą nurodyti negalėjo. Be to, taip pat neturėjo ir jokios informacijos apie verslo sąlygas Lietuvos medienos rinkoje. Pokalbio metu buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kaip tai, kad pareiškėjas kreipėsi vizą išduoti 360 dienų, kai tuo tarpu D viza gali būti išduodama tik iki Migracijos departamento sprendimo išdavimo pabaigos, taip pat, nors pareiškėjas ir ketino pasilikti Lietuvoje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos, tačiau iš Ambasadai pateikto bilietų rezervacijos išrašo buvo nustatyta, kad pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos data – 2015-06-17. Vertinant įrodymus dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje buvo nustatyta, kad pateiktame A. S. sutikime, pareiškėjo paso numeris nesutapo su tikruoju paso numeriu, taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, apibūdinantys pareiškėjo būsimą gyvenamąją vietą. Pareiškėjo pase taip pat buvo spaudai, liudijantys apie Italijos ir Ispanijos vizų neišdavimą. Nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ambasados pareigūnas priėmė sprendimą neišduoti nacionalinės vizos pareiškėjui. Remdamasis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, taip šiuo klausimu formuojama teismų praktika pabrėžė, kad vien tik ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas yra išdavęs leidimą gyventi Lietuvoje, negali nulemti nacionalinės vizos išdavimo būtinumą.

9Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

10Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis, pareiškėjas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas elektroniniu laišku jo nurodytu el. paštu, kartu išsiunčiant ir teismo šaukimą). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

11Skundas atmestinas.

12Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.)).

13Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2015-05-15 sprendimo Nr. 64.5.1.9.-47 teisėtumo ir pagrįstumo.

14Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, jog pareiškėjas 2015-05-06 Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Pagrindiniu kelionės tikslu nurodė – pradėti bendrovės operacijas kaip direktoriaus ir įforminti leidimą gyventi Lietuvoje. Ambasada 2015-05-15 sprendimu Nr. 64.5.1.9.-47 atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Atsisakymo išduoti nacionalines vizas pagrindas – norėdamas gauti vizą, pareiškėjas nepateikė būtinosios informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

15Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu su skundu kreipėsi į teismą.

16UTPĮ 11 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus nuostatos. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 str. 1 d. nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. ( - ) yra įtraukta į Reglamento I priedą, todėl Pakistano Respublikos piliečiams, norintiems atvykti į Europos Sąjungos teritoriją ir kirsti išorines Europos Sąjungos sienas, būtina gauti vizą.

17Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimus dėl vienkartinių nacionalinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (UTPĮ 17 str. 3 d.). Kaip ir šiuo atveju, sprendimus dėl vizų neišdavimo priėmė Diplomatinė atstovybė Turkijos Respublikoje.

18Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio 2009-07-13 Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 14 str. 1 d. nustatyta, kad kartu su prašymu išduoti vizą, asmuo pateikia: a) dokumentus, nurodančius kelionės tikslą, b) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; c) dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 d. c punktą ir 3 dalį nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 str. 1 d. nustatyta, kad, nagrinėjant prašymą dėl vizos išdavimo, ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar prašymą pateikęs asmuo nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, o 7 p. nurodoma, jog prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

19Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 dalies c papunktis taip pat nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arta vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

20Vizų kodeksas numato, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodekso 32 str. 1 p. b d. vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

21Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų detaliau reglamentuoja ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 p. dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Aprašo 80 p. numatyta, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų UTPĮ 19 str., įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Taigi paminėtos teisės nuostatos tvirtina, kad pareigūnai, įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, įvertinę visas vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo/neišdavimo.

22Pareiškėjas Ambasadai pateiktame prašyme vizai išduoti (b. l. 27) nurodė, kad jo tikslas Lietuvoje pradėti bendrovės operacijas kaip direktorius ir įforminti leidimą gyventi Lietuvoje; kviečiantis asmuo S. P., Migracijos departamento tarnautojas; kviečiančiojo adresas UAB Europos partneriai; kelionės ir pragyvenimo lėšas 5000 Eur padengs pats pareiškėjas. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo pokalbio Ambasadoje su pareiškėju metu, pareiškėjas nežinojo jokios informacijos apie tarpininkaujančią įmonę, jos darbuotojus, padėjusius jam pateikti dokumentus Migracijos departamentui. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad ketina užsiimti medienos gaminių importu ir eksportu, tačiau negalėjo pateikti jokios detalios informacijos apie savo verslą, t. y. negalėjo nurodyti, kokią konkrečiai įmonę įsteigė, iš kokių gamintojų pirks medieną, kur eksportuos ir pan. Pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti ir kur gyvens. Tuo tarpu pateikdamas tik 2014-10-15 A. S. sutikimą (b. l. 33) apie tai, kad jis sutinkantis, kad pareiškėjas laikinai gyventų ir savo gyvenamą vietą deklaruotų jo nuosavybės teise valdomame bute, daugiau jokių, tai patvirtinančių įrodymų (pvz. būstą apibūdinančių) nepateikė, taip pat, sutikime nurodytas pareiškėjo paso numeris skiriasi nuo paso numerio paso kopijoje (b. l. 32). Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti sprendimai neišduoti Ispanijos vizos, nes pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams valstybių narių santykiams (b. l. 34), taip pat neišduoti ir Italijos vizos, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (b. l. 36). Pareiškėjas prašyme numatomo buvimo Lietuvoje trukmę nurodė 360 dienų, kai tuo tarpu viza, šiuo atveju, gali būti išduota tik iki Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pabaigos (2015-05-27), o iš Ambasadai pateikto bilietų rezervacijos išrašo buvo nustatyta, kad pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos data – 2015-06-17.

23Konsulinis darbuotojas įvertinęs pateiktus dokumentus, pokalbio metu surinktą informaciją atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, nustačius, jog pareiškėjas nepateikė būtinosios informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, ketinamam vystyti verslui, neturėjo tam reikalingos patirties, planų (vizijos). Todėl nurodytų aplinkybių visuma ir sąlygojo pareigūnui, vadovaujantis jam įstatymu suteikta diskrecijos teisė, priimti pareiškėjo atžvilgiu neigiamo pobūdžio sprendimą. Taigi nacionalinę vizą buvo atsisakyta išduoti dėl to, kad pareiškėjas nepagrindė argumentų, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas.

24Pabrėžtina, jog pareiškėjas skundo teismui argumentais nepaneigė konsulinio darbuotojo abejonių, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Atkreiptina, jog pareiškėjas skunde teismui net neužsiminė apie aplinkybes (paaiškėjusias pokalbio su pareiškėju metu), sukėlusias pareigūno abejones. Pareiškėjas ginčą kėlė iš esmės tik dėl vienos priežasties, kad Migracijos departamentui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atitinkamai turėtų būti išduota ir nacionalinė viza. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip teismų praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal Aprašo 72 punktą vienkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje pateikia prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius dešimt metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką, nuotrauką, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau pabrėžtina, kad vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-184/2014).

25Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui nacionalinė viza buvo neišduota remiantis tuo, kad pareiškėjas nepagrindė būvimo Lietuvoje tikslo (nepagrįsta darbinė veikla, nepakankamai apibūdinta gyvenamoji vieta ir kt. aplinkybės), todėl Ambasados pareigūnams pagrįstai kilo abejonės dėl tikrųjų pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslų. Kaip jau minėta, pareigūnai įgalioti išduoti vizas, nagrinėdami pateiktus prašymus dėl vizos išdavimo, vertinant vizai išduoti reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl vizos išdavimo/neišdavimo. Vizų išdavimą reglamentuojančios nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos taip pat numato, kad įvertinus visas aplinkybes ir pareigūnui kilus pagrįstai abejonei, vizą išduoti atsisakoma. Vadinasi, tam, kad būtų atsisakyta išduoti vizą gali pakakti ir vien tik pareigūno abejonės (pagrįstos), kuriai kilus priimamas neigiamas sprendimas. Pabrėžtina, jog asmuo siekdamas gauti vizą turėtų stengtis paneigti visas kilusias abejones, o ne priešingai, įrodinėjimo naštą perkelti atsakovei. Taigi, minėti argumentai tik patvirtina teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad vien tik aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, vienareikšmiškai nenulemia vizos išdavimo.

26Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad patenkinti pareiškėjo reikalavimą ir pakeisti Ambasados 2015-05-15 sprendimą Nr. 64.5.1.9.-47 nėra teisinio pagrindo.

27Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

29Atmesti S. U. K. skundą kaip nepagrįstą.

30Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada)... 6. Pareiškėjas nesutikdami su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, su skundu... 7. Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad Migracijos... 8. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimo (b.... 9. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė... 10. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir... 11. Skundas atmestinas.... 12. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi... 13. Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje... 14. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, jog pareiškėjas 2015-05-06... 15. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu su skundu kreipėsi į teismą.... 16. UTPĮ 11 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos... 17. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat... 18. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamento (EB) 19. Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 562/2006,... 20. Vizų kodeksas numato, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga... 21. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir 22. Pareiškėjas Ambasadai pateiktame prašyme vizai išduoti (b. l. 27) nurodė,... 23. Konsulinis darbuotojas įvertinęs pateiktus dokumentus, pokalbio metu... 24. Pabrėžtina, jog pareiškėjas skundo teismui argumentais nepaneigė... 25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui nacionalinė viza... 26. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad patenkinti... 27. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir prašymas dėl... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 29. Atmesti S. U. K.... 30. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...